cd5310fe-cdc8-4bfd-9366-01dd1d092974 · Kauno apygardos teismas

?Nr. 1S-746-238/2018 Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02010-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Å iugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo UrbÅ¡io, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. G. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas A. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 91-199 netaikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos su 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėnesiai 25 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ , t. y. 2018 m. liepos 26 d.).

2. Komisijos 2018 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 91-199 nutarta nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Komisija nurodė, kad nuteistajam priteistas itin didelis civilinis ieÅ¡kinys (226327,63 Eur, iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuota tik 63,28 Eur), nuteistasis pataisos namuose įsidarbino visai nesenai, t. y. birželio mėn., todėl Komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl nuteistojo požiÅ«rio į darbÄ ir norÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nuteistasis yra kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, be to, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu piktybiÅ¡kai vengė vykdyti probuojamojo pareigas, dėl ko taikytas bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas.

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuteistojo A. G. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nurodo, kad teismo nutartyje perraÅ¡yti Komisijos argumentai dėl abejonių, susijusių su jo požiÅ«riu į darbÄ bei norÄ atlyginti žalÄ , tačiau toks vertinimas neatitinka faktinės situacijos ir yra neteisingas. Nutartyje supainioti civilinėje byloje priteisto civilinio ieÅ¡kinio bei žalos atlyginimo klausimai, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal nuosprendį, kuriuo nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ visiÅ¡kai atlygino.

Nutarime nepagrįstai teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimas jam panaikintas dėl iÅ¡vardintų priežasčių, iÅ¡ kurių viena yra nepradėjimas dengti padarytos žalos. 4.2. Skunde taip pat nurodo, jog pataisos namų bibliotekoje dirbti pradėjo birželio 1 d., t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo atvykimo į pataisos namus. Byloje yra dokumentai patvirtinantys, kad jis serga astma, ir Å¡i aplinkybė nulėmė tai, kad pagal medikų rekomendacijas greičiau įsidarbinti negalėjo, taigi negalima teigti, kad jis nesiekė įsidarbinti nuo pat atvykimo į pataisos įstaigÄ pradžios.

Akivaizdu, kad iÅ¡ bibliotekoje gaunamo atlyginimo jis neturėjo galimybių atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. 4.3. Nuteistojo teigimu, nutartyje taip pat nepagrįstai remtasi socialinės tarnybos iÅ¡vados dalimi apie tai, kad jis nesugeba planuoti ir per daug iÅ¡laidauja. Beveik visos nurodytos aplinkybės siejamos ne su jo elgesiu pataisos namuose, o charakterizuoja jį iki bausmės atlikimo. Be to, Å¡ie teiginiai įvertinti atsietai nuo to, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaikė ryÅ¡ius su artimaisiais, turi galimybę įsidarbinti ir turėti nuolatinį pragyvenimo Å¡altinį.

Nuteistasis įsitikinęs, kad Å¡ių aplinkybių visuma savo reikÅ¡mingumu persveria nutarties argumentus dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Å iuo metu jis yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės, nuobaudų nėra gavęs, vienÄ kartÄ skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, turi specialybę, laisvėje bus priimtas dirbti, palaiko socialinius ryÅ¡ius. Mano, kad bausmės atlikimo metu įrodė, jog į priežiÅ«rÄ reaguoja adekvačiai, remia visuomenės vertybes, o jo ateities planai yra realÅ«s ir pasiekiami.

Jį charakterizuojanti medžiaga, santykinai nedidelė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra faktiÅ¡kai atlikęs daugiau nei 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis, siekiantis probacijos, privalo elgtis itin nepriekaiÅ¡tingai, kad įtikintų teismÄ savo pasiryžimu gyvenimo tikslų siekti vien teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, ir vykdyti visas nuteistajam bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 50 balų, be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡i rizika sumažėjo tik 7 balais, kas neleidžia daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad jis rečiau ar dažniau iÅ¡gyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug iÅ¡laidauja.

Nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad nutartyje supainioti civilinėje byloje priteisto civilinio ieÅ¡kinio bei žalos atlyginimo klausimai, kadangi teismas tik konstatavo nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus ir nepakankamÄ norÄ stengtis juos sumažinti (Å¡iuo metu yra atlyginęs tik labai nedidelę priteisto civilinio ieÅ¡kinio dalį), kas neigiamai charakterizuoja jo požiÅ«rį į darbÄ ir turimus įsipareigojimus.

10. Teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas dėl to, jog nuteistasis nepradėjo dengti padarytos žalos, neatvyko į probacijos skyrių, nerastas namie, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam panaikintas dėl sistemingo elektroninio stebėjimo prietaiso naudojimo tvarkos pažeidinėjimo ir administracinių nusižengimų vykdymo. Tačiau bet kokiu atveju išvada, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, nevykdė probuojamojo pareigų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra teisinga.

Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvejų apysunkių ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , anksčiau ne kartÄ teistas, jam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir laisvės apribojimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas rodo jo polinkį nusikalsti bei pavojingumÄ visuomenei. Taip pat iÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė (aukÅ¡ta savivertė); mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimų metu negalvojimas apie pasekmes, menki problemų sprendimo įgÅ«džiai, savikontrolės praradimas); nuostatos (anksčiau buvo prižiÅ«rimas ir nesilaikė apribojimų).

11. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, jog A. G. pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas, nepaneigia fakto, jog Å¡iuo metu nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus, kadangi taip elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistojo pataisos procesas nėra nuoseklus, jo pavyzdingo elgesio apraiÅ¡kos yra tik momentinės. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad deda pastangas taisytis, tačiau Å¡ios pastangos nelaikytinos pakankamomis, kad nuteistÄ jį Å¡iuo metu jau bÅ«tų galima paleisti į laisvę.

12. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, tokios iÅ¡vados padaryti neturėjo pakankamo pagrindo.

13. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, turinčios įtakos iÅ¡vadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nagrinėjamu atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas jam negali bÅ«ti taikomas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistojo A.

G. skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama galioti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Algerdas UrbÅ¡ys