cd511c1d-c1e7-4f1a-9d08-973f15357fa2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                            Baudž. Bylos Nr. 1-311-506/2015                                                                                Proceso Nr.1-10-1-00194-2014-4 (S)                                                                                                         N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 12 d.Vilnius          Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, gynėjui advokatei K.Sandaraitei-Butvilienei, vertėjai Helenai Žemaitel, nukentėjusiojo atstovams – E. S. ir advokato padėjėjui Mariui Ruzui, civilinių atsakovų atstovams – Anai Dzekevič ir Dariui Å ermukÅ¡niui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1956-09-22, Rusijos Federacijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,                                                                            n u s t a t ė :

             A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, sukėlęs nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ :    jis, 2014 m. sausio 20 d., apie 07.44 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (lizingo gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas pagal subnuomos sutartį – UAB „(duomenys neskelbtini)“), važiuodamas miesto centro kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į nereguliuojamÄ (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ jos įvažiuodamas į vienintelę jo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) eismo juostÄ , buvo neatidus ir neatsargus, todėl nepastebėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę per (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį ėjusio pėsčiojo E. S. ir jį partrenkė.

E. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.          A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimÄ toje apimtyje kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.Apklaustas kaltinamuoju A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-01-20, apie 07.45 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu “Toyota Auris”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu taksi paslaugas teikiančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Dar buvo tamsu.

PrieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) jis buvo priverstas staigiai stabdyti, nes iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į sankirtÄ , jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, prieÅ¡ pat jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Jis pristabdė ir iÅ¡vengė susidÅ«rimo, tęsė važiavimÄ , kirto sankirtÄ ir, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtos pajuto smÅ«gį į priekinę deÅ¡inę automobilio pusę. Jis iÅ¡kart – dar pėsčiųjų perėjos ribose sustojo, iÅ¡lipo ir pamatė Å¡alia automobilio gulintį vaikinÄ .

PrieÅ¡ partrenkimÄ vaikino jis nematė galimai dėl to, kad akimirkai buvo nukreipęs žvilgsnį į avarinę situacijÄ sukėlusį automobilį. Iki partrenkimo jis važiavo apie 10 km/val. greičiu. Vaikinas buvo sÄ moningas, bet skundėsi galvos skausmu. Baimindamasis dėl nukentėjusiojo sveikatos, be to, niekam iÅ¡ paÅ¡alinių nepasiÅ«lius pagalbos, jis įsodino vaikinÄ Ä¯ savo automobilio priekinę keleivio vietÄ ir vežė į (duomenys neskelbtini). Pakeliui vaikinas susiskambino su mama, pasakė, kas atsitiko ir, kad yra vežamas į ligoninę. (duomenys neskelbtini) – prie „(duomenys neskelbtini)“ jį sustabdė policijos pareigÅ«nai ir perėmė nukentėjusįjį, o jis grįžo į įvykio vietÄ .

       Apklaustas nukentėjusiuoju E. S. parodė, kad 2014-01-20, apie 07.40 val., ties (duomenys neskelbtini), nereguliuojama pėsčiųjų perėja ketino pereiti (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį. Važiuojamųjų dalių sankirta jam buvo iÅ¡ kairės pusės. Stovėdamas ant Å¡aligatvio prie perėjos matė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės artėja taksi automobilis “Toyota”. Netikėtai iÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) į sankirtÄ Ä¯važiavo kitas automobilis, dėl ko taksi automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai sustabdyti automobilį prieÅ¡ pat sankirtÄ arba jos pradžioje.

Tai pamatęs ir pasinaudojęs kilusia avarine situacija, jis įžengė perėja į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir netrukus pajuto smÅ«gį. Toliau nieko nebeprisimena, nes buvo praradęs sÄ monę. Atsipeikėjo vežamas į ligoninę. Galinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Prie “(duomenys neskelbtini) juos pasivijo ir sustabdė policijos pareigÅ«nai. Jis persėdo į policijos automobilį ir buvo nuvežtas į ligoninę. Jautė galvos skausmÄ , pykinimÄ , vėmė. Be to, ligoninėje pajuto, kad blogiau girdi deÅ¡ine ausimi.

Ligoninėje gydėsi 4 dienas, po to buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas (duomenys neskelbtini). Gydymo metu buvo nustatyta, kad jis prarado 30 procentų klausos deÅ¡ine ausimi.          BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai - tai: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis, dėl kurio kitas žmogus patyrė nesunkų kÅ«no sužalojimÄ ; priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių padarinių.

Å ie BK 281 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra bÅ«tini, todėl tik nustačius visų jų buvimÄ yra pagrindas konstatuoti esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtÄ ir įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ .            A. P. inkriminuojama, kad jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, tai yra nepaisė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimo, numatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį.

Dėl Å¡io A. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kaip yra kaltinama, 2014 m. sausio 20 d., apie 07.44 val., vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) važiuojamųjų dalių sankirtos ir įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį - partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiÄ jį E. S..Byloje nėra abejonių dėl nusikalstamos veikos subjekto, taip pat dėl objektyviųjų veikos požymių - eismo įvykio fakto, vietos, laiko ir padarinių.

Å iuos požymius be kaltinamojo A. P. ir nukentėjusiojo E. S. parodymų patvirtina įrodymais teismo pripažįstami raÅ¡ytiniai duomenys:            Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiÅ«rų metu buvo nustatyta, kad 2014-01-20 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) esančioje pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pereiti (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį. (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis kelias (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta apie 3,8 m pločio pėsčiųjų perėja yra iÅ¡kart už (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies sankirtos su (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kraÅ¡to iÅ¡vestine sankryžoje (judant (duomenys neskelbtini) nuo Liepkalnio g. pusės (A. P. važiavimo kryptimi)). Å ioje kelio atkarpoje, ties perėja, (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį sudaro 2 prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos. ApžiÅ«ros metu kelio važiuojamosios dalies asfaltuota danga buvo Å¡lapia, vietomis apledėjusi (b.l. 9-15);             Automobilio apžiÅ«ros metu nustatyta, kad jis buvo apgadintas: nustatyti įskilimai priekinio bamperio deÅ¡inėje pusėje, po priekiniu deÅ¡inės pusės žibintu, sugadintas po minėtu žibintu bamperyje įrengtas žibinto apipurÅ¡kimo mechanizmas.

Automobilio savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“; naudotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, subnuomotojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 16-21);           LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad E. S. eismo įvykio metu patyrė tokius sužalojimus: odos nubrozdinimus veide, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje; galvos smegenų sukrėtimÄ ; kraujosruvÄ deÅ¡inės ausies bÅ«gnelyje ir kondukcinį prikurtimÄ deÅ¡ine ausimi (garsÄ pravedančios sistemos pakenkimÄ ).

Sužalojimai dėl galvos smegenų sukrėtimo ir deÅ¡inės ausies sužalojimo su klausos sutrikimu kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 28).        BÅ«tinas objektyvusis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra priežastinis ryÅ¡ys, jungiantis neteisėtÄ veikÄ su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad bÅ«tent kaltininko, o ne kito eismo dalyvio arba jų abiejų padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamÄ rezultatÄ â€“ nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymÄ .

           Eismo įvykio metu galiojusių KET 51 punkte numatyta, kad įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu (Å¡iuo metu atitinka KET 44 p. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)Vertinant nukentėjusiojo veiksmų teisėtumÄ ir jų įtakÄ Â priežastinio ryÅ¡io nustatinėjimo aspektu reikÅ¡mingi yra paties nukentėjusiojo E. S. parodymai.

Nukentėjęs parodė, kad matė sankryžoje susidariusiÄ avarinę situacijÄ ir, bÅ«tent ja pasinaudojęs, žengė į važiuojamÄ jÄ dalį, nes tikėjosi, kad abiejų avarinėje situacijoje dalyvavusių automobilių vairuotojai aiÅ¡kinsis aplinkybes.Imant domėn tai, kad nukentėjusiajam stovint prie pėsčiųjų perėjos ir laukiant galimybės pereiti gatvę, prie pat jo - maždaug už 6-10 metrų važiuojamųjų dalių sankirtoje kilo avarinė situacija  (planas-schema (b.l. 11, t.1 )), teismas vertina, kad paties nukentėjusiojo, kaip eismo dalyvio, elgesys stokojo atsargumo.Kita vertus, pagal teismų praktikÄ eismo įvykių bylose vertinant KET 51 esančiÄ nuostatÄ , jog pėstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu pirmenybė teikiama pėstiesiems (kasacinės nutarys Nr. 2K-655/2007, 2K-196/2009, 2K-202/2009, 2K-195/2011).          BK 281 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvinė pusė (kaltės forma) pasireiÅ¡kia neatsargumu.

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, jog bÅ«tina nustatyti priežastį, kodėl kaltinamasis laiku nestabdė automobilio ar kitokiais veiksmais nesiekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju ir ta priežastis turi byloti apie vairuotojo neatsargumÄ . Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų turinys lemia vienintelę įmanomÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl kito vairuotojo, staiga įvažiavusio į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir Å¡alutinio kelio sukeltos avarinės situacijos, kaltinamasis nukreipė dėmesį nuo priekyje esančios pėsčiųjų perėjos ir nematė ja einančio pėsčiojo.

A. P. buvo neatidus ir neatsargus, nes nagrinėjamoje kelio atkarpoje, tai yra iÅ¡važiuojant iÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtos, vairuotojo atidumas ir dėmesys turėjo bÅ«ti sutelktas bÅ«tent eismo aplinkos prie pėsčiųjų perėjos ypatumų vertinimui bei tuo pagrindu saugaus, neprieÅ¡taraujančio KET elgesio kelyje bÅ«do pasirinkimui.           A. P. pažeidė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimÄ toje apimtyje kurioje numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

          Teismas sprendžia, kad ne kaltinamajam inkriminuojamas KET 37 punkto (redakcija, patvirtinta 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) reikalavimo nesilaikymas, o KET 9 punkto (redakcija, patvirtinta 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950) reikalavimų nepaisymas nulėmė kilusius padarius. KET 37 punkte numatyta vairuotojo pareiga prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ lėtinti greitį ar sustabdyti transporto priemonę kyla nuo tada, kai jis pamato į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engiantį pėsčiÄ jį.

Kitaip tariant, Å¡ia norma preziumuojama, kad vairuotojas atidžiai vertina eismo situacijÄ , mato perėjon įžengusį pėsčiÄ jį ir vykdo pareigÄ lėtinti greitį arba, kaltės atveju, jos nevykdo. Nagrinėjamu atveju A. P. dėl nusikalstamo neatidumo ir neatsargumo pėsčiojo žengimo į perėjÄ ir ėjimo ja nematė. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 9 p. redakcija iÅ¡ esmės atitinka Å¡iuo metu galiojantį KET 30 punktÄ ( redakcija, patvirtinta 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086), tačiau pastaroji norma yra sunkesnė, nes numato papildomas vairuotojo pareigas, taigi neturi grįžtamosios galios ir todėl netaikytina.

Šiuo metu galiojantis KET 30 punktas papildytas tokia nuostata: „Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.“Kaltinamojo A. P. padarytas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas turėjo tiesioginį priežastinį ryšį eismo įvykio padarinių atžvilgiu.

Jei A. P. bÅ«tų elgęsis taip, kaip privalėjo elgtis didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas pėsčiųjų perėjos aplinkoje susidariusioje situacijoje, tai yra, jei jis aplinkÄ bÅ«tų vertinęs atidžiai ir atsakingai – taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jo vairuojamas automobilis bÅ«tų iÅ¡vengęs susidÅ«rimo su pėsčiuoju ir eismo įvykis nebÅ«tų kilęs.          Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo.

A. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pasireiÅ¡kusio tuo, kad jis buvo neatidus ir tinkamai nevertino tikėtinų eismo aplinkos, jam iÅ¡važiuojant iÅ¡ važiuojamųjų dalių sankirtos, pasikeitimų galimybės. Dėl to jis nepamatė pėsčiųjų perėja ėjusio nukentėjusiojo ir nestabdė vairuoto automobilio, tai yra kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali atsirasti baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiantys padariniai, nors pagal buvusias aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 785/14(01) ir Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 133 patvirtina, kad eismo įvykio metu A. P. buvo blaivus (b.l. 23,24).           Kaltinamojo I. V. padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Veikos kvalifikacija teisinga. Teismui kaltinamojo veikoje nustačius kitÄ , nei jam inkriminuojama, KET pažeidimÄ , faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesiskiria nuo iÅ¡dėstytų kaltinamajame akte, tad, kaltinamojo padėtis nesunkinama ir BPK 255 str. 2 d. nuostatos nepažeidžiamos.Dėl civilinio ieÅ¡kinioNukentėjęs E. S., atstovaujamas advokato padėjėjo Mariaus Ruzo, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 160 Lt (46,34 Eur) turtinės žalos ir 15 000 Lt (4344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.  Neturtinė žala argumentuojama tuo, kad nukentėjęs, bÅ«damas jauno amžiaus (Å¡iuo metu 17-metis) dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ne tik didelį fizinį, bet ir emocinį skausmÄ , nes visam laikui prarado dalį (apie 30dB)klausos.

Ateityje, norėdamas geriau girdėti, nukentėjęs turės neÅ¡ioti klausos aparatÄ , o tai sukels įvairių nepatogumų bei turės įtakos jo iÅ¡vaizdai. Nukentėjęs nuolat deÅ¡inėje ausyje jaučia ūžesį, dėl prastesnės klausos jam kyla bendravimo problemų, todėl bendraamžiams jis dažnai atrodo keistas, nekalbus ar net tyčia ignoruojantis kitus žmones. Nukentėjęs dėl to jaučia gėdÄ , jaučiasi esantis kitoks, nepritampantis ir todėl dažnai patiria liÅ«desį, depresinę nuotaikÄ .

Be to, dėl klausos sutrikimo nukentėjęs tapo apribotas, nes tai užkerta jam keliÄ ateityje įgyti tam tikras profesijas. Nukentėjęs pradėjo jausti stresÄ ir baimę, kai jam reikia pereiti gatvę.Nukentėjusiojo E. S. įstatyminė atstovė – E. S. paaiÅ¡kino, kad avarijos metu sÅ«naus patirtas dalinis klausos praradimas, kaip jai konsultacijos metu paaiÅ¡kino geriausias Lietuvoje LOR gydytojas, yra negrįžtamas ir negydytinas (t.2, b.l. 95). Paskutinio klausos patikrinimo metu (2014-11-17 (t.2, b.l. 96)) buvo aptikta, kad sÅ«naus klausa yra Å¡iek tiek pablogėjusi.

Ji tikisi, kad atlyginus neturtinę žalÄ , bus galimybė nuvežti sÅ«nų parodyti užsienio specialistams ir viliasi, kad jo klausa, vis dėlto, gali bÅ«ti atstatyta. Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot, susipažinusi su papildomais įrodymais (2014-05-15 Otorinolaringologo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, 2014-03-03 ir 2014-11-17 audiogramomis), patvirtino anksčiau duotÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumo. Ekspertė, vis dėlto, parodė, kad iÅ¡vada apie tai, jog nukentėjęs dalį klausos prarado bÅ«tent dėl eismo įvykio metu patirtos traumos yra labiausiai tikėtina (po smÅ«gio nukentėjusiajam krentant buvo per stipri oro banga į deÅ¡inės ausies bÅ«gnelį ir tai sutrikdė visų ausies kauliukų ir sÄ narių veiklÄ ), nors ir nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo klausÄ iki įvykio.

Ji negali kategoriÅ¡kai virtinti, kad nukentėjusiojo klausos sutrikimas yra negrįžtamas.              Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį ( CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, tai yra jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas ( CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys).

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo.          Civilinių ieÅ¡kovų reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, todėl ji priteistina iÅ¡ civilinio atsakovo - UAB DB ”(duomenys neskelbtini) Lietuva”, kuriai draudimo liudijimo ser. ir Nr. LT/AYA 8925340 pagrindu tenka civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamasis A. P. ir Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovė pilnai sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo.           IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas. Jo dydis įrodytas 2014-05-15 Kasos pajamų orderio kvitu serija EN, Nr. 42031 ( t. 2, b.l. 99), tai yra iÅ¡laidos už LOR specialisto - gydytojo E. L. konsultacijÄ . Kaltinamasis A. P. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos pripažino 1000 Eu sumoje.Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovė pripažino ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos 5000 Lt (1448,10Eur) sumoje.

Ji parodė, kad nukentėjusiesiems eismo įvykių metu patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pagal iÅ¡plėtotÄ kasacinę teismų praktikÄ , priteisiamos neturtinės žalos suma paprastai yra nuo 2000 (579,24 Eur) iki 5000 Lt (1448,10 Eur) ir tik atskirais atvejais, kuomet sveikatos sužalojimas susijęs su ilgalaikiais padariniais, priteisiama iki 10 000 Lt (2896,2 Eur) suma ( pav., dėl patirtų sužalojimų reikia atlikti ausies protezavimo operacijÄ , 2010-11-09 nutartis 2K-461/2010). Å iuo atveju nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo klausÄ jo gyvenimo eigoje iki eismo įvykio, taip pat nėra patikimų duomenų, kad ateityje nukentėjusiajam bus reikalingas klausos aparatas ir, kad klausos sutrikimas yra negrįžtamas.

Atstovė paaiÅ¡kino, kad draudėjas pilnai atlygintų klausos aparato įsigijimo kainÄ , jeigu ateityje nukentėjusiajam kiltų bÅ«tinybė jį neÅ¡ioti.Civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kiniu dalyje dėl neturtinės žalos ir, sutikdamas su civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ atstovės argumentais, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog nepakanka ieÅ¡kinį pagrindžiančių duomenų, jog nukentėjusysis E. S. dalį klausos prarado bÅ«tent eismo įvykio metu ir, kad Å¡is sutrikimas yra negrįžtamas ar progresuojantis.

Teismas pripažįsta, kad eismo įvykio metu patyręs dalinį klausos praradimÄ nukentėjęs E. S. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ ir iki Å¡iol patiria neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ diskomfortu kasdieniniame gyvenime. Vis dėlto, vertinama ir tai, kad Å¡iuo metu nėra pakankamų ir patikimų duomenų, kad klausos sutrikimas reikÅ¡mingai progresuotų (civilinis ieÅ¡kovas nepateikė dviejų klausos tyrimo rezultatų ir klausos pablogėjimo fakto aktyviai neįrodinėjo), kad sutrikimas yra negrįžtamas ir, kad ateityje nukentėjusiajam bus bÅ«tinas klausos aparatas.

Atsižvelgdamas į iÅ¡plėtotÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, priteistinu dydžiu, teismas apsiriboja priteistina 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos suma ( LAT nutartys Nr. 3K-3-467/2010, 2K-461/2010, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-192-60/2010). Be to, atsižvelgiama į tai, kad, ateityje progresuojant klausos sutrikimui (Å¡iuo metu tokių duomenų nėra) ar kilus poreikiui naudoti klausos aparatÄ , nukentėjęs nepraranda galimybės kreiptis į draudikÄ dėl su tuo susijusios turtinės žalos atlyginimo.Bausmės skyrimasA.

P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi. Be to, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.              Kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie neatsargių, jis anksčiau neteistas (b.l. 54), buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (paskutinį kartÄ 2011-12-12, galiojančių nuobaudų neturi) (b.l. 55,56), VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 59,60), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.l. 58).

             A. P. turi Å¡eimÄ , nuolatinį darbÄ (iki Å¡iol dirba taksi vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“.             Vertindamas visumÄ nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad bausmės tikslai ir jos paskirtis A. P. gali bÅ«ti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, tai yra baudÄ . Be to, imant domėn tai, kad A. P. nėra piktybinis eismo dalyvis, nes praeityje buvo tik du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už nesunkius KET pažeidimus, o per pastaruosius tris metus iÅ¡vis nebuvo baustas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, į tai, kad kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis yra darbas vairuotoju, jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.           Dėl iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Byloje yra pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 790421, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusiojo E. S. atstovui – advokato padėjėjui Mariui Ruzui už nukentėjusiojo atstovavimÄ , dokumento paruoÅ¡imÄ ir patarimÄ E. S. sumokėjo 2500 Lt (724,05 Eur) (t. 2, b.l. 98).

Prašoma šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.             LR BPK 104 str. 2 d. ir 105 str. 1 d. pagrindu nukentėjusio atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.            Vadovaudamasis LR BPK 297-308str.,                                                      n u s p r e n d ė :

               A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 20 Minimalių gyvenimo lygių 753,2 Euru (septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt trijų eurų ir 20 centų) baudÄ .            Panaikinti A. P. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.                  IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 46,34 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 34 centus) turtinės žalos atlyginimÄ E. S. naudai.                 IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB DK „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ 1448,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 10 centų) neturtinės žalos atlyginimÄ E. S. naudai.               IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A.

P. 724,05 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis eurus ir 5 euro ct) proceso iÅ¡laidų E. S. naudai.            Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ , paduodant apeliacinį skundÄ .                Teisėja                                                                       L.Tarčevskaja