cd50722e-82bc-4fb2-bfbf-3e95b97cb520 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-168-449/2015Proceso Nr. 1-83-1-00226-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjui Algirdui Gurauskui,iÅ¡teisintajam M. T.,nukentėjusiesiems D. V., R. V.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Irmantui Ruželei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M.

T. pagal BK 129 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. T. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d.Jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013 m. gegužės 27 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, nustumdamas nukentėjusįjį G.

V. nuo antro aukÅ¡to laiptų, taip padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame petyje, krÅ«tinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje Å¡launyje, abiejuose keliuose, kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinę žaizdÄ galvos plaukuotos dalies deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvas minkÅ¡tuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinį lūžį, nusitęsiantį į pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, dėl ko nuo galvos sumuÅ¡imo nukentėjusysis mirė, tokiu bÅ«du tyčia nužudė G.

V.             Pirmosios instancijos teismas M. T. pagal BK 129 str. 1 d. iÅ¡teisino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje teismas nurodė, kad M. T. neigė nustÅ«męs nuo laiptų G. V., tačiau pripažino, jog jį pagriebė virtuvėje nuo kėdės ir iÅ¡stÅ«mė į koridorių. Teismo nuomone, atsižvelgus į sunkų G. V. girtumÄ ir byloje surinktų duomenų visumÄ , negalima paneigti, kad po to, kai M.

T. G. V. iÅ¡stÅ«mė į laiptinę, G. V. dėl sunkaus girtumo neiÅ¡laikė pusiausvyros ir pats nugriuvo nuo laiptų, taip patirdamas sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Tokia galimybė byloje surinktais įrodymais nepaneigta, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, jog M. T. G. V. nustÅ«mė nuo laiptų, yra tik prielaida, pagrįsta liudytojo L. A. nuomone, o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas. Teismas nurodė, kad byloje objektyviai nenustatyta tokių kaltinamojo M. T. veiksmų, kurie bÅ«tų buvę bÅ«tinÄ ja sÄ lyga G.

V. nugriūti nuo laiptų ir patirti sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Nenustačius būtinojo priežastinio ryšio tarp M. T. veiksmų ir pasekmių – G. V. mirties, M. T. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas. Teismas neteisingai įvertino liudytojo L.

A. parodymus kaip nenuoseklius ir turinčius prieÅ¡taravimų. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi liudytojos O. Å . parodymais, kaip nuosekliais ir neÅ¡aliÅ¡kais, ir jais sukritikavo liudytojo L. A. parodymus. Liudytoja O. Å . teisme parodė, kad ji matė, kaip iÅ¡tempus G. V. į laukÄ , M. T. su L. A. dar kalbėjosi ir vaikščiojo aplink. Liudytojos parodymai iÅ¡ viso kelia abejonių, nes pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tuoj pat po įvykio 2014-05-28 ji parodė, kad iÅ¡girdo M.

T. bute triukÅ¡mÄ , atrodė, kad vyrai barasi, vėliau iÅ¡girdo bildesį ir suprato, kad kažkas nukrito stačiais laiptais. Toje pačioje apklausoje O. Å . ir teigia mačiusi, kaip M. su jaunesniu vaikinu iÅ¡tempė vaikinÄ , nukritusį nuo laiptų, ir tuoj pat tai paneigia, sakydama, kad gerai neatkreipė dėmesio. Parodė, kad M. T. atsisėdo ant suoliuko ir užsnÅ«do, apie jokius L. A. pokalbius prie gulinčio G. V. su M. T. neparodė (1 t. b.1.122). Papildomos apklausos metu 2013-12-05 liudytoja O.

Å . jau iÅ¡sakė savo manymÄ apie G. V. kÅ«no atsiradimÄ kieme „aÅ¡ manau, kad <...> jaunuolį ant pievos iÅ¡tempė T. su kitu jaunuoliu, kadangi tam reikėjo daugiau jėgos“ (l t., b.1. 123). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad M. T. vienas arba su L. A. iÅ¡vilko ant pievos trečiÄ jį žmogų. O. Å . parodė, kad ji padarė iÅ¡vadas, jog jie visi susirinko gerti, nors ir nematė, kaip įvykio dalyviai gėrė, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad „ko jie susirinko visi (pas M.

T.), jei negerti“. Tai rodo, kad liudytoja O. Å . daro iÅ¡vadas savaip interpretuodama įvykius, pateikia juos kaip tikrai buvusius, nors paties fakto ir nėra mačiusi, todėl tokių jos parodymų negalima laikyti nei nuosekliais, nei patikimais.Skirtingai nuo L. A. parodymų, kuriuos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jie yra nenuoseklÅ«s dėl jo iÅ¡sakytų įvairių versijų iÅ¡ karto po įvykio įvairiems liudytojams, teismui nesukėlė abejonių kaltinamojo M. T. parodymai ir jo pasirinkta gynybos taktika.

Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tuoj po įvykio, 2013-05-28 įtariamojo apklausos metu M. T. parodė nieko neprisimenÄ s, netgi to fakto, kad V. su A. buvo pas jį atėję, nei sulaikymo aplinkybių, nurodydamas, kad įvykio dienÄ buvo labai girtas, nuo ankstesnės traumos ir nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio nieko neprisimena.Pabaigus tyrimÄ ir susipažinus su bylos medžiaga, 2014-02-11 M. T. davė itin iÅ¡samius parodymus apie visas įvykio dienÄ Ä¯vykusias aplinkybes, kas kÄ darė, kÄ kalbėjo, kokie žodžiai buvo pasakyti, nurodė netgi atstumus tarp įvykio dalyvių, parodė, kad G.

V. atsisveikino su juo eidamas į laiptinę, kas visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja L. A. nurodytai aplinkybei, jog G. V. iÅ¡ virtuvės išėjo ne savo noru, o buvo M. T. pakeltas nuo taburetės už rÅ«bų krÅ«tinės srityje ir iÅ¡temptas į laiptinę. Dėl parodymų iÅ¡samumo M. T. paaiÅ¡kino, kad po ekspertizės gavo raminamųjų vaistų ir pradėjo viskÄ atsiminti. Tai jo pasirinkta gynybinė versija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Jei kaltinamojo atmintis pagerėjo po teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės, kuri buvo baigta jau 2013-12-06, neaiÅ¡ku, kodėl M.

T. nesikreipė į tyrėjÄ su praÅ¡ymu apklausti jį papildomai. Tik susipažinęs su bylos medžiaga ir pamatęs įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, M. T. priderino savo parodymus prie kitų byloje esančių duomenų, tokiu bÅ«du siekdamas sudaryti vaizdÄ , kad G. V. pats nukrito nuo laiptų, o nebuvo jo nustumtas.M. T. ir L. A. bÅ«senÄ po įvykio apibÅ«dino liudytojai D. S. ir R. M.. Liudytoja D. S. teisme parodė, kad L. A. buvo neblaivus, susijaudinęs, verkė, tačiau į klausimus, kuriuos ji jam uždavinėjo, atsakinėjo normaliai.

Apie M. T. parodė, kad pastarasis sėdėjo ant suoliuko visiÅ¡kai girtas, nereagavo nei į jÄ , nei į klausimus.Liudytojas R. M. teisme parodė, kad L. A., kurį jis įvardija kaip pranešėjÄ , pakankamai riÅ¡liai kalbėjo, kai tuo tarpu M. T. nieko neaiÅ¡kino, buvo sunkaus girtumo laipsnio, sėdėdamas net Å¡lapinosi, negalėjo atsistoti.Å ių liudytojų parodymai paneigia M. T. aiÅ¡kinimÄ , kad po ekspertizės jis geriau prisiminė įvykius, nes, kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų po įvykio, jis buvo visiÅ¡kai neadekvatus ir nereagavo į aplinkÄ .M.

T. teigia, kad jis tyčia nenustÅ«mė G. V. nuo laiptų, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Tačiau visos aplinkybės iki G. V. iÅ¡tempimo į laiptinę: kilęs konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, M. T. agresija, jo pagrasinimas G. V. „užmuÅ¡iu ...“, G. V. girtumas, G. V. paskutiniai žodžiai skirti M. T. „kÄ Äia darai“, neabejotinai nurodo buvus M. T. veiksmÄ , prieÅ¡iÅ¡kÄ G. V., laiptų statumas ir aukÅ¡tis, kÄ patvirtino ir pats M. T., kad jis ir patėvis yra kritę nuo tų laiptų, suponuoja, jog M.

T. tyčia siekė iÅ¡tempti G. V. į laiptinę ir numesti nuo laiptų, nes buvo žadėjęs jį iÅ¡vyti iÅ¡ savo namų. Nors M. T. parodė, kad tyčia nenužudė G. V., tačiau nuosekliai sekant įvykius virtuvėje prieÅ¡ patenkant abiems į laiptinę, garsus, sklidusius iÅ¡ laiptinės, kuriuos girdėjo liudytojas L. A. ir juos vertinant susietai, matyti, jog M. T. panaudojo aktyvius ir tyčinius veiksmus prieÅ¡ G. V., kurių pasėkoje G. V. buvo nustumtas nuo laiptų. Pagal savo amžių ir gyvenimiÅ¡kÄ patirtį M.

T. turėjo suprasti ir numatyti, kad G. V. esant tokioje bÅ«klėje, bet koks paÅ¡alinis postÅ«mis jį gali nuversti nuo stačių laiptų ir nuo patirtų sužalojimų žmogus gali mirti. GalbÅ«t M. T. ir nenorėjo konkrečiai tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti. Taigi tarp M. T. veiksmų ir G. V. mirties yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent nuo M. T. pastÅ«mimo G. V. mirė.Nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais.

BPK 20 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (2K-32/2010). Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje esantys netiesioginiai įrodymai sudaro sistemÄ , todėl nėra jokių abejonių, kad bÅ«tent dėl M. T. aktyvių veiksmų buvo nužudytas G.

V.Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis M. T. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).Skiriant bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , parenkant bausmės rūšį ir dydį M. T., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. T. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, veika yra tyčinė, baigta, priskiriama prie labai sunkių veikų.

Teisiamas 4 kartÄ , yra nedirbantis ir turintis II grupės neįgalumÄ , administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas R. V. bendrai su D. V. 6 626 Lt turtinei žalai atlyginti, civiliniai ieÅ¡kiniai, pareikÅ¡ti R. V. 117 400 lt neturtinei žalai atlyginti ir D. V. 117 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, N. D. 90 000 Lt civilinis neturtinei žalai atlyginti tenkintini pilnai ir pripažinus M.

T. kaltu priteistini iÅ¡ jo žalos atlyginimui. Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, pripažinti M. T. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., ir skirti jam laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Tenkinti pilnai R. V. bendrai su D. V. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius 6626 Lt turtinei žalai atlyginti, R.

V. 117 400 Lt, D. V. 117 400 Lt, N. D. 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir, pripažinus M. T. kaltu, priteisti iÅ¡ jo. Nukentėjusiųjų D. V., R. V., N. D. atstovas advokatas I. Ruželė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nepagrįstai konstatavo, jog objektyviai nenustatyta, kad prieÅ¡ nugriÅ«nant G. V. nuo laiptų, jam M. T. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius ar bÅ«tų jį nustÅ«męs nuo laiptų.Aplinkybę, kad M. T. nustÅ«mė G. V. nuo laiptų, patvirtina liudytojo L.

A. parodymai, kuris teigė, jog G. V. krentant girdėjo tik vienÄ stiprų ir duslų garsÄ , kas vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ G. V. buvo panaudota fizinė jėga, kuri nubloÅ¡kė kÅ«nÄ kristi į tolį, todėl G. V. nukrito iÅ¡ karto laiptų apačioje, sukeldamas L. A. apibÅ«dintÄ girdėtÄ kritimo garsÄ â€“ vienÄ stiprų, duslų garsÄ . PrieÅ¡ingu atveju, teigiant, kad G. V. paslydo pats antrame aukÅ¡te esančioje aikÅ¡telėje, kÅ«nas, krisdamas visu laiptų ilgiu žemyn, bÅ«tų sukėlęs daugkartinių atsitrenkimų garsus, tuo tarpu tokių duomenų byloje nenustatyta.Be to, nevertinant teismo padarytos iÅ¡vados dėl G.

V. nustūmimo teisingumo, kitos įvykio aplinkybės teismo buvo konstatuotos kaip įvykusios, o būtent – tyčinis prievartinis G. V. ištempimas iš virtuvės į aikštelę. Tačiau dėl šios nustatytos byloje faktinės aplinkybės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė tik tiek, kad „nenustatyta, jog dėl to, kad kaltinamasis nukentėjusįjį išstūmė į laiptinę, nukentėjusiojo mirtis buvo dėsningas šių kaltinamojo veiksmų rezultatas”. Šios išvados teismas plačiau neargumentavo.

Apelianto manymu, padaryta teismo iÅ¡vada, dėl priežastinio ryÅ¡io tarp M. T. veikos ir kilusių pasekmių nebuvimo, yra neteisinga, nes bÅ«tent M. T. veiksmai sÄ lygojo įvykusiÄ G. V. mirtį.Paprastai apie priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dį sprendžiama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietos ypatumus, kaltininko galimybę numatyti, kad nukentėjusysis gali kristi ir mirtinai susižaloti. Atsižvelgus į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad padariniai yra dėsningi, t. y. iÅ¡ anksto buvo numatomi Å¡ioje situacijoje.

Bylos duomenimis išaiškinta objektyvi įvykio seka leidžia teigti, kad priežastinio ryšio pobūdis, dėl kilusių padarinių, nebuvo atsitiktinis.Teismas neišsiaiškino, ar dėl sunkaus neblaivumo G. V. apskritai dar galėjo savarankiškai, laisvai, nepavojingai sau judėti (vaikščioti), nes iš bylos duomenų matyti (1 t., b.l. 100,101), kad M. T. virtuvėje čiupo G. V. šiam sėdint ir pakėlęs jį stumdė nepaleisdamas iki G. V. atsidūrė laiptinės aikštelėje. Sunkiai neblaivaus G.

V. paleidimas laiptinės aikÅ¡telėje, kuri yra mažesnė nei vieno kvadratinio metro, savaime laikytinas pavojingu veikimu, todėl darant prielaidÄ , kad prieÅ¡ pat kritimÄ G. V. neveikė M. T. fizine jėga, sunkiai neblaivaus asmens prieÅ¡pastatymas į tokiÄ aplinkÄ , kuri nustatytomis bylos aplinkybėmis G. V. yra savaime pavojinga ir lemia buvus priežastiniam ryÅ¡iui, tarp M. T. veikos ir kilusių pasekmių (G. V. mirties). Be to, M. T. neturi savo gyvenimo ypatumų, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo pavojingo veikimo bei nenumatyti susijusių su jo aktyviais veiksmais padarinių.

PrieÅ¡ingai, tokios byloje nustatytos aplinkybės, kaip G. V. sunkus neblaivumo laipsnis, iki nukritimo prieÅ¡ G. V. panaudota fizinė jėga, laiptinės aikÅ¡telės labai mažas dydis bei tokios asmeninės M. T. savybės kaip ilgalaikis gyvenimas bute, kur įvyko nusikalstama veika ir geras žinojimas patalpų iÅ¡planavimo (statÅ«s ir siauri laiptai iÅ¡ pirmo į antrÄ aukÅ¡tÄ ), iÅ¡ anksčiau žinojimas, kad nuo Å¡ių laiptų yra kritę kiti asmenys, pats yra kritęs nuo jų ir pakankamai sunkiai susižalojęs, leido M.

T. suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei pasekmes.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. T., paleisdamas stipriai girtÄ G. V. laiptinės aikÅ¡telėje, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl jo jėga atitemptas G. V. gali kristi nuo prie pat jo prasidedančių stačių laiptų į pirmÄ aukÅ¡tÄ bei susižeisti, ir dėl to gali kilti labai sunkÅ«s padariniai, ir nors nenorėjo tokių padarinių (nukentėjusiojo mirties), bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia. M. T. privalo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 129 str. už kilusius padarinius (mirtį).Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neiÅ¡samus, nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuostatų, dėl kurių buvo nepagrįstai iÅ¡teisintas M. T. pagal BK 129 str. l d., esant pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių M. T. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas apeliaciniu skundu praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti M.

T. kaltu pagal BK 129 str. 1 d. IÅ¡ M. T. priteisti D. V., R. V. ir N. D. pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius. Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o patenkinti Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiųjų atstovas, taip pat nukentėjusieji D. V. ir R. V. praÅ¡o patenkinti nukentėjusiųjų atstovo apeliacinį skundÄ . IÅ¡teisintasis M. T. ir jo gynėjas prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir M. T. pagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 129 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

IÅ¡teisinamojo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis suraÅ¡yta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje iÅ¡dėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, taip pat ir iÅ¡samiai motyvuotos teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo. Naikinti šį nuosprendį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažinti M. T. kaltu pagal BK 129 str. 1 d. nėra pagrindo.IÅ¡ bylos matosi, kad nors iÅ¡teisintasis M. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino iÅ¡ dalies ir tik dėl to, kad iÅ¡vijo G.

V. iš namų. Kaltinamajame akte jo kaltė buvo grindžiama nukentėjusiųjų R. V., D. V. bei N. D., liudytojų L. A., G. M., M. K., R. U., R. Z., V. V., D. O. Š., D. S., R. M., N. V., Z. K. parodymais, specialisto išvadomis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai išnagrinėjo ne tik kaltinamajame akte išdėstytus, tačiau ir papildomus bylos duomenis. Teisme buvo apklaustas kaltinamasis, nukentėjusieji, liudytojai, ekspertas R.

Ž., taip pat išnagrinėti ir rašytiniai bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jaučiasi kaltas, jog išvijo iš namų G. V., bet jo nenustūmė nuo laiptų. Jis taip pat parodė, kad girtavo pas G. M., po to pas jį namuose. Su G. V. kilo konfliktas, nes G. V. ir L. A. norėjo važiuoti su jo mašina. Jis jiems pasakė, kad girtiems važiuoti neduos. G. V. sakė, kad vis tiek važiuos. Tada jis pasakė nukentėjusiajam keiksmažodžius ir tai, kad durys atidarytos, nešdintųsi.

Paėmė G. V. už atlapų ir su pasistumdymais abu išėjo iš virtuvės. G. V. nemušė ir jam smūgių nesudavė. Kai jis atidarė duris į laiptinę, G. V. atlapus buvo paleidęs. G. V. susvirduliavo ir nukrito. Paties kritimo nematė, nes jau ėjo atgal į virtuvę.Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu M. T. kaltu neprisipažino, todėl pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 12; 14-15). Jis ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. po pietų atvyko į R.

Susitiko su G. V. miesto centre. PrieÅ¡ tai raÅ¡inėjosi žinutėmis su juo ir G. V. minėjo, kad jam bloga, nes prieÅ¡ tai gėrė. Su G. V. buvo vaikinas, kurį matė pirmÄ kartÄ , vardu L. Jis ( M. T.) pardavė G. V. telefonÄ â€žNokia X2“ už 50 Lt ir už tuos pinigus nupirko 3 butelius vyno ir 3 butelius, po litrÄ , alaus. Gerti nuvažiavo pas G. M. Pas G. M. nuėjo jis, G. V., L., po to atėjo R. Z. ir M., pavardės nežino. Pas G. M. pasiginčijo su R. Z., tačiau muÅ¡tynių nebuvo, draugiÅ¡kai gėrė.

Dar iÅ¡gėrė R. Z. atsineÅ¡tÄ vyno butelį. Nuo iÅ¡gerto kiekio buvo apsvaigęs, nes neprisimena, kas vyko po to. Neprisimena iki kelintos valandos buvo pas G. M., taip pat neprisimena, kaip grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). 2012 m. turėjo galvos traumÄ , po to ir nuo mažesnio alkoholio kiekio apsvaigsta, dažnai kÄ nors pamirÅ¡ta. Neprisimena, kad pas jį į namus bÅ«tų atėję G. V. ir L. Neprisimena ir tai, kad buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, sulaikymo aplinkybių. G. V. pažinojo seniai, netoli vienas nuo kito gyvena, buvo klasiokai, gerai sutardavo, niekada su juo nekonfliktuodavo, taip pat ir įvykio dienÄ neprisimena, kad bÅ«tų su juo konfliktavęs (2 t., b.l. 12).

Papildomos įtariamojo apklausos metu M. T. kaltu neprisipažino ir parodė tokias pat aplinkybes kaip pirmos apklausos metu, tačiau patikslino, kad iÅ¡ G. M. jis, L. ir G. V. nutarė eiti pas jį (M. T.) į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nuėję į butÄ , virtuvėje trise gėrė atsineÅ¡tÄ alkoholį. Begeriant tarp jo ir G. V. kilo lengvas konfliktas, nes jis priekaiÅ¡tavo G. V., kad Å¡is per mažai davė už telefonÄ , kurį jam buvo pardavęs. Konflikto metu nesimušė, tik vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Konflikto metu jis supyko ant G. V., norėjo, kad šis išeitų ir pasakė jam „varyk iš čia“. Konfliktas vyko virtuvėje. Virtuvėje stovintį G. V. sugriebė už drabužių, krūtinės srityje, ir stumtelėjo jį į buto koridorių, išėjimo, laiptinės link. Stumdamas G. V. laiptinės durų link, išėjo kartu su G. V. į buto koridorių, prieškambarį. Koridoriuje, prie pat laiptinės durų, paleido G. V.. Laiptinės durys tuo metu buvo uždarytos. Atidarė laiptinės duris ir G.

V. išėjo į laiptinę. G. V., eidamas į laiptinę, atsisveikino. Nusisuko eiti į virtuvę, žengė žingsnį ir užgirdo garsus iš laiptinės – G. V. lyg ir nusikeikė, dar pasigirdo trinktelėjimas „bum“. Grįžo prie laiptinės durų, jos uždarytos nebuvo, ir pažiūrėjo į laiptinę žemyn. Pamatė laiptų apačioje gulintį G. V., jis nejudėjo. Nuėjo į svečių kambarį, nes pro duris matė, kad tame kambaryje yra L. L. paprašė atnešti alaus iš virtuvės. L. išėjo iš svetainės ir nebegrįžo, suprato, kad jis išėjo iš buto.

Atsigėręs alaus nulipo laiptais į apačiÄ , išėjo į laukÄ , atsisėdo ant suolo prie namo ir sėdėjo iki tol, kol atvažiavo greitoji pagalba ir policijos pareigÅ«nai. Lipdamas laiptais žemyn G. V. nebematė, kai išėjo į laukÄ , matė jį gulintį lauke. Galvojo, kad G. V. guli dėl girtumo. Negali pasakyti, kaip gulėjo G. V., ar jis judėjo ar ne. Pirmomis dienomis po įvykio neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau vėliau, gulėdamas U., kur buvo atliekama ekspertizė, gavo raminamųjų vaistų ir pradėjo atkurti įvykio detales.

Neprisipažįsta nužudęs G. V., nes pastarasis pats nukrito nuo laiptų, susižalojo ir todėl mirė. Ir jis pats yra nukritęs nuo tų laiptų ir jo patėvis J. K.. Mano, kad G. V. įvyko nelaimingas atsitikimas (2 t., b.l. 14-15).Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išdėstė ir įvertino taip pat ir nukentėjusiųjų R. V., D. V., N. D., liudytojų L. A., G. M., R. Z., V. V., O. D. Š., D. S., R. M., N. V., Z. K. parodymus.Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. V. parodė, kad jo sūnus G.

V. ir kaltinamasis M. T. buvo geri draugai nuo vaikystės, tačiau prieš tris mėnesius iki nagrinėjamo įvykio sūnus sakė, kad M. T. jį primušė. Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Jis ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad 2013 m. gegužės 27 d. vakare L. A. pasakojo, kad M. T. namuose buvo kilęs konfliktas, kurio metu M. T. griebė G. V. už krūtinės ir apsukęs sviedė laiptais žemyn, taip pat L.

A. minėjo, jog M. T. G. V. sakęs, jog jį užmuÅ¡ (1 t., b.l. 50). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 20 val. su policijos darbuotojais nuvykus į įvykio vietÄ prie M. T. namų, atpažino sÅ«naus lavonÄ . Ä®vykio vietoje buvęs L. A. sakė, kad viskÄ matė ir tai, jog M. T. užmušė G. V., pagriebė už atlapų ir numetė. G. V. ir M. T. draugavo, buvo kaip broliai. Tačiau paskutiniu metu du kartus M. T. buvo primušęs G. V..

G. V. buvo primuštas prieš tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad L. A. pasakojo, jog M. T. griebė G. V. už krūtinės ir apsukęs sviedė laiptais žemyn, taip pat minėjo, kad M. T. G. V. sakęs, jog jį užmuš (1 t., b.l. 61). Ji taip pat parodė, kad 2013 m., galbūt kovo mėnesį, M. T. buvo sužalojęs G. V., tačiau po šio įvykio jie dar bendravo, nesipyko (1 t., b.l. 62).Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji N. D. parodė, kad per jos brolio G.

V. laidotuves L. A. pasakojo, kad geriant pas M. T., G. V. norėjo važiuoti pas merginas, bet M. T. neleido. M. T. paėmė G. V. už atlapų, apsuko ir numetė nuo laiptų. L. A. taip pat sakė, kad kai jis pasakė M. T., jog reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , M. T. stvėrė peilį ir puolė jį vytis. Ikiteisminio tyrimo metu N. D. parodė tokias pačias aplinkybes apie byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį (1 t., b.l. 75). Pirmosios instancijos teisme liudytojas L. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. su G.

V., R. U., M. T., R. Z. ir M. T. kaimynu vartojo alkoholį pastarojo namuose, po to su M. T. ir G. V. vartojo alkoholį M. T. namuose. G. V. jį pasikvietė, tam, kad su M. T. automobiliu nuvežtų pas merginas. G. V. buvo labai girtas, kalbėjo nelabai rišliai ir sunkiai laikėsi ant kojų. M. T. irgi buvo girtas, tik kiek blaivesnis. Kai G. V. pasiūlė M. T. važiuoti, M. T. neleido, atsakydamas G. V. necenzūriniais žodžiais. G. V. atsikirto M. T. taip pat necenzūriniais žodžiais. Tada M. T., vartodamas necenzūrinius žodžius pasakė, kad „užmuš“ ir sugriebęs G.

V. nuo kėdės, stÅ«mė jį iÅ¡ virtuvės į koridorių nugara link buto durų. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje, iÅ¡ telefono klausė muzikos ir rašė žinutę. Kas vyko koridoriuje ir laiptinėje jam nesimatė, tačiau iÅ¡ koridoriaus prie laiptų jis girdėjo garsÄ , lyg kažkas atsitrenkė į sienÄ , G. V. paklausė, kÄ tu čia darai, ir tuojau po to pasigirdo duslus garsas. Visa tai įvyko labai greitai, užtruko keletÄ sekundžių. M. T. tuojau pat sugrįžo į virtuvę lyg pasimetęs ir liudytojui pasakė „paimk alų ir einam“. IÅ¡einant liudytojas pamatė G.

V. laiptinės apačioje gulintį ant pilvo ir pasiÅ«lė kviesti jam greitÄ jÄ pagalbÄ , į kÄ Â M. T. atsakė „čia tau dar liudytojų reikia?“ Jis tai pasakė ramiai, negrasindamas. Kadangi M. T. eidamas link jo atrodė agresyviai, iÅ¡bėgo iÅ¡ M. T. buto ir nubėgęs prie V. parduotuvės iÅ¡kvietė greitÄ jÄ Â medicinos pagalbÄ . Po to sulaukęs greitosios pagalbos automobilio, automobilį palydėjo iki įvykio vietos. Kai atvyko prie M. T. namų, G. V. jau buvo iÅ¡temptas iÅ¡ laiptinės į laukÄ ant pievelės, o M.

T. sėdėjo greta ant suolo. Jis teigia, kad tai, kÄ papasakojo teismui, tÄ patį pasakojo ir G. V. artimiesiems. Kad M. T. bÅ«tų nustÅ«męs G. V. nuo laiptų, jis nematė, tačiau taip sprendžia iÅ¡ to, kÄ girdėjo bÅ«damas virtuvėje. Be to, R. U. jį buvo perspėjęs, kad girto M. T. elgesys bÅ«na neprognozuojamas, o G. V. jam anksčiau yra sakęs, kad M. T. jį buvo sumušęs be priežasties. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo L. A. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 29 d. liudytojas parodė, kad jis paragino G.

V. važiuoti greičiau, o jis M. T., kuris G. V. pasiuntė keiksmažodžiu, po to G. V. M. T. atsakė tÄ patį. M. T. supyko, atsistojo, sugriebė G. V. už drabužių ties krÅ«tine ir iÅ¡ virtuvės iÅ¡tempė į laiptinę, sakydamas, kad dingtų, keikėsi. Jis girdėjo, kad G. V. pasakė „kÄ tu čia darai?“. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje prie stalo, į juos nebuvo atsisukęs, junginėjo telefonÄ , klausėsi muzikos. Kai sėdėjo virtuvėje prie stalo, girdėjo tokį garsÄ lyg jie abu ar vienas remtųsi į sienÄ , dar girdėjo kažkokį bumbtelėjimÄ .

Po kelių minučių grįžo M. T. ir pasakė „imk „bambalį“ ir einam“. Jis paėmė „bambalį“ ir išėjęs į laiptinę pamatė apačioje kniÅ«bščiÄ gulintį G. V.. Praėjęs pro G. V. matė ant jo galvos ties smilkiniu kraujÄ . Jis pasakė M. T., kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , o jis atsakė „ar tau dar liudytojų reikia?“. Jis nubėgo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , policijos pareigÅ«nus. Kai atvažiavo greitoji pagalba, jis sugrįžo, matė, kad G.

V. lavonas buvo iÅ¡temptas ir paguldytas ant žolės, M. T. sėdėjo ant suoliuko prie namo. Kaip G. V. nukrito nuo stačių laiptų, jis nežino, nematė (1 t., b.l. 92-93). Liudytojas L. A. davė parodymus ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ie parodymai taip pat buvo perskaityti teismiamajame posėdyje. Jis parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 15.30 vai. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atėjo G. V., kuris raÅ¡inėdamas žinutes pasakė, kad atvažiuos M. T.. Pas jį dar buvo R.

U.. PrieÅ¡ 17 valandÄ prie jo namų atvažiavo M. T. a/m VW Golf. .Visi keturi važinėjosi po miestÄ , nes norėjo parduoti M. T. telefonÄ , tačiau nepavykus, G. V. iÅ¡ M. T. nupirko mobilų telefonÄ Nokia X2 už 50 litų. Nusipirko 4 litrus alaus ir 4 butelius vyno ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie M. T. namų. Nuėjo pas M. T. kaimynÄ M., kur gėrė alkoholinius gėrimus. Dar atėjo R. Z. ir M., kurio pavardės nežino. Kilo žodinis konfliktas tarp M. T. ir R. Z.. R.

U. pasiūlė jam ir G. V. eiti namo, nes M. T. išgėręs būna neprognozuojamas. G. V. pasakė, kad dar pabus, o jis su R. U. išėjo j namus. Po 15-20 minučių jam paskambino G. V. ir paprašė pavairuoti M. T. automobilį. Jis grįžo į M. T. namus, ten buvo ir G. V.. Atėjęs išgėrė dar dvi ar tris stiklines alaus ir pasakė G. V., kad važiuotų. G. V. pakvietė M. T. važiuoti, tačiau M. T. atkirto G. V. keiksmažodžiu. G. V. irgi atkirto keiksmažodžiu. M. T. puolė G.

V. už drabužių, ties krÅ«tine, sugriebęs G. V. už atlapų iÅ¡stÅ«mė į laiptinę. Jis tuo metu sėdėjo virtuvėje, telefonu rašė žinutę. IÅ¡girdo G. žodžius „kÄ tu čia darai“, o po to iÅ¡girdo duslų garsÄ , lyg kažkas bumbtelėjo. M. T. atėjo į virtuvę, buvo pasimetęs, liepė pasiimti alaus pÅ«slę ir eiti. Laiptinėje pamatė apačioje gulintį G. V., kuris nejudėjo. Jis pasiÅ«lė kviesti greitÄ jÄ , tačiau M. T. atsakė, kad čia dar ir liudininkų reikia ir ėjo link jo.

Jis iÅ¡sigando, kad nesusidorotų su juo ir iÅ¡bėgo. Prie parduotuvės „S“ prašė žmogaus, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Patikslino, kad nematė, kas tarp M. T. ir G. V. vyksta, nes buvo virtuvėje. Suprato, kad jis pats (G. V.) negalėjo nukristi iÅ¡ M. T. veiksmų ir žodžių bei G. V. pasakymo „kÄ tu čia darai?“. Anksčiau G. V. yra sakęs, kad M. T. iÅ¡gėręs puola, G. V. ir anksčiau buvo M. T. sumuÅ¡tas. Kai įvykio dienÄ M. T. iÅ¡gėrė, pasimatė jo agresyvumas, prieÅ¡ tai buvo linksmas, bendraujantis (1 t., b.l. 97-99). 2013 m. rugpjūčio 21 d. papildomos apklausos metu liudytojas L.

A. patikslino, kad konfliktÄ pradėjo M. T., kuris elgėsi agresyviai, jo balso tonas buvo pakeltas. PrieÅ¡ šį konfliktÄ M. T. vartodamas necenzÅ«rinius žodžius pasakė „UžmuÅ¡iu“. Nesuprato, kuriam iÅ¡ jų M. T. tai sakė. Tuo metu nebuvo jokio konflikto, M. T. dar nebuvo piktas. Nežino, kodėl M. T. pasakė „užmuÅ¡iu“. Kilus konfliktui M. T. sugriebė ant kėdės sėdėjusį G. V. už drabužių krÅ«tinės srityje ir truktelėjo jį aukÅ¡tyn, dėl ko G.

V. atsistojo. Tada M. T. apsukęs G. V., tebelaikydamas jam už drabužių, iÅ¡stÅ«mė G. V. (atbulÄ ) į koridorių. Kas toliau įvyko, nematė, paskui juos į koridorių išėjęs nebuvo; liko virtuvėje, maigė savo mobilųjį telefonÄ , kažkam rašė žinutę. IÅ¡ karto po to, kai M. T. iÅ¡stÅ«mė G. V. į koridorių, iÅ¡ karto po to, kai jie abu dingo iÅ¡ akiračio, iÅ¡girdo G. V. Å¡aukiant: „Ei, kÄ tu čia darai?!“ ir iÅ¡ karto iÅ¡girdo bumbtelėjimÄ .

Viskas įvyko labai greitai, M. T. koridoriuje išbuvo apie 10-15 sekundžių. Po bumbtelėjimo M. T. grįžo į virtuvę, pasakė paimti alų. Išėjęs į koridorių pamatė laiptinėje (apačioje), prie lauko durų gulintį G. V.. G. V. nejudėjo, garsų neskleidė, buvo ne gyvybės ženklų. Išsigando dėl G. V., suprato, kad tai M. T. darbas, t. y., kad M. T. numetė G. V. nuo laiptų (1 t., b.l. 100-101).Pirmosios instancijos teisme liudytojas G. M. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. apie 18 val., pas jį į namus atėjo M.

T., L. A., G. V. ir dar vienas žmogus. Pas jį vartojo alkoholinius gėrimus, didesnių konfliktų nebuvo kilę, tik M. T. žodžiais apsipyko su R. Z.. Išsiskirstant G. V. išėjo paskutinis ir nuėjo pas M. T.. Įvykio aplinkybės liudytojui nėra žinomos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė tokias pačias aplinkybes. Jis parodė, nežino, nematė, ar M. T. konfliktavo su R. Z. (1 t., b.l. 113). Jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R.

Z. parodė, kad su M. K. buvo užėję pas G. M., kur dar buvo M. T., R. U., G. V. ir L. A.. M. T. pasakė, kad neduos alaus, jis atsakė, kad turi savo. Jiems esant pas G. M., kitokių ginčų ar konfliktų nebuvo kilę. Jis buvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė tokias pat aplinkybes, jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme.Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. V. parodė, jog gyvena M. T. kaimynystėje. M. T. prieÅ¡ 2 m. turėjo galvos traumÄ , po kurios pasikeitė jo elgesys – kartais nebeatpažindavo žmonių.

M. T. bute buvo mažai, dažniausiai jis bÅ«davo kaime pas tetÄ . Konfliktų su M. T. liudytojas neturėjo. Matė, kad įvykio dienÄ M. T., G. V. ir kiti asmenys atvažiavo automobiliu, buvo užėję pas G. M.. Po to girdėjo, jog M. T. parėjo namo. Didesnio triukÅ¡mo iÅ¡ M. T. buto nesigirdėjo. Vėliau matė, kaip atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. G. V. negyvas gulėjo ant žolės, M. T. sėdėjo ant suolo, o L. A. Å¡Å«kavo „užmuÅ¡ei mano tėvÄ â€œ. M. T. į tai nereagavo, atrodė girtas ir rankose laikė alų.

Liudytojas tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. D. Š. parodė, jog gyvena M. T. kaimynystėje. Su M. T. konfliktų neturėjo, jis su ja elgėsi mandagiai. 2013 m. gegužės 27 d. su kaimyne sėdėjo kieme ant suolelio. Ji pati matė, kaip su kitu asmeniu dviese namo parėjo M. T., po to atėjo ir trečias asmuo. Iš M. T. buto sklido girtų žmonių garsi kalba. Trenksmų ar kitokio triukšmo liudytoja negirdėjo. Ikiteisminio tyrimo protokole neteisingai įrašyta, jog ji girdėjo bildesį, kažkam nukrentant nuo laiptų. Po kurio laiko M.

T. vienas arba su L. A. iÅ¡vilko ant pievos trečiÄ jį žmogų. Durų jai nuo suoliuko gerai nesimatė, tačiau M. T. ir L. A. po to abu kalbėjosi, kartu vaikščiojo, apėjo krÅ«mus ir dar paėjo gatve. L. A. skubėdamas nuėjo tolyn gatve, o M. T. grįžo prie namo ir atsisėdo ant suoliuko. Po to atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, su Å¡iuo automobiliu taip pat atvyko L. A., kuris raudojo. L. A. atrodė neblaivus. Ji arčiau priėjusi prie jų nebuvo ir atvykus greitosios pagalbos automobiliui parėjo namo.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos O. D. Å . parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. gegužės 28 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad girdėjo M. T. bute triukÅ¡mÄ , atrodė, kad vyrai barasi, girdėjo M. T. balsÄ , girdėjosi kalbėjimai, rėkimo, Å¡aukimo nebuvo. Po girdėto triukÅ¡mo, iÅ¡girdo bildesį, suprato, kad kažkas nukrito stačiais laiptais. Po to sėdėdama ant suoliuko, pamatė, kad M. T. su jaunesniu vaikinu iÅ¡tempė vaikinÄ , nukritusį nuo laiptų.

Neatkreipė dėmesio, ar vaikinÄ tempė ant žolės (1 t., b.l. 122). Kitos apklaustos metu 2013 m. gruodžio 5 d. ji parodė, kad neprisimena, ar matė, kaip M. T. su jaunesniu vaikinu iÅ¡tempė vaikinÄ , nukritusį nuo laiptų. Jai atrodo, kad jie iÅ¡tempė nukritusįjį į kiemÄ ant žolės. Ji, sėdėdama ant suoliuko, įdėmiai nežiÅ«rėjo į tÄ pusę, kur nukrito vaikinas nuo laiptų. Nebuvo priėjusi prie gulinčio jaunuolio. Ji matė, kad gulėjo ant pievos kniÅ«bsčias.

Ji matė M. T. ir jaunesnį vaikinÄ stovint, vaikÅ¡tant prie gulinčio jaunuolio, todėl ji pagalvojo, kad jie abu iÅ¡tempė nukritusįjį nuo laiptų ant pievos. M. T. ir jaunesnis vaikinas tarpusavyje kalbėjosi, buvo pasimetę. Jaunesnis vaikinas išėjo, o po to jis atvažiavo kartu su greitÄ ja pagalba, M. T. liko sėdėti ant suoliuko prie namo (1 t., b.l. 123). Pirmosios instancijos teisme liudytoja D. S. parodė, jog 2013 m. gegužės 27 d. dirbant policijoje pagal praneÅ¡imÄ iÅ¡vyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur prie namo gulėjo žmogaus lavonas.

Greta ant suoliuko sėdėjo girtas M. T., jis į klausimus neatsakinėjo, nereagavo. Ä®vykio vietoje buvęs L. A. atrodė neblaivus, buvo labai susijaudinęs. L. A. aiÅ¡kino, jog kad iÅ¡gertuvių metu bute pas M. T. G. V. su M. T. susiginčijo. L. A. iÅ¡girdo bildesį koridoriuje ir išėjęs pamatė laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ nukritusį G. V.. M. T. jam sakęs, kad ir jam taip nutiks, todėl jis pabėgęs. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė parodymus (1 t., 124), kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Ji parodė tokias pat aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. M. parodė, jog su policijos pareigÅ«nu V. K. atvyko į įvykio vietÄ , kurioje jau buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vėliau atvyko ir tyrėja D. S.. Prie namo gulėjo žmogaus lavonas, ant suoliuko sėdėjo M. T.. Jis buvo labai girtas ir nieko neaiÅ¡kino. Apie įvykį pranešęs L. A. įvykio vietoje atrodė neblaivus, buvo susijaudinęs, verkė, tačiau kalbėjo riÅ¡liai.

L. A. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡gertuvių metu M. T. susipyko su G. V., trenkė G. V. į galvÄ ir žuvusysis nukrito nuo laiptų. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuvažiavęs į įvykio vietÄ pamatė prie namo stovinčiÄ greitosios pagalbos automobilį, taip pat kieme buvo pranešėjęs – jaunas vaikinas. Jis sakė, kad M. T. iÅ¡ niekur nieko į nosį davė jo draugui „K“, kuris dėl to nuvirto nuo laiptų iÅ¡ antro aukÅ¡to. Ant suoliuko sėdėjo M. T., kuris buvo stipriai neblaivus, neriÅ¡liai kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje.

Buvo atėję du kaimynai, vienas iÅ¡ jų V., kito pavardės nežino. Ar V., ar pranešėjas pasakė, kad M. T. iÅ¡tempė „K“ iÅ¡ laiptinės į laukÄ (1 t., b.l. 126). Liudytojo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas N. V. parodė, jog vyko pagal greitosios pagalbos iÅ¡kvietimÄ . Prie parduotuvės juos pasitiko jaunuolis, kuris palydėjo iki įvykio vietos, kur be gyvybės ženklų gulėjo žmogus. Lavonas gulėjo galva į žemę, kelnės buvo pasmukę. Jaunuolis, kuris pasitiko greitosios pagalbos automobilį, buvo neblaivus, verkė ir aiÅ¡kino, kad žmogus, sėdėjęs ant suoliuko, užmušė, nuvertė nuo laiptų jo draugÄ .

Sėdėjęs ant suolo kaltinamasis buvo labai girtas, nekalbėjo, beveik snaudė. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , nuvažiavo prie parduotuvės „S“, prie kurios laukė apsiverkęs jaunuolis. Jaunuolis kalbėjo apie tai, kad užmušė jo draugÄ . Nuvažiavę pamatė gulintį žmogų, kuris gulėjo dviaukščio namo kiemelyje ant žolės, prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ namÄ . Vyras gulėjo ant pilvo. Kieme ant suoliuko, netoli gulinčiojo, sėdėjo vyras.

Jis buvo girtas, nesusikalbėjo su juo. Jaunuolis, kuris parodė keliÄ , sakė, kad tas vyras, sėdėjęs ant suoliuko, nustÅ«mė jo draugÄ nuo laiptų (1 t., b.l. 128-129). Jo parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytoja Z. K. parodė, kad M. T. yra jos sÅ«nėnas. Jis turėjo Å¡irdies ligų, dėl ko jo neÅ¡aukė į kariuomenę. Vėliau jis buvo patyręs galvos traumÄ , kai nukrito nuo tų pačių buto laiptų. Po traumos pablogėjo jo atmintis. M.

T. važinėjo mėlynos spalvos automobiliu. Ä®vykio dienÄ jis iÅ¡važiavo blaivus. Kad M. T. sulaikytas sužinojo sekančiÄ dienÄ . Kai ji ryte atvažiavo prie M. T. buto, ten ant suolo sėdėjo girti asmenys, kurie jai nieko nepasakojo. Ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 16 val., jai nežinant, M. T., tikriausiai susiskambinęs su draugais, iÅ¡važiavo į R. Ji pažinojo M. T. draugÄ G. V. (1 t., b.l. 132).

Kitos apklausos metu parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d., apie 16 val. M. T. išėjo iÅ¡ namų nesakė kada grįš. Vėliau pastebėjo, kad kieme nėra automobilio „VW Golf“. M. T. paskambino ir jis pasakė, kad iÅ¡važiavo į R., dėl to jie susipyko. KitÄ dienÄ sužinojo, kad jis sulaikytas dėl nužudymo. Rytojaus dienÄ ji kalbėjo su kaimyne D. S., kuri pasakojo, kad tÄ dien (kai mirė G. V.) į R. T. priklausanti butÄ pirma atėjo M. T. su kažkokiu jaunu draugu (vėliau sužinojau jo vardÄ â€“ L.), o po kiek laiko i tÄ butÄ atėjo G.

V.. Kas buvo toliau, D. Š. man nepasakojo (1 t., b.l. 133-134). Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklaustas ir ekspertas R. Ž., kuris patvirtino savo duotas išvadas ir parodė, kad iš sužalojimų galima pasakyti, jog tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kaktos kairę pusę, į smilkinio pusę. Tai nurodo pats nubrozdinimas, nes kaktos kairėje pusėje nubrozdinimai yra keli. Taip pat yra kraujosruva minkštuose audiniuose. Dar ir kaktikaulio lūžis, kuris leidžiasi žemyn tai rodo, kad smūgis buvo stiprus.

Å iuo lūžiu galima paaiÅ¡kinti susiformavusiÄ kraujosruvÄ . Kraujosruva galėjo susiformuoti nuo lūžio, o ne nuo trauminio poveikio. Kiti nubrozdinimai yra kaktos deÅ¡iniame smilkinyje nuo ausies kauÅ¡elio. Å ie nubrozdinimai yra su iÅ¡ilginėmis trasomis, tai rodo, kad buvo slysta Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi. Ekspertas parodė, kad smÅ«gio nelabai buvo, bet slydimas buvo. Nosyje buvo nubrozdinimas be lūžio. Tai rodytų kryptį krintant laiptais kaire puse, nes yra nubrozdinimas ties Å¡onkaulių lanku, ties klubakaulio sparnu ir Å¡launies vienoje linijoje.

Pagal padarytus sužalojimus negalima pasakyti, ar buvo Å¡alutinis postÅ«mis, ar poveikis. Nes tai yra nubrozdinimai. Kaktoje padaryti nubrozdinimai Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi griÅ«nant, o ne kumščiu ar kuo kitu suduodant. KraujosruvÄ galima paaiÅ¡kinti, kad lūžo akiduobė. Ekspertas parodė, kad pagal sužalojimus kokioje padėtyje jis buvo prieÅ¡ griÅ«nant, pirminės pozos pasakyti negali. Laiptai buvo statÅ«s gal jis kelis kartus apsisuko griÅ«damas. Tik parodė, kad jis griuvo kairiÄ ja puse, tai parodo nubrozdinimai.

Kai griuvo, tai pirmiausia kaktoje lūžis, laiptai statÅ«s ir virto, slydo, tai rodo tas pobÅ«dis, kad yra deÅ¡inėje galvos pusėje. Pirminis stipriausias smÅ«gis buvo virÅ¡ kaktos, kaktos kairėje pusėje. Sužalojimų, kurie pagal pobÅ«dį galėjo bÅ«ti padaryti suduodant ranka, koja ar bÅ«tų bÅ«dingi ne griuvimui, bet smÅ«gių sudavimui ranka ar koja, nėra. Visi sužalojimai yra nubrozdinimai. Nes suduodant ranka tai gali bÅ«ti muÅ¡tinė žaizda ar kraujosruva. Å iuo atveju yra vienintelė kraujosruva veide, bet tÄ kraujosruvÄ galima paaiÅ¡kinti dėl lūžio ir negalima teigti kategoriÅ¡kai, kad nuo trauminio poveikio.

Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi krentant. Žaizda muÅ¡tinė su kraujosruva, jei jis slinko ir atsimušė virÅ¡utinėje galvos dalyje į briaunÄ . Tokių sužalojimų, kurie butų bÅ«dingi muÅ¡ant rankomis ar kojomis nėra. Yra sužalojimai bÅ«dingi griÅ«nant Å¡iurkščiu pavirÅ¡iumi. Buvo sunkus girtumas, tai galėjo turėti netiesioginės įtakos dėl mirties. Pagal tai, kad yra sumuÅ¡tos smegenys tai rodo, kad kakta sužalota, smegenų pabrinkimas yra, žmogui buvo alkoholio poveikis.

Jo nuomone, turėjo būti koma, o ne iš karto mirtis. Tačiau kiek laiko truko koma, negali pasakyti, nes tai individualu. Tai, kad jis gulėjo ant pilvo, rodo, jog ir nosis galėjo būti sužalota. Patvirtintų tai, kad jis slydo ir dešinės pusės nosies nubrozdinimas. Jei nukritimo vieta ir radimo vieta skiriasi, kūno patraukimo mechanizmas galėjo sukelti kokius nors požymius, jei žmogus buvo komoje, nemiręs. Galėjo būti padaryti daugiau nubrozdinimų tempiant, bet atskirti kurie nubrozdinimai krentant, o kurie tempiant dabar sunku (3 t., b.l. 76-77).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas patikrino bei iÅ¡nagrinėjo ir raÅ¡ytinius bylos duomenis.IÅ¡ 2013-05-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo kieme, 3 m nuo buto Nr. 1 lauko laiptų, žolėje guli vyriÅ¡kos lyties lavonas. Lavonas guli aukÅ¡tielninkas, kojomis į namÄ , galva į tvorÄ , rankos iÅ¡tiestos ir atmestos Å¡iek tiek į Å¡onus, galva tiesi. Lavono apranga: mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, mėlynos spalvos Å¡ortai, kurie yra nusmukę nuo sėdmenų, laikosi ant Å¡launų, raudonos spalvos marÅ¡kinėliai, mėlynos spalvos su baltomis juostomis džemperis, baltos spalvos bateliai.

Ant lavono kaklo ir kairiojo peties kabo juodos spalvos odinė vyriška rankinė. Ant lavono galvos, kairėje ir dešinėje kaktos pusėse matyti sužalojimai su kraujo pėdsakais, ant liemens kairės pusės matyti sužalojimas su kraujo pėdsakais. Kieme prie garažo stovi mėlynos spalvos automobilis „VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Einant buto link, ant betoninio laiptelio, taip pat ant lauko durų iš vidinės pusės, ant laiptinėje esančio kilimėlio matyti biologinės kilmės pėdsakai.

Įėjus į butÄ ant grindų matyti subruktas kilimėlis. PrieÅ¡kambario kairėje pusėje yra virtuvė, joje yra stalas, taburetės. PrieÅ¡kambario deÅ¡inėje pusėje yra kambarys (1 t., b.l.11).IÅ¡ 2013-05-29 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad namas yra (duomenys neskelbtini) kampe. Įėjimas į butÄ Nr. 4 yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Įėjimas į butÄ pirmame aukÅ¡te. PrieÅ¡ais buto duris yra cementiniai laiptai. Užlipus laiptais yra laiptų aikÅ¡telė.

ApžiÅ«ros metu paimami biologiniai pėdsakai ir kilimėlis (1 t., b.l. 22-23).IÅ¡ 2013-05-28 specialisto iÅ¡vados Nr. M 205/13(05) matosi, kad G. V. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. G. V. lavone nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinė žaizda galvos plaukuotos dalies deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvos minkÅ¡tuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinis lūžis, nusitęsiantis į pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, odos nubrozdinimai kairiame petyje, krÅ«tinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje Å¡launyje, abiejuose keliuose.

G. V. kraujyje rasta 3,69 promilės, o Å¡lapime 4,19 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 31-32). IÅ¡ 2013-07-19 specialisto iÅ¡vados Nr. pM 205/13(05) matosi, kad G. V. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. G. V. lavone nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, abiejuose smilkiniuose, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, muÅ¡tinė žaizda galvos plaukuotos dalies deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvos minkÅ¡tuose audiniuose, kaukolės skliauto linijinis lūžis, nusitęsiantis į pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, odos nubrozdinimai kairiame petyje, krÅ«tinės kairėje pusėje, kairio klubo srityje, kairėje Å¡launyje, abiejuose keliuose.

Ä®vertinus visų nustatytų sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas nuo laiptų, negalima (1 t., b.l. 37-38). IÅ¡ 2013-08-01 specialisto iÅ¡vados Nr. S 165/13(01) matosi, kad nuoplovose nuo betoninio laipto, nuo buto durų vidinės pusės, ant kilimėlio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas G. V. DNR profilis. Ant M. T. marÅ¡kinėlių, sportinių kelnių, batų, G. V. marÅ¡kinėlių dėmių ir sutepimų tinkamų tyrimui nerasta (1 t., b.l. 42-43).

Iš 2013-08-01 garso įrašo apžiūros protokolo matosi, kad L. A. paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad atrodo matė, kaip užmušė žmogų, kad paėmė ir nuo laiptų numetė (1 t., b.l. 145-146).Iš 2013-05-27 asmens blaivumo testo matyti, jog nustatytas M. T. girtumas- 2,48 prom. (2 t., b.l. 2).Iš 2013-06-04 specialisto išvados Nr. T-N 1205/13(01) matosi, kad M. T. šlapime rasta 3,52 promilės etilo alkoholio ir piracetamo pėdsakų (2 t., b.l. 7).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apklaustas išteisintasis M.

T., liudytojai L. A., S. O. Š.Apeliacinės instancijos teisme išteisintasis M. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta pagal BK 129 str. 1 d. Iš pradžių įvykio aplinkybių negalėjo paaiškinti, nes buvo apgirtęs ir susijaudinęs. Ginčas kilo prieš įvykį. Ginčas kilo, nes G. V. su jo automobiliu norėjo važiuoti pas merginas, o jis nesutiko, pasakė, kad nevažiuos. Jis pareikalavo, kad G. V. išeitų, atidarė duris ir negražiais rusiškais žodžiais liepė jam išeiti.

Jis nukentėjusiojo netempė į koridorių. Po išsiskyrimo su G. V. jokio bumbtelėjimo negirdėjo. Tuo metu, kai nukentėjusysis krito nuo laiptų, jis turėjo būti kambaryje. Jis taip pat parodė, kad liudytojui L. A. negrasino (3 t., b.l. 115-116). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas L. A. parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. M. T. bute gėrė trise – jis, M. T. ir G. V.. Gėrė, po to norėjo važiuoti su M. T. automobiliu. Jis pasakė G. V., o jis pasakė M. T., bet M. T. jam atsakė keiksmažodžiu.

Tada G. V. jam atkirto panaÅ¡iais žodžiais. M. T. pasidarė agresyvus, pasakė G. V., kad jį užmuÅ¡, griebė jam už atlapų ir pradėjo tįsti į koridoriukÄ . Nematė, kas vyko tarp M. T. ir G. V. koridoriuje, girdėjo tik vienÄ duslų trinktelėjimÄ Ä¯ sienÄ . Tada G. V. pasakė „ei, kÄ tu čia darai“. Tada iÅ¡girdo dar vienÄ labai stiprų bumbtelėjimÄ . Po to M. T. grįžo ir liepė pasiimti iÅ¡ po stalo bambalį alaus. Paėmė alų ir ėjo link koridoriaus, pamatė G.

V. gulintį laiptų apačioje. Tada atsisukęs į M. T. pasakė „kvieskime greitÄ jÄ â€œ. M. T. agresyviai nusiteikęs ėjo link jo ir pasakė „ei, čia man liudininkų reikia“. Jis pradėjau bėgti, bėgo iki parduotuvės „S“, kuri yra gal už 100 metrų nuo M. T. namo. Paprašė nepažįstamo žmogaus, kad surinktų greitosios numerį ir pats pasakė, jog gali bÅ«ti miręs žmogus. Kai atvažiavo su greitÄ ja, M. T. jau sėdėjo ant suoliuko ir gėrė alų.

Tada atvažiavo policija, jį apklausė. Kai M. T. iÅ¡sitempė G. V., buvo bumbtelėjimas, jis norėjo atsikelti nuo kėdės ir eiti pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta, bet viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Jis parodė ir tai, kad po to, kai G. V. pasakė „ei, kÄ tu čia darai“, girdėjo vienÄ duslų smÅ«gį. BumbtelėjimÄ , kuris įvyko laiptinės aikÅ¡telėje, suprato kaip smÅ«gį nugara į sienÄ . Liudytojas parodė, kad nors jis sakė R. V., kad M. T. griebė jo sÅ«nų už krÅ«tinės ir numetė nuo laiptų, taip pat, jog M.

T. sakė G. V., jog jį užmuÅ¡, tačiau taip nebuvo. Jis tik pats taip galvojo. Tos pačios apklausos metu, jis parodė, kad kai M. T. iÅ¡tempė G. V., pasigirdo duslus bumbtelėjimas, tada G. V. suÅ¡uko „ei, kÄ tu darai“. Jis pirmÄ bumbtelėjimÄ suprato kaip trenkimas nugara į sienÄ , antras bumbtelėjimas buvo kaip duslus smÅ«gis, suprato, kad M. T. numetė G. V. nuo laiptų. Tarp bumbtelėjimų galėjo bÅ«ti 2 sekundžių pertrauka. Įvykis vyko laiptų aikÅ¡telėje, kuriÄ vadina koridoriumi.

Jis neatsimena, ar M. T. jam grasino. Jis parodė, kad matė, kaip M. T. stÅ«mė G. V. iÅ¡ virtuvės, o kai jį stÅ«mė į laiptinę, nematė. Jis parodė ir tai, kad M. T., griebęs G. V., pasakė, kad jį užmuÅ¡. Neatsimena, ar įėjęs į M. T. butÄ uždarė duris (3 t., b.l. 127-129).Apeliacinės instancijos teisme liudytoja S. O. Å . parodė, kad 2013 m. gegužės 27 d. matė, kad visi atėjo į M. T. butÄ , G. V. atėjo vėliau. Po to ji pamatė G. V. paguldytÄ ant žolės. Lauke L.

A. ir M. T. ginčijosi, tada nuėjo prie sandėliukų, po to L. A. nuėjo į pagrindinę gatvę, o M. T. grįžo link buto. Ji tuo metu buvo lauke ir kalbėjo su girtu kaimynu. L. A. dingo, M. T. lauke snaudė ant suoliuko, o tas žmogus gulėjo ant žemės, pagalvojo, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . IÅ¡ M. T. girdėjosi dusliai sklindantys garsai, girdėjo tik kalbančius žmones, nei riksmų, nei grasinimų negirdėjo. Ji lygtai girdėjo kažkokį bildesį. Ji parodė, kad L. A. ir M.

T. išėjo kartu, jie ginčijosi, po to L. A. nuėjo, o M. T. grįžo. Ji patvirtino parodymus, duotus 2013 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji nesakė „po girdėto triukÅ¡mo iÅ¡girdau bildesį, supratau, kad kažkas nukrito stačiai laiptais“. Ji nežino, ar G. V. buvo nustumtas nuo laiptų, ar pats nugriuvo (3 t., b.l. 130-131).  BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 256 str. nuostatomis, iÅ¡teisintasis M. T. buvo įspėtas ir apie galimybę bÅ«ti pripažintu kaltu ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir pagal BK 132 str.

IÅ¡teisintasis M. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta nei pagal BK 129 str. 1 d., nei pagal BK 132 str. Jis neigia bet kokį kontaktÄ su nukentėjusiuoju laiptinėje (3 t., b.l. 135). IÅ¡ to, kas jau buvo iÅ¡dėstyta Å¡ioje nutartyje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi bylos duomenys, kurie gali turėti reikÅ¡mės teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui, jau buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose.

PraÅ¡ymų tirti kokius nors papildomus duomenis nebuvo gauta. Todėl nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes kiek tik įmanoma iÅ¡samiau, buvo iÅ¡naudotos. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir priimto skundžiamo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrįstumo. Naikinti šį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų nepatvirtina M.

T. kaltės ne tik pagal BK 129 str. 1 d. dėl G. V. nužudymo, tačiau ir jo kaltės pagal BK 132 str. 1 d. dėl gyvybės atėmimo kitam žmogui dėl neatsargumo.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.). Todėl, kaltinant asmenį padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 129 str.

Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 str.), veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tuo tarpu nusikalstama veika, numatyta BK 132 str., gali bÅ«ti padaroma tik dėl neatsargumo.Tačiau bet kuriuo atveju, atsakomybė ir už nužudymÄ , ir už gyvybės atėmimÄ dėl neatsargumo kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.Pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bÅ«tent todėl, kad tarp M.

T. veikos ir G. V. mirties kaip tik ir nenustatė priežastinio ryÅ¡io, t. y. bÅ«tino nusikalstamų veikų, numatytų tiek BK 129 str. 1 d., tiek BK 132 str. 1 d., sudėčių požymio. Kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi visumÄ Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtų įrodymų, tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ laiko pagrįsta.Visi pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose iÅ¡nagrinėti įrodymai iÅ¡samiai jau buvo iÅ¡dėstyti ir skundžiamame nuosprendyje, ir Å¡ioje nutartyje.

Vertinant iÅ¡nagrinėtus įrodymus, o taip pat atsakant į paduotų apeliacinių skundų argumentus, dar kartÄ bÅ«tina atkreipti dėmesį į keletÄ pagrindinių aplinkybių.Pirmiausia konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas jau iÅ¡dėstė tas įvykio aplinkybes, kurios iÅ¡nagrinėtais įrodymais yra nustatytos neabejotinai, ir kurios nagrinėjamos netgi apeliaciniuose skunduose. Taigi byloje neabejotinai nustatyta įvykio dienÄ , t. y. 2013 m. gegužės 27 d., M. T. ir G. V. kartu girtavo iÅ¡ pradžių M.

G., o po to ir paties M. T. bute. Å iame bute iÅ¡gertuvėse dalyvavo ir liudytojas L. A.. Girtaujant M. T. bute G. V. siÅ«lė M. T. automobiliu važiuoti pas merginas, važiuoti siÅ«lė L. A., tačiau M. T. niekur važiuoti nesutiko, tarp jo ir G. V. kilo žodinis konfliktas ir jie vienas kitÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Konflikto metu M. T. rankomis sugriebė prie virtuvės stalo sėdėjusį G. V. už drabužių, pakelė jį ir iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės į koridorių prie buto durų, vedančių į laiptinės aikÅ¡telę.

Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad G. V. iÅ¡ laiptinės aikÅ¡telės nukrito laiptais žemyn ir liko gulėti ant laiptinės apačioje patiesto kilimėlio, tai patvirtina ir ten rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai. Kad toje vietoje matė gulintį G. V., parodė tiek iÅ¡teisintasis M. T., tiek liudytojas L. A.. M. T. parodė, kad po to iÅ¡ laiptinės į laukÄ jis iÅ¡nešė G. V. kartu su L. A., pats L. A. tai neigia, tačiau iÅ¡ apžiÅ«ros protokolų ir kitų liudytojų parodymų matosi, kad atvykus policijai ir medikams jau negyvas G.

V. buvo rastas netoli M. T. namo lauko durų gulintis ant žemės. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos, jų esmė ta, jog nustatyta, kad G. V. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo ir nebuvo atmesta aplinkybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti krisdamas nuo laiptų. Teisiamajame posėdyje teismas labai iÅ¡samiai apklausė tas specialisto iÅ¡vadas pateikusį teismo medicinos ekspertÄ , kurio paaiÅ¡kinimai apie kai kurias G. V. mirtino sužalojimo aplinkybes yra vienareikÅ¡miÅ¡ki.

Ekspertas teisme paaiškino, kad G. V. kūne nėra nei vieno sužalojimo, kurie pagal pobūdį galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, koja ar kokiu nors daiktu. Labiausiai tikėtina, kad visi nustatyti sužalojimai padaryti šiukščiu paviršiumi, krentant. Šioje dalyje pažymėtina, kad ir pačiame kaltinime M. T. nieko nenurodoma apie jo suduotus kokius nors smūgius nukentėjusiajam. M. T. buvo kaltinamas tuo, kad nustūmė G. V. nuo antro aukšto laiptų. Byloje taip pat nustatyta, kad įvykio metu išteisintasis, žuvusysis ir liudytojas L.

A. buvo apsvaigę nuo alkoholio. G. V. lavono kraujyje buvo rasta 3,69 prom., o šlapine – 4,19 prom. etilo alkoholio, išteisintojo M. T. nustatytas 2,48 prom. girtumas, o šlapime rasta 3,52 prom. etilo alkoholio, liudytojui L. A. irgi nustatytas 2,11 prom. girtumas. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausti nukentėjusieji ir daug liudytojų, visų jų parodymai jau buvo išdėstyti. Pažymėtina, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai, išskyrus L. A., nebuvo įvykio vietoje, M. T. ir G.

V. konflikto ir G. V. nukritimo nuo laiptų nematė. Nukentėjusieji parodė tik apie tai, kÄ jiems vėliau papasakojo L. A. ir jie parodė, kad Å¡is jiems sakęs, kad matė, kaip M. T. numetė G. V. nuo laiptų. Apie tai parodė ir kai kurie kiti liudytojai, bendravę su L. A.. Kiti liudytojai parodė apie M. T. ir G. V. elgesį iki įvykio, apie M. T. asmenybę ir apie tai, kad iÅ¡teisintasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgiasi neprognozuojamai, ir anksčiau buvo sumušęs G. V. nors bÅ«dami blaivÅ«s jie bendraudavo normaliai ir net draugavo.

Visi Å¡ie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai jau buvo iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti. Prokurorės apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama liudytojos O. Å . parodymams. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡ios liudytojos parodymais ir jais remdamasis nepatikėjo liudytojo L. A. parodymais. Nurodyta liudytoja teisme irgi buvo apklausta kelis kartus, jos parodymai taip pat jau iÅ¡dėstyti. Galima sutikti su skundo argumentais, kad Å¡ios liudytojos parodymuose yra kai kurių prieÅ¡taravimų, skirtingų apklausų metu ji nevienodai parodė apie tai, kÄ matė bÅ«dama namo kieme – ar G.

V. pro namo duris iÅ¡nešė vienas M. T., ar kartu su L. A. ir pan. Vis dėlto pažymėtina, kad ir Å¡i liudytojo nieko neparodė nei apie konflikto M. T. bute aplinkybes, nei apie tai, kokiomis aplinkybėmis G. V. buvo nustumtas ar pats nukrito nuo laiptinės laiptų. Byloje nustatyta, kad apie patį įvykį M. T. bute ir namo laiptinėje kÄ nors parodyti galėjo tik ten buvę ir viskÄ matę asmenys, t. y. tik iÅ¡teisintasis M. T. ir liudytojas L. A.. Jų parodymus pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo itin iÅ¡samiai ir tų parodymų vertinimo motyvus iÅ¡dėstė nuosprendyje.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais įrodymų vertinimo motyvais. Byloje nustatyta, kad pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu M. T., nors ir neprisipažinęs kaltu, tačiau parodė, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo ir anksčiau patirtos galvos traumos iÅ¡ viso neatsimena. Tik vėlesnių apklausų metu, taip pat ir teisme M. T. jau parodė apie įvykio aplinkybes tiksliai ir aiÅ¡kiai. Jis parodė, kad tikrai supykęs ant G. V., sugriebė jį už rÅ«bų, iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės į koridorių prie buto durų, pro atidarytas buto duris netgi pats buvo įkišęs kojÄ Ä¯ laiptinės aikÅ¡telę.

Tačiau M. T. kategoriškai parodė ir parodo, kad nesudavė G. V. nei vieno smūgio, ne tik nenustūmė G. V. nuo laiptų, bet ir nepastūmė jo į laiptinės aikštelę. Jis parodė, kad G. V. iš buto išėjo pats ir paskui pats nugriuvo nuo laiptų. Nors paties nugriuvimo išteisintasis ir nematė, parodė, kad po to matė G. V. jau gulintį laiptinės apačioje. Prokurorės skunde plačiai dėstoma apie tai, kad M. T. tokius parodymus davė tik tada, kai jau susipažino su byla ir taip priderino savo parodymus prie kitų aplinkybių, taip siekdamas išvengti atsakomybės atmeta.

Pirmiausia, M. T. aiÅ¡kinimai apie tai, kad jis įvykio aplinkybes prisiminė tik vėliau ir tik po to, kai ekspertizės atlikimui buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, nėra visiÅ¡kai neįtikinantys. Tačiau apeliacinių skundų argumentai dėl M. T. parodymų nenuoseklumo, atmetami. Pirmiausia dėl to, kad skunduose faktiÅ¡kai bandoma perkelti savo nu kaltumo įrodinėjimo pareigÄ pačiam kaltinamajam ir iÅ¡teisintajam. Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta kaltinamajam ir nuosprendyje negali bÅ«ti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nors M. T. savo parodymus tikrai keitė, tačiau pažymėtina, kad nei vienos apklausos metu jis nebuvo parodęs apie tai, kad buto koridoriuje ar laiptinėje bÅ«tų G. V. mušęs arba jį nustÅ«mė nuo laiptų. Kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas tik vienintelio liudytojo L.

A. parodymais, tačiau jis, kolegijos nuomone, iÅ¡teisintojo M. T. parodymų nepaneigia. L. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklaustas keletÄ kartų. Ko parodymuose tikrai yra prieÅ¡taravimų. Vis dėlto kolegija pažymi, kad net ir tikint bet kuriais L. A. parodymais, taip pat apie tai, kad jis girdėjo koridoriuje ar laiptinėje kažkokį „bumbtelėjimÄ â€œ, kad M. T. elgesys buvo agresyvus, kad jis netgi grasino G. V. užmuÅ¡ti (buvo taip pasakęs virtuvėje ), tų Å¡io liudytojo parodymų vis tiek nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

Jų nepakanka pirmiausias dėl to, kad ir pats liudytojas L. A. nematė nei G. V. ir M. T. konflikto tęsinio jiems išėjus iÅ¡ virtuvės, nei įvykių buto koridoriuje ir juo labiau, laiptinėje. Å is liudytojas tai pats pripažįsta, be to, parodo, kad įvykio metu ne tik liko sėdėti virtuvėje, bet dar ir sėdėjo ten nugara į durų pusė ir klausėsi muzikos. Skundžiamame nuosprendyje, kaip jau buvo paminėta, teismas labai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo liudytojo L. A. parodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡is liudytojas apie G.

V. nukritimÄ ar nustÅ«mimÄ nuo laiptų tiesiog spėlioja, dėsto savo subjektyviÄ nuomonė ir įspÅ«džius. Tuo tarpu faktinių bylos duomenų ir įrodymų, patvirtinančių kaltinimÄ M. T., byloje nėra. Dėl to teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M. T. kaltė neįrodyta ir kad nebuvo paneigta galimybė, kad G. V., beje, bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo laiptų nugriuvo pats ir be jokio paÅ¡alinio poveikio. Prokurorė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tiek tiesioginiais, bet ir tiek netiesioginiais įrodymais.

Su tuo kolegija visiÅ¡kai sutinka, tačiau Å¡ioje byloje nesurinka net ir tokių ne tik tiesioginių, bet ir netiesioginių įrodymų visumos, kuri leistų pagrįsti M. T. kaltę ir pripažinti jį kaltu tiek dėl tyčinio M. T. nužudymo, tiek ir dėl jo gyvybės atėmimo dėl neatsargumo.Nukentėjusiųjų atstovo apeliaciniame skunde dar nurodoma ir apie tai, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojas L. A. girdėjo tik vienÄ â€žbumbtelėjimÄ â€œ, o G. V. nukrito nuo stačių laiptų iki pačios žemutinio aukÅ¡to aikÅ¡telės. Apelianto nuomone, taip nukristi G.

V. galėjo tik pastumtas M. T.. Apeliantas nurodo ir apie tai, kad M. T., net ir tik paliesdamas stipriai pirÅ¡tu G. V. laiptinės aikÅ¡telėje, jau nematė, kad G. V. gali kristi nuo laiptų ir mirtinai susižaloti. Apelianto nuomone, toks M. T. veikimas irgi vertinamas kaip nužudymas netiesiogine tyčia. Å iuos apeliacinio skundo argumentus kolegija taip pat atmeta. Pirmiausia dar kartÄ pažymėtina, kad įvykius buto koridoriuje ir laiptinės aikÅ¡telėje, niekas, iÅ¡skyrus M. T., neigiantį savo kaltę, nematė, to nematė ir liudytojas L.

A.. Todėl kaip ir kokiomis aplinkybėmis G. V. nukrito nuo laiptų, išsiaiškinti, išnaudojus visas galimybes, nepavyko. Neatmetamos įvairios galimybės, taip pat ir tai, kad G. V., būdamas girtas ne tik pats nugriuvo ir nukrito, bet ir kad jis pargriuvo ne laiptinės aikštelėje, o jau leisdamasis laiptais, todėl ir nugriuvo iki pačios laiptų apačios. Tuo tarpu neįrodžius, kad M. T. ne tik nustūmė G. V. nuo laiptų, bet neįrodžius netgi to, kad jis jėga išstūmė G. V. į laiptinės aikštelę, M.

T. negali bÅ«ti pripažintas kaltu ne tik pagal BK 129 str. 1 d., bet ir pagal BK 132 str. 1 d. Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ , nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojamos visos galimybės, nepavyksta jų paÅ¡alinti, kolegijos nuomone, Å¡i byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, tačiau abejonių dėl M. T. kaltės paÅ¡alinti nepavyko, nors ir buvo iÅ¡naudotos visos galimybės. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M.

T. buvo iÅ¡teisintas pagrįstai ir naikinti skundžiamÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagrindo nėra. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matosi, kad iÅ¡teisindamas M. T. pagal BK 129 str. 1 d., Å¡ioje nuosprendžio dalyje teismas nenurodė iÅ¡teisinimo pagrindo. Galima sutikti, kad tokiu bÅ«du suraÅ¡ant nuosprendį buvo pažeisti BPK 607 str. 4 d. 2 p. reikalavimai. Vis dėlto šį BPK pažeidimÄ laikyti esminiu ir dėl to skundžiamÄ nuosprendį naikinti arba keisti nėra pagrindo, nes tikrasis M.

T. iÅ¡teisinimo pagrindas aiÅ¡kiai nurodytas skundžiamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies pabaigoje. Joje nurodoma, kad M. T. iÅ¡teisinamas nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Jokių kitų esminių baudžiamojo proceso kodekso įstatymų pažeidimų Å¡ioje byloje kolegija taip pat nenustatė.Priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), teismas taip pat pagrįstai paliko nenagrinėtus nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinis ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškotos tik iš kaltinamojo pripažinus jį kaltu. Šioje byloje M. T. skundžiamu nuosprendžiu išteisintas, apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio atmetami, todėl nukentėjusiųjų atstovo paslaugų išlaidos iš išteisintojo M. T. negali būti išieškomos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

                     Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės ir nukentėjusiųjų D. V., R. V. ir N. D. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                   Linas Šiukšta Teisėjai                                                                                                                      Kęstutis Jucys                                                                                                                                               Violeta Ražinskaitė