cd4fcf8f-ab88-4b06-979a-de8aef258b11 · Kauno apygardos teismas

                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-593/2018                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19693-2016-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajai I.

I. ir jos gynėjui advokatui Antanui Pliaugai,nukentėjusiosios K. I. atstovei advokatei I. A., nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymÄ A. I.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. I. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – 42 MGL (1596 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies a) papunkčiu, 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaityta viena para iÅ¡bÅ«ta laikinajame sulaikyme, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nuspręsta laikyti, jog I.

I. neatlikta bausmės dalis – 40 MGL (1550 eurų) bauda.Vadovaujantis BK 722 straipsniu, nuteistoji įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas Å¡eimos nariui.A. I. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys mažametės K. I. interesais tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ I. I. K. I. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios K. I. atstovui pagal įstatymÄ A. I. iÅ¡ I. I. priteista 200 eurų turėtų iÅ¡laidų advokatės paslaugoms apmokėti ir 7,08 euro turėtų procesinių iÅ¡laidų.

Teisėjų Kolegija n u s t a t ė : I. I. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame vaikų kambaryje, tyčia lovoje gulinčiai Å¡eimos narei - mažametei dukrai K. I., gim. (duomenys neskelbtini), sudavė vienÄ smÅ«gį diržu į deÅ¡inę kojÄ ir padarė nukentėjusiajai K. I. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inėje Å¡launyje.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina I.

I. kaltę dėl jai Å¡ioje byloje inkriminuoto nusikaltimo.Apeliaciniame skunde nuteistoji I. I. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , kuriuo jÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti.Skunde ji teigia, kad prieÅ¡ savo dukrÄ smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, nuteistosios kaltės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai, tačiau apylinkės teismas netinkamai vertino juos, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų D. S., K. I. ir A. I. parodymai yra prieÅ¡taringi ir melagingi, o skundas dėl vaiko sumuÅ¡imo atsirado tik kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė teigia, kad A. I. apklausiamas skirtingai nurodė priežastį, kodėl mažametė dukra buvo nuteistosios muÅ¡ama. Tuo tarpu liudytojai A. Č. ir M. S., kurie tvirtino, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nebuvo naudotas, davė nuoseklius parodymus.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios nepilnametės K.

I. įstatyminis atstovas A. I. praÅ¡o I. I. apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nuosprendį palikti galioti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas palaikė nuteistosios skundÄ , nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymÄ aiÅ¡kaus reikalavimo neiÅ¡reiÅ¡kė, o nukentėjusiosios atstovė advokatė ir prokurorė prašė skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ .Nuteistosios I. I. apeliacinis skundas atmetamas.   Dėl I. I. kaltės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį Apeliaciniame skunde nuteistoji I.

I. neigia savo kaltę teigdama, kad prieÅ¡ savo dukrÄ smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o nuteistosios kaltės nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Tačiau sutikti su tokiais I. I. skundo argumentais negalima.Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi Å¡iame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Mažamečio asmens sveikatos apsauga nuo muÅ¡imo ar kitokio smurto, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas, arba nežymus jo sužalojimas ar susargdinimas trumpam nustatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Taikant BK 140 straipsnio 3 dalį nukentėjusį asmenį kvalifikuojantis veikÄ požymis „mažametis“ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieÅ¡ mažametį Å¡eimos ar ne Å¡eimos narį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016).Vertinant Å¡ioje byloje esančius įrodymus ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai duomenų I.

I. kaltei pagrįsti, t. y. kad ji, nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje, esančiame vaikų kambaryje, tyčia lovoje gulinčiai mažametei savo dukrai K. I. sudavė vienÄ smÅ«gį diržu į deÅ¡inę kojÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inėje Å¡launyje. PrieÅ¡ingai nei savo skunde teigia I. I., jos kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusioji K. I. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad atėjo mama su diržu ir pasakė, jog jie su broliu gaus per užpakalį.

Mama atklojo antklodę ir trenkė broliui per nugarÄ ir per Å¡launis. Ji iÅ¡sigando, todėl pabėgo į savo lovÄ ir užsiklojo antklodę. Tada mama nuklojo jos antklodę ir jai trenkė į deÅ¡inę Å¡launį Å¡one, ties klubu, iÅ¡tiestu odiniu diržu. Broliui sudavė du kartus, jai vienÄ kartÄ . Mušė, kad jie nėjo miegoti. Jai labai skaudėjo, liko nemaža mėlynė. Kai mama juos mušė, M. buvo kitame kambaryje. Tėčiui viskÄ papasakojo, kai jis grįžo po kokių dviejų dienų.

Tėtis jos neprašė meluoti. Ji niekur kitur kojos nesusimušė. Å iuos nukentėjusiosios K. I. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja D. S., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jos pusseserė K. jai pasakojo, jog gavo su diržu nuo mamos. Å iÄ aplinkybę papasakojo tÄ dienÄ , kai grįžo su tėčiu iÅ¡ policijos, o liudytoja su mama atvažiavo pažiÅ«rėti kas nutiko. K. rodė mėlynę ties klubu. J. K. pasakojo, kad mama jÄ mušė, kai buvo atėjęs mamos draugas M..Liudytojas A.

I. taip pat patvirtino, kad 2016 m. balandžio 25 d. jis iÅ¡ darbo grįžo namo, o kitÄ dienÄ , t. y. 2016 m. balandžio 26 d., K. pasikvietė jį į balkonÄ ir verkdama jam papasakojo, jog prieÅ¡ kelias dienas kai namuose buvo mamos draugas M., K. su broliu buvo savo kambaryje ir nėjo miegoti, todėl mama supykusi K. ir broliui sudavė su draugo M. diržu. Mergaitė ant deÅ¡inio klubo parodė mėlynę. Mėlynė buvo apie 5 cm, melsvos spalvos. K. verkė, ji sakė, kad kai jis bÅ«davo iÅ¡vykęs, mama jÄ kartais muÅ¡davo.

Sužinojęs apie dukters sumuÅ¡imÄ , 2016 m. balandžio 27 d. anksti ryte kartu su dukra nuvyko į policijos komisariatÄ ir pranešė apie įvykį. Po Å¡io įvykio K. labai iÅ¡gyveno, ilgÄ laikÄ jautėsi prislėgta, Å¡iuo metu kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su motina, jai prireikė psichologo pagalbos, abu lankė paskaitas psichologinėje tarnyboje. Mergaitė kurį laikÄ vartojo vaistus nuo baimės. Mergaitė sakė, kad anksčiau nepasakojo tėčiui apie mamos elgesį, nes bijojo, kad jie neiÅ¡siskirtų.

L. M. S., apklausiamas apylinkės teisme, parodė, kad vaikai pradėjo dÅ«kti, todėl Inga juos subarė, bet diržo ji neturėjo. Tačiau iÅ¡ vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu pagarsintų Å¡io liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog Å¡is liudytojas parodė, kad Inga pasiėmė jo juodos spalvos dirÅ¾Ä ir nuėjo į vaikų kambarį. Liudytoja D. T. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje ir apklausė liudytojÄ M. S., kuris papasakojo įvykio aplinkybes, pats geranoriÅ¡kai pateikė juodos spalvos dirÅ¾Ä ir nurodė, kad įvykio dienÄ Å¡Ä¯ dirÅ¾Ä buvo įsivėręs į kelnes, kurias dėvėjo bÅ«damas I.

I. bute. Apklausos metu jam spaudimas nebuvo daromas. Liudytoja J. D. parodė, kad dirba pedagoginėje psichologinėje tarnyboje psichologe. Pačioje pirmoje konsultacijoje ji paklausė K., kodėl ji atvyko, mergaitė jai paminėjo, kad mama jÄ mušė diržu. Visų konsultacijų metu mergaitė vengė kalbėti apie mamÄ , elgdavosi gynybiÅ¡kai ir kalbÄ nusukdavo kita linkme. Tai buvo iÅ¡imtinis atvejis, kai mergaitei nėra svarbi mama. Bendraujant su mergaite, ji nepastebėjo, kad K. bÅ«tų linkusi fantazuoti.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos ekspertas S. J. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti, jog trauma K.

I. padaryta ir su iÅ¡tiestu diržu. Å is smÅ«gis turėjo bÅ«ti staigus ir stiprus. Dėl tokio smÅ«gio vaikas turi jausti skausmÄ . Tokia trauma nugriuvimo atveju negalima, nes bÅ«tų nukentėję ir kitos kÅ«no dalys, o ne vien tik lokaliai Å¡i vieta. GriÅ«nant yra neiÅ¡vengiamas dinaminis kontaktas su traumuojančiu pavirÅ¡iumi, todėl Å¡io kontakto metu pažeidžiamas pavirÅ¡inis odos sluoksnis t. y. atsiranda odos nubrozdinimai. Å iuo atveju pas nukentėjusiÄ jÄ nebuvo odos nubrozdinimų, taip pat jų nebuvo ir kraujosruvos srityje.

Specialisto iÅ¡vada Nr. G 431/2016 (06) patvirtina, kad K. I. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje deÅ¡inės Å¡launies srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o dėl sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 103MS-119/2016 nustatyta, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių bÅ«tų galima netikėti K. I. parodymais. Duomenų apie tiesioginį kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams apie su ja atliktus veiksmus negauta.

IÅ¡ aukščiau nurodytų nukentėjusiosios K. I., liudytojų D. S., A. I. parodymų, kurie, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismui abejonių nekelia, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad I. I. tyčia lovoje gulinčiai K. I. sudavė vienÄ smÅ«gį diržu į deÅ¡inę kojÄ , tuo padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inėje Å¡launyje. Netikėti nukentėjusiosios K. I. ir liudytojų D. S. bei A. I. parodymais pagrindo nėra, nes juos patvirtina ir liudytojos psichologės J.

D. parodymai apie tai, kad pačioje pirmoje konsultacijoje K. paminėjo, jog jÄ mušė diržu mama, apie kuriÄ visų konsultacijų metu mergaitė vengė kalbėti, o bendraujant su mergaite, ji nepastebėjo, kad K. bÅ«tų linkusi fantazuoti. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-119/2016 taip pat nurodoma, kad nenustatytos priežastys, dėl kurių bÅ«tų galima netikėti K. I. parodymais. Duomenų apie tiesioginį kitų asmenų daromÄ poveikį jos parodymams apie su ja atliktus veiksmus negauta.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo apklausta ekspertė D. P., kuri patvirtino, kad neturi duomenų, jog kažkoks konkretus poveikis mergaitei buvo padarytas, o atlikus K. I. psichologinį tyrimÄ nenustatytas jos fantazavimas, nurodytos faktinės aplinkybės yra realistiÅ¡kos. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertas S. J. apylinkės teisme paaiÅ¡kino, kad galėjo bÅ«ti, jog trauma K. I. padaryta ir su iÅ¡tiestu diržu, kadangi mėlynėje buvo praÅ¡viesėjimas. Tokia trauma nugriuvimo atveju negalima, nes bÅ«tų nukentėję (pvz. nubrozdinta) ir kitos kÅ«no dalys, o ne vien tik lokaliai Å¡i vieta.

Beje bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka buvo apklausta ekspertė D. P., kuri parodė, kad K. buvo daromas poveikis, tačiau jau po įvykio, kai vaikas buvo įtrauktas į šį procesÄ (tai rodo jos leksika, nebÅ«dingų vaikui žodžių vartojimas), tačiau kalbėdama apie patį įvykį, mergaitė yra nuosekli. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti K. I. parodymais apie tai, kad bÅ«tent I. I. tyčia sudavus smÅ«gį diržu jos dukrai į deÅ¡inę kojÄ , K.

I. buvo padaryta kraujosruva odoje ir poodyje deÅ¡inėje Å¡launyje, kas įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.Tuo tarpu liudytojų A. Č. ir M. S. parodymai, prieÅ¡ingai nei teigia savo skunde I. I., teismui pagrįstai kelia abejones. Liudytojas A. Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad tuo metu M. buvo salone ir ruošėsi važiuoti namo. Jis ir iÅ¡važiavo namo, nes pats A. tai matė, dar jam pasakė „atia“. Tačiau liudytojas M. S. parodė, kad liko IvaÅ¡kevičių bute nakvoti.

Å is liudytojas apylinkės teisme parodė, kad vaikai pradėjo dÅ«kti, todėl Inga juos subarė, bet daugiau nieko nedarė, diržo ji neturėjo, nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė netiesÄ (kad Inga pasiėmė jo juodos spalvos dirÅ¾Ä ir nuėjo į vaikų kambarį). Tokias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, nes norėjo padėti savo draugei, jam taip liepė ikiteisminį tyrimÄ atliekanti pareigÅ«nė, sakė, kad jeigu jis pasakys, kad Inga turėjo dirÅ¾Ä , tai jai bus lengvinanti aplinkybė.

Kadangi tyrėja liepė atneÅ¡ti dirÅ¾Ä , tai jis paėmė bet kokį savo kelnių dirÅ¾Ä ir atnešė tyrėjai. Tačiau liudytoja tyrėja D. T. parodė, kad M. S. papasakojo įvykio aplinkybes, pats geranoriÅ¡kai pateikė juodos spalvos dirÅ¾Ä ir nurodė, kad įvykio dienÄ Å¡Ä¯ dirÅ¾Ä buvo įsivėręs į kelnes, kurias dėvėjo bÅ«damas I. I. bute, o jam joks spaudimas daromas nebuvo. Vertinant aplinkybes, kurios kelia abejones liudytojų A. Č. ir M. S. parodymais, pažymėtina ir tai, kad A.

Č., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ be kita ko parodė ir tai, kad mėlynes sesė „užsidėjo“ su tėčio jai parvežtais riedučiais, jie važinėjosi, sesė kritinėjo labai daug kartų ant kelių ir ant sėdmenų. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog riedučiai K. buvo padovanoti praėjus dviem dienoms po įvykio. Taigi, A. Č. nurodyta aplinkybė apie susižalojimÄ važinėjant riedučiais paneigta bylos duomenimis, tame tarpe ir specialisto iÅ¡vada, kuris kategoriÅ¡kai nurodė, jog sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui.

Tai, kad nepilnametis A. Č. nenorėjo nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių, kuomet pas juos su sese į kambarį atėjusi mama sudavė sesei diržu, patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 103MS-120/2016, kuriame konstatuota, kad A. Č. projektuoja į patėvį ne tik pyktį, tačiau ir nuoskaudÄ â€“ jaučiasi jo nemylimas, atstumtas, nelaiko jo Å¡eimos nariu. A. Č. nėra padidintai įtaigus, tačiau jis natÅ«raliai demonstruos prielankumÄ ir palaikymÄ Å¡iuo metu jam vieninteliam artimiausiam suaugusiajam – motinai.

Nors apklausiama apeliacinės instancijos teisme ekspertė D. P. be kita ko nurodė, kad nenustatyta, jog ir A. fantazuotų, tačiau atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstai nesiremta taip pat ir liudytojo M. S. apylinkės teisme duotais parodymais.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad I.

I. nustatytomis aplinkybės padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, todėl ji pagrįstai nuteista už Å¡io nusikaltimo padarytÄ . Tuo pagrindu apeliantės skundo argumentai, kad I. I. prieÅ¡ savo dukrÄ smurto nenaudojo ir jos nesužalojo, o apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė taip pat teigia, kad skundas dėl vaiko sumuÅ¡imo atsirado tik kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo.

Tačiau iÅ¡ liudytojo A. I. parodymų matyti, kad po Å¡ių įvykių sužinojęs, jog žmona jam neiÅ¡tikima, kad mažamečių vaikų atžvilgiu vartoja smurtÄ , jų neprižiÅ«ri, jis pats (o ne I. I.) pirmas kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡tuokos, turto padalijimo bei mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. I. parodymai nėra nei prieÅ¡taringi, nei melagingi, nes jie yra nuoseklÅ«s ir atitinka kitiems byloje esantiems duomenims, kurie teismui abejonių nekelia.

Vertinant A. I. parodymus, svarbu yra tai, jog jie yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ mažametės K. I. jam pasakotų aplinkybių, o A. I. apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams aplinkybes nurodė bÅ«tent taip, kaip suprato iÅ¡ savo dukros. Vien tai, kad A. I. ir I. I. parodymai prieÅ¡taringi, teigti, jog A. I. meluoja – nėra pagrindo, kadangi jo parodymai patvirtinti kitais bylos duomenimis. Todėl Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo apžiÅ«rėtos baudžiamoji ir administracinių teisės pažeidimų bylos dėl A.

I. veiksmų. Administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyta, jog A. I. buvo nubaustas už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie I. I. neva tai vaikų nepriežiÅ«rÄ , o baudžiamojoje byloje atliktas tyrimas dėl A. I. veiksmų prieÅ¡ A. Č.. Å iose bylose fiksuoti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. I. nėra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmuo, tačiau jie nesuteikia pagrindo abejoti jo parodymais dėl dukros K. jam nurodytų aplinkybių, juolab, kad apkaltinamasis nuosprendis Å¡ioje byloje grindžiamas ne jo, o mažametės K.

I. parodymais, kurie, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, patvirtinti kitais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to praÅ¡oma nuteistosios I. I. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios K. I. atstovė advokatė iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje yra advokatės I. A. 2017 m. spalio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytas pinigų priėmimo kvitas 240 Eur sumai ir tos pačios dienos advokatės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už teisines paslaugas, kuri patvirtina, kad Å¡i suma susidarė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir nukentėjusiosios K.

I. atstovavimÄ dviejuose teismo posėdžiuose (3 t., 62, 63 b. l.). Ä®vertinus Å¡ios bylos sudėtingumÄ , trukmę, rengtus procesinius dokumentus, tokia suma laikoma proporcinga, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuteistosios I. I. nukentėjusiosios K. I. įstatyminio atstovo A. I. naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistosios I. I. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ I. I. nukentėjusiosios K. I. įstatyminiam atstovui A.

I. 240 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurios susidarė bylÄ nagrinėjat apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Albinas Antanaitis                                                                  Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė