cd4f73a7-bf59-470a-a650-9eaa8da266ba · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

                                                                         Â

    Baudžiamoji byla Nr. 1A-362/2010

                                                                              Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. ( S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                               2010 m. liepos 28 d.

                                                        Â

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, Â

nuteistajam K. B.,

gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo K. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

K.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXXX m. rugpjūčio XX d., apie XX val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame sÄ vartyne, (duomenys neskelbtini) rajone, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su I. M. (I. M.) metu tyčia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į kaklÄ , nugarÄ ir krÅ«tinę, taip padarė jam pjautinius nekiauryminius kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krÅ«tinės kairės pusės sužalojimus, durtinį-pjautinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su Å¡irdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimu Å¡irdplėvėje bei Å¡irdies tamponados krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: nuteistojo K.

B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir jam paskirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas K. B. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, jog atsižvelgus į sužalojimų pobÅ«dį ir sunkumÄ , visiÅ¡kai tikėtina, kad jie galėjo gautis ir kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, todėl nukentėjusiajam I. M. padaryti Å¡eÅ¡i sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip daugybiniai kÅ«no sužalojimai padaryti itin žiauriai. Panevėžio apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B. padarė kirstines muÅ¡tines žaizdas kaktoje ir deÅ¡inio smilkinio srityje, kurie, kaip nustatyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, padaryti po nukentėjusiojo mirties, ir nuteistasis suvokė, kad nukentėjusysis yra miręs, todėl visos abejonės, nesant galimybės jas paÅ¡alinti, traktuojamos nuteistojo naudai. Be to specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje galėjo bÅ«ti padarytos paveikiant kietu buku daiktu, galimai įspiriant ar panaÅ¡iai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡iuos sužalojimus padarė bÅ«tent nuteistasis.

Prokuroro nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra klaidinga, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 17 punkte nurodyta, kad veiksmai su lavonu, kai kaltininkas suvokia, jog nukentėjusysis yra miręs, negali bÅ«ti vertinami kaip nužudymo tÄ sa. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis suvokė, jog daro pomirtinius sužalojimus. Prokuroro nuomone, nusikaltimo padarymo bÅ«das, panaudoti įrankiai, nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų lokalizacija ir skaičius neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to siekė, todėl nesvarbu nuo kurio sužalojimo nukentėjusysis I. M. mirė.

Prokuroras skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje K. B. iÅ¡ kaltinimo nepagrįstai paÅ¡alino du spyrius, dėl ko nukentėjusiajam buvo padarytos kraujosruvos juosmens srityje, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡iuos sužalojimus padarė bÅ«tent nuteistasis. Prokuroras pažymi, kad nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad prieÅ¡ įvykį I. M. buvo sužalotas, o specialisto iÅ¡vadoje konstatuota nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti neužilgo iki mirties. Prokuroro nuomone, atsižvelgus į aukščiau nurodytus motyvus, K. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 30 punktÄ nurodyta, kad skiriant bausmes pagal BK 129 straipsnį, teismai turi atsižvelgti į tai, kad nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis neatstatomus padarinius ir ypatingÄ Å¾alÄ visuomenei. Jei byloje yra vien sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje arba nužudymas kvalifikuojamas pagal kelis BK 129 straipsnio 2 dalies punktus, skiriant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, paprastai turėtų bÅ«ti skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Panevėžio apygardos teismas K. B. nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį ne tik tinkamai neįvertino aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir neatsižvelgė į Å¡io nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Teismų praktikoje didesnio pavojingumo laipsnio nužudymas paprastai laikomas toks nužudymas, kuris padaromas tiesiogine tyčia, intensyviai naudojant smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, dėl menkavertės priežasties. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalį, todėl paskyrė per Å¡velniÄ laisvės atėmimo bausmę. Todėl, pasak prokuroro, K. B. turėjo bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, nes nukentėjusiojo I. M. (įvardija jį kaip J.) nenužudė. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, todėl jį nuteisė neteisingai. PraÅ¡o atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ ir atlikti įrodymų tyrimÄ .

Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo atlikti kraujo tyrimai, kurie patvirtintų alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų kiekį jo kraujyje, todėl jį kažkas galėjo apnuodyti, nes visiÅ¡kai neatsimena įvykio aplinkybių. Teigia, kad pareigÅ«nai jį nuvežė į įvykio vietÄ , kur jis patvirtino, jog dÅ«rė peiliu I. M. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo kÅ«nas buvo rastas dvideÅ¡imt metrų atstumu nuo tos vietos, kur jie gėrė. Be to, vietoje, kur jie gėrė taip pat buvo daug kraujo, tačiau to niekas netyrė. Pasak apelianto, jei jis nužudė nukentėjusįjį, tai kaip jo lavonas galėjo atsirasti kitoje vietoje, o jeigu jis tempė kÅ«nÄ , tai kodėl ant jo rÅ«bų nebuvo rasta kraujo dėmių. Apeliantas taip pat pažymi, kad jei jis bÅ«tų nužudęs I. M., tai jo lavonÄ bÅ«tų paslėpęs, o nužudymo įrankių tikrai nebÅ«tų parsivežęs į namus.

Apeliantas akcentuoja tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme

nebuvo apklausti liudytojai su kuriais apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini) sÄ vartyne, taip pat nebuvo apklausta

liudytoja, kuri ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams parodė vietÄ , kurioje gulėjo lavonas bei vietÄ , kur buvo girtaujama.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai Z. J. K. bei jo žmona A. B. davė iÅ¡galvotus, melagingus bei realybės neatitinkančius parodymus. Liudytojas Z. J. K. neteisingai parodė, kad jis (nuteistasis) anksčiau buvo sumušęs J. (I. M.) už tai, kad nukentėjusysis gulėjo su jo (nuteistojo) žmona. Apelianto nuomone, žmona jį taip pat apkalba arba jÄ kažkas primokė taip kalbėti, už tai galbÅ«t jai sumokėjo. Pažymi, kad jis sodo kaimynui neva sakė, jog nužudė savo žmonÄ A. B. Tai, anot apelianto, yra nesÄ monė ir įrodo, kad tuo metu jis galėjo bÅ«ti kažkuo apnuodytas.

Nuteistasis skunde pažymi, kad nusikaltimo įrankiai, kurie buvo paimti iš įvykio vietos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nufotografuoti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jam iš 7-10 metrų atstumo parodė peilį ir paklausė, ar tai jo peilis. Tačiau iš  toli jis peilį sunkiai matė, jis (peilis) buvo labai sulankstytas, tai patvirtino ir liudytoja, kuri teisme pažymėjo, kad peilis nebuvo taip sulankstytas, kai jį perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Teigia, kad kirvukas taip pat jam nepriklauso, taip sakė ir  teisme.

K.

B. skunde nurodo, kad ikiteisminiame tyrime pirmÄ kartÄ jį apklausė nedalyvaujant gynėjui. Å ios apklausos metu parodė, jog prisimena tik tiek, kad kartu su

žmona, ryte, apie 9 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ sodo „XXXX“ dirbti į (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ . Pusiaukelėje užsuko pas J. (I. M.),

kuris pavaiÅ¡ino alumi, vėliau visi gėrė sÄ vartyne. Po to I. M. davė 15 Lt ir paprašė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės nupirkti alaus, vėliau, grįžus iÅ¡ parduotuvės, toliau visi girtavo. Teigia, kad neprisimena, kada jo žmona A. B. iÅ¡važiavo į namus. Prisimena, kad jis su I. M. susipyko, nukentėjusysis jam trenkė kumščiu į veidÄ , o jis dÅ«rė peiliu J. (I. M.) ir nuėjo. Pasak apelianto, tolimesnių įvykio aplinkybių nebeprisimena, teigia, kad galbÅ«t į alų buvo pridėta nuodų ar kitokių atmintį slopinančių medžiagų.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad vežant jį papildomai apklausti į Panevėžio rajono policijos komisariatÄ iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, jog jis nužudė I. M., o policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė žmona A. B. Teigia, kad dėl tokio žmonos poelgio labai supyko, jam aptemo sÄ monė, todėl jis davė iÅ¡galvotus parodymus.

K.

B. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jeigu jis buvo toks neblaivus, kas nustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, o ne apnuodytas nenustatytomis psichotropinėmis ar kitomis medžiagomis, kodėl jis visiÅ¡kai neatsimena įvykio aplinkybių bei kaip galėjo dviračiu važiuoti apie 7,5 kilometrus ir nuo jo nenugriÅ«ti, nesusižaloti ar neužmigti, o grįžęs namo viskÄ papasakoti žmonai, jog jis neva nužudė I. M.

Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad po sulaikymo jam labai smarkiai nusilpo regėjimas, pasak apelianto, tai galėjo atsirasti dėl to, kad jis buvo apnuodytas nenustatytomis nuodingomis medžiagomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis gėrė raminamuosius vaistus, buvo nestabilios psichikos, piktas, o jis (apeliantas) nėra konfliktiška asmenybė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis K. B. ir jo gynėjas prašo skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę tam, kad būtų nustatyta, ar nuteistasis turi psichinių, psichologinių sutrikimų, ar nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apnuodytas tam tikromis medžiagomis, todėl buvo praradęs atmintį ir apkalbėjo save.

Nuteistojo

K. B. ir jo gynėjo prašymas skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę tenkinamas iš dalies.

Panevėžio apygardos teismas teisiamojo posėdžio metu nutarė teismo psichiatrinės ekspertizės K. B. neskirti, kadangi byloje nėra duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl K. B. psichinės bÅ«senos (t. 2, b. l. 96). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas Virginijus Diktanas susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei K. B. medicinine dokumentacija pateikė 2009 m. rugsėjo 23 d. Nr. XX XXX-XX specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje pažymėjo, kad K.

B. psichiškai sveikas ir skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga (t. 2, b. l. 30).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. B. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų su I. M. tyčia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam į kaklÄ , nugarÄ ir krÅ«tinę. IÅ¡ nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad įvykio dienÄ buvo girtaujama. K. B. 2009 m. rugpjūčio 18 d. apklausos metu duodamas parodymus prisipažino, kad dÅ«rė peiliu I. M. į krÅ«tinę po to, kai nukentėjusysis jam trenkė į nosį. Taip pat pažymėjo, kad vėliau grįžo į tÄ vietÄ kur buvo girtaujama, susirinko krepšį su įrankiais ir dviračiu iÅ¡važiavo į namus. Kaip grįžo į namus ir kaip buvo sulaikytas neprisimena, nes buvo labai girtas. Ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad alkoholį vartojo beveik kiekvienÄ dienÄ (dažniausiai geria alų), kažkuriuo metu galbÅ«t prarado atmintį, nes nuo didelio alkoholio kiekio ir anksčiau taip yra jam buvę (t. 1, b. l. 138-139, 114). 2009 m. rugsėjo 30 d. K. B. parodymų patikrinimo vietoje nurodė, kurioje vietoje nužudė nukentėjusįjį I. M. (t. 1, b. l. 143). 2010 m. kovo 8 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, K. B. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad prisimena tik kaip įvykio dienÄ girtavo, tačiau tolimesnių įvykio aplinkybių visiÅ¡kai neprisimena, nes pasak apelianto, galbÅ«t į alų buvo pridėta psichotropinių vaistų, nuodų ar kitokių atmintį slopinančių medžiagų (t. 2, b. l. 4-5). TokiÄ pozicijÄ nuteistasis K. B. iÅ¡sakė pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu duodamas pirminius parodymus ir prisipažindamas, jog nužudė I. M., save apkalbėjo (t. 2, b. l. 90, 98, 124).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir spręsdama nuteistojo K. B. kaltės

klausimÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai negali atsakyti, kokios psichinės bÅ«senos buvo nuteistasis nusikalstamos veikos

padarymo metu, ir įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡i  bÅ«sena padarė jo elgesiui. Abejonės dėl K. B. psichinės

bÅ«senos, turinčios įtakos jo veiksmų suvokimui ir galimybei juos valdyti, sustiprina tvirtinimas, kad dėl per daug iÅ¡gerto alkoholio kiekio jis galėjo nesuvokti daromų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atkreipiamas dėmesys, kad nors ikiteisminio tyrimo metu specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , jog K. B. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę, tačiau Å¡i iÅ¡vada nėra pakankamai iÅ¡sami ir pagrįsta, nepaÅ¡alina abejonių dėl nuteistojo psichinės bÅ«senos nusikalimo padarymo metu, taip pat gebėjimÄ atkurti iÅ¡ atminties aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai ir duoti apie jas teisingus parodymus. Pažymima, kad Å¡ioje byloje siekiant pilnai, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ byloje, apeliacinės instancijos teismas privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alintos kylančios abejonės.

Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant patikrinti nuteistojo K. B. psichinę bÅ«senÄ nusikaltimo padarymo metu bei nustatyti, ar nuteistasis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas patologinio girtumo bÅ«senos, kas galimai turėjo įtakos jo veiksmų suvokimui ir galimybei juos valdyti, reikalingos specialios žinios, todėl skirtina ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos, narkologijos ekspertizė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 208, 209, 286, 287 straipsniais, 324 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a :

Skirti Å¡ioje byloje ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, narkologijos ekspertizę, kuriÄ pavesti atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui (Kojelavičiaus g. 121, LT-11106, Vilnius).

Ekspertams pavesti atsakyti į šiuos klausimus:

1. Ar K. B. nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu serga kokia nors psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu? Jei taip, tai kokia ir koks ligos pobūdis?

2. Ar K. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir dabar gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?

3. Ar K. B. atsižvelgiant į jo psichinę bÅ«senÄ , asmenybės ypatumus, gali teisingai atkurti iÅ¡ atminties ir suvokti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai ir duoti apie tai teisingus parodymus teismo posėdyje?

4. Ar atsižvelgiant į K. B. psichikos ypatumus, jis galėjo save apkalbėti?

5. Ar K. B. jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas patologinio girtumo bÅ«senos?

6. Ar K. B. reikalingas priverstinis medicininio pobūdžio priemonių taikymas, ar kitoks gydymas?

Ekspertams pateikti Å¡iÄ nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-362/2010 (II tomai).

Byloje skelbti pertraukÄ , iki bus atlikta Å¡i ekspertizė.                Â

Â

Kolegijos

pirmininkas                                                                                    Kęstutis Jucys

Teisėjai                                                                                                                Viktoras Kažys

                                                                                                                      Â

Aloyzas Kruopys

                                                                                                            Â