cd4ee27c-684e-4b30-bccb-7eb58e8f733a · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas Å virinasPranešėjas Gytis Večerskas                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-742-397-2014Teisėjas Tomas Ridikas             Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00357-2013-9                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, RamÅ«no Antanavičiaus, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, iÅ¡teisintajam E. P., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios G.

P. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl kaltinimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., t. y. tuo, kad 2013-07-06, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), A.

G. priklausančiame gyvenamajame name, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine G. P. metu, sugriebė nukentėjusiajai G. P. už rankų, suspaudęs jas stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ G. P. į sienÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai G. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu deÅ¡inio Å¾Ä sto srityje, kraujoruvomis deÅ¡inio rieÅ¡o, kairio Å¾Ä sto, kairio dilbio srityse. E. P. iÅ¡teisintas tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .G.

P. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui prašė apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir E. P. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažinus jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. paskirti jam kuo griežtesnę bausmę. Apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pats iÅ¡teisintasis patvirtino faktÄ , kad tÄ vakarÄ tarp apeliantės ir jo konfliktas vyko, tik jis neigia fizinio smurto vartojimÄ jos atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad E. P. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad konfliktas tariamai vyko tarp apeliantės ir liudytojos A.

G. ir tai, G. P. nuomone, turi bÅ«ti vertinama kaip jo gynybinė pozicija, kadangi minėtus jo parodymus paneigia G. P., A. G. bei V. B. paaiÅ¡kinimai. Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį E. P. atžvilgiu, nekonstatavo, kad jo parodymai yra nepatikimi, nes jie nėra nuoseklÅ«s – nuosprendyje tik teigiama, kad kaltinamasis neigė kaltę, o apeliantė susimušė su A. G.. Apeliantės teigimu, dėl paminėto buvo grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatos. Teismas privalėjo vertinti tas aplinkybes, kad 2013-07-10 protokole-pareiÅ¡kime Prienų raj.

PK G. P. nurodė, jog E. P. 2013-07-06 jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , ko pasekoje ji buvo sužalota, o parodymai Å¡iuo klausimu nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei akistatos su E. P. metu, nei teisme, be to, pas jÄ rasti sužalojimai, kuriuos jai padarė E. P. užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje.G. P. nesutinka su teismo vertinimu, kad nei ji, nei A. G. policijos pareigÅ«nams nenurodė apie jokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, jog dėl E. P. veiksmų, policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti, nes jos abi bijojo E. P., kadangi jis agresyvus ir nėra kas apgintų.

Pas A. G. jis atvyko nakties metu, sukėlė triukÅ¡mÄ , sužalojo apeliantę ir negana to, jį teismas iÅ¡teisino.Teismas visiÅ¡kai nevertino ir tos aplinkybės, kad medicinos ekspertas D. leÅ¡mantavičius nurodė, kad nėra jokio metodo, kurio pagrindu yra nustatinėjama prieÅ¡ kiek dienų gyvam asmeniui yra padaryti kÅ«no sužalojimai. Jis taip pat nepatvirtino kategoriÅ¡kai iÅ¡vados, kad jai padaryti sužalojimai, nustatyti eksperto, negalėjo bÅ«ti padaryti 2013-07-06, jis taip pat patvirtino, kad kiekvienam žmogui kraujosrÅ«vos gyja ne vienodai, tai priklauso ir nuo to, ar buvo vartojami vaistai ir pan.

Teismo posėdžio metu buvo nurodyta,kad naudojo vaistus, nes buvo nepatogu sužalotai eiti į darbÄ , tačiau Å¡ie parodymai nuosprendyje nėra aptarti. Tai vada nuosprendžiui naikinti, nes jame aptarti įrodymai yra tik kai kurie, užmirÅ¡tant svarbius įrodymus, kurie patvirtina E. P. kaltę.G. P. nesutinka su vertinimu, kad ji davė prieÅ¡taringus parodymus, o E. P. parodymai buvo laikyti nuosekliais, kai yra visiÅ¡kai prieÅ¡ingai. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad policijÄ kvietė ne ji, o įstatymo nustatyta tvarka ir terminais ji kreipėsi į policijÄ dėl to, kad E. P. jos atžvilgiu 2013-07-06 vartojo fizinį smurtÄ .

Policijos pareigÅ«nai patvirtino faktÄ , kad ji jiems nurodė apie sužalojimus, o jos nurodytas aplinkybes apie smurto vartojimÄ visiÅ¡kai patvirtino liudytoja A. G.. G. P. teigimu, ji tyrime nurodė, kad mama nematė, kaip E. P. jÄ stÅ«mė dėl to, kad konflikto metu neturėjo galimybės stebėti, ar kas nors stovi prie lango, ar yra kiti asmenys, ji buvo labai susijaudinusi ir bijojo E. P.. Vien tas faktas, kad mama lauke per langÄ stebėjo konfliktÄ , dar nėra pagrindas teismui teigti, jog A. G. buvo ne namuose, nes ji buvo lauke.

Liudytoja O. Å . taip pat patvirtino faktÄ , jog matė G. P. sužalotÄ ir jai buvo žinoma, kad jÄ 2013-07-06 sužalojo E. P..G. P. nuomone, teismas įrodymus vertino tik E. P. naudai, visiÅ¡kai nekreipiant dėmesio į tai paneigiančius kitus įrodymus, todėl nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.Kauno apygardos teisme buvo gauti E. P. atsikirtimai į apeliacinį skundÄ , kuriuose iÅ¡teisintasis prašė G. P. apeliacinį skudnÄ atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendį palikti galioti.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę, iÅ¡teisintÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius G.

P. apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.Nukentėjusiosios skunde teigiama, jog teismas nuosprendyje netinkami vertino įrodymus, dėl ko padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl E. P. kaltės nebuvimo, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių bÅ«tent ir yra paduotas apeliacinis skundas (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.).Ä®vertinusi bylos aplinkybių visetÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus kiekvienÄ atskirai bei jų viseto kontekste, dėl ko padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankamai patikimų, įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti E. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. ir pagrįstai jį iÅ¡teisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos, sprendžiant bylÄ , aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo, darant nusikalstamÄ veikÄ , nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iÅ¡kilusios abejonės, kai jų negalima paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas iÅ¡analizavo visus byloje esančius įrodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nuosprendyje teismas neįvertino, jog E. P. teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad konfliktas tariamai vyko tarp apeliantės ir liudytojos A. G. ir tai turi būti vertinama kaip jo gynybinė pozicija. Šis G. P. apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, E. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog, jam 2013-07-06 vėlai vakare atvykus pas G.

P., tuo metu gyvenusiÄ A. G. priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir dar jam bÅ«nant A. G. namuose, įvyko jos ir jo sutuoktinės G. P. grumtynės, kurių metu abi moterys kelis kartus nugriuvo, persivertė per stalÄ . Å ias aplinkybes jis nurodė 2013-07-12 apklausiamas įtariamuoju, 2013-11-15 akistatos su G. P. metu bei jį apklausiant teisiamajame posėdyje, todėl teigti, kad E. P. parodymai nenuoseklÅ«s ir teisiamojo posėdžio metu nurodytos kitos prieÅ¡taringos aplinkybės, nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo atliktu liudytojų A. G. ir O. Å . parodymų vertinimu. Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-07-06, apie 23.00 val., grįžo į namus, dar bÅ«dama lauke iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir priėjusi prie virtuvės lango pamatė, kad stumdosi jos dukra G. P. ir žentas E. P.. E. P. tÄ sė G. P. už rankos, atrodė įtūžęs, tačiau, vertinant Å¡iuos parodymus ikiteisminio tyrimo duomenų kotekste, teismas pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu A.

G. nebuvo nurodžiusi Å¡ios aplinkybės, kad buvo priėjusi prie lango ir matė kaip stumdosi jos dukra G. P. ir žentas E. P.. Tuo metu ji nurodė, kad jau jai įėjus į gyvenamojo namo vidų E. P. stÅ«mė G. P., o vėliau ir jÄ . G. P. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, o taip pat ir papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu teigė, kad mama (A. G.) nematė, kaip sutuoktinis jÄ stÅ«mė ne jos mamos namuos nebuvo. Å ių aplinkybių prieÅ¡taringumas neleido teismui spręsti apie jų neginčytinÄ patikimumÄ , todėl Å¡ias parodymais teismas pagrįstai nesivadovavo.Liudytoja O.

Å . tiesiogiai nedalyvavo 2013-07-06 įvykyje ir nestebėjo nurodyto įvykio aplinkybių. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ji paaiÅ¡kino, kad 2013-07-07 pas jÄ atėjo G. P.; ji buvo liÅ«dna, apsiverkusi, visa mėlyna, skundėsi, kad jÄ sumušė sutuoktinis, kad skauda pečius, sakė, kad du ar tris kartus trenkė jÄ Ä¯ sofos ar lovos kampÄ , ji liepė G. P. nusirengti ir ant nugaros matė „rÄ—Å¾Ä â€œ mėlynių, mėlynes taip pat matė ant abiejų rankų Å¾Ä stų, ant abiejų rankų, sprando, mėlynės buvo tamsiai žalios, kraÅ¡tai paÅ¡viesėję.

Tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, O. Å . buvo paaiÅ¡kinusi tik tai, kad paprašė G. P. nusirengti „bliuskutę“ ir tuomet matė ant jos rankų, t. y. Å¾Ä stų, mėlynes, kurios buvo didelės. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė eilę naujų faktinių aplinkybių (kad G. P. buvo visa mėlyna; kad jai skaudėjo pečius, kad G. P. pasakojo, jog jÄ du ar tris kartus trenkė į sofos ar lovos kampÄ , kad ant nugaros matė „rÄ—Å¾Ä â€œ mėlynių ir kt.), kurių nenurodė jokie kiti proceso dalyviai (taip pat ir pati nukentėjusioji G.

P.), apylinkės teismas pagrįstai nelaikė jos parodymų objektyvais ir patikimais. Dėl paminėtų motyvų teismas pagrįstai liudytojų A. G. ir O. Å . parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vados Nr. G586/13(09) vertinimui, kuria neginčijamai nustatyta, kad 2013-07-10 atliekanat medicininę apžiÅ«rÄ ant G. P. kÅ«no buvo rasti sužalojimai - kraujosruvos ir odos nubrozdinimas deÅ¡inio žasto srityse, kraujosruvos deÅ¡inio rieÅ¡o, kairio žasto, kairio dilbio srityse, padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota ir tai, kad ant G. P. kÅ«no rasti sužalojimai galimai padaryti daugiau nei penkių parų laikotarpyje iki teismo med. apžiÅ«ros, o teisiamojo posėdžio metu apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio medicinos ekspertas D. I. papildomai paaiÅ¡kino, kad mažai tikėtina, jog medicininės apžiÅ«ros metu G. P. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 2013-07-06, apie 23.00 val., nes kraujosruvos jau buvo gelsvos ar pilkÅ¡vos, o tai pagal medicininę literatÅ«rÄ bÅ«dinga 7-11 parų sužalojimams; laiko, jog didesnė tikimybė, kad kraujosruvos ant nukentėjusiosios kÅ«no buvo senesnės nei 5 parų, t. y. turėjo atsirasti iki liepos 6 d.

Tokios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados iÅ¡ dalies patvirtina ir E. P. aiÅ¡kinimÄ apie tai, kad minimÄ dienÄ jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis nenaudojo. Pažymėtina ir tai, kad pati nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir kitas, žymiai anksčiau vykusių konfliktų, kuomet prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas smurtas, datas, tačiau jokie kaltinimai dėl to niekam nebuvo pareikÅ¡ti. Å ios aplinkybės duoda pagrindÄ abejoti nukentėjusios nurodomomis sužalojimų atsiradimo aplinkybėmis, o tuo pačiu ir jo pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumu.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas išsamiai ir nuosekliai analizavo duomenis, susijusius su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, kaip reikalauja baudžiamojo proceso normos, visus šiuos duomenis vertino tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete ir neginčijamais įrodymais laikė tik tuos, kurie nekelia jokių abejonių. Pažymėtina, kad aptariamame nuosprendyje teismui svarbu buvo nustatyti, ar byloje esantys duomenys yra pakankami neabejotinai konstatuoti, jog iš tiesų nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus padarė išteisintasis.

IÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiosios versijÄ dėl E. P. inkriminuotos veikos be jos pačios parodymų patvirtina tik kitų asmenų, kurie yra susiję su ja, parodymai o objektyvių, nekeliančių abejonių ir neginčijamai E. P. kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindo pripažinti asmenį kaltu pagal jam suformuluotÄ kaltinimÄ , neiÅ¡vengiamai turi nustatyti, ar patrauktojo baudžiamojon atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo nusikaltimo požymių, t. y. ar yra nusikaltimo sudėtis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad E. P. pareikÅ¡tame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir padarymo, kaltė nebuvo įrodyta, o visos abejonės yra vertinamos iÅ¡teisintojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas tik spėlionėmis ar abejonėmis, o neįrodyta kaltė preziumuoja įrodytÄ nekaltumÄ , todėl skundžiamajame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog neįrodyta, jog E. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , teisėta ir pagrįsta.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė : G. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                        Gytis Večerskas Teisėjai                                                     Svetlana Jurgaitienė                                                                  RamÅ«nas Antanavičius