cd4e89ff-7b16-4e45-ab79-3ca15e9d5ebe · Lietuvos apeliacinis teismas

                        Civilinė byla Nr. 2-1467/2014 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00216-2014-2                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2014 m. rugsėjo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1734-436/2014, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“, trečiųjų asmenų su savarankiÅ¡kais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „Grifs AG“, uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Aviacijos paslaugų centras“ pareiÅ¡kimus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas klausimas, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iÅ¡kėlimu, įmonės mokumo vertinimu. IeÅ¡kovas UAB „Vytkana“ bei tretieji asmenys UAB „Grifs AG“, UAB ,, Protekcija“, UAB ,,Aviacijos paslaugų centras“ su savarankiÅ¡kais ieÅ¡kiniais (pareiÅ¡kimais) prašė iÅ¡kelti atsakovui UAB „Dinaka“ bankroto bylÄ , paskirti įmonės bankroto administratoriumi jų siÅ«lomus asmenis – atitinkamai UAB „Šilkuva“, UAB „Tigesta“, UAB „Kauno įmonių restruktÅ«rizavimo centras“.

ReikalavimÄ iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys motyvavo tuo, kad atsakovas dėl savo finansinės padėties nepajėgia vykdyti turtinių įsipareigojimų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014-05-26 nutartimi (t. 2, b. l. 60-62) atsisakė iÅ¡kelti UAB ,,Dinaka“ bankroto bylÄ . Teismas nurodė, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai iÅ¡analizavusiam visus įrodymus teismui nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Teismas pažymėjo, kad dėl įmonės mokumo turi bÅ«ti sprendžiama pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl vadovavosi atsakovo UAB „Dinaka“ pateiktais į Å¡iÄ bylÄ duomenimis, patvirtinančiais atsakovo turtinę bei finansinę padėtį: 2013-12-31 balansu, 2013-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ais. IÅ¡ į bylÄ pateikto atsakovo 2013-12-31 balanso teismas nustatė, kad atsakovas turi turto už 4 934 072 Lt, ilgalaikis turtas sudaro 4 157 043 Lt, o trumpalaikis – 777 029 Lt.

Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 3 086 182 Lt. Teismas priėmėm domėn ir atsakovo direktoriaus V. Č. paaiÅ¡kinimus, kad didžioji dalis nurodytų įsipareigojimų (3 045 370,10 Lt) yra jo paties neterminuotai suteikta paskola įmonei, todėl Å¡is kreditorinis įsipareigojimas nėra pradelstas, ir per vienerius metus mokėtinos sumos iÅ¡ 2013 metų balanso yra perkeltos į 2014 metų balansÄ . Teismo vertinimu, įmonė dirba pelningai, 2013 metais jos grynasis pelnas sudarė 737 815 Lt.

Darbuotojams įmonė įsiskolinimų neturi. Ä®monė turi nekilnojamojo turto, o 2014-05-19 įmonės sÄ skaitoje buvo 289 459,85 Lt piniginių lėšų. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo, o trečiųjų asmenų reikalavimai sudaro nedidelę dalį, palyginus su atsakovo turimo nekilnojamojo turto verte. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Vytkana“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 74-77) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nutartį ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir įmonės finansinės padėties, rėmėsi tik atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais, kurie neatitinka tų dokumentų, kuriuos atsakovas privalomai pateikė VÄ® „Registrų centras“. Atsakovo vadovas, elgdamasis nesÄ Å¾iningai, klaidino teismÄ , kuris negalėjo objektyviai iÅ¡analizuoti įmonės mokumo klausimo. Nagrinėjant bylÄ 2014-05-19, atsakovas privalėjo pateikti tuos duomenis, kurie buvo pateikti VÄ® „Registrų centras“ 2014 m. balandžio mėnesį.             2.

Teismui pateiktas įmonės 2014-03-27 debitorių sÄ raÅ¡as, kuriame užfiksuotas 368 930,02 Lt debitorinis įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai lygino 2013-12-31 balansÄ ir 2014-03-27 debitorių sÄ raÅ¡Ä , t. y. duomenis, sudarytus skirtingais laikotarpiais.             3.Teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus ir susipažinti su neterminuotos paskolos sutartimi, kuri galimai sudaryta dėl akių. Teismui pagrįstai turėjo kilti abejonių dėl įmonės vadovo/akcininko galimybės skolinti bendrovei daugiau nei 3 mln. litų paskolÄ , kai vadovo atlyginimas sudaro 1 300 Lt.

Be to, pagal aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuris buvo pateiktas VÄ® „Registrų centras“, akcininkas įmonei yra suteikęs mažesnę - 2 902 407 Lt paskolÄ .                           Atsakovas UAB „Dinaka“ atsiliepime (t. 2, b. l. 86-89) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti nutartį nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. IeÅ¡kovo iÅ¡vardinti neatitikimai finansiniuose dokumentuose nesudaro pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo.

Kadangi už buhalterinės apskaitos tinkamÄ tvarkymÄ yra atsakingas vadovas, todėl bÅ«tent jo pateikti į bylÄ atnaujinti finansinės atskaitomybės duomenys laikytini tiksliausiai atspindintys įmonės bÅ«klę. Sprendžiant dėl įmonės mokumo, reikalinga įvertinti ne tik finansinę bÅ«klę praeityje buvusiu laikotarpiu (už 2013 metus), bet ir pokyčius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, privalu vadovautis ne tik prie pareiÅ¡kimo pridėtais dokumentais, bet atsižvelgti ir į realiai esančius duomenis (įmonės skolas, debitorinius įsiskolinimus, turimÄ turtÄ ).

Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovo pateikti 2014 metų naujausi finansiniai duomenys yra neteisingi.             2. Teismas neturi ir negali vykdyti įrodinėjimo už proceso šalis bei negali pripažinti įmonės nemokia, jei nėra nustatytas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas skolų ir turto santykis.             3. Vien galimo įsiskolinimo buvimas, esant neapibrėžtam skolos dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti.

                             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nevisiÅ¡kai tinkamai įvertinti atsakovo mokumo situacijÄ apibÅ«dinančius įrodymus. Toks vertinimas pakartotinai atliktinas atveju pirmosios instancijos teisme. Dėl atsakovo finansinės padėties ir jo mokumo įvertinimo Įmonių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė yra nemoki arba vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, arba jeigu įmonė vieÅ¡ai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „Dinaka“ bankroto bylÄ , rėmėsi Å¡ios įmonės nemokumo aplinkybe. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumÄ apibrėžia kaip įmonės bÅ«senÄ , kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ , konstatavęs, jog atsakovo finansinė padėtis (bÅ«sena) neatitinka Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtų nemokumo kriterijų, t. y.

įmonė neturi pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurių santykis su turimu turtu lemtų bankroto bylos jai iÅ¡kėlimÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto procesine pozicija, kad bÅ«tent tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovo turtinės padėties bei jo (ne)mokumo susiformavo nepaÅ¡alinus pagrįstai kylančių abejonių dėl atsakovo pateiktų į bylÄ finansinių dokumentų objektyvumo ir realumo, jų turinio prieÅ¡taringumo, lyginant su kitais byloje esančiais ar teismams prieinamais registrų duomenims, nepaÅ¡alinus abejonių dėl atsakovo teikiamų įrodinėjimo priemonių patikimumo.

Ä®monės nemokumas, lemiantis bankrotÄ , yra nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius rodiklius bei duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės–komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Ä®statymas nenustato jokio termino, kiek turi bÅ«ti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla.

Žinoma, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vertinant deklaruojamo turto buvimo realumÄ , vykdomos veiklos perspektyvas, turimus debitorinius įsiskolinimus ir pan. Vertindamas, ar atsakovas turi pradelstų įsipareigojimų ir koks yra jų dydis, lyginant su jo turimo turto verte, pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktais finansiniais dokumentais (aktualiu balansu, parengtais kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ais) bei paaiÅ¡kinimais.

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė dar vienÄ atsakovo finansinių dokumentų rinkinį, kurį atsakovas pateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui pagal ABÄ® 58 straipsnio 3 dalį – 2013 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ (t. 2, b. l. 78-79). Lyginant šį bei byloje jau buvusį balansÄ , akivaizdu, kad už tÄ patį 2013 metų finansinį laikotarpį pateiktų balansų duomenys yra skirtingi (t. 1, b. l. 111, t. 2, b. l. 78), o juose nurodomi įmonės valdomo turto bei kreditorinių įsipareigojimų skirtumai yra pakankamai ženklÅ«s (atsakovo į bylÄ pateiktame 2013 metų balanse turtÄ sudaro 4 934 072 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 086 182 Lt;

VÄ® „Registrų centras“ pateiktame 2013 metų balanse turtÄ sudaro 5 973 890 Lt suma, įsipareigojimus – 4 081 065 Lt). Ä®vertinus minėtus 2013 metų balansų duomenų neatitikimus bei 2014 m. sausio-vasario mėnesių balanso duomenis (t. 1, b. l. 135), kurie taip pat esmingai skiriasi nuo VÄ® „Registro centras“ pateikto už 2013 metus balanso duomenų (vos per 2 mėnesius tiek turto, tiek ir mokėtinų įsipareigojimų sumažėjo beveik milijonu litų), abejotina dėl įmonės deklaruojamų finansinių rodiklių tikrumo bei realumo.

Tokiu atveju įmonės finansinę bÅ«klę apibÅ«dinančių dokumentų turinio prieÅ¡taringumas Å¡alintinas pareikalaujant iÅ¡ atsakovo papildomų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų dėl aplinkybių, kodėl tokie prieÅ¡taravimai buvo užfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, liudijantys apie įmonės turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , yra beveik trijų metų senumo (t. 1, b. l. 113-124), o dalis nekilnojamojo įmonės turto yra areÅ¡tuota.

Todėl bÅ«tinas aktualesnių (naujesnių) duomenų apie realiÄ rinkos, o ne balansinę Å¡io turto vertę pateikimas, juo labiau, kad didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudaro bÅ«tent ilgalaikis materialus turtas. Kita vertus, ne tik 2013 metų balansų duomenų neatitikimas kelia abejonių dėl realios įmonės finansinės situacijos, bet ir atsakovo į bylÄ pateiktas 2014-03-26 dienai sudarytas jo kreditorių sÄ raÅ¡as (t. 1, b. l. 110). Visų pirma, atsakovas, teikdamas minėtÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , nedetalizavo konkrečių įsipareigojimų įvykdymo terminų bei kokiu pagrindu atsirado Å¡ie įsipareigojimai, vien konstatuodamas, kad pradelstų skolų nėra, o su didžiausiu kreditoriumi (akcininku) sudaryta neterminuota paskolos sutartis.

Tačiau visų balansų duomenys liudija, kad visi be iÅ¡imties įmonės įsipareigojimai yra per vienerius metus mokėtinos sumos. Todėl sprendžiant įsipareigojimų dydžio klausimÄ , bÅ«tinas skolų detalizavimas, nurodant jų įvykdymo terminus, atsiradimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pradelstų skolų nesama  remdamasis tik atsakovo vadovo paaiÅ¡kinimais, nereikalaudamas pagrįsti Å¡ių teiginių kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nors vien turto areÅ¡to faktas, įvardintas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, suponavo aktyvesnį teismo procesinį elgesį.

Antra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo ir UAB „Lausta“ vyksta teisminis ginčas dėl 662 094,88 Lt skolos už atsakovo naudai atliktus rangos darbus priteisimo. Pirmosios instancijos teisme tokios jo skolos buvimas rangovui yra patvirtintas teismo sprendimu, ir nors Å¡is sprendimas dar neįsiteisėjo (apeliacinis procesas sustabdytas iki kitos bylos iÅ¡nagrinėjimo), pažymėtina, kad UAB „Lausta“ į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukta, nors Kauno apygardos teismas galutinį sprendimÄ dėl minėtos skolos iÅ¡ atsakovo priteisimo priėmė dar 2012-07-17.

Todėl nepaisant minėto sprendimo apskundimo fakto, potencialaus kreditoriaus neįvardijimas taip pat leidžia susiformuoti abejonėms,   ar, sprendžiant klausimÄ dėl kreditorinių įsipareigojimų dydžio ir jų (ne)pradelsimo, buvo tinkamai įvertinti byloje esantys duomenys ir pagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad pradelstų įsipareigojimų atsakovas dar neturi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi prielaidų nesutikti ir su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad iÅ¡ naujo nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ bÅ«tina paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus dėl atsakovo vadovo (akcininko) įmonei suteiktos 3 045 370,10 Lt neterminuotos paskolos (t. 1, b. l. 110), kai 2013 metų balanso aiÅ¡kinamajame raÅ¡te įvardijama 2 902 407 Lt paskolos suma (t. 2, b. l. 83).

Pakartotinai sprendžiant kreditorinių įsipareigojimų dydžio klausimÄ , bÅ«tinas įrodymų iÅ¡reikalavimas, pagrindžiant tiek pačios paskolos dydį, tiek jos suteikimo realumÄ , tiek jos įvykdymo terminÄ . Pirmosios instancijos teismas paskolos pagrindu atsiradusio kreditorinio reikalavimo neįskaitė į pradelstų įsipareigojimų sumÄ , todėl formaliai vertino, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų nėra. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks vien tik formalus vertinimas neleidžia daryti pakankamai patikimų iÅ¡vadų apie pradelstų įsipareigojimų nebuvimÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡dėstytos aplinkybės yra esminės, jos kompleksiÅ¡kai nagrinėtinos sprendžiant klausimÄ dėl pagrindų bankroto bylai iÅ¡kelti (ne)buvimo, dėl įsipareigojimų kreditoriams vykdymo perspektyvos, dėl finansinių sunkumų pobÅ«džio.

Pirmosios instancijos teismas nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai. Todėl byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Atsakovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o teismo priteisti 4 235 Lt teisinių paslaugų iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 86-92).

Apelianto atskirÄ jį skundÄ pripažinus pagrįstu, prielaidų spręsti prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies (atsakovo UAB „Dinaka“) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme kompensavimo klausimÄ neatsiranda. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti klausimÄ dėl bankroto bylos UAB „Dinaka“ iÅ¡kėlimo Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                             Dalia Kačinskienė