2020-07-15 Nr. CB-8059-2-55-3-00866-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3394

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 7 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, reikalavimų išmokėti banko garantijos ir draudimo garantijos išmokas pripažinimo neteisėtais, taip pat atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Plentprojektas“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, Ergo Insurance SE, uždaroji akcinė bendrovė „Amber Grid“, Rambyno regioninio parko direkcija. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė ginčo sutarčių aiškinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnis), todėl neatskleidė tarp šalių pasirašytų sutarčių sąlygų turinio, dėl ko jų vykdymo negalėjo įvertinti esminio sutarties pažeidimo aspektu. Nepaisydami sutarčių aiškinimo taisyklių teismai visiškai tendencingai ir formaliai pateisino atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl nukentėjusios ieškovės teisės liko neapgintos. Teismai pažeidė CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nes nevertino atsakovės padarytų pažeidimų pagal esminio sutarties pažeidimo kriterijus ir neindividualizavo šių pažeidimų pagal faktines bylos aplinkybes. Ieškovė vienašalį sutarties nutraukimą grindė kompleksu atsakovės padarytų pažeidimų, tačiau bylą nagrinėję teismai nevertino atsakovės elgesio sukeltų padarinių visumos. Teismai sutarties nutraukimo faktą laikė pagrindu, patvirtinančiu, kad būtent ieškovė neįvykdė sutarčių, tačiau visiškai netyrė ir nesiaiškino kitos sutarties šalies veiksmų įtakos sutarties vykdymui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė negalėjo suderinti kelių techninių projektų ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, o nuo atsakingų institucijų iškeltų reikalavimų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudžiama nustatyti reikalavimus pirkimo objektui, kurių atitiktis priklauso ne tik nuo tiekėjo valios, bet ir nuo trečiųjų asmenų veiksmų, be to, ši (atitiktis) gali būti objektyviai nustatyta ne pasiūlymų vertinimo, o sutarties vykdymo metu arba net ją įvykdžius. Todėl teismai, perkeldami ieškovei projektų suderinimo riziką, kuri priklauso išimtinai nuo atsakingų už derinimą institucijų veiksmų, neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir nepagrįstai už atsakovės padarytą sutarčių pažeidimą, atsakomybę perkėlė ieškovei. Teismai netinkamai aiškino ir taikė garantijos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės mokėjimo mažinimo taisykles (CK 6.73, 6.92 straipsniai). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė patyrė nuostolių dėl sutarties nevykdymo. Taip pat buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas