2013-06-05 Nr. AB-2864-3-64-3-00207-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-507/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00207-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal G. K. 2012 m. kovo 4 d. skundą, 2013 m. sausio 18 d. patikslintą skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. buvo gauti pareiškėjo patikslinti skundai, kuriais jis patikslino laikotarpį, už kurį padaryta žala Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais ir neveikimu bei žalos dydį. Taip pat patikslintuose skunduose pareiškėjas nurodė, kad prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento, Kultūros ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti iš viso 600 000 litų neturtinės žalos.

Pareiškėjo 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintuose skunduose prašoma nustatyti, kad:

1. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, suėmimas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, laikymas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

3. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant jį kamerose priskiriama prie orumo žeminimo, nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo, nes laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m2 uždengtu šiferiu, geležine surūdijusia sietka, kurioje lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių; ir

4. priteisti iš Lietuvos valstybės atstovų 600 000 Lt: 200 000 Lt iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt iš Kultūros ministerijos, 100 000 Lt iš Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Lt iš Teisingumo ministerijos, 100 000 Lt iš Kalėjimų departamento.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo G. K. 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintus skundus dėl žalos priteisimo nutarė laikyti nepaduotais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 20 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo G. K. patikslintų skundų priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti skundo trūkumus ir pareiškėjui buvo nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Taip pat pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo skundo 1–3 reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. patikslintame skunde (prašyme) nurodė, kad skundo reikalavimų nekeičia.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimus, kuriais buvo prašoma nustatyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, suėmimas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo; kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, laikymas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo; kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant jį kamerose priskiriama prie orumo žeminimo, nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo, nes laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m2 uždengtu šiferiu, geležine surūdijusia sietka, kurioje lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, atsisakė priimti, konstatavęs, kad tokio pobūdžio skundas nenagrinėtinas teismų.

Patikslintus pareiškėjo skundus likusia apimtimi priėmė.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 1–3 reikalavimais prašo nustatyti tam tikrus faktus, o toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų. Nurodė, jog administracinių bylų, kurias nagrinėja administraciniai teismai, ratas apibrėžtas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, akcentavo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių gynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1111/2007.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 142–143), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjo reikalavimų ir apginti pareiškėjo teises.

Nurodo argumentus, išdėstytus skunde ir patikslintuose skunduose pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad bylos negalima tinkamai išnagrinėti nenustačius pareiškėjo nurodytų faktų. Mano, kad nustačius faktus būtų apgintos pareiškėjo teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskirojo skundo objektas - Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo keliami reikalavimai, susiję su prašymu nustatyti, kad

1. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, suėmimas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

2. Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, laikymas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

3. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant jį kamerose priskiriama prie orumo žeminimo, nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo, nes laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m2 uždengtu šiferiu, geležine surūdijusia sietka, kurioje lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Minėtų prašymų pagrindu pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės atstovų 600 000 Lt: 200 000 Lt iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 000 Lt iš Kultūros ministerijos, 100 000 Lt iš Sveikatos apsaugos ministerijos, 100 000 Lt iš Teisingumo ministerijos, 100 000 Lt iš Kalėjimų departamento.

2013 m. vasario 20 d. LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas buvo nutaręs pareiškėjo G. K. skundus laikyti nepaduotais, priėmė nutartį (b.l. 76-81, t.2) naikinančią minėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties dalį, pareiškėjo skundų priėmimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2013 m. vasario 20 d. LVAT teisėju kolegijos nutartis dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties aktuali tiriant Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį, kadangi pareiškėjo atskirajame skunde dėl minėtos 2013 m. vasario 14 d. nutarties nurodomi teisiniai argumentai iš esmės yra tapatūs su jo ankstesniuose skunduose nurodytais argumentais, dėl kurių Vyriausiasis administracinis teismas išsamiai yra pasisakęs 2013 m. vasario 20 d. nutartyje.

LVAT teisėjų kolegija 2013 m. vasario 20 d. nutartyje atkreipė dėmesį, kad

„pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo patikslintame skunde prašoma nustatyti, kad:

1) Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikino suėmimo kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, suėmimas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

2) kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameros priskiriamos prie žmogaus orumo žeminimo, laikymas jose prie nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo;

3) kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikant pareiškėją kamerose priskiriama prie orumo žeminimo, nežmoniško, žiauraus elgesio, žalojimo psichikos, sveikatos, kankinimo, nes pareiškėjas laikytas kamerose kuriose: neužtenka natūralios šviesos, vietos, oro, žalumynų oro, drėgmės, vasarą karšta, tvanku, laikytas 23 valandas iš 24 valandų kameroje ir teduoda tik vieną valandą būti kameroje 18 m2 uždengtu šiferiu, geležine surūdijusia sietka, kurioje lietaus nuotekų vamzdžiai sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdžiais, nevedant socialinės reabilitacijos, nesuteikiant pakankamai užimtumo, neįkuriant darbo vietų Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems perkeltiems į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Teismas pažymėjo, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo. Nurodė, jog minėti trys pareiškėjo reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai“ (b.l. 77, t.2). Toje pat LVAT nutartyje konstatuota, kad „ <..> pareiškėjas patikslintais skundais siekė neturtinės žalos priteisimo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-1119/2011). Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde turėjo įvardyti teismui: 1) kurios valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; 2) kuo būtent pasireiškė kiekvieno viešojo administravimo subjekto pažeidimai; 3) kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, t. y. kokio dydžio žalą jis tuo atveju patyrė.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjo patikslintuose skunduose yra pakankamai aiškiai nurodyta, iš kokių galimai neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmų pareiškėjas kildina jam padarytą žalą, pareiškėjas nurodo, jo vertinimu, jam padarytos neturtinės žalos dydį ir konkrečias aplinkybes (veiksmus), iš kurių yra kildinama padaryta neturtinė žala.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimą priteisti jam padarytą neturtinę žalą, trūkumų šalinimo nutartimis įpareigojo pareiškėją pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinę žalą. Šiuo aspektu nurodytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, pateikti įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjo taip pat neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias neigiamas pasekmes pareiškėjas patyrė ir pateikti dėl jų įrodymus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekis buvo aiškus – jis reikalavo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl Lietuvos valstybės atitinkamų įstaigų pareigūnų veiksmų/neveikimo. Patikslintuose skunduose pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovo pareigūnų neteisėtais veiksmais yra žeminamas jo orumas, nežmoniškai buvo elgiamasi su juo, jis buvo žalojamas, kankinamas, jam buvo padaryta skriauda (t. II, b. l. 12-16, 52), nurodė konkretų neturtinės žalos dydį, kurio reikalauja dėl atskirų atsakovo Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmų/neveikimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pasiūlydamas patikslinti skundą ir, pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydį, nemotyvavo, kodėl neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Pastebėtina, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma“.

Taigi, LVAT 2013 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria pareiškėjo G. K. skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties iš dalies patenkintas ir kuria pirmosios instancijos teismui klausimas perduotas nagrinėti iš naujo, pasisakyta iš esmės dėl tapačių pareiškėjo G. K. reikalavimų nagrinėjimo administraciniuose teismuose. Tai reiškia, kad dėl pareiškėjo G. K. reikalavimų, susijusių su neturtinės žalos priteisimu bei kitais reikalavimais nagrinėjimo administraciniuose teismuose jau yra pasisakyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl 1–3 reikalavimų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė