cd4d7d8a-e694-4aad-8ee5-9e7f5ba45639 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-453-300/2011                                                         Procesinio sprendimo Nr. 1-42-1-00271-2008-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5., 1.2.5.4., 2.4.6.3.4., 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 16 d.Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,nukentėjusiajam D.

T., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,gynėjui advokatui Aldevinui Ščiglai,nuteistajam A. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė A. B. skirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2008-03-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė A. B. skirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. B. ir A. Š. solidariai 1060 Lt (vienas tūkstantis šešiasdešimt litų) turtinei žalai ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. T. naudai. Priteista R. B. solidariai iš A. B. ir A. Š. 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti; iš A. B. 800 Lt (aštuoni šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Š., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: A. B. nuteistas už tai, kad esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, grasino nužudyti D. R. ir jos Å¡eimos narius, tai yra jis, konfliktuodamas su D. R. dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vienÄ tikslÄ , 2008 m. balandžio 2 d. apie 7.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, 2008 m. balandžio 3 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 24.00 val., telefonu (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. vasario 6 d. apie 23.00 val. telefonu, sakydamas D.

R.: „AÅ¡ tave pakasiu, jei ieÅ¡kosi automobilio“ („Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nužudysiu, susidorosiu su tavim ir tavo Å¡eima..., ...einant per perėjÄ tave pertrenksiu“, bei veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vienÄ tikslÄ , 2008 m. balandžio 3 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 16.10 val., kelis kartus, tikslus skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, telefonu sakydamas R. B.: „...pakasti tave reikia, pertrenkti automobiliu, perplėšti snukį, parduoti vaikus organams“ ir pan., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, nes buvo ginčas dėl automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ginčas nebuvo iÅ¡spręstas, grasino nužudyti D.

R. ir R. B..Be to, jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. Å ., 2009 m. vasario 5 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) namo Å¡eÅ¡to aukÅ¡to koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, A. B. sudavus kumščiu nukentėjusiajam D. T. į veidÄ , A. Å . sudavus D. T. ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kumščiais į veidÄ , toliau kartu su A. Å . muÅ¡dami nukentėjusįjį D. T. ir iÅ¡ viso bendrai suduodami jam ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ ir deÅ¡inę nugaros pusę, padarė jam galvos smegenų sukrėtimÄ , nosies kaulų lūžį, muÅ¡tines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lÅ«pų vidiniuose pavirÅ¡iuose, virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inės pusės pirmo danties vainiko nuskėlimÄ , poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairėje kaktos pusėje, kairiame skruoste, abiejuose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, deÅ¡inėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje kaktos pusėje ir deÅ¡iniame skruoste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir nosies kaulų lūžiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir sumažinti bausmės laikÄ . Skunde nurodo, kad su Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, ir teigia, kad prieÅ¡ jį buvo susimokę ir jį apkalbėjo nukentėjusieji – D. T., R. B. ir D. R.. Taip pat nurodo, kad R. B. jo sugyventinė, o jos mama D. R. buvo prieÅ¡ jų santykius, todėl bando juos iÅ¡skirti ir kaltina melagingais dalykais. Apelianto teigimu, D. R. pirma kreipėsi, kad jis pasisavino jos automobilį, po to kreipėsi į policijÄ , kad jis jai grasino.

Po to, pasak nuteistojo, į jo ir R. B. namus atėjo girtas D. T., bandė patekti į vidų, spardė duris, Å¡aukė necenzÅ«rinius žodžius, o tada jis (nuteistasis) atidarė duris norėdamas papraÅ¡yti, kad pastarasis eitų namo, tačiau D. T. jį įsitraukė į koridorių ir pradėjo muÅ¡ti, o A. Å . atbėgo jam padėti. Matė, kaip D. T. daužė A. Å ., tada jis D. T. alkÅ«ne sudavė į kaklÄ , kad jis nebemuÅ¡tų A. Å .. Teigia, kad A. Å . gynė jį, o muÅ¡tynes, pasak apelianto, iÅ¡provokavo D.

T.. Taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nusikaltimo sunkumÄ , jo pavojingumÄ visuomenei. Teigia, kad teismas nesuteikė jam galimybės pasakyti paskutinio žodžio. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nesutinka ir su civiliniais ieÅ¡kiniais. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. B. kaltės klausimÄ ir nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, paskyrė teisingas bausmes, tačiau netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiosios R.

B. civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , dėl ko nuosprendis keistinas. Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo A. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų Visų pirma, pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikÅ¡mingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iÅ¡ byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sÄ sajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek A. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. B. kaltė. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D.

R. ir jos Å¡eimos narius bei R. B.. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis A. B., veikdamas kartu su A. Å ., iÅ¡ viso bendrai suduodami nukentėjusiajam D. T. ne mažiau kaip dvylika smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ ir deÅ¡inę nugaros pusę, padarė nukentėjusiajam D. T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ir nors nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes, atmeta, kadangi juos paneigia bylos duomenys – nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s nukentėjusiųjų D.

R. ir R. B. parodymai. Štai, D. R. parodė, kad A. B. grasino jai susidorojimu, grasino, jog nužudys jos sūnų (D. T.), grasino partrenkti automobiliu, susidoroti, sakė, kad „pakas“, ji neabejojo, kad grasinimai yra realūs, nes A. B. daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus, sumušė jos sūnų (D. T.) (6 t., 149–150 b. l.); R. B. parodymai, kur ji parodė, kad A. B. jai nuolat grasindavo sakydamas, kad „pakasiu“, „perplėšiu snukį“, po to A. B. sumušė jos brolį (5 t., 113–114 b. l., 6 t., 149 b. l.); nukentėjusiojo D.

T. parodymai, kur jis parodė, kad girdėjo, kaip A. B. grasino mamai (D. R.) (6 t., 150–151 b. l.). Be to, be šių nukentėjusiųjų parodymų, nuteistojo A. B. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – 2008-04-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad iš R. B. buvo paimtas kompaktinis diskas, kuris apžiūrėtas bei padarytas šio įrašo iššifravimas, kurio metu nustatyta, kad telefoninių pokalbių metu vyriškis (A. B.) nuolat kalba pakeltu tonu ir pokalbių metu užslėptai grasina nužudyti („Tau ragai.

Bet kokiu atveju tau ragai“, „Jai bus ...., ... nieks čia nežais, ... perplėšiu snukį, snukį aÅ¡ tau perplėšiu atvažiavęs... Arba pridirbsim kažkÄ â€œ ir pan., (1 t., 47–62 b. l.)); atsakymas į tarnybinį praÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 2008-04-02 iki 2008-04-09 A. B. telefonu bendravo su nukentėjusiomis D. R. ir R. B. (1 t., 76 b. l.); 2008-11-20 akistatos protokolas, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad akistatos tarp įtariamojo A. B. bei nukentėjusios D. R. metu nukentėjusioji D.

R. patvirtino, jog A. B. grasino nužudyti (2 t., 143–146 b. l.); 2009-04-22 akistatos protokolai, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad akistatų tarp įtariamojo A. B. bei nukentėjusiųjų D. R. ir R. B. metu nukentėjusiosios patvirtino, kad A. B. grasino susidoroti, partrenkti automobiliu (2 t., 165–167, 168–169 b. l.). Pastebėtina ir tai, kad grasinimo nužudyti realumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. B. jau kitÄ dienÄ po D. T. sumuÅ¡imo grasino nužudyti D. R. (D. T. motinÄ ). Remdamasi iÅ¡dėstytų duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad visi Å¡ie įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A.

B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. R. ir jos šeimos narius bei R. B., t. y. atliko veiksmus, atitinkančius grasinimo nužudyti sudėtį. Kitus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kadangi juos paneigia faktinės bylos aplinkybės, t. y. nukentėjusiojo D. T. nuoseklūs ir tapatūs parodymai, kur jis parodė, kad jam atėjus pas sesę (R.

B.) į namus, duris atidarė A. B., kuris jam laiptinės laiptų aikÅ¡telėje smogė kumščiu į veidÄ , po to iÅ¡ buto iÅ¡bėgo A. Å ., kuris nieko nesakęs taipogi trenkė kumščiu jam į veidÄ , sesuo (R. B.) bandė patraukti A. B., tačiau jai pačiai netyčia kliuvo kumščiu (6 t., 150–151 b. l.). Be kita ko, tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent liudytojos R. B. parodymai, kur ji parodė, kad matė, jog atėjus jos broliui (D.

T.), A. B. atidarė duris ir trenkė jam (D. T.) į veidÄ . Tada A. Å . jÄ Ä¯stÅ«mė į virtuvę ir laikė duris, kad ji neiÅ¡eitų, o pastarajam pasitraukus nuo durų, ji išėjo ir puolė ginti A. Å . ir A. B. muÅ¡amÄ brolį, tada jai smÅ«gį sudavė A. Å . (5 t., 113–114 b. l., 6 t., 149 b. l.); specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios turinio matyti, kad D. T. dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai jam padaryti ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, ir kad D.

T. nustatyti sužalojimai, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nėra bÅ«dingi griuviminei traumai (3 t., 22–27 b. l.). Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viskÄ susieja į vienÄ bendrÄ grandinę, iÅ¡ kurios susidaro iÅ¡samus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y. kad nuteistasis A. B., veikdamas kartu su A. Å ., iÅ¡ viso bendrai suduodami nukentėjusiajam D. T. ne mažiau kaip dvylika smÅ«gių į galvÄ , veidÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ ir deÅ¡inę nugaros pusę, padarė nukentėjusiajam D.

T. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Vertinant tai, kas prieÅ¡ tai iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl A. B. kaltės ir remdamasi Å¡ių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo A. B. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors apeliaciniame skunde nuteistasis iÅ¡ dalies ir neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas prašė tik suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Todėl tokia apelianto pozicija – dalinis kaltės neigimas, vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kaip jo teisė duoti vienokius ar kitokius parodymus.Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas nesuteikė jam galimybės pasakyti paskutinio žodžio, atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡ bylos medžiagos, iÅ¡ apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. B. buvo suteiktas paskutinis žodis, kuriuo metu jis gan iÅ¡samiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ (6 t., 180–181 b. l.). Dėl priteistos žalos ir jos dydžių Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vienÄ iÅ¡ nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdamas jokių tokį savo teiginį patvirtinančių motyvų, nurodo, kad nesutinka su civiliniais ieÅ¡kiniais. Tačiau kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinių ieÅ¡kinių dėl nukentėjusiesiems R. B. (iÅ¡ A.

B. priteistos 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo) ir D. T. padarytos turtinės ir neturtinės žalos klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibÅ«dinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo A. B. neteisėtų veiksmų – smÅ«gio į veidÄ bei kartu su kitu nuteistuoju A. Å . suduotų ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į veidÄ , krÅ«tinės lÄ stÄ ir deÅ¡inę nugaros pusę – nukentėjusysis D. T. patyrė tiek fizines, tiek dvasines kančias, jam pablogėjo sveikata, prireikė gydymo ir jo reikės ateityje. Taigi neabejotinai nukentėjusysis dėl jam nuteistojo A. B. neteisėtais veiksmais padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, tiek nepatogumus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalÄ padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbÅ«s kaltininko turtinės padėties kriterijai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ A. B. ir A. Å . turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgė tiek į kaltininkų asmenybes ir jų turtinę padėtį, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (Å¡iuo atveju, nesunkaus sveikatos sutrikdymo) pobÅ«dį ir dydį.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo prašomos priteisti 40000 Lt sumos iki 10000 Lt.Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl nukentėjusiosios R. B. civilinio ieškinio tenkinimo dalyje, kuriuo solidariai iš A. B. ir A. Š. priteista 1000, 00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš bylos medžiagos, iš R. B. civilinio ieškinio (3 t., 68 b. l.), jos parodymų duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (5 t., 114 b. l.), matyti, kad dėl 2009-02-05 A. Š. ir A. B. padarytos nusikalstamos veikos ji reiškė 4000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį motyvavo tuo, kad ji buvo sumušta, jai buvo atlikta ekspertizė, išsigando vaikai, buvo emocinis šokas. Iš tiesų, byloje yra duomenų – specialisto išvada, kad R. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (3 t., 41 b. l.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinimas dėl to niekam nebuvo pareikštas, iš ko seka, kad jos atžvilgiu jokia nusikalstama veika 2009-02-05 padaryta nebuvo, o nukentėjusiajai 2009-02-10 specialisto išvada nustatytas sužalojimas nėra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Todėl kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios R. B. civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas aptarta apimtimi – perteklinis bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio reikalavimų. Esant Å¡ioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas naikinant nuosprendžio dalį, kuria priteista R. B. solidariai iÅ¡ A. B. ir A. Å . 1000, 00 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.             Dėl paskirtos bausmės nuteistajam                          Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.            Prielaidų iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes apeliantui teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, jog Å¡ias nusikalstamas veikas įvykdė bÅ«damas teistas, teistumui neiÅ¡nykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka.Nuteistojo A.

B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, dėl nesunkaus D. T. sveikatos sutrikdymo pripažino jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdamas bendrininkų grupėje, o dėl grasinimo nužudyti apylinkės teismas A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.           Be to, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams – savo dydžiu yra nežymiai, tačiau didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams – savo dydžiu taip pat yra nežymiai, tačiau didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl to A.

B. skirtos bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis.Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, todėl A. B. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ar dar labiau jÄ Å¡velninti, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.                                                                                   Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir tuo, kad Å iaulių apygardos teismo posėdžio metu 2011-11-02, nukentėjusysis D.

T. pateikė duomenų įrodančių, kad jis apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 300 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (kvitas LAT Nr. (duomenys neskelbtini)), kolegija laiko, kad šios D. T. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo A. B.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendį pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista R.

B. solidariai iÅ¡ A. B. ir A. Å . 1000, 00 Lt (vienas tÅ«kstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. B. nukentėjusiajam D. T. 300 Lt (tris Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                              Raimundas Jurgaitis                                                                                  Zigmas Kavaliauskas