cd4b91c4-9e5e-4e48-8598-9be1c65ea03b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-213-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02680-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės BUAB „Elsi“ ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 22 058,80 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ , esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis. Šį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė 3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkino – pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kovės reikalavimo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises bei pinigines lėšas, taip pat pas trečiuosius asmenis esantį ir atsakovui priklausantį turtÄ iÅ¡ esmės nevirÅ¡ijant reikalavimo sumos – 22 058,80 Eur.

4. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio sumÄ (22 058,80 Eur), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ir tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, sprendė, jog Å¡ios aplinkybės suponuoja pakankamÄ pagrindÄ taikyti atsakovo atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones.

5. Teismas nurodė, kad įžvelgia grėsmės teismo sprendimo įvykdymui tikimybę ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, nes turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl fiziniam asmeniui didelės pinigų sumos, o tokia reikalavimų suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tikslinga atsakovo atžvilgiu taikyti ieÅ¡kovės praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – turto areÅ¡tÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6.

Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas (skolininkas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. Grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui turi bÅ«ti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismÄ faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio iÅ¡imtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. 6.2. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didelė, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl vien didelė ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«ti vertinama kaip savaime sukelianti grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. 6.3.

Remiantis Turto areÅ¡to aktų registro duomenimis, antstolė B. Č., vykdydama skundžiamÄ nutartį, aprašė atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Antstolės 2018 m. lapkričio 27 d. Turto apraÅ¡e nurodyta, kad atsakovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso ne vienas žemės sklypas, atsakovas turi kelis Å¡aunamuosius ginklus, UAB „Priekabos Jums“ akcijų. Turto apraÅ¡e taip pat yra apraÅ¡ytos ir atsakovo piniginės lėšos. Antstolės apraÅ¡ytas turtas savo verte virÅ¡ija taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, t. y. 22 058,80 Eur sumÄ .

Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovės nurodyti argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui yra nepagrįsti. 6.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime negali pagerinti atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jį, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti.

IeÅ¡kovė praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nenurodė jokių argumentų ir nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas elgtųsi nesÄ Å¾iningai, imtųsi ar ketina imtis veiksmų, kuriais bandytų nuslėpti, perleisti savo turtÄ ar lėšas kitiems asmenims, ar kitais bÅ«dais sumažinti turimÄ turtÄ .

7. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad dalis atsakovui priklausančių žemės sklypų yra areÅ¡tuoti kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai.

Tai, kad apelianto turtas yra areÅ¡tuotas kito kreditoriaus naudai, neginčijamai įrodo, jog apeliantas vengia vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Toks apelianto elgesys įrodo jo nesÄ Å¾iningumÄ . 7.2. Net ir tuo atveju, jei apeliantas prievolių kitiems kreditoriams nevykdo ne dėl nesÄ Å¾iningumo, o dėl sunkios finansinės situacijos, tai taip pat sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, nes atsakovas turi neįvykdytų prievolių kitam kreditoriui.

Atsiradus dar ir ieÅ¡kovės reikalavimui, atsakovas susidurtų su rimtais finansiniais sunkumais vykdant ieÅ¡kovės reikalavimus. Tai rodo, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. 7.3. Atsakovo turimo turto vos pakanka ieÅ¡kinio sumai padengti, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė. 7.4. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas yra preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, kai yra dvi privalomos sÄ lygos: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

12. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pirmosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – tikėtino ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas ginčija antrosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimÄ , teigdamas, kad galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra.

13. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios sÄ lygos, pažymėjo, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniu, yra didelė, galinti objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

14. Dėl antrosios bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės, kad, nesiėmus praÅ¡omų priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas – pažymėtina tai, jog teismų praktika Å¡ios sÄ lygos aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektu yra modifikuota bei formuojama ta linkme, kad tokie kriterijai, kaip ieÅ¡kinio sumos dydis konkrečiam atsakovui ir atsakovo turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.).

Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukÅ«rimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iÅ¡ Å¡io turto ar Å¡io turto sÄ skaita bÅ«tų galima iÅ¡ karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės paskirtis yra konservacinė.

Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra iÅ¡saugoti antrosios ginčo Å¡alies (atsakovo) turtÄ , kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ , kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamÄ su sÄ Å¾iningo asmens elgesio principu, turint siekį iÅ¡vengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018; kt.).

Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti ir panaÅ¡Å«s atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad finansinis neiÅ¡galėjimas įvykdyti sprendimÄ ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

16. Å iame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ teisės aktai nepreziumuoja asmens nesÄ Å¾iningumo, todėl Å¡io iÅ¡imtinio ir itin antrosios ginčo Å¡alies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu praÅ¡oma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumÄ , bet jo elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie Å¡alies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).

Priešingu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

17. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesÄ Å¾iningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymÄ ) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniais). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , nenustatė ir teismas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad dalis atsakovo turto yra areÅ¡tuota kito kreditoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) naudai, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir spręsti, kad atsakovas turi ketinimų savo turtÄ paslėpti ar kitaip iÅ¡vengti pareigos vykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ . Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nei Å¡iuo metu, nei kada nors anksčiau S. P. kaip atsakovui / skolininkui nebuvo iÅ¡kelta daugiau civilinių bylų.

18. Dar vienas svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areÅ¡tas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso Å¡alių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų. Å io principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek apeliantų teisėtus interesus ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteikti nepagrįsto pranaÅ¡umo.

Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

19. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinÄ sias apsaugos priemones ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nes Å¡ioje civilinio proceso stadijoje nenustatyta antrosios bÅ«tinos sÄ lygos (grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Dėl to apskųsta teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: patenkinti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės BUAB „Elsi“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teisėja Laima Ribokaitė