cd4a5c91-d9d3-4cd5-bf8d-6cb14fd50684 · Kauno apylinkės teismas

Byla Nr. T-2105-548/2022

Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00025-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.1; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 24 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas

n u s t a t ė :

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2022 m. spalio 17 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį vienÄ kartÄ pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, paskirta nuobauda nebegalioja, pataisos įstaigoje tris kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, vienÄ kartÄ skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (16 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 214 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį – 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 66 straipsniu, bausmė subendrinta su 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 11 d., pabaiga – 2025 m. liepos 9 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės A. A. atsiliepimas, kuriuo praÅ¡o nepatvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimo taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ taikyti A. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai iÅ¡imtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bÅ«tinÄ sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos klausimÄ . Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per bausmės atlikimo laikÄ vienÄ kartÄ pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausminė nuobauda nebegalioja, vienÄ kartÄ skatintas, dirba, turi gyvenamÄ vietÄ , dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytÄ laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. G. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už kÄ buvo baustas drausmine tvarka, taip pat pataisos įstaigoje tris kartus baustas drausmine tvarka. Nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos yra sumokėtos, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir atskleidžia dviprasmiÅ¡kÄ nuteistojo požiÅ«rį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Å iuo atveju, nors nuteistasis buvo kartÄ skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartÄ pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodikÄ A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, Å¡iÄ rizikÄ dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

IÅ¡lieka nuteistojo nusikalstamÄ elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; bÅ«dingas teisės pažeidimu modelis; nusikaltimų sunkėjimas; turi skolų, ieÅ¡kinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; bÅ«dingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; bÅ«dingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; bÅ«dingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi Å¡iandiena; sunkiai supranta kitų požiÅ«rį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; bÅ«dingas konkretus/nelankstus mÄ stymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiÅ«ros/apribojimų pažeidimai; iÅ¡reiÅ¡kia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , anksčiau teismo teistas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobÅ«dis ir pavojingumas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau Å¡ios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis rinkdavosi situacijas, kurios skatino nusikalstamumÄ , jis nusikaltimus darydavo dėl poreikio įsigyti narkotikų. Taigi, nuteistojo gyvenimo bÅ«do ypatumai, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, ryÅ¡iai su asocialų gyvenimo bÅ«dÄ propaguojančiais asmenimis yra susiję su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu. Teisės pažeidimų pobÅ«dis rodo nuteistojo savikontrolės, problemų identifikacijos sunkumus ir polinkį elgtis impulsyviai nemÄ stant apie neigiamas pasekmes.

Nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamÄ savo elgesio suvokimÄ ir gyvenimo bÅ«do vertinimÄ , iÅ¡vadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, toliau vykdė nusikaltimus. Ankstesni teistumai, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas, parodo nuteistojo nenorÄ keistis bei keisti gyvenimo bÅ«dÄ . Nuteistasis buvo sukÅ«ręs Å¡eimÄ , turėjo vaikų, tačiau nepaisant Å¡eiminės padėties, darbinės veiklos, laikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis nesugebėdavo padaryti reikiamų iÅ¡vadų ir vartojo ankstesnes klaidas.

Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamÄ gebėjimÄ iÅ¡vengti rizikingų situacijų. Nuteistasis analizuodamas savo nusikaltimų priežastis, neneigia savo kaltės, tačiau savo atsakomybę linkęs perkelti iÅ¡oriniams veiksniams ir aplinkybėms. Pažymėtina, kad nuteistasis bÅ«damas laisvėje vartojo narkotikus, jo nusikalstama veika padaryta siekiant įsigyti narkotikų, taip pat pataisos įstaigoje baustas administracine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , paskirta bauda.

Bausmės atlikimo metu Å¡is kriminogeninis poreikis yra valdomas, tačiau psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas kaip rizikos veiksnys iÅ¡lieka aktualus ir, bet kuriuo gyvenimo periodu, gali bÅ«ti aktyvintas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis prisipažįsta, kad veikia impulsyviai, siekdamas lengvų pinigų, kad galėtų patenkinti vienÄ pagrindinį savo poreikį, t. y. aktyvų ilgalaikį psichotropinių medžiagų vartojimÄ , visai nepaisydamas pasekmių. Jis vis kartoja tas pačias klaidas, negeba koreguoti savo elgesio.

Nuteistasis yra taip užgriÅ«tas sunkumų, negebėjimo susitvarkyti su priklausomybe ir kitomis problemomis, todėl suvokia savo situacijÄ kaip sunkiai iÅ¡sprendžiama, todėl net nemėgina kitaip spręsti Å¡ių problemų, negu vėl daryti nusikaltimas. Akivaizdu, kad nuteistasis visai neįvertina pasekmių nei sau, nei kitiems. Taigi, vertinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog Å¡iuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mÄ stysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgÄ laikotarpį vykstantis procesas, todėl bÅ«tina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , neatliktos bausmės dalis taip pat negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. G. neatliktos bausmės dalis (nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 9 d.), įvertinus jÄ aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. G. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors nuteistasis A. G. ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu jam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Ričardas Juodis