Legislator Case Law & Legislation
cd4a1c14-2f08-4b59-9374-b9be168b7d1f AI generated

cd4a1c14-2f08-4b59-9374-b9be168b7d1f · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number cd4a1c14-2f08-4b59-9374-b9be168b7d1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Bankų Barclays Bank PLC ir Ant West Bank sÄ skaitų, atidarytų jo vardu Anglijoje, iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20; Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro (Driver and Vehicle Licensing Agency (DVLA) duomenų apie visas atsakovo vardu registruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20;

Legislator headnote

AI generated

cd4a1c14-2f08-4b59-9374-b9be168b7d1f · Klaipėdos apygardos teismas: Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė rinkos vertė nuo 2015-01-01 –                   36 100 Eur. Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė rinkos vertė nuo 2016-01-01 – 36 900 Eur. Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė prognozuojama rinkos vertė nuo 2017-01-01 – 38 700 Eur. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotas automobilis „Hyundai Accent“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 280 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0                                                                                          Civilinė byla Nr. e2A-1467-777/2017                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10155-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, Rasai Laurinienėnei Laurinėnienei, Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant vertėjai Anželai Tyščukienei, ieškovei G.

V., jos atstovai advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. V. ir atsakovo V. V. (V. V.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo dėl turto padalijimo, iÅ¡laikymo, nuostolių, kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė2015-08-12 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama padalyti turtÄ , esantį jos ir atsakovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe: priteisti ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovui 18 050 Eur piniginę kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ didesnės vertės turto dalį, kompensacijos mokėjimÄ atidėti 1 metams; priteisti iÅ¡ atsakovo jai iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki gyvos galvos; priteisti iÅ¡ atsakovo 1 182,34 Eur patirtus nuostolius dėl bendro turto iÅ¡laikymo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1998-08-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1327-1998 m. patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nutraukė Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ 1991-08-06 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Po Å¡io teismo sprendimo ieÅ¡kovė su atsakovu susitaikė ir tęsė gyvenimÄ Å¡eimoje. Nė vienas neketino civilinės metrikacijos skyriuje įstatymo nustatyta tvarka registruoti iÅ¡tuokos, todėl pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ Å¡alių santuoka nebuvo nutraukta.

IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 2012 m. sausio mėn. su atsakovu kartu nebegyvena. Atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į užsienį ir nuo 2012 m. sausio mėn. nutraukė su ieÅ¡kove santykius, gyvena savo gyvenimÄ . IeÅ¡kovė susirgo ir tapo neįgali. Nuo 2011-03-08 ieÅ¡kovei nustatytas neįgalumas ir darbingumo lygis yra 40 procentų. IeÅ¡kovė gyveno iÅ¡ netekto darbingumo pensijos, kuri yra 168,19 Eur. IeÅ¡kovė pragyventi lėšų neturi, atsakovas jai nepadeda, neprisidėjo prie bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio buto iÅ¡laikymo, nemoka komunalinių ir administravimo mokesčių.

IeÅ¡kovė nurodė, kad 2014-06-20 nutraukė santuokÄ , įregistruodama iÅ¡tuokÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, pasiėmė iÅ¡tuokos liudijimÄ . Po Å¡alių santuokos nutraukimo liko nepadalytas butas. IeÅ¡kovė gyvena Å¡iame bute ir moka už jį visus mokesčius. Atsakovas Å¡iame bute negyvena ir neprisideda prie Å¡io buto iÅ¡laikymo nuo 2012 m. sausio mėn. VÄ® Registrų centro duomenimis, buto vertė yra 36 100 Eur, todėl nori sumokėti atsakovui 18 050 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovui priklausančiÄ buto dalį.

Kadangi jos materialinė padėtis yra sunki, ji negali atsakovui iÅ¡ karto sumokėti tokios sumos, todėl praÅ¡o teismo atidėti kompensacijos mokėjimÄ 1 metams. Atsakovas yra darbingas, sveikas, dirba užsienyje, iÅ¡laikytinių neturi, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2012 m. sausio mėn. iki Å¡iol ieÅ¡kovė moka už viso buto iÅ¡laikymÄ , todėl susidarė iÅ¡laidos, susijusios su atsakovui priklausančios turto dalies iÅ¡laikymu: UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 12,26 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-12 iki 2015-07-31;

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – 74,08 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31; AB „Klaipėdos vanduo“ sumokėtas vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 41,82 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31; AB „Lesto“ sumokėta už elektros energijÄ bendrosioms reikmėms – 65,40 Eur; AB „Klaipėdos energija“ už patalpų Å¡ildymÄ â€“ 795,28 Eur už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2015-07-01; UAB „Laukininkų valda“ – 193,50 Eur už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-01.

Atsakovas, bÅ«damas buto bendraturtis, Å¡ių mokesčių nemokėjo, todėl iÅ¡ viso už atsakovÄ per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31 buvo sumokėta 1 182,34 Eur suma.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka, jog bÅ«tų padalytas butas lygiomis dalimis, priteisiant atsakovui 18 050 Eur dydžio kompensacijÄ . Prašė atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos mokėjimo iÅ¡dėstymo, o tenkinus tokį reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo 18 050 Eur, t. y. 2,47 Eur už kiekvienÄ kalendorinę dienÄ .

Padalyti automobilį „Vauxhall Opel Desing Cdti 150 A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Opel“) lygiomis dalimis, priteisiant natÅ«ra jį atsakovui, o ieÅ¡kovei – 531,36 Eur dydžio kompensacijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė elgiasi nesÄ Å¾iningai – teikdama teismui reikalavimÄ dėl turto padalijimo, nenurodo, kad bute yra ir kito bendrai sugyvento turto, jo neįvertina ir nereiÅ¡kia reikalavimo dalyti. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovė, gaudama 168,19 Eur netekto darbingumo pensijÄ , turėtų teisę reikalauti tik 102,19 mėnesinės iÅ¡laikymo sumos, nes Vyriausybės nustatyta minimalioji alga yra priskaičiuota 325 Eur, o mokėtina suma – 270,53 Eur, todėl iÅ¡ Å¡ios sumos turėtų bÅ«tų iÅ¡skaičiuota. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas jau nuo 2012 metų pradžios nepadeda ieÅ¡kovei iÅ¡laikyti bendro turto, tačiau skolų dėl buto iÅ¡laikymo nėra, vadinasi, ieÅ¡kovės pajamos leido jai iÅ¡laikyti save ir butÄ , net negaunant kompensacijos iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kovė ruoÅ¡iasi iÅ¡mokėti atsakovui jos praÅ¡ymu priteistinÄ iÅ¡ jos atsakovui kompensacijÄ , t. y. ieÅ¡kovė per metus planuoja gauti tam tikrÄ pakankamai didelę 18 050 Eur sumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ji turi pajamų, kurios leidžia jai užtikrinti savo poreikių patenkinimÄ . Nurodė, kad Å¡alių turtiniai santykiai nutrÅ«ko nuo 2014-06-20 (ieÅ¡kovei gavus iÅ¡tuokos liudijimÄ ) ir tik nuo Å¡io momento ieÅ¡kovė turi teisinę galimybę reikalauti kompensuoti jos sumokėtas įmokas.

Nuo 2012 metų pradžios atsakovas yra pervedęs ieÅ¡kovei 3 704,95 Eur sumÄ , taigi iÅ¡laikydamas bendrÄ turtÄ mokėjo ne tik už savo dalies paslaugas, bet ir už ieÅ¡kovės dalį. IeÅ¡kovė sumokėjo 2 364,68 Eur, o atsakovas perdavė jai 3 704,92 Eur arba 2 522,28 Eur daugiau, kuriuos, elgdamasi sÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovė turėtų grÄ Å¾inti atsakovui.Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: automobilį „Hyundai Accent“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Hyundai“), asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovei; automobilį „Opel“ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui; priteisti atsakovui 1 376,48 Eur dydžio kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už santuokos metu įgytų lėšų paskolinimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės už jai asmeninės nuosavybės teise atitenkančiÄ atsakovo nekilnojamojo turto – buto dalį pusės Å¡io turto vertės dydžio kompensacijÄ , turto vertę nustatant pagal VÄ® Registrų centro duomenimis nustatytÄ vidutinę turto vertę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas nurodė, kad nuo Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo pradžios turto – buto vertė nuosekliai kyla.

Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė rinkos vertė nuo 2015-01-01 –                   36 100 Eur. Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė rinkos vertė nuo 2016-01-01 – 36 900 Eur. Pagal VÄ® Registrų centro pažymÄ , vidutinė prognozuojama rinkos vertė nuo 2017-01-01 – 38 700 Eur. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovės vardu Lietuvos Respublikoje registruotas automobilis „Hyundai Accent“, kurio vidutinė rinkos vertė yra 280 Eur.

Atsakovo vardu Jungtinėje Karalystėje registruotas automobilis „Opel“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 062,72 Eur. IeÅ¡kovės vardu registruotas automobilis priteistinas ieÅ¡kovei, kuri sumoka atsakovui 140 Eur kompensacijÄ . Atsakovo vardu registruotas automobilis priteistinas atsakovui, kuris sumoka 531,36 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovei. Atlikus tarpusavio užskaitÄ atsakovas sumoka ieÅ¡kovei 391,36 Eur. Nurodė, kad ieÅ¡kovei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu buvo priteista 2 548,66 Eur skola, 5 procentų metinės palÅ«kanos, 206,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kinys dėl skolos priteisimo teismui paduotas 2014-06-04, o ieÅ¡kovė santuokos nutraukimÄ Ä¯registravo 2014-06-20, vadinasi, paskolintieji pinigai buvo Å¡eimos lėšos, todėl 2016-01-29 sprendimu priteistos ieÅ¡kovei piniginės sumos turi bÅ«ti padalytos. IeÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes ieÅ¡kinyje nenurodė Å¡ių teismo sprendimu priteistų sumų, kurios turi bÅ«ti dalijamos. 2016-01-29 sprendimu ieÅ¡kovei priteista iÅ¡ viso 2 752,97 Eur dydžio suma, todėl pusė Å¡ios sumos – 1 376,48 Eur turi bÅ«ti kompensuota atsakovui.IeÅ¡kovė atsiliepimu prašė: atmesti atsakovo reikalavimÄ dėl 1 376,48 Eur kompensacijos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteistÄ sumÄ už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimÄ ; dalytinų automobilių turto vertę nustatyti pagal ieÅ¡kovės byloje pateiktus duomenis.

Nurodė, kad byloje pateikė UAB „Klasera“ ataskaitÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis įvertintas 150 Eur. Atsakovo vardu registruotas automobilis pagamintas 2008 m. Pagal tinklapio autoplius.lt duomenis apie parduodamų naudotų automobilių vertes, automobilio „Opel“, pagaminto 2008 m., vidutinė rinkos vertė – 4500 Eur. Nurodė ir tai, kad 2016-01-29 teismo sprendimu priteistos lėšos iÅ¡ L. B. buvo perduotos kitiems ieÅ¡kovės kreditoriams – S. P., Z. S., R.

K., V. S., kurios buvo ieÅ¡kovei paskolinusios pinigus tam, kad ji juos paskolintų L. B.. L. B. buvo perduodamos ne Å¡eimos lėšos, o ieÅ¡kovės iÅ¡ trečiųjų asmenų paskolinti pinigai, todėl atsakovas teisės į kompensacijÄ neturi.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėPirmosios instancijos teismas sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Padalijo ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ butÄ . Priteisė ieÅ¡kovei: asmeninės nuosavybės teise butÄ , 40 000 Eur vertės; asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytÄ automobilį „Hyundai“, 150 Eur vertės; iÅ¡ atsakovo priteisė: 4 350 Eur kompensacijÄ už tenkantį didesnės vertės turtÄ (automobilį); 145,49 Eur nuostolius; iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015-08-17 iki ieÅ¡kovės gyvos galvos, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , Å¡iÄ sprendimo dalį nurodė vykdyti skubiai.

Priteisė atsakovui: asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytÄ automobilį „Opel“, 4 500 Eur vertės; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės: 20 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto (buto) dalį, atidėjo 20 000 Eur kompensacijos mokėjimÄ 12 mėnesių laikotarpiui; 1 376,48 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė. Skyrė atsakovui 289 Eur baudÄ . Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 300 Eur ekspertizės iÅ¡laidas, 31 Eur žyminį mokestį, 17,79 Eur iÅ¡laidas už AB SEB banko pažymÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 569 Eur žyminį mokestį. Priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 17,81 Eur iÅ¡laidas, jas nurodė sumokėti atsakovui iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos. GrÄ Å¾ino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 176,19 Eur sumÄ , sumokėtÄ 2016-07-15 į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ . LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2016-11-10 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Dėl buto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alys santuokos metu įgijo butÄ .

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. IeÅ¡kovė buto vertę – 36 100 Eur – nurodė remdamasi vidutine rinkos verte pagal VÄ® Registrų centro masinio vertinimo duomenis. IÅ¡ 2016-12-20 ekspertizės (atliktos atsakovo praÅ¡ymu) akto nustatyta, kad buto rinkos vertė yra 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atlikta turto vertinimo ekspertizė yra individuali, geriau atspindi turto rinkos vertę, todėl buto vertė pagal eksperto Giedriaus TamaÅ¡ausko atliktÄ buto ekspertizę yra teisinga.

Konstatavo, jog buto rinkos vertė yra 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys nekelia ginčo dėl dalijamo buto dalių dydžio ir bÅ«do, sutinka, kad butas bÅ«tų padalytas lygiomis dalimis ir visas atitektų ieÅ¡kovei, o atsakovui bÅ«tų iÅ¡mokėta už 1/2 jo dalį piniginė kompensacija. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisė butÄ ieÅ¡kovei ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę Å¡io turto dalį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra gera – jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, turi sveikatos sutrikimų, gauna netekto darbingumo pensijÄ , kuri yra 168,19 Eur, kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus dalijamÄ butÄ , neturi. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė neturi galimybės iÅ¡ karto įvykdyti teismo sprendimÄ dėl 20 000 Eur kompensacijos atsakovui sumokėjimo. Buto pardavimui ir naujos gyvenamosios vietos suradimui ieÅ¡kovei yra reikalingas tam tikras laikas.

Atsakovas yra darbingas, sveikatos sutrikimų neturi, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieÅ¡kovės. Atsakovas butu nesinaudoja. Konstatavo, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas iÅ¡dėstyti kompensacijos už buto dalį sumokėjimÄ atsakovui 1 metų laikotarpiui yra pagrįstas.Dėl automobilių padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys santuokos metu įgijo automobilius, kuriuos įvertina skirtingai: 1996 m. automobilį „Hyundai“ ieÅ¡kovė vertina 150 Eur, o atsakovas – 280 Eur; 2008 m. gamybos automobilį „Opel“ ieÅ¡kovė vertina 4 500 Eur, o atsakovas – 1 062,72 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieÅ¡kovės pateikta automobilio „Hyundai“ UAB „Klasera“ vertinimo ataskaita, kurioje automobilis įvertintas 150 Eur, yra individuali ir geriau atspindi turto rinkos vertę, todėl yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad atsakovo pateiktais į bylÄ interneto skelbimais, kuriais remdamasis jis aoskaičiuoja automobilio „Opel“ vertę, negali bÅ«ti remiamasi sprendžiant dėl minėto automobilio vertės, nes pateiktuose interneto skelbimuose automobilių „Opel Vectra“ pagaminimo metai yra daug senesni (1995–2004) nei atsakovo vardu registruoto automobilio pagaminimo metai (2008 m.).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų (interneto skelbimų) apie automobilio „Opel“ kainÄ nustatyta, jog parduodami „Opel Vectra“ automobiliai, 2008 m. gamybos, jų kainos yra artimos ieÅ¡kovės nurodytai vertei, todėl konstatavo, jog automobilio „Opel“ vertė yra 4 500 Eur. Atsakovas neįrodė, jog automobilio „Opel“ vertė yra 1 062,72 Eur.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dėl transporto priemonių padalijimo nėra, todėl ieÅ¡kovei priteisė automobilį „Hyundai“, kurio vertė 150 Eur, o atsakovui – automobilį „Opel“, 4 500 Eur vertės, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 4 350 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtÄ .Dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ieÅ¡kovė nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 168,19 Eur netekto darbingumo pensijÄ , turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai bÅ«na nedarbinga. IeÅ¡kovės vardu registruotas butas ir automobilis „Hyundai Accent“. Teismas, padalydamas santuokoje Å¡alių įgytÄ turtÄ , priteisė ieÅ¡kovei šį turtÄ ir iÅ¡ jos atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensacijÄ už buto dalį.

IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl blogos turtinės padėties ji skolinosi piniginių lėšų pragyvenimui. Konstatavo, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra pakankama save iÅ¡laikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Å alių santuoka truko 22 metus. Atsakovas yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų ir iÅ¡laikytinių, dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 1 000–1 500 Eur. Konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieÅ¡kovės. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo teikti iÅ¡laikymÄ , nors Å¡alių santuoka nutraukta pagal 1964 m.

CK nuostatas įregistruojant iÅ¡tuokÄ Civilinės metrikacijos skyriuje 2014-06-20, nes prieÅ¡ingu atveju iÅ¡laikymo reikalingas buvęs sutuoktinis prarastų teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ kitam sutuoktiniui dėl iÅ¡laikymo jam priteisimo. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 100 Eur iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (bylos iÅ¡kėlimo dienos) – 2015-08-17 iki ieÅ¡kovės gyvos galvos. Nurodė Å¡iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai.Dėl nuostolių ieÅ¡kovei priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog nuostolių suma bus tikslinama, tačiau patikslinto ieÅ¡kinio nepateikė.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, todėl teismas nagrinėja pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 182,34 Eur dydžio nuostolių už buto iÅ¡laikymÄ priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alių Å¡eiminiai santykiai nutrÅ«ko nuo iÅ¡tuokos įregistravimo, t. y. nuo 2014-06-20, todėl Å¡alims bÅ«nant santuokoje prievolė dėl buto iÅ¡laikymo turėjo bÅ«ti vykdoma iÅ¡ abiejų Å¡alių bendro turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažino kad ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalavo iÅ¡ atsakovo atlyginti nuostolius už minėto buto iÅ¡laikymÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-06-19. Konstatavo ir tai, kad atsakovas mokėjo ieÅ¡kovei pinigines lėšas, skirtas butui iÅ¡laikyti, ir pateikė 2012 m mokėjimo kvitus.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatė, jog atsakovas turi sumokėti už butÄ mokėtų mokesčių dalis pagal pateiktas sÄ skaitas: UAB „Lietuvos dujų teikimas“ – 3,66 Eur;

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro – 22,90 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 12,21 Eur; UAB „Laukininkų valda“ – 90,86 Eur; AB „Lesto“ – 15,86 Eur, todėl priteisė 145,49 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų pažymų negalima nustatyti, kiek ieÅ¡kovė per laikotarpį nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. liepos mėn. sumokėjo AB „Klaipėdos energija“ už buto Å¡ildymÄ , todėl neįrodžius, kokias iÅ¡laidas patyrė ieÅ¡kovė, jų nepriteisė.

Dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 nustatė, kad ieÅ¡kovė Å¡alių santuokos metu, t. y. 2010–2012 metais, paskolino L. B. 2 890 Eur (10 000 Lt), kuri jai dalį lėšų – 347,54 Eur (1 200 Lt) grÄ Å¾ino 2013 m. rugpjÅ«tį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė, esant nenutrauktai Å¡alių santuokai, panaudojo Å¡eimos pinigines lėšas suteikdama kitam asmeniui paskolÄ .

IeÅ¡kovės argumentus, kad L. B. ieÅ¡kovės paskolinti pinigai buvo ieÅ¡kovės paskolinti iÅ¡ kitų asmenų, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ji skolinosi pinigus iÅ¡ V. Å ., R. K., S. P., Z. S., A. Netalimovo, N. B., neįrodo, jog Å¡ios pasiskolintos pinigines sumos ir buvo paskolintos L. B.. Pinigus ieÅ¡kovė skolinosi ir santuokos metu, ir jai pasibaigus (2012–2016 m.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteista piniginė suma nebuvo bendros Å¡alių piniginės lėšos, todėl tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 376,48 Eur.

Dėl šalių prašymų skirti baudas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai nevykdė teismo įpareigojimų dėl įrodymų apie jo turtinę padėtį pateikimo, nepateikė:

1) Bankų Barclays Bank PLC ir Ant West Bank sÄ skaitų, atidarytų jo vardu Anglijoje, iÅ¡rašų už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20;

2) Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro (Driver and Vehicle Licensing Agency (DVLA) duomenų apie visas atsakovo vardu registruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20;

3) Žemės registro (Land Registry) duomenų apie atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butus, gyvenamuosius namus. 2016-06-29 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutinka pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį, atsakovas teikė teismui praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ raÅ¡ytiniams įrodymams pateikti, teismas šį praÅ¡ymÄ tenkino ir terminÄ pratęsė. Tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė teismo 2016-07-19 nutarties – nepateikė teismui duomenų iÅ¡ Jungtinės Karalystės žemės registro (Land Registry) apie atsakovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , gyvenamuosius namus.

Pateiktos pažymos apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones yra tik dėl konkrečių automobilių, o ne per visÄ laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20 atsakovo vardu registruotų transporto priemonių. Atsakovas pateikė raÅ¡tÄ tik iÅ¡ banko NatWest apie jo vardu atidarytas sÄ skaitas ne visu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-06-20. 2016-09-30 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad jokių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį neteiks, 2016-07-19 nutarties nevykdys, nes tai prieÅ¡tarauja atsakovo teisei atsisakyti duoti prieÅ¡ save parodymus ir rinkti įrodymus, kurie nenaudingi.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovo nurodytus veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningu naudojimusi procesu, piktnaudžiavimu procesine teise. Pripažino, kad tokie atsakovo, atstovaujamo advokato, veiksmai vilkino bylos nagrinėjimÄ . Konstatavo, kad raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡ Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų nepateikimas apie savo turtinę padėtį negali bÅ«ti suprantamas kaip įrodymų rinkimas prieÅ¡ save. Konstatavo ir tai, kad atsakovas, nepateikdamas teismui visų praÅ¡omų įrodymų apie jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones, slepia savo turtinę padėtį.

Atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesu paskyrė 289 Eur baudÄ .Dėl ieÅ¡kovės argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio tikslinimu, bei praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas Lietuvoje, padalijimo, t. y. dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas šį ginÄÄ tarp Å¡alių nagrinėja. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl santuokos metu įgytų automobilių padalijimo.

Automobilis, registruotas ieÅ¡kovės vardu, yra registruotas Lietuvoje, o dėl automobilio, registruoto atsakovo vardu, padalijimo abi Å¡alys sutinka ir praÅ¡o, kad bÅ«tų padalijamas nagrinėjamoje byloje, todėl teismas nagrinėja Å¡iuos prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovė, manydama, jog atsakovas santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, turi teisę kreiptis pagal Jungtinės Karalystės bylų teismingumo taisykles į atitinkamÄ Jungtinės Karalystės teismÄ .

Pažymėjo, kad nėra nagrinėjama byla dėl Å¡alių santuokos nutraukimo, kurioje bÅ«tų pareiga padalyti visÄ Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ . Tarp Å¡alių kilęs turtinis ginčas yra tik dėl konkretaus turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė teise tikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ tinkamai nepasinaudojo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių Å¡alys patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir į patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, konstatavo, kad kiekviena Å¡alis paliktina prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustatydamas buto vertę vadovavosi atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, todėl ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti atsakovui 300 Eur ekspertizės atlikimo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 376,48 Eur kompensacijos priteisimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas 17,79 Eur iÅ¡laidas už AB SEB banko pažymos gavimÄ priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės, kadangi jos susidarė dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų praÅ¡ymų tenkinimo.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas 17,81 Eur iÅ¡laidas už duomenų gavimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro atlygino iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos užstato, nes Å¡ios iÅ¡laidos susidarė dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų praÅ¡ymų. LikusiÄ (176,19 Eur) užstato dalį grÄ Å¾ino. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui jo patirtų 19,44 Eur iÅ¡laidų už dokumentų – automobilio „Opel“ pažymėjimo bei mokėjimo kvitų – vertimÄ , nes atsakovas Å¡iais dokumentais byloje grindė savo reikalavimÄ bei atsikirtimus.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo valstybei iÅ¡ viso priteisė 569 Eur žyminio mokesčio, nes ieÅ¡kinio reikalavimai dėl buto, automobilio padalijimo, iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovei bei nuostolių atlyginimo yra pagrįsti, o ieÅ¡kovei teikiama 100 procentų mokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                                       2017-05-15 sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo.IeÅ¡kovė nurodė, kad teismo sprendimu padalytas ne visas Å¡alių santuokos metu įgytas turtas.

Kasacinės instancijos teismas yra pasakęs, kad privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Sprendžiant klausimÄ dėl sutuoktinio turto padalijimo, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Å alių santuoka buvo nutraukta 2014-06-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravus iÅ¡tuokÄ . Iki iÅ¡tuokos įregistravimo Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį. Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovė yra įsitikinusi, jog atsakovas turi Anglijoje turto.

Atsakovas turėjo 2 automobilius, planavo įsigyti bÅ«stÄ , atsakovo darbo užmokestis sudarė 2000 svarų per mėnesį. Atsakovas santuokos nutraukimo dienÄ turėjo banke Å¡eimos santaupų. Atsakovas nepaisė teismo reikalavimų ir nepateikė visų duomenų apie jo vardu registruotÄ turtÄ ir pinigines lėšas. Jo atstovas pareiÅ¡kė, kad atsakovas neprivalo teikti duomenų, kurie prieÅ¡tarauja jo interesams. IeÅ¡kovė nurodė, kad teismas nesuteikė galimybės patikslinti ieÅ¡kinį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybės patikslinti ieÅ¡kinį dėl to, kad byloje nebuvo visų bÅ«tinų bylos nagrinėjimui duomenų.IeÅ¡kovė nurodė, kad, pagal atsakovo pateiktus duomenis, santuokos nutraukimo dienÄ , t. y.          2014-06-20, atsakovo vardu Anglijoje buvo įregistruoti 2 automobiliai: automobilis „Vectra Club“, įsigytas 2012-06-09 ir atsakovo parduotas 2015-03-31; automobilis „Opel“, įsigytas 2012-09-29 (pirmosios instancijos teismo padalytas).

Vidutinė nepadalyto automobilio „Vectra Club“ rinkos vertė sudaro 4000 Eur, ieÅ¡kovė turi teisę į piniginę kompensacijÄ â€“ 2 000 Eur. IeÅ¡kovei kompensacija nebuvo priteista už atsakovo parduotÄ automobilį „Vectra Club“ ir apie jo padalijimÄ teismas nepasisakė. Nurodė ir tai, kad atsakovas pateikė banko HSBC iÅ¡raÅ¡us. IÅ¡ laikotarpio nuo 2014-05-24 iki 2014-06-24 iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad santuokos nutraukimo dienÄ (2014-06-20) atsakovo sÄ skaitoje buvo 1 082,23 svaro (1 222,80 Eur).

Å ie pinigai yra Å¡eimos pinigai ir ieÅ¡kovė turi teisę į jų 1/2 dalį, t. y. 611,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė ir pinigų ieÅ¡kovei nepriteisė. Nurodė, kad ieÅ¡kovė reikalavimų dėl automobilio „Vectra Club“ padalijimo ir 611,40 Eur piniginių lėšų priteisimo nebuvo pareiÅ¡kusi, bet Å¡ie duomenys yra byloje, todėl teismas turėjo teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų ir priteisti ieÅ¡kovei 2000 Eur kompensacijÄ už automobilį ir 1/2 dalį piniginių lėšų, t. y. 611,40 Eur, esančių atsakovo sÄ skaitoje.

Nurodė ir tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog atsakovas ieÅ¡kovei pinigus siuntė per tarpininkę OPAL TRANSFER LTD. Å i įmonė operacijų grynaisiais neatlieka, pinigus tarpininkui atsakovas pervedinėjo iÅ¡ savo banko sÄ skaitos. IÅ¡ banko HSBC atsakovas tokių pavedimų neatliko, todėl Jungtinėje Karalystėje jis turi dar vienÄ banko sÄ skaitÄ , kuriÄ slepia. Prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti atsakovÄ pateikti duomenis apie sÄ skaitas, iÅ¡ kurių laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-01 OPER TRANSFER LTD, kaip tarpininkė, nuskaitydavo lėšas, atliekant jo vardu pavedimus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo nesurinkęs duomenų apie atsakovo pinigines lėšas Jungtinėje Karalystėje.IeÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta buto verte, nes butÄ teismas turėjo dalyti pagal jo vertę santuokos nutraukimo dienÄ , t. y. 36 100 Eur, o ne 40 000 Eur.IeÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista iÅ¡laikymo suma. Santuokoje su atsakovu pragyveno 22 metus. Nuo 2011-03-08 jai nustatytas neįgalumas, jos darbingumo lygis sudaro tik 40 procentų, ieÅ¡kovė gyvena iÅ¡ netekto darbingumo pensijos, kuri sudaro 168,19 Eur.

Iš atsakovo ieškovė materialinės paramos negauna nuo 2013 m. sausio. Teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę ir apie išlaidas, susijusias su gydymu, vaistų pirkimu, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad po ieškinio pateikimo padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, atitinkamai padidėjo maisto ir vaistų kainos. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pajamas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo teigimu, kad jo pajamos sudaro 1000–1500 svarų per mėnesį.

Tuo metu, kai Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, atsakovo darbo užmokestis sudarė virÅ¡ 2 000 svarų per mėnesį. Å iuo metu atsakovas dirba tÄ patį darbÄ ir toje pačioje darbovietėje ir jo pajamos nėra mažesnės. Atsakovas turi galimybę mokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 150 Eur iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jai trÅ«ksta lėšų pragyventi, ji skolinasi pinigų pragyvenimui iÅ¡ savo giminių ir draugų. IeÅ¡kovė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo priteista 145,49 Eur nuostolių suma.

IeÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 182,34 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2017-07-31. Vėliau ieÅ¡kinio reikalavimo netikslino, bet pateikė teismui patikslintÄ iÅ¡laidų (nuostolių) apskaičiavimÄ , kurio laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31. Bendra iÅ¡laidų (nuostolių) suma laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 sudaro 1 211,89 Eur. Kartu su patikslintu apskaičiavimu buvo pateikti iÅ¡laidas pagrindžiantys dokumentai. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista 1 211,89 Eur suma.IeÅ¡kovė nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 376,48 Eur kompensacijÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu jai priteistÄ sumÄ už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimÄ , nes tai buvo ne Å¡eimos pinigai.

Å ias aplinkybes patvirtina kreditorių paskolos dokumentai ir pakvitavimai, tačiau teismas jų nevertino.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo sumokėti 300 Eur už ekspertizės atlikimÄ , 17,79 Eur iÅ¡laidos dėl įrodymų rinkimo, iÅ¡laidos advokatui, sumokėtas byloje žyminis mokestis yra atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, todėl teismui nusprendus, jog kiekviena Å¡alis paliktina prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės.IeÅ¡kovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui iÅ¡ banko Barclays Bank PLC bei Žemės registro (Land Registry) duomenų, o pateikti duomenys iÅ¡ Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones bei iÅ¡ banko apie jo vardu atidarytas sÄ skaitas ne visu laikotarpiu.

Dėl atsakovo atstovo sutikimo, o vėliau atsisakymo teikti duomenis užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad dėl atsakovo kaltės byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip 1,5 metų, už piktnaudžiavimÄ procesu ir procesinėmis teisėmis atsakovui turi bÅ«ti paskirta maksimali CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė: Klaipėdos miesto apylinkės teismo                                2017-05-15 sprendimo dalį dėl 100 Eur iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei iki gyvos galvos skyrimo panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl Å¡ios dalies – atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos iÅ¡ atsakovo; palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ padalyti Jungtinėje Karalystėje esantį ir registruotÄ atsakovo privalomai registruotinÄ turtÄ ; arba pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl automobilio „Opel“ kompensacijos – 4 350 Eur priteisimo pakeisti ir nustatyti, jog priteistina kompensacijos suma yra 362,84 Eur; arba sprendimo dalį dėl automobilio „Opel“ kompensacijos priteisimo pakeisti ir nustatyti, jog priteistina kompensacijos suma yra 2 175 Eur; sprendimo dalį dėl 289 Eur baudos skyrimo atsakovui panaikinti; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pakeisti, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstant pagal patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalių proporcijÄ â€“ priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui visas jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas – sumokėtÄ 115 Eur žyminį mokestį.Atsakovas nurodė, kad tiek automobilis „Opel“, tiek nekilnojamasis turtas (kurio atsakovas Jungtinėje Karalystėje neturi) yra ir bÅ«tų registruotas Jungtinės Karalystės nustatyta tvarka, taigi, pagal skundžiamo teismo sprendimo argumentacijÄ , abu Å¡ie privalomi registruoti objektai priklauso Jungtinės Karalystės jurisdikcijai ir ginčai dėl Å¡io turto padalijimo privalo bÅ«ti sprendžiami bÅ«tent pagal Å¡ios Å¡alies teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės dalyti automobilio „Opel“, nes Å¡is turtas visuomet buvo ir yra Jungtinės Karalystės jurisdikcija.Atsakovas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtÄ pagrindÄ dalyti Jungtinėje Karalystėje esantį automobilį „Opel“, nesutinka su Å¡io automobilio vertės nustatymu.

Atsakovas su 2017-01-18 praÅ¡ymu dėl papildomų dokumentų pridėjimo pateikė įrodymus apie ginčo automobilio vertę, nurodydamas, jog ginčo automobilio kaina yra 760 svarų sterlingų (875,67 Eur). Teismui pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį, tačiau teismas to neįvertino. Pateikti įrodymai yra didesnės įrodomosios galios, nes nustatyta konkretaus automobilio vertė, o ne lygintos panaÅ¡ių automobilių rinkos vertės. Nurodė ir tai, kad negalima vertinti vienoje Å¡alyje registruoto automobilio kitos Å¡alies rinkos kainomis, tačiau pirmosios instancijos teismas Jungtinėje Karalystėje registruoto automobilio vertę nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos automobilių rinkos vertėmis.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atliko klaidingÄ vienarūšių reikalavimų užskaitÄ .

IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 150 Eur, taigi pusė Å¡ios vertės – 75 Eur priklauso atsakovui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė 4 500 Eur, taigi pusė Å¡ios vertės – 2 250 Eur priklauso ieÅ¡kovei. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitÄ , atsakovas turėtų sumokėti ne 4 350 Eur dydžio kompensacijÄ , o 2 175,00 Eur dydžio kompensacijÄ (2 250 – 75 = 2 175), jei bÅ«tų nuspręsta, jog automobilio „Opel“ vertė yra 4 500 Eur.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atitinkanti įstatymų nustatytas sÄ lygas dėl galimybės gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ buvusio sutuoktinio dėl Å¡ių priežasčių: reikalavimas dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio priteisimo turi bÅ«ti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje; asmuo, praÅ¡antis gauti iÅ¡laikymÄ , turi auginti bendrÄ Å¡alių nepilnametį vaikÄ ; arba asmuo, praÅ¡antis gauti iÅ¡laikymÄ , turi bÅ«ti nedarbingas dėl amžiaus; arba asmuo, praÅ¡antis gauti iÅ¡laikymÄ , turi bÅ«ti nedarbingas dėl sveikatos bÅ«klės. Atsakovas nurodė, kad nors ir nustačius bent vienÄ iÅ¡ keturių iÅ¡vardytų aplinkybių, privaloma atsižvelgti į aktyvius ieÅ¡kovės veiksmus racionaliai iÅ¡naudoti turimÄ turtÄ arba gauti pajamų iÅ¡ kitų Å¡altinių (kreipimasis dėl socialinės ar kitokios paramos į valstybės ar savivaldybės institucijas).

IeÅ¡kovė privalo siekti savarankiÅ¡kai gauti pajamų iÅ¡ visų įmanomų teisėtų pajamų gavimo Å¡altinių, o tik tada kreiptis dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio priteisimo, tinkamai įrodydama reikalingumÄ gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ buvusio sutuoktinio. Nurodė, jog ieÅ¡kovė, bÅ«dama santuokoje ir po jos nutraukimo, 2012–2016 metų laikotarpiu skolino bendras Å¡alių pinigines lėšas, tai įrodo, jog ieÅ¡kovė turėjo pinigų savo poreikiams tenkinti, t. y. ne tik pragyventi ir bendram Å¡alių turtui iÅ¡laikyti, bet ir turėjo galimybę skolinti pinigų kitiems asmenims.

Taip pat neįrodyta, jog ieÅ¡kovės turtinė padėtis nuo 2012 metų iki Å¡ios dienos bÅ«tų pasikeitusi, taigi ieÅ¡kovei nėra poreikio gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ buvusio sutuoktinio – atsakovo.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo skirta bauda dėl Å¡ių priežasčių: baudos skyrimas negalimas teismo sprendimu (o ne nutartimi); bauda skirta nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudos skyrimo tvarkos – bauda privalėjo bÅ«ti paskirta teismo nutartimi, o ne sprendimu.

IÅ¡ atsakovo atimta galimybė praÅ¡yti baudÄ panaikinti arba jÄ sumažinti LR CPK 107 str. nustatyta tvarka. Teisės normos nesilaikymas skiriant teismo nuobaudÄ yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl baudos skyrimo atsakovui. Nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas turėjo kokio nors nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje bei piniginių lėšų bankų, kurie vykdo veiklÄ Jungtinėje Karalystėje, sÄ skaitose, tenka ieÅ¡kovei – ji privalo įrodyti minėtas aplinkybes, nes ieÅ¡kovė tokį reikalavimÄ reiÅ¡kė ieÅ¡kinyje.

Atsakovas pateikė visus turimus ir galimus pateikti dokumentus pirmosios instancijos teismui. Atkreipė dėmesį, kad pažymų iÅ¡davimas nurodant konkrečius faktus priklauso ir nuo įstaigos, kuri iÅ¡duoda praÅ¡omus dokumentus. Neįmanoma bausti atsakovo už tai, jog jis neturi galimybės gauti pažymos, kuri yra priimtina Lietuvos Respublikos teismams, pagal Lietuvos Respublikoje veiklÄ vykdančių institucijų dokumentų pavyzdžius, taip pat ir tokios, kurioje bÅ«tų nurodyti laikotarpiai. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos apie savo turtinę padėtį, teikė paaiÅ¡kinimus teisme tiek asmeniÅ¡kai, tiek per atstovus, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

Pažymėjo, kad atsakovo paaiškinimai apie turtinę padėtį liko nenuginčyti, nebuvo pagrįsta, kad atsakovas turi prašomus pateikti rašytinius įrodymus. Neįmanoma reikalauti iš asmens pateikti rašytinius įrodymus, kurių asmuo neturi, nes taip asmuo yra įpareigojamas rinkti įrodymus, kuriais nori pasinaudoti priešinga šalis. Tai prieštarauja įstatymui. Nagrinėjamu atveju buvo reikalaujama gauti dokumentus iš tam tikrų institucijų ir gautus dokumentus pateikti teismui. Nurodė, kad atsakovo dokumentų pateikimas ar nepateikimas visiškai nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl turto, esančio ir registruoto Jungtinėje Karalystėje, padalijimo.

Pirmosios instancijos teismas baudÄ atsakovui paskyrė teismo sprendimu, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , todėl yra pagrindas teigti, kad dokumentų nepateikimas nesukliudė priimti teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti dokumentus yra beprasmis ir betikslis.Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas patyrė 5 615,39 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, nors viso proceso metu atsakovas patyrė tik 1 497,90 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio.Atsakovas nurodė, kad visada sutiko su buto padalijimo bÅ«du, atsiliepime sutiko su buto kaina, siÅ«lė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieÅ¡kovė nėjo į derybas dėl taikos sutarties sudarymo.

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo siekdamas nustatyti to meto buto rinkos vertę, tačiau tik po to, kai byla tęsėsi daugiau nei metus laiko ir nekilnojamojo turto rinkos kainos kilo. Atsakovas prašė teismo butÄ padalyti pagal vertę, kuri nustatyta ir galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir taikinamÄ jį tarpininkavimÄ mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių 26 p. nurodyta, jog jeigu ginčo teisena nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas pripažįsta ieÅ¡kovo reikalavimus ir advokatas nepateikia tarnybai įrodymų, kad ėmėsi veiksmų ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai prieÅ¡ kreipimÄ si į teismÄ , už tokiÄ bylÄ užmokestis advokatui nemokamas.

Byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės ar jos atstovės pastangas ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, todėl iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su tenkintų reikalavimų dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo, negali bÅ«ti priteisiamos.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija nepaskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgai, abi Å¡alys turėjo atstovus, ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tikslinami, abi Å¡alys mokėjo už ekspertizių atlikimÄ bei ekspertų atvykimÄ Ä¯ teismo posėdžius.

Nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo netinkamas vien dėl to, kad šalys tikslino reikalavimus, turėjo atstovus ir kvietė į teismo posėdžius ekspertus. Ilgas bylos nagrinėjimo laikotarpis įstatyme nenumatytas kaip priežastis, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos gali būti neskirstomos. Iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, būtina paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nurodė ir tai, kad apskaičiavus ieškovės ir atsakovo teiktų ir patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies – dėl 19 620,49 Eur sumos arba 76,55 proc., atsakovas reiškė 22 047,84 Eur vertės reikalavimus, kurie patenkinti iš dalies – dėl 19,807,84 Eur sumos arba 89,84 proc, todėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 312,12 Eur kompensuotina 76,55 proc. arba 1 004,42 Eur; atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 497,90 Eur kompensuotina 89,84 proc. arba 1 345,71 Eur.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr.364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir taikinamÄ jį tarpininkavimÄ mokamo užmokesčio dydžio mokėjimo taisyklių 24.3.6 punkte nurodyta, jog už kitas ginčo teisena nagrinėjamas civilines bylas mokama 21 UBD, kuris, pagal to paties nutarimo 2 p. lygus 11,58 Eur, taigi ieÅ¡kovei suteiktos teisinės pagalbos vertė negali bÅ«ti didesnė nei 243,18 Eur. Nurodė, kad, pagal teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, atsižvelgiama ne tik į patenkintų ar atmestų reikalavimų proporcijas, bet ir į Å¡alių elgesį proceso metu.

Atsakovas mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė elgėsi netinkamai, nes nuslėpė savo turtÄ (automobilį bei reikalavimo teisę), nors pateikti Å¡iuos duomenis privalėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės nebaudė už viso turto nenurodymÄ , bylos vilkinimÄ ar galimų pateikti dokumentų nepateikimÄ .Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas paskirti atsakovui maksimaliÄ baudÄ yra tik kerÅ¡to siekis ir bandymas pakenkti atsakovui.

IeÅ¡kovė neargumentuoja, kodėl praÅ¡o skirti maksimaliÄ baudÄ , nepagrindžia, kaip atsakovo veiksmai tariamai užvilkino bylos nagrinėjimÄ , nors pati atsakovė ne kartÄ prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ neva ruoÅ¡damasi pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau jo taip ir nepateikė. Atsakovas palaikė pirmosios instancijos teismo argumentus, jog atlikus turto vertinimo ekspertizę nustatyta 40 000 Eur buto vertė labiau atspindi realiÄ turto kainÄ . Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovė skunde teigia, jog neiÅ¡spręstas klausimas dėl kompensacijos iÅ¡ atsakovo priteisimo už santuokos metu įgyto turto masės sumažinimÄ â€“ automobilio „Vectra Club“ pardavimÄ .

IeÅ¡kovė skunde teigia, kad Å¡io automobilio vertė 4 000 Eur, tačiau duomenų apie Å¡io automobilio vertę byloje nėra, kaip nėra ir reikalavimo priteisti kompensacijÄ . Skundu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginių lėšų, buvusių atsakovo banko sÄ skaitoje santuokos nutraukimo dienÄ , padalijimo, tačiau patikslinto ieÅ¡kinio, pareikÅ¡dama reikalavimÄ dėl Å¡io turto padalijimo, neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimÄ tik dėl tų reikalavimų, kurie buvo pareikÅ¡ti.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė ydingai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika                         (2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-l86/2010 ir kt.), nes Å¡iose bylose kasacinis teismas sprendė dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose. Nagrinėjamoje byloje nors ir turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimas, tačiau Å¡is turtas dalytinas vadovaujantis ne CK 3 knygos, o CK 4 knygos nuostatomis, kadangi ieÅ¡kovei įregistravus iÅ¡tuokÄ su atsakovu, pagal šį teismo sprendimÄ visas jų bendras turtas transformavosi iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir pirmosios instancijos teismas šį turtÄ padalijo tarp buvusių sutuoktinių ir bendraturčių lygiomis dalimis, nes to reikalavo ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas.

Nurodė ir tai, kad pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog jeigu bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų paaiÅ¡kėję, jog atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, teismas neturėtų jurisdikcijos spręsti tokį reikalavimÄ . Nagrinėjama byla nėra Å¡alių santuokos nutraukimo byla, kurioje bÅ«tų pareiga padalyti visÄ Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės pateiktus kreditorių raÅ¡telius ir jų pasiraÅ¡ytus pakvitavimus ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Nurodė ir tai, kad yra pervedęs ieÅ¡kovei 3 704,92 Eur (12 792,35 Lt), t. y. iÅ¡laikydamas bendrÄ turtÄ sumokėjo ne tik savo, bet ir ieÅ¡kovės dalį už tas paslaugas, kurias privalu apmokėti, nežiÅ«rint į tai, ar asmuo realiai naudojosi butu. IeÅ¡kovė sumokėjo 2 364,68 Eur, o atsakovas perdavė jai 3 704,92 Eur arba 2 522,58 Eur daugiau, kuriuos elgdamasi sÄ Å¾iningai turėtų grÄ Å¾inti atsakovui. IeÅ¡kovė neįrodė, kad iÅ¡ savo asmeninių lėšų iÅ¡laikė Å¡alims priklausantį butÄ .

IeÅ¡kovė nepaneigė aplinkybių, kad atsakovas jai pervedė 3 704,92 Eur. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 88 str. 1 d, 1 ir 8 p., pagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ , pažymų gavimÄ ir žyminį mokestį. Dėl ieÅ¡kovės nesutikimo su buto verte atsakovas patyrė turto vertinimo iÅ¡laidų, kurias ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovui. Kiti atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai tapatÅ«s nurodytiems apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodė, kad nagrinėjama byla yra Å¡eimos teisinių santykių byla. Reikalavimas dėl bendro turto padalijimo nutraukiant santuokÄ atsirado tik įsigaliojus 2000-07-18 Civiliniam kodeksui nuo 2001-07-01 (CK 3.59 str.), todėl ieÅ¡kovės su atsakovu bendras turtas teismo sprendimu padalytas nebuvo. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl bendro turto padalijimo ir kiti ieÅ¡kinio reikalavimai kilo iÅ¡ santuokos nutraukimo ir tiesiogiai su tuo susiję ir byla turi bÅ«ti nagrinėjama, vadovaujantis CPK IV dalies XIX skyriuje nustatytais Å¡eimos bylų ypatumais bei LR CK III dalies nuostatomis.

Tas faktas, kad santuokos metu įsigytas turtas registruotas atsakovo vardu Jungtinėje Karalystėje, negali bÅ«ti pagrindas Å¡io turto nedalyti. Visas turtas, įgytas santuokos metu, kur jis bebÅ«tų, yra Å¡eimos turtas ir jis turi bÅ«ti dalijamas. Pirmosios instancijos teismas padalijo ne visÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ . Nurodė ir tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo kilo iÅ¡ santuokos nutraukimo ir tiesiogiai su tuo susijęs. Spręsti klausimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo santuokos nutraukimo metu atsižvelgiant į tai, kad ji buvo nutraukta 2014-06-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravus iÅ¡tuokÄ , nebuvo galimybės. Pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo teismo sprendimu pagal 2000-07-14 Civilinio kodekso nuostatas nebuvo pagrindo.

Nurodė, kad butas, kuriame ieÅ¡kovė gyvena, kol nepadalytas, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo bendra nuosavybė, todėl disponuoti bendru turtu savo nuožiÅ«ra ieÅ¡kovė neturi teisės. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovės ir jos atstovė nesikreipė į atsakovÄ dėl galimybės sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas suteikė Å¡alims galimybę bylÄ užbaigti taikos sutartimi, tačiau su atsakovu pasitarti ieÅ¡kovei nepavyko, nes tam sutrukdė atsakovo atstovas, nepaliko ieÅ¡kovės ir atsakovo vienų.

Atsakovo atstovo taikos sutarties sÄ lygos ieÅ¡kovei buvo nepriimtinos. Kiti ieÅ¡kovės atsiliepime nurodyti argumentai tapatÅ«s nurodytiems apeliaciniame skunde, todėl jie nekartojami.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė, jos atstovė savo apeliacinį skundÄ palaikė, o atsakovo apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad negyvena su atsakovu nuo 2014-06-20. Å iÄ aplinkybę patvirtina atsakovo paaiÅ¡kinimai teisme, patvirtina ir tai, kad atsakovas siųsdavo pinigų sÅ«naus ir buto iÅ¡laikymui.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2012-01-01 iÅ¡iro bendras gyvenimas, nes suklysta. Patvirtino, kad dėl pinigų skolinimo su atsakovu nekalbėjo, nesitarė. IeÅ¡kovė yra nedarbinga, nes sukako senatvės pensijos amžius.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas atsakovo apeliacinį skundÄ palaikė, o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe, jog Å¡alių santykiai nutrÅ«ko 2012-01-01. 2014-06-20 buvo nutraukta santuoka, bendrÄ Å«kį Å¡alys nustojo vesti anksčiau.

Atsakovas, kÄ galėjo, tai ir pateikė. Atsakovas dirba gamykloje darbininku, nuomojasi butÄ , nekilnojamojo turto, automobilių neturi. Atsakovas nežinojo, kad ieÅ¡kovė skolinosi pinigų. Atsakovas nutraukė visus ryÅ¡ius su ieÅ¡kove ir nustojo mokėti, nes buvo permoka už buto iÅ¡laikymÄ . Atsakovas turi galimybę teikti ieÅ¡kovei praÅ¡omÄ iÅ¡laikymÄ , tačiau neprivalo mokėti. Atsakovas neturi automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, už kiek buvo parduotas automobilis, neprisimena.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosIeÅ¡kovės, atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimų teisinių padariniųRaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-08-17 sprendimu, ieÅ¡kovė iÅ¡tuokÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo 2014-06-20.

Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame Santuokos ir Å¡eimos kodekse (toliau – SÅ K) nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ kartu iÅ¡spręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iÅ¡ kurių yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto Å¡eimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiÅ¡kiant teismui savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo.

Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimÄ , kartu tai reiÅ¡kia ir tai, kad turi bÅ«ti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir 3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuokÄ kartu bÅ«tina iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis Nr. 3K-3-258/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka nagrinėjamu atveju nutraukta 2014-06-20, nes pagal SÅ K 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 23 straipsnyje reglamentuojama, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedÅ«ros baigiamos pagal galiojusius įstatymus.

Taigi, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis teismų praktika bei iÅ¡aiÅ¡kinimu santuokos metu bendras įgytas turtas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir dalytinas pagal CK 3 knygos normas, o ne, kaip teigia atsakovas, remiantis CK 4 knygos nuostatomis. Todėl atsakovo argumentas, jog turtas turėjo bÅ«ti pripažintas kaip bendraturčių ir padalytas vadovaujantis CK 4 knygos nuostatomis, yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo dalyti turto, registruoto Jungtinėje Karalystėje, nes neturi jurisdikcijos spręsti tokį reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto padalijimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka. Tačiau bet kuriuo atveju, nutraukus santuokÄ , neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis Nr. 3K-3-529/2011). Pažymėtina, kad CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesÄ , prioritetÄ suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Kaip nurodė atsakovas, nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas – registruota transporto priemonė ar kitas galimas turtas – yra susijęs su ES valstybe nare – Jungtine Karalyste. 2003-11-27 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II a“)“ yra taikomas civilinėms byloms, susijusioms su santuoka ir tėvų pareigomis (Reglamento „Briuselis II a“                  1 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Reglamentas „Briuselis II a“ nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimų dėl Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo (iÅ¡skyrus nekilnojamÄ jį turtÄ ) jurisdikcijos klausimas spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, atsižvelgiant į tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiÅ¡kumo bei pagarbos principus, Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamÄ jį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis Nr. 3K-3-515-687/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nenustačius, jog yra kito dalytino bendrosios jungtinės nuosavybės nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, toks iÅ¡aiÅ¡kinimas nėra aktualus nagrinėjamam atvejui, tačiau kito registruoto ar neregistruoto turto, nesant iÅ¡imčių, padalijimo klausimas, kaip jau minėta anksčiau, spręstinas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, kÄ pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, nuo kada Å¡alys nebeveda bendro Å«kio.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo iÅ¡tuokos liudijimo gavimo, t. y. 2014-06-20. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo 2012 m. sausio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo 2014-06-20. Visų pirma, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad nuo 2012 m. sausio su atsakovu negyvena kartu, neveda bendro Å«kio, atsakovas iÅ¡važiavo dirbti į užsienį ir nuo 2012 m. sausio nutraukė su ieÅ¡kove santykius, gyvena savo gyvenimÄ , neteikia moralinės ir materialinės paramos, niekuo nepadeda, neprisideda prie buto iÅ¡laikymo, paneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadÄ .

BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė, jos atstovė nurodė, kad ieÅ¡kinyje suklydo (ieÅ¡kovės atstovė ne taip suprato ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes) nurodydamos datÄ , nuo kada Å¡alys nebeveda bendro Å«kio. Tačiau su Å¡iais ieÅ¡kovės ir jos atstovės paaiÅ¡kinimais sutikti negalima, nes ieÅ¡kovė ne tik ieÅ¡kinyje detaliai aprašė aplinkybes, nuo kada Å¡alys nebeveda bendro Å«kio, bet ir Å¡iuo argumentu grindė kitus reikalavimus. Su ieÅ¡kiniu teikė įrodymus apie buto iÅ¡laikymÄ nuo 2012 m. sausio – mokėjo už dujas, vietinę rinkliavÄ , elektros energijÄ , vandenį.

Antra, atsakovas 2012 metais mokėjo ieÅ¡kovei pinigines lėšas, skirtas butui iÅ¡laikyti. Trečia, ieÅ¡kovė veiksmų, kuriais skolinosi ir skolino pinigines lėšas, nederino su atsakovu, jo apie tai neinformavo. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pirmosios instancijos teisme pateiktų paaiÅ¡kinimų visumÄ , konstatuoja, kad atsakovas nurodė, jog Å¡alių santuoka (o ne bendras Å«kis) nutrÅ«ko 2014-06-20. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡alys nebeveda bendro Å«kio nuo 2012 m. sausio (CPK 178, 185 str.).Dėl dalijamo bendro turto kiekio ir vertės nustatymoIeÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta buto verte, nes butÄ teismas turėjo dalyti pagal jo vertę santuokos nutraukimo dienÄ (2014-06-20), t. y. 36 100 Eur, o ne 40 000 Eur.

Å ie ieÅ¡kovės argumentai nepagrįsti. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali bÅ«ti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ ;

šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje                                      Nr. 3K-3-251/2006; 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atlikta turto vertinimo ekspertizė yra individuali, geriau atspindi turto rinkos vertę, be to, ji yra artimesnė (laiko atžvilgiu) ieškinio pareiškimui dėl turto padalijimo dalijamo turto kainų pokyčiams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remdamasis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis jų visuma, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė dalytino turto buto rinkos vertę – 40 000 Eur, todėl ieÅ¡kovės argumentai, jog butas turėjo bÅ«ti padalytas pagal jo vertę santuokos nutraukimo dienÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Atsakovas nurodė, kad nesutinka su automobilio „Opel“ vertės nustatymu. Atsakovas su 2017-01-18 praÅ¡ymu (t. 4 b. l. 107–111) dėl papildomų dokumentų pridėjimo pateikė įrodymus apie ginčo automobilio vertę, nurodydamas, jog ginčo automobilio kaina yra 760 svarų sterlingų (875,67 Eur).

Teismui pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį, tačiau teismas to neįvertino. Pateikti įrodymai yra didesnės įrodomosios galios, nes nustatyta konkretaus automobilio vertė, o ne lygintos panašių automobilių rinkos vertės. Nurodė ir tai, kad negalima vertinti vienoje šalyje registruoto automobilio kitos šalies rinkos kainomis, tačiau pirmosios instancijos teismas Jungtinėje Karalystėje registruoto automobilio vertę nustatė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos automobilių rinkos vertėmis.

Å ie atsakovo argumentai yra pagrįsti, nes atsakovo pateiktas individualus vertinimas pagal automobilio registracijos numerį geriau atspindi dalijamo automobilio rinkos vertę nei ieÅ¡kovės pateikti duomenys apie panaÅ¡ių automobilių rinkos vertes Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto individualaus vertinimo pagal automobilio registracijos numerį nevertino, rėmėsi ankstesniais byloje atsakovo pateiktais duomenimis apie automobilio „Opel“ vertę. Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netinkamo procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , taikymo keistina ir nustatytina, kad dalytino automobilio vertė yra 875,67 Eur (760 svarų), o ne 4 500 Eur.Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atliko klaidingÄ vienarūšių reikalavimų užskaitÄ .

IeÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 150 Eur, taigi pusė Å¡ios vertės – 75 Eur priklauso atsakovui. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio vertė – 875,67 Eur (po pakeitimo), taigi pusė Å¡ios vertės – 437,84 Eur priklauso ieÅ¡kovei. Atlikus vienarūšių reikalavimų užskaitÄ , atsakovas ieÅ¡kovei turi sumokėti 362,84 Eur (437,84 – 75) dydžio kompensacijÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netinkamo procesinių normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , taikymo keistina ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 362,84 Eur kompensacija už tenkantį didesnės vertės turtÄ (automobilį „Opel“).Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad Å¡alys nebeveda bendro Å«kio nuo 2012 m. sausio.

Esant nurodytoms aplinkybėms nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padalyti: atsakovo 2012-06-09 įsigytÄ ir 2015-05-31 parduotÄ automobilį „Vectra Club“; santuokos nutraukimo dienÄ (2014-06-20) atsakovo sÄ skaitoje buvusiÄ pinigų sumÄ , t. y. 1 082,23 svaro (1 222,80 Eur). Minėtas automobilis ir pinigų suma yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Dėl kitų Å¡alių argumentų, susijusių su automobilio „Vectra Club“ ir pinigų padalijimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nurodė, jog pateikė visus turimus ir galimus pateikti dokumentus apie turimÄ turtÄ , nesant byloje duomenų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo negavęs visų bÅ«tinų bylos nagrinėjimui duomenų.

IeÅ¡kovės įsitikinimas, kad atsakovas turi daugiau turto, nėra pakankamas daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ (CPK 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo negavęs visų bÅ«tinų bylos nagrinėjimui duomenų, nepagrįstais laiko ir ieÅ¡kovės argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai galimybės patikslinti ieÅ¡kinį. Juolab kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau nei 22 mėnesius.Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Nutraukiant santuokÄ privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Ä® dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ gali bÅ«ti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). IÅ¡ bylos raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas buvo įpareigoti pateikti visÄ dalytinÄ sutuoktinių turtÄ , be to, ir pats teismas ėmėsi priemonių, jog toks turtas bÅ«tų nustatytas, tačiau duomenų apie Jungtinėje Karalystėje atsakovo vardu registruotÄ ar esantį dalytinÄ turtÄ (iÅ¡skyrus byloje esančius duomenis) nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė nepateikė, tokių duomenų negavo ir teismas.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose.

Taigi, remdamasi anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansÄ Ä¯traukė realiai egzistuojantį turtÄ ir jį padalijo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto ir dalijamo turto kiekio yra pagrįsta. Dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimoNepagrįsti atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymÄ , nes iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas santuokos nutraukimo metu.

Kaip jau minėta anksčiau (47 punktas), teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimÄ , kartu tai reiÅ¡kia ir tai, kad turi bÅ«ti įgyvendintas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje ir                      3.59 straipsnyje įtvirtintas principas, jog nutraukiant santuokÄ kartu bÅ«tina iÅ¡spręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartis Nr. 3K-3-258/2010).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu bei anksčiau paminėtomis teisės normomis, pagrįstai Å¡ioje byloje sprendė dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso teisės normomis teismas įgalinamas ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje                      Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (2 dalis).

Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes                   (5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                                2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis                                  Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindai savaime nereiÅ¡kia, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas.

Esant teisės į iÅ¡laikymÄ pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas. Å i prezumpcija byloje gali bÅ«ti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti prieÅ¡ingai, kad sutuoktinis yra apsirÅ«pinęs ir jam iÅ¡laikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).Nagrinėju atveju ieÅ¡kovė teisę į iÅ¡laikymÄ Ä¯rodinėjo pateikdama raÅ¡ytinius įrodymus: nustatyto nedarbingumo lygio pažymas; duomenis iÅ¡ darbo biržos; pažymas apie sveikatos sutrikimus; duomenis apie gaunamas pajamas ir iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovės vardu registruotas butas ir automobilis, tačiau teismas padalydamas santuokoje Å¡alių įgytÄ turtÄ priteisė ieÅ¡kovei Å¡iuos daiktus ir iÅ¡ jos atsakovui priteisė 20 000 Eur dydžio kompensacijÄ už buto dalį. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinta, kad gaunamos ieÅ¡kovės pajamos – netekto darbingumo pensija – iki 2015-06-30 buvo 168,19 Eur, 171,80 Eur – nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31, 177,52 Eur – nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, 190,10 Eur – nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 ir 200,87 Eur – nuo 2017-10-01.

IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad dėl sunkios finansinės padėties skolinasi lėšų pragyvenimui. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save iÅ¡laikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba Jungtinėje Karalystėje. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieÅ¡kovės ir atsakovas turi galimybę teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad deklaratyvus atsakovo teigimas, kad ieÅ¡kovė gali dirbti ir gauti pajamų, nėra pakankamas daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Ieškovei ieškinio pateikimo teismui metu buvo 60 metų, jos netektas darbingumas 60 proc., ieškovė turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių dažnai serga, ieškovė registruota darbo biržoje, duomenų, kad ieškovė turėjo galimybę dirbti ir ja nesinaudojo, byloje nėra. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškovė gali dirbti ir taip gauti pajamų, atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, t. y. 2017 m. rugpjūtį, ieškovei sukako pensijinis amžius, ieškovė tapo nedarbinga dėl savo amžiaus (CPK 178, 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad deklaratyvÅ«s atsakovo teiginiai, jog ieÅ¡kovė galėjo nuomoti dalį buto ir gauti pajamų ar kreiptis paramos į valstybės institucijas, nėra pakankami teigti, kad egzistuoja realios galimybės ieÅ¡kovei gauti daugiau pajamų, tačiau ieÅ¡kovė jomis nesinaudoja (CPK 178, 185 str.). Aplinkybė, jog ieÅ¡kovė L. B. 2010–2012 metais paskolino 2 896,20 Eur, taip pat nėra pakankama daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei reikalinga buvusio sutuoktinio materialinė parama – iÅ¡laikymas.IeÅ¡kovė nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista iÅ¡laikymo suma.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog po ieÅ¡kinio pateikimo padidėjo Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, atitinkamai padidėjo maisto ir vaistų kainos. Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais sutikti negalima. Visų pirma dėl to, kad bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patikslinti duomenys apie ieÅ¡kovės gaunamÄ netekto darbingumo senatvės pensijÄ (nutarties 60 p.) patvirtina, jog ieÅ¡kovės netekto darbingumo pensija didėjo. Antra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei priteistino iÅ¡laikymo dydį nustatė tinkamai atsižvelgdamas į CK 3.72 straipsnyje įtvirtintus kriterijus.

Bylos duomenys ir Å¡alių skundų, atsiliepimų argumentai nesudaro pagrindo padidinti ar sumažinti iÅ¡laikymo dydį. Todėl Å¡alių argumentai dėl iÅ¡laikymo ir jo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.Dėl nuostolių priteisimoIeÅ¡kovė nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo priteista 145,49 Eur nuostolių suma. IeÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 182,34 Eur nuostolius už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31. Vėliau ieÅ¡kinio reikalavimo netikslino, bet pateikė teismui patikslintÄ iÅ¡laidų (nuostolių) apskaičiavimÄ , kurio laikotarpis nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31.

Bendra iÅ¡laidų (nuostolių) suma laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2016-12-31 sudaro 1 211,89 Eur. Nurodė, kad iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista 1 211,89 Eur suma. Å ie ieÅ¡kovės argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (o ne pateiktus patikslintus iÅ¡laidų apskaičiavimus), kurio laikotarpis nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31.

Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo 2012 m. sausio. Vadinasi, atsakovas nuo 2012 m. sausio turėjo pareigÄ prisidėti prie buto iÅ¡laikymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas mokėjo pinigines lėšas, skirtas butui iÅ¡laikyti. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovei pervedė 2012-02-11 – 2 255 Lt (653,09 Eur), 2012-03-27 – 2 482 Lt (718,84 Eur), 2012-05-24 – 2 525 Lt (731,29 Eur), 2012-09-12 – 2 969 Lt (859,88 Eur), 2012-11-16 – 2 107 Lt (610,23 Eur), 2013-08-21 – 545,26 Lt (157,92 Eur), iÅ¡ viso 3 731,25 Eur (t. 4 b. l. 197–198).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovė nepaneigė, jog Å¡ie atsakovo atsiųsti pinigai buvo panaudoti ar turėjo bÅ«ti panaudoti kitiems tikslams nei butui iÅ¡laikyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovei nepaneigus anksčiau nurodytos aplinkybės, atsakovo atsiųsti ieÅ¡kovei pinigai laikytini kompensacija už buto iÅ¡laikymÄ , kuri yra didesnė nei ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti nuostolių suma. Atsakovas apeliaciniu skundu neprašė panaikinti sprendimo dalies dėl priteistos 145,49 Eur kompensacijos, todėl Å¡i sprendimo dalis paliktina nepakeista, o Å¡i ieÅ¡kovės skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Dėl atsakovui priteistos 1 376,48 Eur kompensacijos IeÅ¡kovė nurodė, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui 1 376,48 Eur kompensacijÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu jai priteistÄ sumÄ už santuokos metu įgytų piniginių lėšų paskolinimÄ , nes tai buvo ne Å¡eimos pinigai.

Å ias aplinkybes patvirtina kreditorių paskolos dokumentai ir pakvitavimai, tačiau teismas jų nevertino. Å ie ieÅ¡kovės argumentai pagrįsti iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija anksčiau nutartyje (49 p.) konstatavo, kad Å¡alys bendro Å«kio nebeveda nuo 2012 m. sausio. IÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimo civilinėje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė L. B. paskolino: 2010-02-27 – 289,62 Eur; po mėnesio (2010 m. kovÄ â€“balandį) – 579,24 Eur; 2012-01-18 – 1 737,72 Eur; 2012-09-18 – 289,62 Eur, iÅ¡ viso – 2 896,20 Eur. 2013 metų rugpjūčio pradžioje L.

B. ieÅ¡kovei per du kartus grÄ Å¾ino dalį skolos, t. y. 347,54 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog po 2012 metų ieÅ¡kovės L. B. paskolinti pinigai nebuvo Å¡eimos pinigai, nes Å¡alys bendro Å«kio nevedė. Minėti pinigai yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimu priteista piniginė suma, kuri buvo paskolinta iki 2012 m. sausio, nebuvo bendros Å¡alių piniginės lėšos (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovės pateikti paskolos raÅ¡teliai neįrodo, jog bÅ«tent paskolos raÅ¡teliuose nurodytos sumos buvo paskolintos L. B. iki 2012 metų. Juolab kad ieÅ¡kovės pateikti paskolos raÅ¡teliai yra vėlesnių datų (nuo 2012 metų). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė 1/2 dalį pinigų, paskolintų po 2012 m. sausio. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ L.

B. kreipėsi po to, kai Å¡alys nebevedė bendro Å«kio, buvo nutraukta Å¡alių santuoka (2014-08-29), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas laikė Å¡eimos pinigais ir jų 1/2 dalį priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-29 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1893-642/2016 priteistÄ sumÄ iki 434,43 Eur (868,86 Eur : 2).Dėl baudos atsakovui paskyrimoCivilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir teisingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ .

Å i teisė laiduojama ir ieÅ¡kovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač prieÅ¡ingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iÅ¡ svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Taigi, proceso dalyviai privalo sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiÅ¡kia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sÄ lygų pažeidimu. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005;                             2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.                       3K-3-146/2013).Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bauda, teigia, kad bauda paskirta nepagrįstai.

Å ie atsakovo argumentai yra pagrįsti. Visų pirma, nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis pateikė pirmosios instancijos teismui visus turimus ir galimus pateikti dokumentus apie turimÄ turtÄ . Antra, atsakovas teigia, kad kito turto neturi. IeÅ¡kovė su tuo nesutinka, teigia, jog atsakovas nepateikė visų duomenų apie turimÄ turtÄ , jį slepia. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovė (o ne atsakovas), teigdama apie slepiamÄ atsakovo turtÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad toks turtas egzistuoja.

Atsakovas neturi pareigos rinkti (gauti) dokumentus iÅ¡ tam tikrų institucijų ir surinktus dokumentus pateikti teismui, paneigdamas ar patvirtindamas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie galbÅ«t jo slepiamÄ turtÄ (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo nurodytus veiksmus (plačiau nutarties 20 p.) pripažino nesÄ Å¾iningu naudojimus procesu, piktnaudžiavimu procesine teise, bylos nagrinėjimo vilkinimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad atsakovas (o ne ieÅ¡kovė) turėjo pareigÄ rinkti (gauti) dokumentus iÅ¡ tam tikrų institucijų ir surinktus dokumentus pateikti teismui, paneigdamas ar patvirtindamas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie galbÅ«t jo slepiamÄ turtÄ .

Nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas slepia savo turtinę padėtį. Dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, taikymo pirmosios instancijos teismo atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesu paskirta 289 Eur bauda naikintina (CPK 95 str.). Dėl kitų Å¡alių argumentų, susijusių su Å¡alių praÅ¡ymais skirti baudas, apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes tai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teismePagrįsti atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 5 615,39 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. 2017-02-23 pažyma dėl atstovavimo iÅ¡laidų ir kitų atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 497,90 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalaus rekomenduotino priteisti iÅ¡laidų dydžio.Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieÅ¡kovės ar jos atstovės pastangas ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, todėl iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su tenkintų reikalavimų dalimi dėl nekilnojamojo turto padalijimo, negali bÅ«ti priteisiamos. Su Å¡iais atsakovo argumentais galima sutikti iÅ¡ dalies. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas tik dėl buto vidutinės rinkos vertės, todėl tik Å¡i aplinkybė, susijusi su buto padalijimu ir atidalijimu, yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 93 str. 4 d.).Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskirstė Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kiekvienÄ Å¡alį paliko prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Å ie atsakovo argumentai yra pagrįsti. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra iÅ¡spręsta dėl materialinių ieÅ¡kovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, turėjo proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti Å¡alių turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .2017-02-23 pažyma dėl atstovavimo iÅ¡laidų ir kitų atsakovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtina, jog atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 497,90 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 19,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atliekant dokumentų vertimus, 17,19 Eur už SEB banko pažymÄ , 17,81 Eur už gautus duomenis iÅ¡ Jungtinės Karalystės transporto priemonių registro (pirmosios instancijos teismas nurodė jas apmokėti iÅ¡ teismo depozitinėje sÄ skaitoje esančio įneÅ¡to antrinės teisinės pagalbos užstato, Å¡i teismo sprendimo dalis neskundžiama), 55 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡ viso 1 889,53 Eur (be 17,81 Eur).2017-03-21 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro: 1 013,25 Eur advokato užmokestis ir 298,87 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 1312,12 Eur.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto vertę, vadovavosi atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis, todėl atsakovo patirtos 300 Eur iÅ¡laidos už ekspertizės atlikimÄ yra priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti paskirstytos tarp Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija ieÅ¡kovės argumentus, jog Å¡ios iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės, atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija vadovaudamasi tais pačiais argumentais konstatuoja, kad 17,79 Eur iÅ¡laidos už AB SEB banko pažymÄ yra priskiriamos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti paskirstytos tarp Å¡alių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija ieÅ¡kovės argumentus, jog Å¡ios iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovės, atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo patirtos 19,44 Eur iÅ¡laidos už dokumentų – automobilio „Opel Vectra“ registracijos pažymėjimo bei mokėjimo kvitų – vertimÄ nėra bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes atsakovas Å¡iais dokumentais byloje grindė savo reikalavimÄ bei atsikirtimus.

Minėtais dokumentais (jų vertimais) teismas vadovavosi dalydamas automobilį „Opel“ ir nustatydamas jo vertę, todėl Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti priskirtos prie bylinėjimosi iÅ¡laidų, o jų atlyginimo klausimas spręstinas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės                2016-04-13 nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , koordinavimÄ ir taikinamÄ jį tarpininkavimÄ mokamo užmokesčio dydžio mokėjimo taisyklių 24.3.6 p. ieÅ¡kovei suteiktos teisinės pagalbos vertė negali bÅ«ti didesnė nei 243,18 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka                                        (CPK 99 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 99 straipsnyje numatytas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas valstybei:

Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Ä®statymas nenumato, jog iÅ¡laidos už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atlyginimÄ turi bÅ«ti atlyginamos kita nei įstatymu numatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Byloje Å¡alys pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus, dėl kurių tarp Å¡alių kilo ginčas: dėl piniginės kompensacijos už butÄ dydžio, ginčo suma 1 950 (20 000 – 18 050), atsakovo reikalavimas dėl ginčo sumos patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), o ieÅ¡kovės atmestas (0 proc.); dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo 1 metams, ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), o atsakovo atmestas (0 proc.); dėl automobilio „Hyundai“ vertės, ginčo suma 130 Eur (280 – 150), ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), o atsakovo atmestas (0 proc.); dėl automobilio „Opel“ vertės, ginčo suma 3 624,33 (4 500 – 875,67), atsakovo reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), o ieÅ¡kovės atmestas; dėl iÅ¡laikymo, ginčo suma 150 Eur, ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 66,67 proc. (100 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 150 Eur (praÅ¡oma priteisti suma), atsakovo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 33,33 proc.; dėl patirtų nuostolių dėl buto iÅ¡laikymo, ginčo suma 1182,34 Eur, ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 12,31 proc. (145,49 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 1 182,34 Eur (praÅ¡oma priteisti suma), atsakovo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 87,69 proc.; dėl kompensacijos pagal sprendimÄ , ginčo suma 1 376,48 Eur, atsakovo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 31,56 proc. (434,43 Eur (priteista suma) x 100 proc. : 1 376,48 (praÅ¡oma priteisti suma), ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 68,44 proc.

Taigi iš viso patenkinta 41,24 proc. ieškovės reikalavimų, o atsakovo – 58,76 proc.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovui priteistina 1 110,29 Eur (1 889,53 Eur x 58,76 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iš atsakovo valstybei priteistinas 541,12 Eur (1312,12 Eur x 41,24 proc.) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, nes jai suteikta antrinė valstybės garantuojama pagalba.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). ReikalavimÄ dėl buto padalijimo ir kompensacijos priteisimo buvo pareiÅ¡kusi tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. Ginčo tarp Å¡alių dėl buto padalijimo ir atidalijimo nebuvo. Ginčas kilo dėl buto vertės, ji buvo nustatyta pagal atsakovo praÅ¡ymu atliktÄ ekspertizę. Atsakovas žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo už šį reikalavimÄ Å¾yminį mokestį priteisti iÅ¡ atsakovo valstybei. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei už šį reikalavimÄ priteistinas 27 Eur (36 Eur (100 Eur x 3 proc. x 12 mėn.) x 75 proc.) žyminis mokestis. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl 1 182,34 Eur patirtų nuostolių dėl bendro buto iÅ¡laikymo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei už šį reikalavimÄ priteistinas 15 Eur (20 Eur (145,49 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 42 Eur žyminis mokestis, mokėtinas pirmosios instancijos teisme.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies. Sumažintina atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio „Opel“ vertė nuo 4500 Eur iki 875,67 Eur. Sumažintina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista kompensacija už tenkantį didesnės vertės turtÄ (automobilį) nuo 4 350 Eur iki 362,84 Eur.

Sumažintina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista kompensacija pagal sprendimÄ nuo 1376,48 Eur iki 434,43 Eur. Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovui paskirta 289 Eur bauda. Sumažintina iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma nuo 569 Eur iki 42 Eur. Panaikintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinas 1 110,29 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 541,12 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme2017-11-23 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijis teisme sudaro 472,21 Eur advokato užmokestis.Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 115 Eur žyminį mokestį.Atsakovas apeliaciniu skundu prašė: panaikinti sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo, Å¡is atsakovo reikalavimas atmestas (0 proc.), pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta automobilio „Opel“ vertė, Å¡is atsakovo reikalavimas patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.).

Taigi iÅ¡ viso patenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutiko: su sprendimo dalimi, kuria nustatyta buto vertė, Å¡is ieÅ¡kovės reikalalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria nustatytas iÅ¡laikymo dydis, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria priteista nuostolių suma dėl buto iÅ¡laikymo, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestas (0 proc.); su sprendimo dalimi, kuria atsakovui priteista kompensacija pagal sprendimÄ , Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies – 68,44 proc. (942,05 Eur (sumažinta suma (1376,48 Eur (praÅ¡oma priteisti suma) – 434,43 Eur (priteista suma )) x 100 proc. : 1 376,48 (praÅ¡oma priteisti suma).

Taigi iÅ¡ viso patenkinta 17,11 proc. ieÅ¡kovės apeliacinio skundo reikalavimų.Ä®vertinus Å¡alių patenkintų ir atmestų reikalavimų visumÄ , konstatuotina, kad iÅ¡ viso patenkinta 66,45 proc. ((50 + 82,89) :

2) atsakovo ir 33,55 proc. ((17,11 + 50) :

2) ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme pareikÅ¡tų reikalavimų.Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinas 76,41 Eur (115 Eur x 66,45 proc.) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, o iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 158,43 Eur (472,21 Eur x 33,55 proc.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundÄ , nes jai suteikta antrinė valstybės garantuojama pagalba.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). IeÅ¡kovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo pagal sprendimÄ patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei už šį reikalavimÄ priteistinas 21 Eur (20 Eur (942,05 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) žyminis mokestis.Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies.Sumažinti atsakovui V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio „Opel“ vertę nuo 4500 Eur iki 875,67 Eur.Sumažinti ieÅ¡kovei G. V. iÅ¡ atsakovo V. V. (V. V.) priteistÄ kompensacijÄ už tenkantį didesnės vertės turtÄ (automobilį) nuo 4 350 Eur iki 362,84 Eur.Sumažinti atsakovui V. V. iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. priteistÄ kompensacijÄ pagal sprendimÄ nuo 1376,48 Eur iki 434,43 Eur.Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui V.

V. paskirta 289 Eur bauda.Sumažinti iÅ¡ atsakovo V. V. valstybei priteistÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ nuo 569 Eur iki 42 Eur.Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. atsakovui priteistas turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, ir iÅ¡ ieÅ¡kovės G. V. atsakovui V. V. priteisti 1 110,29 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ . IÅ¡ atsakovo V. V. valstybei priteisti 541,12 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ .Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.             IÅ¡ ieÅ¡kovės G.

V. atsakovui V. V. priteisti 76,41 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .              IÅ¡ atsakovo V. V. valstybei prietisti 158,43 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ . IÅ¡ atsakovo V. V. valstybei priteisti 21 Eur žyminį mokestį, mokėtinÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos                                                                        Jolanta Gailevičienė                                                                  Erinija Kazlauskienė                                                                  Giedrė Seselskytė