cd484d19-def5-4fc4-b73c-86c09eedb8bd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-8879-983/2018 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01560-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S Lietuvos Respublikos vardu 2018 m. rugsėjo 4 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. U. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotieji asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir VI Turto bankas, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , patvirtinantį, kad J.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ t.y.: 1/2 dalį - pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį - pastato - Å«kio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį - pastato - Å¡ulinio, esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo tėvas - J.

U., mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. 33; motina - M. U., mirė (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr.

9. VisÄ laikÄ iki mirties J. U. ir M. U. gyveno Å¡eimos name, adresu (duomenys neskelbtini)., juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ . Å eimos gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas 0,1223 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausė tėvams J. U. ir M. U.. Po motinos M. U. mirties (duomenys neskelbtini), dėl paveldimo turto – 1/2 dalies gyv. namo su Å«kiniais pastatais ir žemės sklypo niekas, tuo pačiu ir pareiÅ¡kėjas bei jo tėvas J.

U. per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ nesikreipė. Teigė, jog tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir jo tėvas J. U. dėl įstatymų nežinojimo, manė, jog jeigu turimas turtas (namas ir žemės sklypas) priklauso tam, kas nurodytas Registrų centro pažymoje kaip savininkas, jokio palikimo priiminėti nereikia. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po M. U. mirties pareiÅ¡kėjo tėvas J. U. liko toliau gyventi Å¡eimos name adresu (duomenys neskelbtini)., juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ , mokėjo visus mokesčius.

Suinteresuotasis asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, jog institucija nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų J. U. ir M. U. plikimo perėjimÄ valstybei. Suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, konkrečiai iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos, nustatyta, kad pareiškėjo V. U. tėvas yra J. U., o motina - M. U.. Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, kad M. U. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. 98). Lentvario m. notarų biuro notaro 2018-06-19 liudijimas patvirtina, kad duomenų apie tai, kad po M. U., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties būtų užvesta paveldėjimo byla nėra. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, M.

U. mirė (duomenys neskelbtini).Tai reiÅ¡kia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl Å¡iems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Å iuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo bÅ«das, t. y. palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad po jo motinos M. U. mirties jos palikimÄ priėmė jo tėvas V. U. pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , t.y. toliau liko gyventi aukščiau minėtame name, prižiÅ«rėjo namÄ , žemės sklypÄ , mokėjo mokesčius.

Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikta Trakų r. Lentvario sen. Pažyma apie asmens paskutinę deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Trakų r. sav. administracijos Pažyma apie atsiskaitymÄ už komunalinių atliekų iÅ¡vežimÄ ; mokėjimo už komunalines paslaugas kvitai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

J. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-322/2009). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. U. po savo susutoktinės M. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialÅ«s įpėdiniai (įskaitant ir Å¡ioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V.

U. pradėjo palikėjos M. U. turtÄ valdyti kaip savo iÅ¡ karto po palikėjos mirties; taip pat jokie kiti potencialÅ«s įpėdiniai (įskaitant ir Å¡ioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl pareiÅ¡kėjo teisės paveldėti palikėjos turtÄ , pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, tenkina pareiÅ¡kėjo V. U. pareiÅ¡kimÄ ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , todėl Å¡is faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė