cd476935-8aaa-4346-bfdc-e66f5b91dc86 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrByla Nr. 1S-22-518/2015Proceso Nr. 1-79-1-00563-2013-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas,sekretoriaujant Audronei Rasiulieneidalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo P. Å . (P. Å .) gynėjo Stasio Lileikio skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. Å . kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. sausio 12 d.Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. Å . kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose, 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis 2013 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.30 val., prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su V. A. ir V. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , bendrais veiksmais su nurodytais asmenimis, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (apsvaigusiam nuo alkoholio) Z.

A. rankomis ir kojomis padarė daugybę kÅ«no sužalojimų dėl kurių nukentėjusysis mirė, bei pagrobė svetimÄ turtÄ , t. y. 9 Lt (monetomis) ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 6030“, kurio vertė 60 Lt, tokiu bÅ«du Z. A. padarydamas 69 Lt materialinę žalÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2013 m. rugsėjo 12 d. P. Å . buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi P. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Å¡io teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam P. Å . suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamojo P. Å . gynėjas Stasys Lileikis skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti.

Gynėjas skunde nurodo, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimas kaltinamajam yra susijęs su jo prigimtinių teisių, ypač - teisės į laisvę ir saugumÄ apribojimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo formuojamoje praktikoje pabrėžia, jog ikiteisminio tyrimo ir / ar teisminio bylos nagrinėjimo metu vien tik formalaus įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo arba taikymo termino pratęsimo pagrindo nepakanka pagrįsti kardomosios priemonės taikymo reikalingumui.

Gynėjas akcentuoja, kad numatytos teisės į laisvę ir saugumÄ iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, kai asmens teisių ir laisvių ribojimo poreikis yra pakankamai pagrįstas turimais faktiniais bylos duomenimis.Skunde gynėjas pažymi, kad BPK 121 straipsnis, reglamentuojantis kardomųjų priemonių skyrimÄ , neįpareigoja teismo skirti kokiÄ nors konkrečiÄ kardomÄ jÄ priemonę, kadangi ji turi bÅ«ti parenkama atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis. Kardomosios priemonės paskyrimas turi bÅ«ti argumentuotas ir pagrįstas, ypač, jeigu ji yra susijusi su dideliu asmens laisvių ribojimu arba realiu laisvės atėmimu.

Gynėjas tvirtina, kad vien tik manymas, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ veikÄ , savaime nėra pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei skirti (terminui pratęsti), tuo labiau, kad Å¡ioje proceso stadijoje gynybai kyla abejonių dėl kaltinimo. Taip pat gynėjas nurodo, kad tvirtų socialinių ryÅ¡ių nebuvimas neturėtų bÅ«ti vienu iÅ¡ motyvų, pagrindžiančių suėmimo termino pratęsimÄ arba požymiu, nurodančiu, jog asmuo gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

Socialinių ryÅ¡ių nebuvimas, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai asmuo turi psichinę negaliÄ , negali sudaryti prielaidos teigti, jog kaltinamasis nėra susaistytas kokiais nors socialiniais ryÅ¡iais su visuomene. Pasak gynėjo, kaltinamojo Å¡eiminė padėtis, pajamų Å¡altinis, jeigu nėra objektyviai nustatyta, kad pajamos gaunamos nelegaliu bÅ«du, neturėtų bÅ«ti vienu iÅ¡ pagrindų skirti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, nes Å¡ie kriterijai yra diskriminacinio pobÅ«džio. Gynėjo manymu, analizuojant Å¡ių kriterijų turinį, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad į asmenį, neturintį Å¡eimos ir / arba giminaičių bei pajamų yra žiÅ«rima mažiau palankiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas buvo tęsiamas, kaltinamojo ryÅ¡iai su visuomene buvo ne skatinami, o atvirkščiai - varžomi. Skunde pažymima, kad P. Å . nebuvo teistas, iki suėmimo mokėsi, turėjo pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl, anot gynėjo, negalima daryti iÅ¡vados, kad jo pragyvenimo Å¡altinis yra nusikalstama veika, o pritaikius Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, asmuo galės susirasti darbÄ arba kitÄ legalų pajamų Å¡altinį.Gynėjo nuomone, nepagrįsti yra ir teismo argumentai dėl to, jog už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymÄ numatyta griežta bausmė gali paskatinti kaltinamÄ jį bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde pažymima, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad nusikalstamų veikų, kurios inkriminuojamos kaltinamajam, sunkumas ir už tų veikų atlikimÄ numatytos sankcijos griežtumas neturėtų bÅ«ti pripažįstamas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad BPK yra numatytos kitos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės, kurios pakankamai apribotų net ir tariamas asmens galimybes pasislėpti nuo teisminio proceso (pvz. intensyvi priežiÅ«ra).

Gynėjo manymu, paskirti teismo posėdžiai taip pat nesuponuoja suėmimo termino pratęsimo bÅ«tinybės, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dar nepripažinto kaltu asmens laikymas suimtu tik dėl procesinio patogumo, kai esama pakankamai efektyvių alternatyvių kardomųjų priemonių, žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu laikytinas ydinga praktika.Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo P. Å . gynėjo skundÄ atmesti.Kaltinamojo P. Å . gynėjo skundas atmetamas. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iÅ¡ esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Patikrinus teismui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ tiek, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina iÅ¡vada, kad esančių faktinių duomenų visuma – paties P. Å ., kitų kaltinamųjų V. A. ir V. M. bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiÅ«rų protokolai, specialistų iÅ¡vados, tarnybiniai praneÅ¡imai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, nurodyta kaltinamajame akte, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis P. Å . galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimÄ , paminėti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. BÅ«tina pažymėti, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminÄ nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Kardomoji priemonė – suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ Å¡iame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. P. Å . yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam P. Å . kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ nustatęs pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, dėl to paskyrus Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y.

į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Å . turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje jis iki suėmimo gyveno kartu su savo tėvais, tačiau kaltinamasis yra nevedęs. „Sodros“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad P. Å . anksčiau nėra niekada oficialiai dirbęs (t. 3, b. l. 120), Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaltinamasis nėra užsiregistravęs darbo biržoje (t. 3, b. l. 119), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. Å . iki suėmimo neturėjo jokio legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu P. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (nuosprendis neįsiteisėjęs). Å i aplinkybė P. Å . charakterizuoja kaip linkusį sistemingai pažeidinėti įstatymus, daryti nusikaltimus. Gynėjas skunde teigia, jog P. Å . mokėsi, tačiau kaip tvirtina pats kaltinamasis, jis pamokų profesinėje mokykloje beveik nelankė (t. 3, b. l. 70-71), o (duomenys neskelbtini) mokyklos pateikta informacija rodo, kad P. Å . 2013-10-07 buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ Å¡ios mokymo įstaigos mokinių sÄ rašų.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, bÅ«damas jauno amžiaus, nesimokė. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamasis P. Å . nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja aplinka. Å iame kontekste pažymėtina, kad P. Å . yra kaltinamas padaręs du nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Inkriminuojamas veikas P. Å . galimai padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe.

Baudžiamasis įstatymas už bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų įtvirtina tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vien tik nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka padaryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, Å¡iÄ aplinkybę skunde pabrėžia ir kaltinamojo gynėjas. Nustatant aptariamÄ suėmimo taikymo pagrindÄ bÅ«tina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumÄ .

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus visumÄ BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, P. Å . gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ . Å io teismo nustatyto pagrindo buvimo nepaneigia kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo P. Å . teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Å iuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas P. Å ., pobÅ«dį, sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ .

Juolab, kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas sprendžia, jog apygardos teismas, pratęsdamas P. Å . kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Kaltinamojo gynėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų.Dėl Å¡ių motyvų skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pagrindo nėra.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: Kaltinamojo P. Å . (P. Å .) gynėjo skundÄ atmesti.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                        Linas Žukauskas