Legislator Case Law & Legislation
cd466e6a-406d-4ac1-86b9-db6f4da19635 AI generated

cd466e6a-406d-4ac1-86b9-db6f4da19635 · Kauno apygardos teismas

Case Number cd466e6a-406d-4ac1-86b9-db6f4da19635
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

„AMRITAM“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AMRITAM d.o.o. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Knortas“ 25 067,87 Eur skolÄ , 8 procentus metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

cd466e6a-406d-4ac1-86b9-db6f4da19635 · Kauno apygardos teismas: Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Ä®statymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti teisėtai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 9.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1551-555/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04824-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.2.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14183-955/2020 pagal ieÅ¡kovo AMRITAM d.o.o. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Knortas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui d.o.o.

„AMRITAM“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AMRITAM d.o.o. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Knortas“ 25 067,87 Eur skolÄ , 8 procentus metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 25 067,87 Eur skolÄ , 8 (aÅ¡tuonių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (25 067,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1 124,38 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo AMRITAM d.o.o. ir trečiojo asmens CHEMCO d.o.o. sudarytÄ 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsakovė prieÅ¡taravimuose nurodo, kad deponavo AB SEB banko sÄ skaitoje reikalingÄ lėšų sumÄ piniginės prievolės įvykdymui, tokiu bÅ«du nevengia mokėti skolÄ .

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki įsiteisės L. apygardos teismo Komercinių bylų skyriaus sprendimas byloje Nr. VII Pg 2133/2019.

5. IeÅ¡kovas AMRITAM d.o.o. ieÅ¡kinio reikalavimo užtikrinimui pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo, kilnojamojo turtÄ ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ 25 067,87 Eur sumai. IeÅ¡kovas nurodė, kad teikdamas ieÅ¡kinį jis aiÅ¡kiai nurodė savo reikalavimus, jų teisinį ir faktinį pagrindÄ , pateikė reikalavimų pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, atsakovė yra įdarbinusi vos 3 darbuotojus, kas pagal istorinius duomenis yra mažiausias darbuotojų skaičius per pastaruosius 5 metus, ženkliai sumažėjo ir atsakovės darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis – 2020 m. balandžio mėn. atsakovės darbuotojams mokamas vidutinis darbo užmokestis sudarė 936,00 Eur, o 2020 m. gegužės mėn. – 652,00 Eur.

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, darbo užmokestis sumažėjo beveik dvigubai. Atsakovė yra sumažinusi savo darbuotojų skaičių ir stipriai sumenkinusi savo kaip darbdavio patrauklumÄ bei konkurencingumÄ . IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , nes egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovės turtinė padėtis ne tik nepagerės, bet atsakovė apskritai nebus finansiÅ¡kai pajėgi įvykdyti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo.

Atsakovės veikla yra didmeninė prekyba statybinėmis medžiagomis, Å¡i veikla bei jos teikiamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo statybų sektoriaus veiklos masto bei statybinių medžiagų paklausos. Dėl visos Lietuvos Respublikos mastu paskelbto karantino COVID-19 prevencijai statybų sektorius patyrė itin neigiamas pasekmes, kas neiÅ¡vengiamai atsilieps ir atsakovės veiklai. Sustabdžius bylÄ iki kita byla bus iÅ¡nagrinėta Slovėnijoje, sprendimo priėmimas nusikėlė neapibrėžtam terminui, iki sprendimo įvykdymo.

Atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir rodo siekį iÅ¡vengti atsiskaitymo. Atsakovė apie susidariusį ginčo įsiskolinimÄ ir pareigÄ jį padengti žinojo nuo pat PVM sÄ skaitų faktÅ«rų gavimo dienos (t. y. nuo 2019 m. liepos 12 d.), tačiau nesiėmė jokių priemonių atlyginti CHEMCO d.o.o. už atsakovei perduotas prekes, neinformavo nei CHEMCO d.o.o., nei ieÅ¡kovo apie jokius CREBONIT „draudimus atsiskaityti“, neva teisėtus mokėjimų sulaikymus ar pan. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo AMRITAM d.o.o. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – areÅ¡tavo atsakovės UAB „Knortas“ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ 25 067,87 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu bÅ«du perleisti kitiems asmenims. Atsakovei neturint areÅ¡tuotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ar turint jo mažiau kaip už 25 067,87 Eur sumÄ , areÅ¡tavo atsakovės pinigines lėšas 25 067,87 Eur sumai (įskaitant ir areÅ¡tuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), esančias atsakovės banko sÄ skaitose, uždraudžiant atsakovei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areÅ¡tuotomis piniginėmis lėšomis, iÅ¡skyrus atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, darbo užmokesčio mokėjimÄ darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.

Materialiu turtu leista naudotis nesumažinant areštuoto turto vertės.

7. Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo pateiktus raÅ¡ytinius duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pradinė kreditorė CHEMCO d.o.o. tiekė atsakovei UAB „Knortas“ prekes bei iÅ¡rašė 2019 m. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Apmokėjimo terminai suėję. Pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė reikalavimÄ Ä¯ atsakovę ieÅ¡kovui AMRITAN d.o.o. Atsakovei praneÅ¡ta apie reikalavimo į jÄ teisės perleidimÄ ieÅ¡kovui 2019 m. lapkričio 12 d. praneÅ¡imu. Atsakovė neatsiskaitė su ieÅ¡kovu.

8. Teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priedų, sprendė, kad atsakovės veikla traukiasi, mažėja jos darbuotojų skaičius ir mokamo darbo užmokesčio dydis. Reikalavimo suma yra pakankamai didelė. Ä®vertinęs ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡to reikalavimo daliai – 25 067,87 Eur. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Knortas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo AMRITAM d.o.o. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Ä®statymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti teisėtai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje turėjo pareigÄ Ä¯vertinti, ar egzistuoja reali grėsmė, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 9.2.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja reali grėsmė ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymui, padarė vadovaudamasis tuo, jog ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma yra didelė, atsakovės veikla traukiasi, mažėja jos darbuotojų skaičius ir mokamo darbo užmokesčio dydis. Tačiau nėra jokios realios grėsmės, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje. Teismas tik formaliai nurodė, jog bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu remdamasis ieÅ¡kinio suma ir ieÅ¡kovo pateiktais argumentais dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo, kurių realus egzistavimas nėra patvirtintas jokiais leistinais įrodymais, tokiu bÅ«du buvo suvaržytos atsakovės teisės. 9.3.

Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė konkrečių argumentų, kurie rodytų atsakovės turtinės padėties pasikeitimo tikimybės realumÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovės iÅ¡dėstyti duomenys ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jos turtinė padėtis yra gera ir ji yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas nepateikė konkrečių argumentų, kurie rodytų atsakovės turtinės padėties pasikeitimo tikimybės realumÄ . 9.4. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai prima facie nepatvirtina ir nėra pakankami vertinti, jog ieÅ¡kinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali bÅ«ti tenkinamas. Tikimybės, kad bus priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Nesant galimybės bent preliminariai teigti, kad teismo sprendimas galėtų bÅ«ti ieÅ¡kovui palankus (tuo labiau, kad preliminarus sprendimas buvo panaikintas, byla sustabdyta), nėra pagrindo taikyti ir Å¡io reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Reikalaudamas skolos priteisimo ieÅ¡kovas neįrodė, kad turi neginčytinÄ , neabejotinÄ ir galiojantį reikalavimÄ Ä¯ atsakovę, todėl toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant imperatyvių įstatymo normų reikalavimus, taip pat pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnyje iÅ¡vardytas reikalavimo perleidimo ribojimo sÄ lygas, dėl ko ieÅ¡kovui yra pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis. 9.5. Vien tik ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas neteikia jai pranaÅ¡umo antrosios ginčo Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areÅ¡tuoti atsakovės turtÄ .

Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieÅ¡tarautų ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principams. Tuo tarpu atsakovė, sustabdydama mokėjimus ieÅ¡kovui, veikė sÄ Å¾iningai, ir naudojosi įstatymų nustatyta teise stabdyti savo įsipareigojimų vykdymÄ iki tol, kol bus aiÅ¡kus tikrasis kreditorius, kuriam atsakovė turi sumokėti sumas už įsigytas prekes (dažus). Atsakovė neginčija skolos egzistavimo fakto ir nevengia vykdyti savo mokėjimo prievolės, tačiau konkrečioje situacijoje turi bÅ«ti nustatytas tikrasis atsakovės kreditorius, kuris paaiÅ¡kės tik po to, kai įsiteisės L. apygardos teismo Komercinių bylų skyriaus sprendimas byloje Nr. VII Pg 2133/2019.

10. IeÅ¡kovas AMRITAM d.o.o. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo yra susiję iÅ¡imtinai su ginčo esme, o laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje teismas pasisako tik dėl preliminaraus ieÅ¡kinio vertinimo ir ginčo iÅ¡ esmės nenagrinėja. Atsakovei net neįrodinėjant, kad ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekia užtikrinti reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ar pan., nėra jokio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio prima facie nepagrįstumÄ . 10.2.

Atsakovės argumentai apie tariamai gerÄ ir stabiliÄ turtinę padėtį yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovės turtinė padėtis nėra gera ir, vertinant skirtingus ataskaitinius laikotarpius, sistemingai prastėja. Atsakovės pateikta finansinės padėties bÅ«klė sÄ lygoja bÅ«tinÄ savalaikį laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nes kitu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai tapti neįmanomu. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir dėl COVID-19 situacijos tik sunkės ateityje. 10.3.

Atsakovės elgesys tiek iki bylos, tiek jau bylos narinėjimo metu lemia iÅ¡vadÄ , kad atsakovė savo veiksmais visomis priemonėmis siekia kuo ilgiau iÅ¡vengti skolos padengimo, o toks jos elgesys lemia iÅ¡vadÄ apie jos nesÄ Å¾iningumÄ . Å ios civilinės bylos nagrinėjimas taip pat buvo sustabdytas iÅ¡imtinai atsakovės praÅ¡ymu, kas mažiau užtruks pora metų. Kadangi teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir bylÄ pakankamai ilgam laikotarpiui sustabdė, ieÅ¡kovas mano esant pagrįsta praÅ¡yti užrikinti jo reikalavimo įvykdymÄ tam, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ atsakovė negalėtų iÅ¡vengti apmokėjimo už gautas prekes vien dėl to, kad, jos finansinei padėčiai ir toliau blogėjant, atsakovė taps iÅ¡vis nemoki.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės turtas ir piniginės lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymÄ .

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, leidžiančios taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirma, ieÅ¡kovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ , t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimÄ , kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra bÅ«tina sÄ lyga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Knortas“ turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ , taikė konstatavęs egzistuojant abiem laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygoms. IÅ¡ atsakovės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad yra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tiek dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo, tiek dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos – grėsmės galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

15. Ä®statymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismÄ užtikrinti efektyvų ieÅ¡kovo teisių gynimÄ . Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai bÅ«na iÅ¡sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieÅ¡kovui ar pareiÅ¡kėjui, siekiančiam pasinaudoti Å¡io instituto teikiama apsauga, tokio praÅ¡ymo pareiÅ¡kimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė.

Teismo pareiga įvertinti ieÅ¡kinio patenkinimo galimybę gali bÅ«ti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieÅ¡kinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktrinÄ ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiÅ¡kiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su Å¡iuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, iÅ¡analizavus ieÅ¡kovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieÅ¡kovui proceso baigtimi.

16. Preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas teismo negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas AMRITAM d.o.o. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos iÅ¡ atsakovės (apeliantės) UAB „Knortas“ priteisimo. IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindė faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi už pradinės kreditorės CHEMCO d.o.o. jai tiektas prekes pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. IeÅ¡kovas teigė, kad pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė jam reikalavimÄ Ä¯ atsakovę, tačiau atsakovė su ieÅ¡kovu nėra savalaikiai atsiskaičiusi.

PareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinys leidžia įsitikinti, kad ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai yra iÅ¡dėstęs savo pozicijÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimo faktinį pagrindÄ , o jam pagrįsti kartu su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus. Taigi, preliminariai įvertinus ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ir aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ .

18. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali bÅ«ti vertinamas kaip iÅ¡ankstinės teismo nuomonės dėl ginčo iÅ¡sakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimÄ byla nėra nagrinėjama iÅ¡ esmės, todėl atsakovės atskirajame skunde nurodyti su ieÅ¡kinio pagrįstumu susiję argumentai dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės pagrįstumo ir kitų bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinų aplinkybių vertintini pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės.

19. Jau minėta, kad ieÅ¡kinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar Å¡is procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindÄ sudarančiais argumentais ir ar Å¡ie argumentai pagrindžiami įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kinys yra preliminariai pagrįstas, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia. Tačiau net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovas tikėtinai pagrindė pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ , esminę reikÅ¡mę turi antrosios sÄ lygos, susijusios su grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovės turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ , grėsmę ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iÅ¡ esmės grindė prasta atsakovės finansine padėtimi ir didele pareikÅ¡to reikalavimo suma.

20. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nustatytos antros bÅ«tinosios sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių institutui taikyti, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimu, apeliantė tvirtina, kad teismas Å¡iÄ sÄ lygÄ nepagrįstai susiejo vien su jos turtine padėtimi ir pareikÅ¡to reikalavimo suma. Kita vertus, atsakoves nuomone, net ir nėra pagrįsti argumentai, susiję su jos finansinėmis galimybėmis ir pajėgumu įvykdyti teismo sprendimÄ . Apeliantės įsitikinimu, byloje visiÅ¡kai nėra jokių duomenų, patvirtinančių jos nesÄ Å¾iningumÄ , t. y. kad ji gali imtis veiksmų savo valdomam turtui nuslėpti ar iÅ¡vaisyti, tokiu bÅ«du siekdama iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

21. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje grėsmę galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo iÅ¡imtiniai su atsakovės finansine padėtimi ir pareikÅ¡to reikalavimo suma. Tačiau nuo 2016 metų formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo ir tokiÄ grėsmę galinčių patvirtinti aplinkybių nustatymo, nuosekliai pasisakoma, kad didelė ieÅ¡kinio reikalavimų suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieÅ¡kovo, nesuponuoja tokių ribojimų, kaip turto areÅ¡tas, nustatymo poreikio. IeÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti vertinamas tik kaip papildomas kriterijus prognozuojamo (labiau tikėtino) atsakovo elgesio kontekste, kai yra sprendžiama dėl galinčios kilti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui.

22. Tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areÅ¡tas, taikymas iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės galimas tik iÅ¡imtinais atvejais, t. y. tada, kai jo taikymo praÅ¡antis ieÅ¡kovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. SÄ Å¾iningumo aspektu galėtų bÅ«ti vertinami Å¡alies veiksmai, atlikti iki bylos iÅ¡kėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi bÅ«ti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į Å¡alies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas Å¡ios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020 ir kt.).

23. Kitokio vertinimo Å¡iuo konkrečiu atveju nesuponuoja ir taip ieÅ¡kovo akcentuojamas atsakovės galimas finansinis nepajėgumas ateityje įvykdyti sprendimÄ , siekiant per bylos nagrinėjimo laikÄ iÅ¡laikyti Å¡alių finansinę padėti nepakitusiÄ . Pažymėtina, kad neiÅ¡galėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimÄ (t. y. siekis iÅ¡vengti vykdymo) yra visiÅ¡kai skirtingos faktinės situacijos. Tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai, o tuo atveju, kai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

24. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto areÅ¡to institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, Å¡ios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima vėliau iÅ¡ieÅ¡koti teismo sprendimu priteistas lėšas. Å io instituto paskirtis kita – iÅ¡saugoti atsakovo turtÄ , kai esama duomenų apie galimai nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ , sÄ moningÄ siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡io turto pagal teismo sprendimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

25. Taigi grėsmę, kaip vienÄ iÅ¡ sÄ lygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

Å iame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, iÅ¡skyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas iÅ¡imtis, galioja asmens sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl nesÄ Å¾iningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai Å¡aliai, kuri pareiÅ¡kia teisme ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡o taikyti antrajai ginčo Å¡aliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai Å¡aliai, kuri norėtų tokių padarinių iÅ¡vengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks Å¡ioje situacijoje įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims paskirstymas reikÅ¡tų, kad apeliantė, aiÅ¡kiai nežinodama, kÄ ieÅ¡kovas laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų pateikti jokių atsikirtimų ir įrodinėti prieÅ¡ingo, o tai nebÅ«tų suderinama su Å¡alių procesinės lygybės ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai).

26. Taigi, nagrinėjamoje byloje bÅ«tent praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiam ieÅ¡kovui ir teko pareiga įrodyti apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ kaip sÄ lygÄ jo praÅ¡omiems ribojimams (turto areÅ¡tui) taikyti. Apie asmens (ne)sÄ Å¾iningumÄ sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Å iuo atveju ieÅ¡kovas atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja aplinkybe, kad ji vengia įvykdyti prievolę atsiskaityti už jai tiektas prekes.

Pažymėtina, kad Å¡alys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieÅ¡kinio pateikimas, ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones. Jau minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, atitinkamai ir dėl ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

Taigi, aplinkybė, kad atsakovė iki Å¡iol neatsiskaito su ieÅ¡kovu už teiktas prekes (nagrinėjamo ginčo iÅ¡ esmės dalykas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia ieÅ¡kovui pagrindÄ kreiptis į teismÄ ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areÅ¡tÄ . Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, neturi pagrindo sutikti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovo argumentai, kuriais jis įrodinėja atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , kaip pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, savaime suponuoja jų taikymo poreikį.

27. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali bÅ«ti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje, tikslu, užkardant galimÄ nesÄ Å¾iningÄ atsakovės elgesį (turto paslėpimÄ , perleidimÄ kitiems asmenims, iššvaistymÄ , apsunkinimÄ kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslÄ ateityje neatsiskaityti su ieÅ¡kovu). Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieÅ¡koms ar jo kaupimui / iÅ¡laikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymÄ sulaikyto arba sukaupto turto sÄ skaita.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo bÅ«ti taikomos. Nagrinėjamu atveju į bylÄ nėra pateikta nei įrodymų, kad apeliantė nuosavybės teise valdomÄ turtÄ ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie apeliantės turto masės bei jo vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba jÄ pradėjus, t. y., kad atsakovė jau yra ėmėsi veiksmų sumažinti jos turimo turto masę.

IeÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sÄ Å¾iningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama iÅ¡vengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Pažymėtina, kad praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieÅ¡kovui, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

29. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ . Nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti paliktos galioti, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis panaikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 30. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo AMRITAM d.o.o. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Knortas“ atmesti.

Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas