cd443dbe-0f43-4dbf-8d12-afa2b46eabf5 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                Â

Civilinė byla Nr. 2A-879-520/2010

    Â

                              Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 14.6; 15.3.2; 44.2.4.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 18 d.

Vilnius

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovei

N. B.,

ieškovės atstovei advokatei Birutei Jackienei,

atsakovo atstovams advokatui Nerijui Kasiliauskui, D. D. (Dolgich), teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundÄ dėl

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal ieÅ¡kovės

N. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“,

n u s t a t ė:

Ieškovė N.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 3560,14 Lt nesumokėtÄ darbo užmokestį ir atlyginimÄ už nesumokėtas 3 darbo dienų atostogas, turtinę žalÄ už priverstines pravaikÅ¡tas nuo 2009-04-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal 2003-10-15 darbo sutartį, sudarytÄ su atsakovu AB „Lietuvos geležinkeliai“, ji dirbo atsakovo Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininke, 2009-02-05 praneÅ¡imu/įspėjimu ji buvo informuota, kad jos pareigybė panaikinama, todėl buvo siÅ«loma nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas, tačiau į naujÄ darbo vietÄ ji nebuvo perkelta. 2009-03-31 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.P-187 ji buvo atleista iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, t. y. todėl, kad į darbÄ visÄ darbo dienÄ be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, atleidimo iÅ¡ darbo diena perkelta į pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus nedarbingumui ir kasmetinėms atostogoms. Nuo 2009-03-31 iki 2009-04-23 ji sirgo, 2009-04-24 grįžusi į darbÄ rado užblokuotÄ kompiuterį, darbdavys nesuteikė jai atostogų nuo 2009-04-27 iki 2009-04-29, vienaÅ¡aliÅ¡kai jas perkėlė į 2009-04-24 – 2009-04-26, nesumokėjo atlyginimo už kasmetines atostogas. Aukščiau nurodytais laikotarpiais ji buvo darbe, todėl iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas buvo atleista neteisėtai.

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu

ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, t. y. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę N. B. į darbÄ AB „Lietuvos geležinkeliai“

Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininkės pareigas, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3560,14 Lt darbo užmokesčio, 80462,91 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2009-04-27 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo – po 11129,79 Lt kas mėnesį; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; sprendimo dalį dėl 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad ieškovė N.

B. pagal 2003-10-15 neterminuotÄ darbo sutartį dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininke. Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-03-30 įsakymu ieÅ¡kovė nuo 2009-03-31 buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 2 d. už vienkartinį Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ visÄ darbo dienÄ be rimtos priežasties laikotarpiais nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo diena perkelta į ieÅ¡kovės pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir suteiktoms kasmetinėms atostogoms, ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo atleista 2009-04-27.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės nebuvimo darbe be svarbių priežasčių laikotarpiais nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, nes Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale nėra pažymėta apie tai, kad ieÅ¡kovės darbe be svarbių priežasčių nebuvo, o atsakovas neįrodė, kad įraÅ¡yti duomenys yra neteisingi, kad darbuotojas, neturėdamas tarnybinio pažymėjimo, negali patekti į savo darbo vietÄ , kad ieÅ¡kovė nurodytais laikotarpiais nevykdė savo darbo funkcijų.

Teismas nurodė, kad atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga taip pat nepatvirtina ieÅ¡kovės nebuvimo darbe fakto, kadangi Å¡io tarnybinio patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar teisingai pildomas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, tačiau ne darbuotojų atvykimo į darbÄ tikrinimas. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovas (darbdavys) tik po 3 mėnesių nurodė apie ieÅ¡kovės nebuvimÄ darbe, po tariamo ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ nesiėmė jokių priemonių darbo drausmės pažeidimui nustatyti ir įforminti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovo elgesys patvirtina, kad atsakovas nelaikė, jog ieÅ¡kovė įvykdė darbo drausmės pažeidimÄ . Teismas, vadovaudamasis DK 229, 241 str., atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikė ne ieÅ¡kovės nebuvimÄ darbe visÄ darbo dienÄ , bet laikotarpių nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) visumÄ , konstatavo, kad atsakovas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei už nebuvimÄ darbe nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai) skyrė praleidęs įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Dėl to vien Å¡io termino praleidimas sudaro pagrindÄ laikyti, kad ieÅ¡kovei drausminė nuobauda paskirta neteisėtai. Kadangi atsakovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, skyrė nuobaudÄ pasibaigus įstatymo nustatytam drausminės nuobaudos skyrimo terminui už dalį ieÅ¡kovės veiksmų, teismas ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo laikė neteisėtu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į ankstesnes pareigas. Kadangi atsakovas neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio iÅ¡skaitė 3560,14 Lt, priteisė Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei, nurodė, kad iÅ¡skaita padaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas.

Taip pat vadovaudamasis DK 297 str. 3 d. priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, po 11129,76 Lt. Teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė neturtinės žalos ir jos dydžio.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas. Nurodo, kad teismo argumentai, jog jis neįrodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbe laikotarpiais nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai), prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir procesinės teisės normoms. Teismas neįvertino, kad pagal ieÅ¡kovės pareigas pati ieÅ¡kovė vizavo savo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščius su klaidingais duomenimis apie ieÅ¡kovės atvykimÄ Ä¯ darbÄ , nes generalinio direktoriaus 2009-03-24 potvarkiu sudaryta darbo grupė periodiniam darbo laiko apskaitos žiniaraščiams patikrinti nustatė, kad klaidingai užpildytas ieÅ¡kovės atvykimo į darbÄ minėtais laikotarpiais darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, todėl iÅ¡taisius klaidingus ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuotas 3560,14 Lt permokėtas darbo užmokestis, taip pat už netinkamÄ pavaldžių

darbuotojų, įskaitant ir ieškovės darbo drausmės kontrolę vykdžiusiam L. A. buvo skirta drausminė

nuobauda. Teismas neanalizavo liudytojų D. R., V. B., A. A. parodymų, nepagrįstai vadovavosi liudytojų L. A., G. B., S. B. parodymais, vertindamas liudytojos N. Z., parodymus nepagrįstai teikė pirmenybę liudytojų L. A., G. B., S. B. parodymams, nors Å¡i liudytoja minėtais laikotarpiais pildė ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir buvo pavaldi ieÅ¡kovei. Teismas nepagrįstai nesustabdė bylos iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovės darbo laiko apskaitos žiniaraščio klastojimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos Å¡iai bylai, todėl Å¡ių aplinkybių neįvertinus buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kad darbuotojas be tarnybinio pažymėjimo patekti į savo darbo vietÄ gali apie tai pranešęs Personalo tarnybos Personalo skyriui ir iÅ¡ apsaugos gavęs terminuotÄ kortelę, o praradus Å¡iÄ , darbuotojui apsauga iÅ¡duoda vienkartinę plastikos kortelę, o ieÅ¡kovė dėl tokių kortelių nesikreipė. IeÅ¡kovės argumentai, kad ji daugiau nei 2 savaites patekdavo į centrinį administracijos pastatÄ naudodamasi kitų darbuotojų darbo pažymėjimais, yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė negalėjo nurodyti nei vieno tokio darbuotojo. Be to, įėjimo tvarkos į centrinį pastatÄ

35 p. griežtai draudžia darbuotojams kartu vestis kitus asmenis. Teismas netinkamai vertino įrodymų patikimumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, vadovavosi tik liudytojo L. A., bausto drausmine tvarka už netinkamÄ ieÅ¡kovės darbo drausmės kontrolę, parodymais, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis neįrodė, jog ieÅ¡kovė minėtais laikotarpiais nevykdė savo darbo funkcijų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Personalo mokymo skyriuje ruoÅ¡tus raÅ¡tus pasiraÅ¡yti ir vizuoti turėjo ieÅ¡kovė, tačiau nuo 2009-01-06 iki 2009-01-26 visus tokius raÅ¡tus ruošė skyriaus darbuotojos, o pasirašė Personalo tarnybos virÅ¡ininkas L. A.. Teismo iÅ¡vada, kad jis praleido vieno mėnesio terminÄ drausminei nuobaudai skirti, yra nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovės nebuvimas darbe nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintas tÄ pačiÄ dienÄ dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad ieÅ¡kovė pati vizavo klaidingai užpildytÄ darbo laiko apskaitos

žiniaraštį, taip pat žiniaraštį vizavo šios tarnybos vadovas L. A.. Dėl to ieškovės darbo drausmės pažeidimo

paaiÅ¡kėjimo diena yra 2009-03-25 darbo grupės iÅ¡vadų suraÅ¡ymo diena, nes dėl neteisėtų ieÅ¡kovės ir kitų atsakovo darbuotojų veiksmų ieÅ¡kovės nebuvimas darbe paaiÅ¡kėjo 2009-03-25. PaaiÅ¡kėjus ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimui jis iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio 3560,14 Lt permokėtÄ darbo užmokestį už sausio ir kovo mėnesius, o pasiÅ«lymas perkelti ieÅ¡kovę į kitas darbo pareigas buvo pateiktas jam dar nežinant apie ieÅ¡kovės padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ .

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutraukiant darbo sutartį buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, kadangi DK 241 str. 1 d. numato, kad drausminė nuobauda turi bÅ«ti paskirta tuoj pat paaiÅ¡kėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį, kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, o ne kai pažeidimas buvo padarytas, kaip teigia teismas. Kadangi generalinis direktorius, kuris yra įgaliotas skirti drausmines nuobaudas, apie ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimÄ sužinojo 2009-03-25, todėl 1 mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudÄ nėra praleistas.

Netinkamai taikydamas materialinės teisės normas teismas neteisingai konstatavo, kad jis Å¡iurkščiu darbo pažeidimu laikė ne vienÄ visÄ darbo dienÄ , o minėtus laikotarpius, todėl bent vieno iÅ¡ įvardyto epizodo nebuvimas sudaro pagrindÄ laikyti, kad nėra Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Jam pakanka įrodyti, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbe bent vienÄ darbo dienÄ iÅ¡ nurodytų 12 dienų. IÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio jis iÅ¡skaitė 3560,14 Lt ne dėl darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo netinkamai pritaikius įstatymÄ , o kaip ieÅ¡kovės padarytos žalos atlyginimÄ pagal DK 258, 254 str., kadangi jis įrodė, jog ieÅ¡kovės minėtais laikotarpiais darbe nebuvo, jis nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros, todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ darbo buvo atleista pagrįstai, o vidutinis darbo užmokestis ir 3560,14 Lt darbo užmokestis buvo priteistas nepagrįstai. 2009-02-09 generalinio direktoriaus įsakymu centrinėje administracijoje buvo panaikintas 251 etatas, iÅ¡ jų ir Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatas, todėl tuo atveju, jei teismas pripažintų ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, praÅ¡o taikyti DK 297 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų darbuotojų teisių gynimo bÅ«dÄ .

IeÅ¡kovė N. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti reikalavimai, palikti nepakeistÄ , atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti jai iÅ¡ atsakovo 45 000 Lt neturtinei ir 200 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡tyrus visus bylos įrodymus, teisingai pritaikius teisės normas. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė jos nebuvimo darbe be svarbių priežasčių laikotarpiais  nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai), darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nepažymėtos pravaikÅ¡tos, o pareiga pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius tenka darbdaviui. Atsakovas darbo grupę darbo laiko apskaitos žiniaraščiams patikrinti sudarė pirmÄ kartÄ per 10 metų kovo mėn. pabaigoje, o ne iÅ¡ karto sausio ir kovo mėnesiais. Apeliantas nepagrįstai nepaminėjo, jog Personalo tarnybos virÅ¡ininkui L. A. drausminė

nuobauda dėl jos buvo paskirta paskutinę L. A. darbo dienÄ . Apelianto nurodytų liudytojų D. R., V. B., A.

A. parodymai skiriasi, Å¡ie liudytojai, kurie yra tiesiogiai ar ne visai tiesiogiai atsakingi už centrinės administracijos darbo laiko apskaitos kontrolę, teigia, kad jie žinojo apie jos nebuvimÄ darbe, tačiau neinformavo apie tai vadovybės, o D. R. pasirašė 2009 m. kovo mėn. Personalo mokymų skyriaus apskaitos žiniaraÅ¡tį. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų G. B.,

L. A., S. B. parodymais, o liudytoja N. Z. keitė parodymus, nes ji iki Å¡iol dirba pas atsakovÄ . Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2009-11-24, nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dėl to teismas pagrįstai nesustabdė Å¡ios civilinės bylos. Atsakovo praėjimo kontrolės sistema nėra susieta su bendrovės administracijos darbo laiko apskaita, sistema nėra sertifikuota, todėl sistemos duomenys apie darbuotojo buvimÄ darbe negali bÅ«ti įrodymu, ji paaiÅ¡kino apie darbo pažymėjimo laikinÄ praradimÄ , liudytojai vieningai patvirtino, kad į pastatÄ galima patekti be darbuotojo pažymėjimo.

Atsakovas klaidina teismÄ , nurodydamas, jog ji minėtais laikotarpiais nevykdė darbo funkcijų, nes 2009 m. sausio – balandžio mėn., kai jÄ slėgė rÅ«pesčiai dėl mamos ligos, ji daugiau atliko vadovaujamÄ darbÄ , visi jai ir jos vadovaujam skyriui pavesti darbai buvo atlikti laiku, kokybiÅ¡kai, be klaidų, vasario mėn. ji buvo skatinta už laiku atliktÄ darbÄ . Visi nemalonumai prasidėjo Personalo tarnybos virÅ¡ininkui L. A. nesutikus dėl neteisingai vykdomos bendrovės centrinės administracijos reorganizacijos, ji tapo auka ir nepagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo.

Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , nes atsakovui buvo žinoma, kad ji buvo iÅ¡leista iÅ¡ darbo dėl svarbių priežasčių, žinojo, kad serga jos mama, skyrė paÅ¡alpÄ , žinojo apie jos laikinai pamestÄ darbo pažymėjimÄ . Teismas teisingai taikė DK 224 str. 3 d., nes ji jokios materialinės žalos atsakovui nepadarė. Apeliantas klaidina teismÄ nurodydamas, kad generalinio direktoriaus 2009-02-02 įsakymu buvo panaikintas Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatas, nes 2009-02-05 praneÅ¡imu/įspėjimu jai buvo pasiÅ«lyta pereiti į Informacijų technologijų centrÄ , ji sutiko, todėl generalinio direktoriaus 2009-02-18 įsakymo pagrindu buvo pasiraÅ¡ytas priedas prie darbo sutarties, o nuo 2009-03-31 jai nežinant ji buvo atleista iÅ¡ Informacinių technologijų centro Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigų, 2009-04-09 įsakymu vėl įsteigus Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatÄ be jos sutikimo ir žinios ji buvo perkelta į Å¡ias pareigas.

Apie tai ji sužinojo 2009-04-27. Dėl to ji gali bÅ«ti grÄ Å¾inta į pirminį darbÄ , nes panaikinti ir įsteigti etatÄ darbdavys neturi problemų, todėl ji turi bÅ«ti grÄ Å¾inta į atsakovo Personalo tarnybos virÅ¡ininkės pareigas. Kadangi dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jai stipriai pablogėjo sveikata, ji patyrė didelį dvasinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jos reputacija, atsirado nepasitikėjimas savimi, jai turi bÅ«ti atlyginta 200 Lt turtinė žala ir 45 000 Lt neturtinė žala.

Sprendimas atleisti jÄ iÅ¡ darbo buvo priimtas jos nedarbingumo laikotarpiu, atsakovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudÄ už dalį jos veiksmų, kuriuos atsakovas laikė Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, padarė jai didelę neturtinę žalÄ , yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir jos blogos sveikatos. Be to, nedarbinga ji tapo bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų. Atsakovo kaltė yra tyčinė ir sÄ moningai nukreipta į jÄ , nors ji buvo lojali, atsakinga ir pareiginga darbuotoja.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, nustatė, jog ieÅ¡kovė N. B. iÅ¡ darbo atleista be teisėto pagrindo ir pažeidžiant atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ , ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į pirmesnį darbÄ bei priteisė vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kaip tai numato DK 297 str. 3 d., priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo iÅ¡skaičiuotÄ darbo užmokestį – 3560,14 Lt. Atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinio skundo argumentai ir apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad ieÅ¡kovė neteisėtai ir nepagrįstai buvo atleista iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas) dėl to, jog ieÅ¡kovė į darbÄ visÄ darbo dienÄ be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale. Taip pat apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio 3560,14 Lt.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovės N. B. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. IeÅ¡kovė nepadavė apeliacinio skundo dėl Å¡ios sprendimo dalies, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 200 Lt turtinės žalos, susijusios su pablogėjusia sveikata, nebuvo pareiÅ¡kusi, tačiau ieÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt turtinės žalos atlyginimo. Å ie ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti reikalavimai nenagrinėtini, nes ieÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nebuvo patenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo paduoti apeliacinį skundÄ , o reikalavimas dėl 200 Lt turtinės žalos priteisimo nebuvo pareikÅ¡tas pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir

teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK 318 str. 1 d. numato, kad šalys privalo

raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , kuriuose iÅ¡dėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, teisinius argumentus. Taip siekiama užtikrinti tinkamÄ ginčo Å¡alių keitimÄ si informacija. Å alis, neįvykdžiusi Å¡ios procesinės pareigos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ arba Å¡iÄ pareigÄ vykdžiusi netinkamai, praranda teisę pateikti savo argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (CPK 324 str. 2 d.). Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai turi bÅ«ti susiję su apeliacinio skundo argumentais, kuriuos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismas gali remtis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos Å¡alies, atsikertančios į apeliacinį skundÄ , ir tai nelaikoma  išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007). Taigi apeliacinis teismas nagrinėja tik tuos atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, kuriais atsikertama į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinio skundo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismui nesuteikta teisė nagrinėti atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų reikalavimų, nenusijusių su apeliaciniu skundu, nes tai bÅ«tų išėjimas už apeliacinio skundo ribų. CPK 320 str. 2 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas nagrinėjant darbo bylas. Å ioje byloje nėra nustatytas vieÅ¡ojo intereso pažeidimas, todėl nėra teisinio pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Be to, darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo (CPK 410 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2003-10-15 neterminuotÄ darbo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės N. B. ir atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“, ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti atsakovo Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininke (T.

1. b. l. 13, 14). AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. Ä®-73 nuo 2009-04-06 bendrovės Centrinėje administracijoje buvo panaikintas 251 etatas, iÅ¡ jų Personalo tarnyba, Personalo mokymo skyrius (T. 1, b. l. 71). Atsakovas 2009-02-05 praneÅ¡imu/įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ informavo ieÅ¡kovę, kad dėl to, jog yra keičiama bendrovės organizacinė struktÅ«ra, ieÅ¡kovės pareigybė bus panaikinta, todėl jai siÅ«loma nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas (T. 1, b. l. 8).

Iš darbo sutarties priedo, kuris yra pasirašytas atsakovo ir ieškovės, matyti, kad ieškovė nuo 2009-04-06 buvo perkelta į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas (T. 1, b. l. 13). Ieškovė dirbti Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadove nepradėjo.

Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-03-31 įsakymu Nr.P-187, kuriuo buvo pakeistas 2009-03-30 įsakymas Nr. P-186, ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininkės pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, t. y. todėl, kad ieÅ¡kovė į darbÄ visÄ darbo dienÄ be rimtos priežasties neatvyko nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) apie tai nepažymint Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, atleidimo iÅ¡ darbo diena perkelta į pirmÄ darbo dienÄ pasibaigus nedarbingumui ir kasmetinėms atostogoms (T. 1, b. l. 9).

Ieškovė iš darbo buvo atleista nuo 2009-04-27. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriuo buvo ginčijamas atleidimas iš darbo minėtu pagrindu, matyti, kad atsakovas ieškovę atleido už padarytas pravaikštas laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) (T. 1, b. l. 27-31).

Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) yra Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, už kurį darbdavys turi teisę atleisti iÅ¡ darbo darbuotojÄ be įspėjimo (DK 136 str. 3 d.

2 p.). DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant Å¡ių sÄ lygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ); 2) darbuotojas neatvyksta į darbÄ be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , tenka darbuotojui (ieÅ¡kovui) (CPK

178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Taigi atsakovas Å¡ioje byloje privalėjo pateikti įrodymus, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neatvyko į darbÄ laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai). Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus, kad įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008), darytina iÅ¡vada, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo nurodomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) visiÅ¡kai nebuvo atvykusi į darbÄ ar nebuvo atvykusi vienÄ ar kelias dienas (konkrečias dienas iÅ¡ nurodomų laikotarpių).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (T. 1, b. l. 98-101) nurodyta, kad minėtais laikotarpiais ieškovė dirbo. 2009 metų sausio mėnesio žiniaraštį yra pasirašęs Personalo tarnybos viršininkas L. A., kuris pagal bylos duomenis buvo

tiesioginis ieškovės viršininkas, darbdavio įgaliotas asmuo A. K.. 2009 m. kovo mėnesio žiniaraštį yra

pasirašęs Personalo tarnybos viršininko pavaduotojas D. R., darbdavio įgaliotas asmuo V. Z.. Šiame žiniaraštyje yra prierašas apie tai,

kad ieÅ¡kovei kovo mėn. 12 ir 13 d. laikomos pravaikÅ¡tomis, vadovaujantis 2009-03-31 generalinio direktoriaus įsakymu. Atsakovo generalinio direktoriaus 2009-03-24 įsakymu Nr.PV-75, iÅ¡kilus įtarimams dėl bendrovės Centrinės administracijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimų neatitikimo darbuotojų faktiÅ¡kai dirbtam laikui, siekiant sugriežtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimo kontrolę ir užtikrinti darbo laiko apskaitÄ , buvo sudaryta darbo grupė, kuri buvo įpareigota pasirinktinai patikrinti bendrovės Centrinės administracijos padalinių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių žymėjimo sausio – kovo mėn. teisingumÄ , pateikti iÅ¡vadas apie bendrovės Centrinės administracijos padalinių darbuotojų darbo laiko apskaitos bÅ«klę iki 2009-03-25 (T. 1, b. l. 11). Darbo grupės pateiktoje 2009-03-25 AB „Lietuvos geležinkeliai“ Centrinės administracijos darbuotojų darbo laiko apskaitos atlikto patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad remiantis praėjimo kontrolės sistemos duomenimis, galima teigti, jog sistemingai į darbÄ vasario mėn. vėlavo N. B.. Taip pat užfiksuoti atvejai, kuomet darbuotojas nebuvo darbe, nors darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėta, jog tÄ dienÄ darbuotojas dirbo pilnÄ darbo dienÄ , taip pat apie tokius įvykius nėra įrašų Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnale, t. y. ieÅ¡kovė į darbÄ neatvyko nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12, nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23, nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13. Taip pat iÅ¡vadose pažymėta, kad ne visuomet kontrolės sistemoje esantys duomenys atitinka realiÄ situacijÄ , kaip pavyzdį nurodant, kad pagal kontrolės sistemos duomenis ieÅ¡kovė N.

B. darbe 2009-03-17 buvo nuo 06:56 val. iki 17:26 val., tačiau pagal vaizdinę medžiagÄ jos darbe nebuvo nuo 14:46 val. iki 17:26 val. (T. 1, b. l. 33-36). IÅ¡ patikrinimo ataskaitos matyti, kad patikrinimas buvo atliktas remiantis Darbuotojų iÅ¡vykimo tarnybiniais ar asmeniniais reikalais registracijos žurnalo ir praėjimo kontrolės sistemos duomenimis. Å ios patikrinimo ataskaitos pagrindu negalima nustatyti, kad ieÅ¡kovė nebuvo darbe atsakovo nurodytu laikotarpiu, nes ieÅ¡kovė byloje nurodė, jog ji savo darbo pažymėjimÄ buvo palikusi Alytuje tėvų namuose bei automobilyje, kuris buvo taisomas autoservise (T. 1, b. l. 6), kad į atsakovo administracinį pastatÄ , esantį Mindaugo g. 12/14, Vilniuje, į savo darbo vietÄ patekdavo per centrinį ir iÅ¡ kiemo pusės įėjimÄ , pro kontrolės sistemÄ praeidavo su kolegomis (T. 1, b. l. 7, 12). Liudytojas

L. A. patvirtino ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad ji buvo praradusi darbo pažymėjimÄ (T. 1, b. l. 164). Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė, neturėdama darbo pažymėjimo, negalėjo patekti į savo darbo vietÄ , nes tai prieÅ¡tarautų AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2007-02-14 įsakymu Nr. Ä®-152 patvirtintam AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų darbo pažymėjimų spausdinimo, apskaitos ir iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡ui. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io ApraÅ¡o 15 p., pažymėjimÄ darbuotojas privalo neÅ¡iotis arba laikyti darbovietėje ir kontroliuojančių institucijų reikalavimu privalo jį pateikti. Darbuotojui, leidusiam savo pažymėjimu naudotis kitiems asmenims, taikomos drausminės nuobaudos (16 p.). Darbuotojas, praradęs pažymėjimÄ , apie tai turi praneÅ¡ti padalinio vadovui ne vėliau, kaip kitÄ darbo dienÄ . Galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ darbuotojo pažymėjimo vertę, jam iÅ¡duodamas pažymėjimo dublikatas su žyma D1 (17 p.) (T. 1, b. l. 67-68). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui teikė įrodymus, susijusius su tuo, kaip turi bÅ«ti patenkama į atsakovo administracinį pastatÄ , kitus pastatus bei vidinį kiemÄ (T. 2, b. l. 17-26), tačiau byloje nebuvo paneigtos ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, kad į pastatÄ galima buvo patekti ir be tarnybinio pažymėjimo ar aplenkiant praėjimo kontrolę. Liudytojai L. A., N. Z., G. B., A. A. B. patvirtino Å¡iÄ ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę. Liudytojas D. R. parodė, kad apsauga turi teisę praleisti ir be pažymėjimo, tačiau darbuotojas turi gauti laikinÄ pažymėjimÄ .

Byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas 2009-03-26 raÅ¡tu taip pat nurodė Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus vyr. specialistei N. Z. pasiaiÅ¡kinti, kodėl personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus mėnesiniame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 (įskaitytinai), nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 (įskaitytinai), nuo 2009-03-12 iki 2009-03-13 (įskaitytinai) pažymėta, kad ieÅ¡kovė dirbo visÄ darbo dienÄ , nors minėtais laikotarpiais

ieÅ¡kovė iÅ¡ viso neatvyko į darbÄ . Taip pat atsakovas raÅ¡tu nurodė G. B., S. B. praneÅ¡ti, ar ieÅ¡kovė nurodytais

laikotarpiais buvo darbe (T. 1, b. l. 19, 21, 23). Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus vyr. specialistė N.

Z. 2009-03-26 rašte paaiškino, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais mėnesiniame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ieškovei pažymėta visa darbo diena todėl, kad minėtais laikotarpiais ieškovė darbe buvo. G. B., S.

B. taip pat raÅ¡tu nurodė, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais ieÅ¡kovė buvo darbe (T. 1, b. l. 20, 22, 24). Kiti atsakovo darbuotojai (A. A., D. R., V. B., F. B., J. S., J. I.) 2009-03-27 raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog sausio mėn. pradžioje ieÅ¡kovė sužinojo apie savo motinos ligÄ , todėl buvo atleista nuo darbo ir kurį laikÄ nebuvo darbe, sausio 13-16 buvo atostogose, po to vėl kurį laikÄ nebuvo darbe, ieÅ¡kovė tuo laiku nerengė dokumentų, žino, jog virÅ¡ininkas L.

A. leido ieÅ¡kovei budėti prie mamos neimant atostogų (T. 1, b. l. 43-49). Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad bÅ«tent atsakovo nurodomu laikotarpiu ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nebuvo darbe. 2009-04-06 pasiaiÅ¡kinime Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus vyr. specialistė N. Z. paaiÅ¡kino, kad ji skyriaus virÅ¡ininkei darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymėjo dirbtÄ laikÄ , todėl, kad, virÅ¡ininkės (ieÅ¡kovės) teigimu, jos nebuvimas darbe buvo suderintas su tarnybos virÅ¡ininku L.

A., minėtais laikotarpiais virÅ¡ininkės (ieÅ¡kovės) darbe nebuvo, apgailestauja dėl anksčiau raÅ¡yto melagingo pasiaiÅ¡kinimo (2009-03-26) (T. 1, b. l. 42). N. Z., apklausta liudytoja teismo posėdyje, parodė, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais buvo momentas, kada N. B. darbe visai nebuvo, ieÅ¡kovės darbe nebuvo apie 3 savaites, kažkur nuo sausio 6 d., kovo mėn. – 2 dienas. Ji pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tačiau ieÅ¡kovės pravaikÅ¡tų nežymėjo, kadangi ieÅ¡kovė pasakė, kad jÄ iÅ¡leidžia virÅ¡ininkas (T. 1, b. l. 165).

Liudytojos N. Z. parodymai nepatvirtina, kad atsakovo nurodytais laikotarpiais ieškovė visiškai nebuvo darbe, nes liudytoja buvo pateikusi ir kitokius duomenis 2009-03-26, byloje nebuvo pateikti įrodymai, dėl kokių priežasčių ji buvo pateikusi tokius duomenis. Liudytojas D. R. savo parodymus, kad ieškovės nebuvo darbe laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 6 d. iki 23 d., grindė tuo, kad jis sausio mėnesį jos „beveik“ nematė (T. 1, b. l. 169). Byloje buvo pateikti įrodymai, kad 2009-03-12  UAB „Inžinerinės idėjos“ vadovui adresuotas raštas yra pasirašytas ieškovės (T. 1, b. l. 118).

Taip pat ieÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi ir 2009-01-23 Kvalifikacijos egzamino komisijos protokolÄ Nr.

4, 2009-01-23 Personalo tarnybos išduotus pažymėjimus P. S. ir V. P. (T. 1, b. l. 116, 117). Byloje taip pat buvo pateikti

ieškovės pasirašyti Personalo mokymo skyriaus dokumentai (T. 1, b. l. 110-115). Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kada jie surašyti ir pasirašyti, tačiau byloje esantys įrodymai nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ji juos pasirašė tuo metu, kai atsakovas nurodo, kad ji darė pravaikštas.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo darbuotojai ir vadovas žinojo, jog susirgo ieÅ¡kovės motina. IeÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl materialinės paÅ¡alpos, sergant motinai. IÅ¡ 2009-02-10 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo matyti, kad ji prašė skirti materialinę paÅ¡alpÄ dėl labai sunkiai sergančios mamos, praÅ¡ymas yra vizuotas, nurodant ieÅ¡kovei skirti paÅ¡alpÄ iÅ¡ socialinio fondo (T. 1, b. l. 109). Liudytojai parodė, kad jie žinojo, jog ieÅ¡kovė vykdavo slaugyti motinos. Byloje esančių įrodymų visuma tvirtina, kad ieÅ¡kovė darbo metu iÅ¡vykdavo pas motinÄ su tiesioginio virÅ¡ininko leidimu. Liudytojas L. A., kuris buvo įgaliotas kontroliuoti ieÅ¡kovės darbo drausmę, parodė, kad 2009 m. sausio mėn., kai sunkiai susirgo ieÅ¡kovės motina, ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡leisti atostogų. Kadangi buvo metų pradžia ir buvo didelis darbo krÅ«vis, jis paprašė, kad ieÅ¡kovė neiÅ¡eitų, kad, jeigu labai prireiks, jis iÅ¡leis ieÅ¡kovę pas sergančiÄ motinÄ , tačiau darbas turėjo bÅ«ti atliktas laiku. Kai prasidėjo administracijos restruktÅ«rizacija, reikėjo atleisti vienÄ darbuotojÄ , tada ir paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė neva neteisėtai praleidinėjo darbÄ , nors direktorius žinojo, kad ieÅ¡kovė vienu metu buvo praradusi darbo pažymėjimÄ , jis pats asmeniÅ¡kai informavo direktorių ir personalÄ , kad ieÅ¡kovė kurį laikÄ neturėjo darbo pažymėjimo. Kai kada ieÅ¡kovė iÅ¡eidavo iÅ¡ darbo 2-3 valandom anksčiau, tačiau tai ji darydavo tik su jo leidimu, vienÄ kartÄ jos darbe nebuvo pusę dienos, kadangi Alytuje buvo konsultacija su gydytojais, tačiau nebuvo tokio atvejo, kad ieÅ¡kovės visÄ dienÄ nebÅ«tų darbe. Apie tai, kad jis iÅ¡leisdavo ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, žinojo ir generalinis direktorius. Pagal pareigines nuostatas jis turėjo tokiÄ kompetencijÄ . Žiniaraščiuose jis nežymėjo ieÅ¡kovės nebuvimo darbe, kadangi prie kolektyvinės sutarties pasiraÅ¡ytuose papildomuose protokoluose yra nurodyta, kad labai sunkiais atvejais darbuotojai yra iÅ¡leidžiami iÅ¡ darbo iki

3 dienų iš eilės ir už tai jiems bus mokamas atlyginimas (T. 1, b. l. 164). Liudytojo

L. A. parodymais nesiremti nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes pagal bylos duomenis jis buvo tiesioginis ieÅ¡kovės virÅ¡ininkas, jis kontroliavo ieÅ¡kovės darbo drausmę, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes. Atsakovas taip pat byloje nepaneigė aplinkybių, kad ieÅ¡kovė tam tikru laiku nebÅ«davo darbe ir vykdavo pas sergančiÄ mamÄ tiesioginio virÅ¡ininko leidimu. Toks ieÅ¡kovės nebuvimas darbe negali bÅ«ti vertinamas kaip pravaikÅ¡ta, nes, kaip jau buvo minėta, pravaikÅ¡ta yra į neatvykimas darbÄ be svarbių priežasčių.

Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė savo tiesioginio virÅ¡ininko leidimu negalėjo iÅ¡vykti iÅ¡ darbo, kad jai tokį leidimÄ turėjo duoti atsakovo vadovas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009-11-24 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 11-1-00101-09 (T. 2, b. l .10-14). Å iuo nutarimu nustatytos aplinkybės nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. B. nebuvo darbe tiriamuoju laikotarpiu.

Remiamasi tų pačių liudytojų, kurie buvo apklausti teisme, parodymais, atlikta tarnybinio mobiliojo ryšio telefono bei fiksuoto N. B. tarnybinio ryšio abonento 2009 m. sausio ir kovo mėn. įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analize. Buvo nustatyta, kad ieškovei priklausantis abonentas 8615 31994 Vilniuje esančių stočių veikimo zonoje buvo šeštadieniais – sekmadieniais nuo 2009-01-10 14.52 val. iki 2009-01-11 11.12 val., nuo 2009-01-17 14.16 val. iki 2009-01-18 11.33 val.

Nuo 2009-01-05 14.52 val. iki 2009-01-10 val. 13.25 val., nuo 2009-01-11 14.12 val. iki 2009-01-17 12.21 val. abonentas buvo Prienų r., Alytuje, Varėnos r. esančių mobiliojo ryÅ¡io operatorių bazinių stočių veikimo zonose, nuo 2009-01-17 14.55 val. iki 2009-01-25 13.19 val., nuo 2009-03-11 11.18 val. iki 2009-03-15 19.35 val. abonentas buvo Varėnos r., Alytuje esančių stočių veikimo zonoje. IÅ¡ abonento 2694 2475 skambučių iÅ¡klotinės nustatyta, kad 2009-01-06 9.28 val., 9.23 val., 9.48 val., 13.03 val., 2009-01-19 9.44 val., 2009-01-20 12.37 val., 2009-01-23 9.29 val., 9.38 val. buvo skambinta į N. B. telefonÄ , nurodytomis dienomis veikusį Alytuje esančių operatoriaus stočių veikimo zonoje.

Taip pat nustatyta, kad ieškovei N. B. išduota banko kortele 2009-01-07 16.48 val., 16.49 val., 2009-01-08 13.39 val., 2009-01-09 20.26 val., 2009-01-22

20.32 val., 2009-03-13 19.37 val., 19.38 val. finansinės operacijos buvo atliktos Alytaus mieste. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad tarnybinį telefonÄ buvo palikusi tėvų namuose Alytuje, iÅ¡ palikto telefono skambindavo jos Å¡eimos nariai į L. A. tarnybinį telefonÄ , ji iÅ¡ L. A. telefono

skambindavo šeimos nariams. Apklausta liudytoja gydytoja D. T. nenurodė konkrečių dienų, kada ieškovė

slaugė motinÄ , nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009-01-07 iki 2009-01-26 slaugė.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pakanka įrodyti, jog ieÅ¡kovė nebuvo darbe bent vienÄ darbo dienÄ iÅ¡ nurodytų 12 dienų, tačiau atsakovas byloje nenurodė konkrečios dienos, kuriÄ ieÅ¡kovė nebuvo darbe visÄ dienÄ be virÅ¡ininko leidimo, t. y. dėl nesvarbių priežasčių. Be to, atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p.

nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės

atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 str.) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis

šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008). Taigi ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant ne tik tai, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, bet ir tai, ar drausminė nuobauda buvo skirta laikantis DK 238 str. reikalavimų. Ä®vertinus tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovė netinkamai atlikdavo savo darbo pareigas, pažeidinėdavo darbo drausmę, savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alindavo iÅ¡ darbo, kad atsakovas nenustatė, jog ieÅ¡kovė 2009 m. sausio – kovo mėn. netinkamai atliko savo darbines funkcijas, t. y. nepadarė jos kompetencijai priskirtų darbų (byloje nebuvo paneigtas ieÅ¡kovės argumentas, kad atsakovo generalinio direktoriaus 2009-02-03 įsakymu Nr. P-57 pagrindu ji buvo skatinta už laiku atliktÄ darbÄ ), aplinkybes, dėl kurių ieÅ¡kovė tam tikrÄ laikÄ nebuvo darbe, darytina iÅ¡vada, kad nebuvo pagrindo ieÅ¡kovei skirti drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas praleido DK 241 str. 1 d. numatytÄ vieno mėnesio terminÄ skirti drausminę nuobaudÄ už laikotarpį nuo 2009-01-06 iki 2009-01-12 ir nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23. IeÅ¡kovei drausminė nuobauda buvo paskirta 2009-03-31, t. y. praleidus vieno mėnesio terminÄ . Atsakovas nurodo, kad generalinis direktorius, kuris yra įgaliotas skirti drausmines nuobaudas, apie ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimÄ sužinojo 2009-03-25, todėl vieno mėnesio terminas skirti drausminę nuobaudÄ nėra praleistas. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes byloje nepaneigti įrodymai, tvirtinantys, kad generaliniam vadovui buvo žinoma apie tai, jog serga ieÅ¡kovės motina, jos tiesioginis virÅ¡ininkas jai leidžia vykti pas motinÄ . Tai parodė liudytojas L. A., o liudytoja V. A. B. parodė, kad kolektyve apie tai buvo Å¡nekama (T. 1, b. l. 168). Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasiraÅ¡ydavo darbdavio įgalioti asmenys. 2009 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį pasirašė darbdavio įgaliotas asmuo generalinio direktoriaus pavaduotojas A. K., kuris galėjo ir turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes apie tai, ar ieÅ¡kovė buvo darbe visÄ laikÄ , ar dirbo, jei nebuvo ir nedirbo, tai dėl kokių priežasčių, nes atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pareigas, jos vidutinį mėnesio darbo užmokestį – 11129,79 Lt, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės atliekamos darbo funkcijos buvo svarbios ir darbdaviui reikÅ¡mingos.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė iš darbo buvo atleista be teisėto pagrindo, pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo taisykles.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009-02-09 generalinio direktoriaus įsakymu centrinėje administracijoje buvo panaikintas 251 etatas, iÅ¡ jų ir Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatas, todėl turi bÅ«ti taikomas DK 297 str. 4 d. numatytas alternatyvus darbuotojų teisių gynimo bÅ«das. Å ios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo taikyti DK 297 str. 4 d. numatytÄ alternatyvų darbuotojų teisių gynimo bÅ«dÄ , pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai taikė DK 297 str. 3 d. numatytÄ darbuotojo (ieÅ¡kovės) teisių gynimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininkės pareigų, ieÅ¡kiniu prašė grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir ieÅ¡kovę grÄ Å¾ino į pirmesnį darbÄ , kaip tai numato DK 297 str. 3 d. BylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nesaistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ bylose dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007, konstatuota: kadangi DK 297 str. 3 ir 4 d. nustatyta galimybė taikyti vienÄ iÅ¡ alternatyvių darbuotojo teisių gynimo bÅ«dų, tai teismai, parinkdami vienÄ iÅ¡ jų, turi savo pasirinkimÄ argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu bÅ«tų įvykdytas socialinis teisingumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007, konstatuota, kad DK 287 str. 3,

4 d. nustatyti alternatyvÅ«s darbuotojų teisių gynimo bÅ«dai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, darbdavio atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai nagrinėjamos bylos kontekste buvo kvalifikuoti kaip DK 297 str. 4 d. nurodyta Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lyga – organizacinės priežastys, dėl kurių darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo (sprendimÄ dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbdavys, iÅ¡skyrus teisės aktų nurodytus atvejus, turi teisę priimti savarankiÅ¡kai ir savo rizika), o yra įgaliotas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti neteisėtai iÅ¡ darbo atleisto darbuotojo negalimumÄ grÄ Å¾inti į pirmesnį darbÄ .

Ä®vertinus atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktus duomenis apie atliktus struktÅ«rinius pertvarkymus, nesutiktina su atsakovo pozicija, kad remiantis vien 2009-02-02 atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ieÅ¡kovė neturi bÅ«ti grÄ Å¾inama į darbÄ , t. y. neturi bÅ«ti ginama jos teisė į darbÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė neturėjo bÅ«ti atleista iÅ¡ darbo remiantis atsakovo 2009-02-02 įsakymo pagrindu.

Atsakovas 2009-02-05 praneÅ¡imu/įspėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovei nuo 2009-04-06 pereiti į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas (T. 1, b. l. 8), darbo sutarties priede nurodyta, kad ieÅ¡kovė buvo perkelta į Informacijų technologijų centro Finansinių apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovės pareigas, tačiau generalinis direktorius 2009-04-09 įsakymu Nr. Ä®-293 nuo 2009-04-06 patvirtino laikinÄ etatų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įrašė Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatÄ , iÅ¡braukė iÅ¡ etatų ieÅ¡kovę - Informacinių technologijų centro Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemos diegimo ir eksploatacijos skyriaus Personalo valdymo ir darbo užmokesčio modulio diegimo grupės vadovę (T. 1, b. l. 88-89).

Taigi atliekant struktÅ«rinius pertvarkymus ieÅ¡kovei darbo vieta buvo skirta, tačiau pats atsakovas pakeitė savo sprendimus ir vėl patvirtino Personalo tarnybos Personalo mokymo skyriaus virÅ¡ininko etatÄ .

IÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaičiuota 3560,14 Lt (T. 1, b. l. 77). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteisėtai iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio iÅ¡skaitė 3560,14 Lt, ir priteisė Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovei. Å i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė darė atsakovo nurodytas pravaikÅ¡tas, kad visiÅ¡kai nedirbo atsakovo nurodytu laikotarpiu, neatliko darbinių funkcijų.

Kadangi netenkintas atsakovo apeliacinis skundas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Už advokatės atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 2700 Lt. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumÄ ; 3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28

nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Advokatė parengė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ,

dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ yra 1200 Lt (1,5*800), 8.18 p. nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio advokatui dydis už vienÄ atstovavimo teisme valandÄ yra 120 Lt (0,15*800), 9 p. numato, kad jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Posėdis apeliacinės instancijos teisme truko 1 val. 25 min. Tai reiÅ¡kia, kad rekomenduojama maksimali priteistino užmokesčio suma už ieÅ¡kovės advokatės parengtÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme pagal Rekomendacijas yra 1320 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, į bylos sudėtingumÄ , advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1320 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

            Priteisti ieškovei N. B. iš  atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“

1320 Lt bylinėjimosi išlaidų.

 Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai” 7,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkė                                                                             Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                 Danutė

Kutrienė

                                                                                                             Â

Petras Jaržemskis