cd3f6307-ab8b-4e05-80f6-0dc1ed1d78c2 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-103-755/2020 teisėja Donata Kravčenkienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25324-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.5; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal D.

C. (D. C.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1178-861/2019 pagal D. C. (D. C.) ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. C. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos ir 1 984,00 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo vairuotas automobilis Honda Accord ir motociklas Suzuki, įvykio metu nesunkiai buvo sutrikdyta motociklo vairuotojo A. Č. sveikata. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo prokuroras S. J., o tyrimÄ atliko tyrėja A. Z..

3. Teigė,jog tyrėja A. Z. pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , nes atskleidė tarnybinę informacijÄ tretiesiems asmenims, nuslėpė nuo teismo eksperto procesinius dokumentus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, buvo Å¡aliÅ¡ka, nubaudė nukentėjusįjį ne dėl visų jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodė, jog prokuroras S. J. buvo nekompetentingas, Å¡aliÅ¡kas, pareigas atliko aplaidžiai, nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo žodinį skundÄ dėl tyrėjos A. Z. veiksmų, kaltinamÄ jį aktÄ surašė neiÅ¡samiai ir netiksliai. Pažymėjo, kad teismai ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisino ir procesiniuose sprendimuose nurodė, kad ieÅ¡kovas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, dėl eismo įvykio kaltas pats A. Č., pažeidęs Å¡ių taisyklių reikalavimus.

4. Tvirtino, kad dėl tyrėjos ir prokuroro neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalÄ baudžiamojo proceso metu – advokato (gynėjo) iÅ¡laidos (1 500 Eur) ir iÅ¡laidos, susijusios su privataus teismo eksperto paslaugų (eismo įvykio ekspertizės atlikimas), apmokėjimu (484 Eur). Taip pat patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000 Eur. PaaiÅ¡kino, kad dėl tyrėjos bei prokuroro netinkamai, nerÅ«pestingai, aplaidžiai, formaliai bei nekompetentingai jiems pavestų pareigų atlikimo patyrė stiprų dvasinį iÅ¡gyvenimÄ bei emocinę depresijÄ , negalėjo tinkamai dirbti bei atlikti kasdieninių darbų, kadangi ilgÄ laikÄ jautė emocinę sumaiÅ¡tį, gėdÄ , bejėgiÅ¡kumÄ , nepasitikėjimÄ , sustingimÄ , savivertės praradimÄ .

Didelius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovui kėlė ir tai, kad tyrėja ir prokuroras, kurių pareiga yra tarnauti ir padėti žmonėms, savo elgesiu menkino pasitikėjimÄ policijos/prokuratÅ«ros pareigÅ«nais ir visa teisėsaugos institucija bei žemino jos vardÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Nenustatė, kad tyrėja A. Z. , priimdama procesinius sprendimus ieÅ¡kovo atžvilgiu, buvo Å¡aliÅ¡ka. Pažymėjo, jog dar ikiteisminio tyrimo pradžioje nustatyta, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė A. Z. pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, kad prieÅ¡ vienuolika metų buvo pažįstama su ieÅ¡kovu ir, kad minėta aplinkybė gali sukelti interesų konfliktÄ tarp jos ir ieÅ¡kovo, tačiau nei ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, nei prokuroras pagrindų nuÅ¡alinti tyrėjÄ nuo ikiteisminio tyrimo nerado.

Sprendė, kad tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė eismo įvykio aplinkybes tyrė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ji pagrįstai rinko duomenis, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui, medicininius dokumentus, pažymas iÅ¡ psichikos sveikatos gydymo įstaigų, teikė užklausas valstybinėms įstaigoms prokuroro nurodymu, nepažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.

7. Vertindamas ieÅ¡kovo teiginius dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, teismas pažymėjo, jog pareigÅ«nės parodymų kontekstas, žodžių lingvistinė ir loginė iÅ¡raiÅ¡ka leido teigti, kad pareigÅ«nė apie jai žinomas faktines aplinkybes kalbėjo abstrakčiai, ji žodžiais neiÅ¡reiÅ¡kė įsitikinimo dėl ieÅ¡kovo kaltumo, atskirai pažymėjo, kad aplinkybių iÅ¡samesniam iÅ¡tyrimui buvo bÅ«tina teismo ekspertizė. IeÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl A. Z. raÅ¡ytų Vilniaus priklausomybės ligų centrui, Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, Vilniaus psichikos sveikatos centrui, Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui bei Administracinių pažeidimų registrui, praÅ¡ymų suteikti informacijÄ , taip pat praÅ¡ymai pasinaudoti teise pareikÅ¡ti baudžiamojoje byloje ieÅ¡kinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, procesinių dokumentų nuslėpimo nuo teismo eksperto, nukentėjusiojo nubaudimo ne dėl visų jo padarytų kelių eismo taisyklių, vertino kaip nesusijusias su nagrinėjamos bylos dalyku.

Sprendė, jog minėtos aplinkybės nepagrindė tyrėjÄ A. Z. netinkamai vykdžius pareigas. PridÅ«rė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2016 m. birželio 23 d. nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismo posėdžio metu pažymėjo, kad visos aplinkybės, susijusios su pareigÅ«nės ir ieÅ¡kovo galimais santykiais nagrinėjamai bylai yra nereikÅ¡mingos, nutraukė nepagrįstÄ pareigÅ«nės apklausÄ , nebeapklausė ieÅ¡kovo pusbrolio ir jo sutuoktinės bei bylÄ iÅ¡nagrinėjo remdamasis anksčiau į bylÄ pateiktais įrodymais.

Konstatavo nebuvus pagrindui teigti, kad pareigÅ«nė pažeidė ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijÄ ar atliko kitus jo atžvilgiu kitokius neteisėtus tyčinius veiksmus.

8. Nustatė, kad informacija apie eismo įvykį buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėmis,ji buvo ir iki Å¡iol yra vieÅ¡a, lengvai prieinama bet kuriam asmeniui ne dėl tyrėjos A. Z. netinkamai atliekamų pareigų. PareigÅ«nės pokalbį telefonu apie įvykį su ieÅ¡kovo pusbrolio žmona, teismas vertino kritiÅ¡kai, nes jo metu pareigÅ«nė neatskleidė jokios asmeninės informacijos apie ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovo teiginį, esÄ tyrėja A. Z. atskleidė tarnybinę informacijÄ tretiesiems asmenims, teismas laikė deklaratyviu bei nepagrįstu.

9. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų prokurorÄ netinkamai vykdžius pareigas; ieÅ¡kovo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti įrodymais. IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, jog prokuroras atsisakė priimti ieÅ¡kovo žodinį skundÄ dėl tyrėjos veiksmų, teismas nelaikė pagrindu pripažinti esant ieÅ¡kovo teisių pažeidimu, kadangi Å¡io pareigÅ«no priimti procesiniai sprendimai buvo tikrinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta hierarchine ir teismine tvarka. Sprendė, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad iÅ¡ jo pateikto praÅ¡ymo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo ir galėjo suprasti, kad nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, nepaneigė ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, o tai, kad praÅ¡ymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, buvo atmestas, rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant realiam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

10. Darė iÅ¡vadÄ , kad prokuroro įsitikinimÄ užbaigti ikiteisminį tyrimÄ kaltinamojo akto suraÅ¡ymu lėmė visų byloje surinktų įrodymų įvertinimas ir teigti, kad prokuroras nesilaikė kaltinamajam aktui keliamų iÅ¡samumo ir tikslumo reikalavimų (nepasisakė ir nepateikė teisinio vertinimo apie nukentėjusiojo padarytÄ pažeidimÄ , Å¡io pažeidimo priežastinį ryšį su pasekmėmis ir kt.), nebuvo pagrindo.

11. Sprendė, jog nebuvo pagrindo konstatuoti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės veiksmų neteisėtumo, nes nebuvo nustatyta klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, nenustatyta, jog jie netinkamai vykdė bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ar kitas įstatymuose jiems nustatytas pareigas.

12. Darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo argumentai, kad baudžiamojo proceso veiksmai turėjo esminę reikÅ¡mę jo sveikatos pablogėjimui, bendravimui su draugais, giminėmis, iÅ¡ esmės nepagrįsti įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovui vaistai buvo iÅ¡raÅ¡yti tik vienÄ kartÄ , nors pas gydytojÄ jis lankėsi kelis kartus, nors ieÅ¡kovas teigė, kad giminių akyse jis buvo padarytas nusikaltėliu, kai tuo tarpu jo žmona duodama paaiÅ¡kinimus nurodė, kad giminės apie jį neigiamai negalvojo, nes jį žino.

Teismas svarbia aplinkybe, kuriÄ patvirtino tiek pats ieÅ¡kovas, tiek jo žmona, laikė tai, jog ieÅ¡kovas ypatingai sureikÅ¡mino prieÅ¡ 11 metų turėtÄ pažintį su tyrėja, neadekvatų dėmesį skyrė vykstančiam ikiteisminiam tyrimui, keldamasis naktimis ir raÅ¡ydamas ilgus raÅ¡tus prokurorui ir kaip pats nurodė, apie niekÄ kitÄ negalėdamas galvoti, tik apie bylÄ . Sprendė, kad paties ieÅ¡kovo atitinkamos savybės bei susikurta emocinė bÅ«sena lėmė tai, jog jis galėjo blogai pasijusti dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo.

13. Konstatavo, kad atsakovė negalėjo nulemti ir niekaip nenulėmė ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės, ieÅ¡kovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamÄ poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus, ar emocijas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. C. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ , tinkamai nemotyvuotÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad visi tyrėjos A. Z. atliekami veiksmai tiriant eismo įvykį buvo teisėti ir neÅ¡aliÅ¡ki. PaaiÅ¡kina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurių Å¡alys neginčijo, kad tyrėja A. Z. pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje paskambino savo pažįstamai apelianto pusbrolio V. C. žmonai N. C. ir atskleidė jai, kad jos vyro pusbrolis (apeliantas) pateko į eismo įvykį.

Pažymi, kad žiniasklaidoje trumpai minima informacija apie eilinį eismo įvykį sostinėje apelianto giminaičių buvo nepastebėta, nes tyrėja paskambino apelianto giminaičiams ne eismo įvykio dienÄ , kai žiniasklaidoje jau buvo trumpai, neatskleidžiant esminių apelianto asmens duomenų minima apie šį eismo įvykį, o kitÄ dienÄ po jo ir apelianto giminaičiai tuo momentu nieko nežinojo apie eismo įvykį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tyrėjos veiksmai, atskleidžiant tretiesiems asmenims tarnybinę informacijÄ , yra teisėti, neva todėl, kad žiniasklaidoje jau buvo minima apie eismo įvykį.

Taip pat netinkamai interpretavo byloje esančius duomenis apie tyrėjos A. Z. tarnybinės informacijos neteisėtÄ atskleidimÄ tretiesiems asmenims.

16. Atkreipia dėmesį, jog teismas, iÅ¡vardindamas visuomenės informavimo priemones, kuriose buvo apraÅ¡omas eismo įvykis, paminėjo LNK žinias, tačiau minėtas žinių vaizdo įraÅ¡as bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡tirtas, neperžiÅ«rėtas teismo posėdyje. Teigia, kad dėl bylos vedimo ne elektroniniu variantu, ieÅ¡kovas negalėjo per EPP sistemÄ susipažinti su LNK žinių vaizdo įraÅ¡u, atsakovo atstovai taip pat nepateikė ieÅ¡kovui Å¡io vaizdo įraÅ¡o kopijos. Kadangi vaizdo įraÅ¡as nebuvo iÅ¡tirtas teismo posėdyje, ieÅ¡kovas negalėjo dėl Å¡io vaizdo įraÅ¡o duoti paaiÅ¡kinimų, daryti pareiÅ¡kimų, atkreipti teismo dėmesį į vaizdo įraÅ¡e pastebėtas aplinkybes.

17. Teigia, kad teismo išvada tyrėjai neatskleidus tarnybinės informacijos tretiesiems asmenims, prieštarauja ne tik ieškovo pozicijai, bet net ir pačios tyrėjos A. Z. pozicijai, išreikštai 2016 m. birželio 23 d. teismo posėdyje.

18. Pabrėžia, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu žodžiu ir raÅ¡tu nurodė, kad vienu ieÅ¡kinio pagrindu yra duomenys, kad tyrėja A. Z. paskleidė melagingÄ ir ieÅ¡kovÄ Ä¯Å¾eidžiančiÄ informacijÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas, neva, kaltas (arba yra vienas iÅ¡ dviejų kaltininkų) dėl eismo įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį turėjo pasisakyti dėl Å¡io ieÅ¡kovo nurodyto teisinio pagrindo, bet to nepadarė.

19. Teigia, kad tyrėja A. Z., nurodydama ieÅ¡kovo pusbrolio žmonai apie ieÅ¡kovo kaltumÄ dėl eismo įvykio, pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ , tad teismas turėjo atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame buvo pateikta informacija apie apelianto tariamÄ kaltumÄ . Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad tyrėja ieÅ¡kovo giminaičiams ir pačiam ieÅ¡kovui sakė, jog dėl eismo įvykio kaltas jis ir tai patvirtino vienintelė civilinėje byloje apklausta liudytoja, ieÅ¡kovo žmona N. C..

20. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl liudytojos N. C. (ieškovo žmona) parodymų apie nevienkartinius tyrėjos A. Z. pokalbius su apelianto giminaičiais, dėl liudytojos N. C. (ieškovo žmonos) parodymų apie tai, kad tyrėja A. Z. ne abstrakčiai kalbėjo su apelianto pusbrolio žmona apie apelianto kaltę dėl eismo įvykio, o konkrečiai nurodė, kad apeliantas kaltas dėl eismo įvykio.

21. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tyrėja žodžiu informavo ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovÄ ir ikiteisminį tyrimÄ vadovavusiam prokurorui pažinojus ieÅ¡kovÄ , nes jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teigia, kad duomenys apie tai, jog tyrėja A. Z., neva, žodžiu informavo savo virÅ¡ininkus apie galimÄ viešų ir privačių interesų konfliktÄ , rodo, kad tyrėja suvokė, jog, bÅ«dama gera ieÅ¡kovo (įtariamojo/kaltinamojo) pažįstama, neturėjo atlikti ikiteisminio tyrimo, todėl teismo iÅ¡vada, kad tyrėja nepažeidė viešų ir privačių interesų derinimo principo yra nepagrįsta ir klaidinga.

22. Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tyrėja ir prokuroras turėjo teisinį pagrindÄ pareikÅ¡ti apeliantui įtarimus, jeigu per 8 mėnesius trukusio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ne tik, kad nesurinko nė vieno įrodymo apie apelianto kaltę, bet ir nepaneigė bei nusiÅ¡alino nuo apelianto argumentų dėl jo nekaltumo paneigimo.

23. Nesutinka su teismo pozicija, kad akivaizdžiai neteisėti ir Å¡aliÅ¡ki tyrėjos A. Z. veiksmai – praÅ¡ymai įvairioms įstaigoms bei institucijoms dėl informacijos pateikimo, pasinaudojimo teise reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, procesinių dokumentų nuslėpimas, nukentėjusiojo nubaudimas ne dėl visų jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nesusiję su nagrinėjamu bylos dalyku. Teigia, jog visi minimi tyrėjos veiksmai buvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes ir tiesiogiai susiję su visa tyrimo eiga bei apelianto procesinėmis teisėmis - teise į gynybÄ , teise į kompetentingÄ bei neÅ¡aliÅ¡kÄ ikiteisminį tyrimÄ .

Tvirtina, kad akivaizdžiai neteisėti tyrėjos veiksmai padarė apeliantui didelę turtinę ir moralinę žalÄ , nes, susidÅ«ręs su Å¡iais pažeidimais,apeliantas pradėjo jausti didelį nusivylimÄ dėl policijos pareigÅ«nės veiksmų, atsirado bejėgiÅ¡kumo jausmas prieÅ¡ sÄ moningus neteisėtus tyrėjos veiksmus, atsirado bÅ«tinybė gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, dėl to atsirado ir turtinės iÅ¡laidos.

24. Teigia, kad dviejų pakopų teismai iÅ¡teisino apeliantÄ reabilituojančiais pagrindais, kas reiÅ¡kia, kad visas nepateisinamai ilgai trukęs (8 mėnesiai) ikiteisminis tyrimas iÅ¡ esmės buvo klaidingas. Pažymi, jog tyrėjai A. Z. ir prokurorui S. J. nekaltÄ Å¾mogų patraukus baudžiamojon atsakomybėn, o tikrÄ jį eismo įvykio kaltininkÄ pripažinus nukentėjusiuoju, minėti pareigÅ«nai iÅ¡ esmės suklydo ir toks suklydimas turėjo bÅ«ti atitinkamai vertinamas byloje.

25. Tvirtina, jog tyrėja A. Z. ir prokuroras S. J. ikiteisminio tyrimo metu padarė nemažai klaidų, turėjusių esminę reikÅ¡mę ieÅ¡kovo procesinėms teisėms ikiteisminio tyrimo metu. PaaiÅ¡kina, kad prokuroras suklydo 2016 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo pabaigoje, nepagrįstai atmesdamas apelianto praÅ¡ymÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes teismai, priimdami iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, sutiko su apelianto teiginiais dėl eismo įvykio nebuvus jo kaltės. Taip pat, 2016 metų kovo pradžioje prokuroras S. J. atsisakė priimti ieÅ¡kovo žodinį skundÄ dėl tyrėjos veiksmų, kai baudžiamojo proceso kodekso nuostatos leidžia pateikti prokurorui tiek raÅ¡ytinį, tiek žodinį skundÄ .

Atkreipia dėmesį, jog atsakovo atstovai neneigė faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovas bandė pateikti žodinį skundÄ dėl tyrėjos veiksmų ir mano, kad buvo įrodyta, jog ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo metu bandė atkreipti prokuroro dėmesį į tyrėjos Å¡aliÅ¡kus ir neteisėtus veiksmus.

26. Apeliantui neaiÅ¡ku, apie kokį prokuroro priimtų procesinių sprendimų patikrinimÄ hierarchine ir teismine tvarka minėjo pirmosios instancijos teismas, jeigu niekas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos dėl eismo įvykio metu prokuroro veiksmų teisėtumo netyrė. Priduria, jog apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė daug teisinio bei faktinio pobÅ«džio aplinkybių, pagrindžiančių prokuroro S. J. atliekamų veiksmų aplaidumÄ , nerÅ«pestingumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ - kaltinamojo akto neiÅ¡samumÄ ir netikslumÄ , in dubio pro reo principo pažeidimÄ , nepagrįsto kaltinimo pareiÅ¡kimÄ , neteisėtÄ jo keitimÄ apeliacinės instancijos teisme. Atkreipia dėmesį, jog prokuroras pats netiesiogiai pripažino faktÄ , jog jam nepavyko ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kai kurių bylai svarbių aplinkybių, tÄ nurodydamas savo apeliaciniame skunde.

27. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ne kartÄ Å¾odžiu ir raÅ¡tu teigė, kad jo procesinės teisės ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos ir dėl to, kad ikiteisminis tyrimas truko per ilgai, pažeidžiant įstatyme numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui. Nurodo, kad per 8 mėnesius trukusio ikiteisminio tyrimo laikÄ , aktyviai eismo įvykis buvo tiriamas tik pirmÄ ikiteisminio tyrimo mėnesį, pats eismo įvykio mechanizmas nebuvo sudėtingas ir visi reikalingi duomenys ikiteisminiam tyrimui buvo surinkti pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, todėl mano, jog dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto delsimo apeliantui buvo padaryta žala, o pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl minimų aplinkybių.

28. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių klaidų, aprašant bylos faktines aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo, liudytojų apklausos, ikiteisminio tyrimo pradžios.

29. Nesutinka su teismo pozicija dėl atsisakymo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi teismas iÅ¡ esmės suklydo nepagrįstai pripažindamas akivaizdžiai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus teisėtais. PaaiÅ¡kina, jog apelianto iÅ¡laidos, atsiradusios dėl privataus teismo eksperto V. M. paslaugų apmokėjimo, tiesiogiai susiję su tuo, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro teismo ekspertas M. M. pateikė tikėtinÄ iÅ¡vada, kurioje nepasisakė dėl esminių eismo įvykio aplinkybių.

PaaiÅ¡kina, kad apeliantas, siekdamas apsiginti nuo nepagrįstų įtarimų bei norėdamas padėti ikiteisminiam tyrimui tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertinti eismo įvykio aplinkybes, savo lėšomis apmokėjo privataus teismo eksperto V. M. paslaugas. Prokurorui atsisakius priimti apelianto žodinį skundÄ dėl tyrėjos A. Z. veiksmų, matant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ bei nekompetentingumÄ , jausdamas beviltiÅ¡kumÄ ir bejėgiÅ¡kumÄ , iÅ¡ pareigÅ«nų veiksmų bei jų žodžių suprasdamas, kad ikiteisminis tyrimas faktiÅ¡kai yra baigtas ir netrukus bus suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas bei ikiteisminio tyrimo medžiaga bus perduota į teismÄ , nusprendė pasinaudoti įstatyme suteikta tiese gintis nuo įtarimų ir kaltinimų bei turėti atstovÄ (gynėjÄ ), todėl dėl Å¡io patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kais ir nekvalifikuotais veiksmais.

30. Nurodo, jog tyrėja A. Z., atskleidusi apelianto giminaičiams tarnybinę informacijÄ apie eismo įvykį, pažeidė teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas asmens privatus ir Å¡eimos gyvenimas. PaaiÅ¡kina, kad eismo įvykis ir po jo pradėtas ikiteisminis tyrimas tapo apelianto ir jo Å¡eimos privataus gyvenimo dalimi, tyrėjos atliktas trečiųjų asmenų informavimas apie Å¡ias apelianto privataus gyvenimo aplinkybes buvo nepateisinamas ir padarė jam didelę moralinę žalÄ .

31. Tvirtina, kad buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apelianto argumentus dėl jo pablogėjusios sveikatos, be to, liudytoja patvirtino jo parodymus apie tai, kad ieškovo sveikata pradėjo blogėti ne nuo paties fakto, kad prasidėjo ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o etapais, dėl tyrėjos ir prokuroro netinkamų veiksmų. Teigia, jog teismas nepateikė argumentų, patvirtinančių, kad apelianto sveikatos pablogėjimas susijęs ne su tyrėjos bei prokuroro S. J. netinkamais veiksmais, nenurodė motyvų, kodėl apelianto žmonos nuoseklius parodymus apie tai, kad ieškovo sveikata pradėjo blogėti jau po antro susitikimo su tyrėja A. Z. (2015 metų rugsėjo pradžia) būtina vertinti kritiškai.

32. Pabrėžia, jog nei viename teisės akte nenustatyta kiekybinių kriterijų, leidžiančių priteisti žmogui neturtinę žalÄ priklausomai nuo apsilankymų pas gydytojÄ dažnumo, apeliantas lankėsi poliklinikoje, kad atliktų kraujo tyrimÄ bei užsiregistruoti pas gydytojÄ , ir per minimus apsilankymus poliklinikoje apeliantas nesilankė pas Å¡eimos gydytojÄ . Pažymi, kad iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų patvirtina apeliantui patyrus sveikatos negalavimus dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.

33. Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su 2003-2004 m. apelianto draugyste su tyrėja A. Z. bei jos nutrÅ«kimu, tyrėjai A. Z. galimai dėl asmeninės neapykantos apeliantui tyčia nekompetentingai atlikus jai pavestas pareigas, turėjo padėti pirmosios instancijos teismui suvokti tikruosius pareigÅ«nės tikslus ikiteisminio tyrimo metu. Tvirtina, jog tyrėjos atliktų neteisėtų veiksmų gausa rodo, kad galimai dėl asmeninių motyvų ji priėmė jau pirmÄ ikiteisminio tyrimo dienÄ sprendimÄ Å¡aliÅ¡kai ir tyčia nekompetentingai atlikti ikiteisminį tyrimÄ .

34. Teigia, jog teismas nemotyvavo savo išvadų dėl apelianto asmeninių savybių, lėmusių sveikatos negalavimus dėl vykstančio tyrimo, nepasisakė dėl vieno iš ieškovo esminių argumentų apie tai, kad jam neturtinė žala dėl pareigūnų veiksmų pasireiškė ne tik tuo, jog pablogėjo jo psichinė, emocinė savijauta, bet ir tuo, kad ženkliai sumažėjo jo ir jo giminaičių pasitikėjimas pareigūnais.

35. Nurodo, kad atsakovės atstovai netiesiogiai pripažino ieÅ¡kinio pagrįstumÄ : Teisingumo ministerijos atstovas pats nėra kategoriÅ¡kai įsitikinęs, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, ir netiesiogiai sutinka su tuo, kad galimai yra pagrindas dėl konkrečių pareigÅ«nų ir valstybės institucijų veiksmų taikyti valstybei atsakomybę; prokuratÅ«ros atstovas iÅ¡ esmės neneigia faktinių aplinkybių, kad galimai pareigÅ«nų (tyrėjos ir prokuroro) veiksmai buvo neteisėti, tik mano, kad neteisėti veiksmai nepadarė apeliantui turtinės ir neturtinės žalos.

Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nei vieno klausimo ieÅ¡kovui bei atsakovo atstovams. Mano, kad teismas jau iki bylos nagrinėjimo pradžios susiformavo iÅ¡ankstinę nuostatÄ atmesti ieÅ¡kinį, todėl itin pasyviai vadovavo bylos nagrinėjimui, o į sprendimÄ daugiausia pažodžiui įtraukė Vilniaus apygardos prokuroro atsiliepimo į ieÅ¡kinį teiginius, kas leido suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.

36. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pirmajame parengiamajame posėdyje patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro S. J. 2015 metų spalio mėnesio suraÅ¡ytÄ atsisakymÄ tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ leisti jam suremontuoti jo automobilį po eismo įvykio, kurį apeliantas laikė pertekliniu ir neturėjusiu tarnybinio bÅ«tinumo, tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ apklausti byloje tyrėjÄ A. Z. ir prokurorÄ S. J., nes Å¡ių pareigÅ«nų parodymai turėjo padėti teismui visapusiÅ¡kai nustatyti esmines bylos aplinkybes. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti tyrėjÄ ir prokurorÄ , o po to priimant sprendimÄ selektyviai remtis tyrėjos duotais baudžiamojoje byloje prieÅ¡taringais parodymais, iÅ¡ dalies prieÅ¡taraujančiais ieÅ¡kovo ir vienintelės liudytojos parodymams, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir priimto sprendimo nepagrįstumÄ .

37. Nurodo, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp neapklaustos civilinėje byloje tyrėjos A. Z. parodymų baudžiamojoje byloje bei ieškovo ir liudytojos parodymų civilinėje byloje ir tokiais veiksmais apribojo ieškovo teisę įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, apribojo ieškovo teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams.

38. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino didesnės dalis tyrėjos atliktų veiksmų teisėtumo, apsiribodamas tik vienu epizodu, netinkamai vertino įrodymus apie prokuroro S. J. atliktų veiksmų neprofesionalumÄ , Å¡aliÅ¡kumÄ ir darbo aplaidumÄ .

39. Tvirtina, kad byloje yra ir tiesioginis, ir netiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo bei žalos atsiradimo, nes visos apelianto patirtos materialinės išlaidos ir moraliniai išgyvenimai, sveikatos sutrikimai, tiesiogiai susiję su tyrėjos bei prokuroro neteisėtais veiksmais/neveikimu,jų klaidomis, nerūpestingumu, aplaidumu, neprofesionalumu.

40. PraÅ¡o, kad apeliacinis bylos nagrinėjimas vyktų žodine tvarka, nes, mano, kad tai geriau užtikrins bylos nagrinėjimo iÅ¡samumÄ , bet iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo raÅ¡ytine tvarka.

41. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti.

42. Nurodo, kad informacija apie ieÅ¡kovo nurodomÄ eismo įvykį buvo paskelbta anksčiau visuomenės informavimo priemonėmis LNK žinių reportaže, delfi.lt, lrytas.lt, tv3.lt, 15min.lt straipsniuose, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog žinių reportaže ir paskelbtuose straipsniuose pateikiama informacija leido aiÅ¡kiai identifikuoti, kad eismo įvykyje dalyvavo ieÅ¡kovas. Pažymi, jog pareigÅ«nė ieÅ¡kovo artimiems giminaičiams (pusbroliui ir jo žmonai) pateikė informacijÄ , kuri jau iki tol vieÅ¡ai buvo žinoma neapibrėžtam asmenų ratui (tapo vieÅ¡a), prieinama bet kuriam asmeniui, kuris pažįsta ieÅ¡kovÄ ir galėtų jį atpažinti pagal tokiÄ informacijÄ .

43. Tvirtina, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime negalėjo remtis LNK žinių vaizdo įraÅ¡u, nes bylos nagrinėjimo metu Å¡is įrodymas nebuvo iÅ¡tirtas. PaaiÅ¡kina, kad teismo posėdžio metu tiriant įrodymus, teisėja Å¡alių paklausė, ar Å¡alys yra susipažinusios su nagrinėjamos bylos medžiaga, ar reikia pagarsinti bylos medžiagÄ , ir ieÅ¡kovas patvirtino, kad to nereikia daryti. Atkreipia dėmesį į tai, kad LNK žinių vaizdo įraÅ¡as yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris atskleidžia ne daugiau nei kiti į civilinę bylÄ pateikti įrodymai.

Pažymi, jog ieškovas viso teisminio proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde, nepateikė argumentų, kuriais būtų paneigiamas tyrėjos ieškovo artimiems giminaičiams pateiktų faktų atitikimas tiesos kriterijui, jokių argumentų paneigti, kad tyrėjos išsakytas teiginys („gali būti abipusė kaltė“) yra ne nuomonė, bet faktas. Kartu atkreipia dėmesį, jog įrodymai ir paties ieškovo pozicija pagrindžia, kad tyrėja iškart po eismo įvykio negalėjo paskambinti ieškovo artimiems giminaičiams.

44. Tvirtina, kad viso civilinio proceso metu ieÅ¡kovas rodė neįsitikinimÄ , nuolatos keitė savo pozicijÄ , kÄ konkrečiai tyrėja pasakė, kuo galėjo buvo pažeista ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcija ir lemia, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu yra nenuoseklus, sÄ moningai iÅ¡kreipia įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes ir pateikia jų asmenines interpretacijas, taip mėgindamas suklaidinti teismÄ . Teigia, jog pokalbyje su ieÅ¡kovo pusbrolio žmona, pareigÅ«nė apie jai žinomas faktines aplinkybes kalbėjo abstrakčiai, ji nereiÅ¡kė įsitikinimo,vertino ankstyvÄ tyrimo stadijÄ , o jos teiginiai nesuponavo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo.

45. Pažymi, jog ieÅ¡kovo nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ paneigia tai, kad visuomenės informavimo priemonėse ieÅ¡kovo eismo įvykis buvo apžvelgtas plačiai, kai kurios priemonės neapsiėjo nuo kategoriÅ¡ko ieÅ¡kovo kaltės įvertinimo.

46. Teigia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai apeliacinio skundo dalyje dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo remiasi aplinkybe, jog tyrėja ikiteisminio tyrimo pradžioje apeliantui pačiam pasakė, esÄ jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Pabrėžia, jog ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kuri nesudaro Å¡ios civilinės bylos teisminio nagrinėjimo dalyko, nes savo procesiniuose dokumentuose nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ ieÅ¡kovas grindžia tik aplinkybe, jog tyrėja ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo artimiems giminaičiams tariamai pasakė, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio.

47. Nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu teismui nevertinus liudytojos, ieÅ¡kovo žmonos, parodymų. PaaiÅ¡kina, jog parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė apklausti tiesiogiai aplinkybes galinčius paliudyti pusbrolį bei jo žmonÄ , prašė apklausti vienintele liudytoja savo žmonÄ ,todėl teismas pagrįstai laikė svarbesniais byloje esančius tiesioginius įrodymus ir jais vadovavosi priimdamas sprendimÄ , juo labiau, kai papildomas abejones, vertinant liudytojos parodymÄ patikimumÄ , kelia artimi ieÅ¡kovo ir liudytojos santykiai.

48. Teigia ieÅ¡kovÄ nepagrįstai argumentuojant, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki įtarimų pareiÅ¡kimo praėjo 5 mėnesiai, per kuriuos nebuvo surinkta jokių įtarimÄ pagrindžiančių įrodymų ir nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo pradžiÄ bei eigÄ .

49. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas, nesilaikydamas teisminio nagrinėjimo dalyko ribų, nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo teiginius, jog kitos su tyrėjos neÅ¡aliÅ¡kumu susijusios aplinkybės (konkrečiai tik dėl pareigÅ«nės A. Z. suraÅ¡ytų praÅ¡ymų suteikti informacijÄ Vilniaus priklausomybės ligų centrui, Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, Vilniaus psichikos sveikatos centrui, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui bei Administracinių pažeidimų registrui) savarankiÅ¡kai galėjo sukelti neturtinę žalÄ . Pažymi, jog ieÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nelaikė Å¡ių tyrėjos veiksmų savarankiÅ¡kai sukeliančiais neturtinę žalÄ , o tik tariamai įrodančiais neÅ¡aliÅ¡kumÄ , teisminio proceso metu nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savarankiÅ¡kai Å¡iais veiksmais sukeltÄ Å¾alÄ .

50. Teigia, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina tyrėjai prisipažinus nuslėpus dokumentus nuo Lietuvos teismo ekspertizės centro, iÅ¡kreipdamas įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė elgėsi rÅ«pestingai, informavo prokurorÄ apie pateiktus dokumentus, minėti dokumentai buvo vertinami ir sprendimas priimtas prokuroro diskrecija.

51. Nesutinka su teiginiais, tyrėjai nenubaudus nukentėjusiojo už tai, kad Å¡is kirto vientisÄ iÅ¡tisinę linijÄ , nes Å¡is faktas nebuvo nustatytas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadoje.

52. Nurodo, kad teismas pagrįstai ieÅ¡kovo skundÄ dėl prokuroro nepagrįsto atsisakymo priimti ieÅ¡kovo žodinį skundÄ dėl tyrėjos veiksmų vertino turinio aspektu, tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimÄ ir pripažino skundu dėl nuÅ¡alinimo, kuriam keliamas raÅ¡ytinės formos reikalavimas. Atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai identifikavo, kad prokurorui buvo skambinama, norint pateikti skundÄ Å¾odžiu, o ne prieÅ¡ingai, kaip ieÅ¡kovas pradėjo teigti teismo posėdžio metu - susitarti dėl skundo pateikimo.

53. Teigia, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai skunde remiasi prokuroro 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiu metu pateiktais teiginiais, kurie iÅ¡traukti iÅ¡ pasisakymų konteksto, nes prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad specialisto iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka tuo atžvilgiu, kad ji neatskleidžia ar abiejų-ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo, ar tik ieÅ¡kovo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykį.

54. Tvirtina, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nepripažino prokuroro veiksmų neteisėtais.

55. Nurodo, jog ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo konkrečius procesinių dokumentų lapus, kurie tariamai turėtų pagrįsti, kad ieÅ¡kovas nuo pat pradžių kėlė klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo delsimo, ir mano, kad juose ieÅ¡kovas paprasčiausiai pateikė asmeninį samprotavimÄ apie prokuroro nesusipažinimÄ su tyrimo medžiaga, bet ne argumentus dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Be to, nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kuriais pagrįstų dėl ikiteisminio tyrimo trukmės patirtos žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Tvirtina, jog teismas pagrįstai nevertino ikiteisminio tyrimo trukmės pagrįstumo ir apie tai nepasisakė savo sprendime.

56. Teigia, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde remiasi liudytojos parodymais, kurie prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytai pozicijai, be to, minėtos liudytojos parodymai prieÅ¡taringi dėl to , kada ieÅ¡kovas pradėjo jausti iÅ¡gyvenimus. Nurodo, jog į bylÄ nebuvo pateikta informacija, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ tai neturėjo aukÅ¡tesnio kraujo spaudimo, iÅ¡raÅ¡e neminima nieko apie galimas aukÅ¡to spaudimo priežastis, apie ieÅ¡kovo psichologinės bÅ«klės pablogėjimÄ .

57. Nesutinka su argumentais, kad teismas nepagrįstai rėmėsi motyvais, jog ieškovo asmeninės savybės bei susikurta emocinė būsena galėjo lemti tai, kad jis galėjo blogai pasijusti dėl vykstančio tyrimo, nes ieškovo ūmų charakterį pagrindžia tyrėjos 2016 m. birželio 23 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai, nagrinėjamos bylos metu ieškovas dažniausiai kalbėdavo pakeltu tonu, negerbė atsakovo atstovų teisės pasisakyti, nekreipė dėmesio į teisėjos duodamas jam pastabas.

58. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

59. Nurodo, jog skunde apeliantas nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti jo ieÅ¡kinyje, jokių kitų motyvų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , nenurodo.

60. Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį.

61. Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

62. Teigia, jog apeliantas pateikia tuos pačius motyvus, kurie buvo pateikti ieÅ¡kinyje, bet nenurodo motyvų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ .

63. PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nė, rinkdama duomenis, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamos veikos tyrimui, veikė vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų rengimÄ , jų turinį ir tvarkymÄ . Atkreipia dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet ne kaltinimai padarius tokiÄ veikÄ , todėl apelianto teiginys dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra nepagrįstas.

64. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė niekaip negalėjo paveikti prokuroro sprendimo dėl kaltinamojo akto suraÅ¡ymo, nes ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ perdavė tyrimui vadovavusiam prokurorui priimti sprendimui ir kaltinamajam aktui suraÅ¡yti.

65. Pažymi, kad ieÅ¡kovas dėl galimai tyrėjos ir prokuroro neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu turėjo teisę reikalauti nuÅ¡alinti nuo tyrimo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nę, prokurorÄ , tačiau tokia teise nepasinaudojo.

66. Teigia, jog apelianto teiginiai, esÄ jo atžvilgiu vykdyti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti, Å¡aliÅ¡ki, neparemti jokiais konkrečiais įrodymais ar argumentais, grindžiami tik prielaidomis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

68. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis Å¡ios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra bÅ«tinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir Å¡ių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei spręsti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

69. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovas D. C. 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl atsakovės atstovų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad civilinį procesÄ reglamentuojantis teisės aktas – CPK, apeliacinėje instancijoje numato iÅ¡ esmės dviejų rÅ«Å¡ių procesinius dokumentus – apeliacinį skundÄ ir atsiliepimÄ Ä¯ jį (CPK 305 str., 318 str.). Kadangi ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl atsakovės atstovų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepriskirtini nei apeliaciniam skundui, nei atsiliepimui į jį, kolegija atsisako priimti minėtÄ dokumentÄ (CPK 185 str.).

70. Nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, eismo įvykio metu D. C. vairuojamas automobilis Honda Accord susidÅ«rė su ta pačia kryptimi A. Č. vairuotu motociklu Suzuki SFV 650. Dėl Å¡io eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta A. Č. sveikata. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2015 m. rugpjūčio 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-48257-15, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroras S. J. 2015 m. spalio 1 d. ikiteisminį tyrimÄ pavedė atlikti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniajai tyrėjai A.

Z.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1460-276/2016 D. C. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (1 t., b. l. 36-41). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi dėl 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio prokuroro ir nukentėjusiojo A. Č. apeliacinius skundus atmetė (1 t., b. l. 42-50). Dėl tyrėjos veiksmų, jai atliekant pavestas funkcijas 71. Apeliantas D. C., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtina, jog teismas netinkamai vertino tyrėjos A.

Z. veiksmus, jai tiriant 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykį, ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl tarnybinės informacijos atskleidimo tretiesiems asmenims, dėl melagingos, pažeidžiančios apelianto asmens garbę ir orumÄ , informacijos paskleidimo, dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimo, užklausų, praÅ¡ymų pateikti civilinius ieÅ¡kinius siuntimo įvairioms įstaigoms ir institucijoms, procesinių dokumentų nuslėpimo nuo teismo eksperto, nukentėjusiojo nubaudimo už ne visus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

72. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos ir baudžiamosios bylų duomenimis, nesutinka su apelianto skunde išdėstytais motyvais ir pažymi, jog šioje skundžiamo sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas (CPK 185 str.).

73. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų asmens nekaltumo prezumpcijÄ , pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimÄ arba lemtų jų padarymÄ . Apeliantas D. C. tvirtina, jog tyrėjos A. Z. tarnybinės informacijos atskleidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji apie apelianto dalyvavimÄ 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykyje pranešė jo pusbrolio žmonai N. C..

74. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad tyrėja A. Z. atskleidė tarnybinę informacijÄ tretiesiems asmenims ir su tokia iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka dėl to, kad: 74.1. Baudžiamosios bylos Nr. 1-1460-276/2016 duomenimis, ginčo eismo įvykis įvyko apie 14 val. 28 min. (baudž. b. 1 t., b. l. 4). Žiniasklaidos priemonėse (interneto portaluose) informacija apie minėtÄ eismo įvykį pasirodė jau 14 val. 58 min. (interneto portaluose delfi.lt, 15min.lt), 15 val. 09 min. portale lrytas.lt, 15 val. 42 min. portale tv3.lt (2 t., b. l. 12-17, 93-98).

Minėtuose portalų straipsniuose buvo pateikta informacija apie apelianto gimimo metus, jo vairuoto automobilio valstybiniai numeriai,iÅ¡ paskelbtų nuotraukų galima nustatyti automobilį Honda vairavusį vairuotojÄ , taip pat straipsniuose buvo nurodyta ir galima abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų atsakomybė. Minėtos aplinkybės leido daryti iÅ¡vadÄ , jog dar iki pavedimo tyrėjai A. Z. atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio suformulavimo momento, informacija apie apelianto dalyvavimÄ eismo įvykyje ir galimÄ atsakomybę jau buvo paskleista žiniasklaidos priemonėse ir laisvai prieinama.

Teisėjų kolegija pastebi, jog Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės Å¡ios informacijos paskleidimui tai, kad apelianto giminaičiai jos nepastebėjo, nes žinia buvo iÅ¡vieÅ¡inta visuotinai prieinamose žiniasklaidos priemonėse (CPK 185 str.); 74.2. Sutiktina, jog nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių neneigė, kad tyrėja A. Z. asmeninio pokalbio su apelianto giminaičio žmona N. C. metu teiravosi apie apelianto giminystės ryÅ¡ius su paÅ¡nekovės sutuoktiniu ir atsakė į paÅ¡nekovės klausimÄ dėl apelianto dalyvavimo eismo įvykyje, tačiau kolegija pabrėžia, jog Å¡i informacija galėjo bÅ«ti pateikta tik po žiniasklaidoje pasirodžiusių praneÅ¡imo apie eismo įvykį.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tyrėjai A. Z. tik 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ dėl eismo įvykio, o apeliantas neįrodinėjo, kad tyrėja dar iki tyrimo pradžios žinojo eismo įvykio aplinkybes ir iki praneÅ¡imų interneto portaluose pasirodymo informacijÄ perdavė apelianto giminaičiams (CPK 12 str., 178 str.); 74.3. Vertinant tyrėjos A. Z. pokalbį su N. C. (apelianto pusbrolio sutuoktine), kokį pateikė tyrėja A. Z. 2016 m. birželio 23 d. teisiamajame teismo posėdyje, matyti, jog tyrėjos pasisakymas apie ginčo įvykio vairuotojų kaltę kilo ne jos iniciatyva, tyrėjos nuomonė buvo pateikta kaip atsakymas į N. C. klausimÄ dėl kaltės. Minėtame teismo posėdyje tyrėja teigė, jog „gali bÅ«ti abipusė kaltė“ (baudž. b. 2 t., b. l. 72).

Šiuo atveju, toks tyrėjos A. Z. aiškinimas dėl pokalbio su N. C. turinio pakankamais ir leistinais įrodymais, pvz., kito tame pačiame pokalbyje dalyvavusio asmens paaiškinimais, nepaneigtas (CPK 12 str., 178 str.).

75. Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netyrė LNK žinių reportažo vaizdo įraÅ¡o, nors jį paminėjo savo sprendime, kas nesudarė galimybių apeliantui susipažinti su reportaže pateikta informacija. Kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovės atstovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kinį pateikė internetinę nuorodÄ Ä¯ minėtÄ Å¾inių reportaÅ¾Ä , todėl nemano, jog apeliantui buvo užkirstas kelias susipažinti su reportažu (2 t., b. l. 4).

Juo labiau, kad teismas 2018 m. lapkričio 12 d. ir paÅ¡tu, ir Elektroninių paslaugų portalu iÅ¡siuntė apeliantui praneÅ¡imÄ apie gautÄ vaizdo įraÅ¡Ä ir galimybę su įraÅ¡u susipažinti (CPK 179 str. 3 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėtas lydraÅ¡tis Elektroninių paslaugų portale apeliantui buvo pristatytas sekančiÄ dienÄ , t. y. 2018 m. lapkričio 13 d. apeliantas perskaitė teismo siųstÄ praneÅ¡imÄ ,todėl neabejotinai jam buvo žinoma vaizdo įraÅ¡o susipažinimo tvarka ir galimybės pateikti savo nuomonę dėl to.

Kolegija taip pat pastebi, jog 2019 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, apeliantas sutiko , kad nebÅ«tų garsinta bylos medžiaga ir tai leidžia dar kartÄ spręsti, jog su visais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir su žinių reportažo vaizdo įraÅ¡u, jis ,tikėtina, buvo susipažinęs ar tam bent nebuvo jokių procedÅ«rinių kliūčių (CPK 185 str.).

76. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto skunde pateikta kasacinio teismo praktika šioje byloje negalima remtis ir negalima jos pagrindu vertinti tyrėjos veiksmus dėl tarnybinės informacijos paviešinimo, nes pateikta kasacinio teismo nutartis buvo priimta baudžiamojoje byloje, kurioje faktinės aplinkybės buvo visiškai kitokios nei nagrinėjamoje byloje.

77. Kolegija kritiÅ¡kai vertina A. Z. 2016 m. birželio 23 d. teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡sakytÄ mintį dėl jos padarytos klaidos praneÅ¡ant apelianto giminaičiams apie jo dalyvavimÄ eismo įvykyje, nes visuma bylos aplinkybių patvirtina, kad informacija apie apelianto dalyvavimÄ eismo įvykyje ir galimÄ atsakomybę jau buvo vieÅ¡ai paskelbta žiniasklaidos priemonėse iki tyrėjos pokalbio su N. C..

78. Vertinant apelianto teiginius dėl melagingos, pažeidžiančios asmens garbę ir orumÄ informacijos paskleidimo, kolegija sprendžia, jog nebuvo įrodyta, kad pareigÅ«nė A. Z. pateikė tokiÄ informacijÄ apie apeliantÄ (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). 2016 m. birželio 23 d. teisiamajame teismo posėdyje tyrėja A. Z. patvirtino pasakiusi apelianto giminaičio sutuoktinei apie galimÄ abipusę eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltę. Tokia pati informacija buvo paskelbta ir delfi.lt publikacijoje apie ginčo eismo įvykį (2 t., b. l. 12-14). Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo laikyti tyrėjos A. Z. iÅ¡sakytas mintis, nuomonę, vertinimÄ kaip melagingÄ , asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ (CPK 185 str.). Neįrodžius paskleistos informacijos melagingumo, nėra pagrindo vertinti apelianto argumentus dėl jo pažeistos garbės ir orumo.

79. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti tyrėjÄ pažeidus nekaltumo prezumpcijÄ . Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo iÅ¡vada ir jos motyvais, todėl nesikartoja. Tik atkreipia dėmesį, jog apeliantas nepagrįstai akcentuoja tyrėjÄ iÅ¡reiÅ¡kus vienareikÅ¡mį teiginį dėl jo kaltės eismo įvykyje, kai byloje nenuginčijai įrodyta, kad tyrėja pokalbio metu nurodė apie galimÄ abipusę, o ne tik apelianto kaltę.

80. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl liudytojos N. C., apelianto sutuoktinės, paaiškinimų. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje apeliantas savo reikalavimams pagrįsti rėmėsi tik vienos liudytojos – sutuoktinės, paaiškinimais. Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju apelianto sutuoktinės teikti paaiškinimai turėtų būti vertinami tik gretinant juos su kitais įrodymais dėl to, kad liudytoja, kaip ieškovo sutuoktinė yra tikėtina suinteresuota ieškovui palankia bylos baigtimi, liudijo apelianto naudai.Pastebima , kad ji tiesiogiai nedalyvavo pokalbiuose su tyrėja A. Z., todėl neatmestina, jog galėjo teikti tik subjektyvius vertinimus , paaiškinimus iš kitų asmenų pasakojimo apie tokį pokalbį.

81. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, apeliantas tvirtina, kad tyrėja A. Z. pažeidė viešų ir privačių interesų derinimo principÄ , nes, bÅ«dama gera apelianto pažįstama, atliko ginčo ikiteisminį tyrimÄ , buvo Å¡aliÅ¡ka apelianto atžvilgiu.

82. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirtos aplinkybės dėl apelianto ir tyrėjos A. Z. pažinties ir teismas nenustatė tyrėjos Å¡aliÅ¡kumo priimant procesinius sprendimus apelianto atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka, kad pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad tyrėja A. Z. informavo ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovÄ ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorÄ dėl daugiau kaip prieÅ¡ 10 metų buvusios pažinties su apeliantu, nėra, tačiau, vertinant tyrėjos atliktus veiksmus ikiteisminiame tyrime bei paties apelianto veiksmus, nekyla pagrindas pripažinti tyrėjai buvus Å¡aliÅ¡kai apelianto atžvilgiu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).Pastebima, jog apeliantas nuÅ¡alinimo tyrėjai nereiÅ¡kė, nekonkretizavo dėl kokių priežasčių ar asmeninių savybių tyrėja galėjo nesÄ Å¾iningai siekti nepalankios apeliantui tyrimo baigties.

83. Apeliantas, grįsdamas tyrėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , nuosekliai tvirtina teikęs prokurorui žodinį skundÄ dėl jos Å¡aliÅ¡kumo, tačiau pripažįsta, kad raÅ¡tiÅ¡ko skundo neteikė, siekdamas nekelti rÅ«pesčių tyrėjos karjerai. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste sprendžia, jog tokie veiksmai nėra pateisinami, jei kyla realios abejonės dėl galimai Å¡aliÅ¡ko tyrimo. Apeliantui nepasinaudojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, pagrįstai manant tyrėjai galint bÅ«ti Å¡aliÅ¡kai dėl prieÅ¡ 10 metų buvusios pažinties, neteisinga ir nepagrįsta bÅ«tų visÄ atsakomybę dėl nenusiÅ¡alinimo perkelti tyrėjai A.

Z. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str. 1 d.). Juo labiau, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti visgi tyrėjai A. Z. buvus Å¡aliÅ¡kai atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl eismo įvykio (CPK 12 str., 185 str.).

84. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 1-1460-276/2016 duomenų matyti, kad praÅ¡ymus dėl duomenų pateikimo tyrėja parengė gavusi pavedimÄ atlikti ikiteisminį tyrimÄ , užklausas į registrus pateikė tik 2016 m. kovo 2 d., jau po įtarimo apeliantui pareiÅ¡kimo (baudž. b. 1 t., b. l. 40, 71-78). Apeliantas minėtus tyrėjos veiksmus įvardindamas kaip Å¡aliÅ¡kus, neįrodinėja, kad visÄ gautÄ informacijÄ tyrėja panaudojo kitur nei ikiteisminiam tyrimui, kad atlikdama pirmiau paminėtus veiksmus ikiteisminiame tyrime,ji pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ikiteisminio tyrimo atlikimo tvarkÄ . Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl pareigÅ«nės atliktų veiksmų teisėtumo pagrįsta ir teisinga (CPK 185 str.).

85. Vertinant apelianto D. C. argumentus dėl tyrėjos veiksmų teikiant pasiÅ«lymus VSDFV Vilniaus miesto skyriui bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateikti civilinius ieÅ¡kinius, kolegija neturi pagrindo pripažinti tokius tyrėjos veiksmus Å¡aliÅ¡kais( neteisėtais). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas akcentuoja tyrimo atlikimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ (Kodekso 2 str.). Civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bet kuriuo proceso metu, ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (Kodekso 112 str. 1 d.).

Å iuo atveju, tyrėjos A. Z. pasiÅ«lymai VSDFV Vilniaus miesto skyriui bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai pateikti civilinius ieÅ¡kinius ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia civilinių ieÅ¡kinių pateikimo tvarkos, prieÅ¡ingai, vertinami kaip operatyvÅ«s ir nevilkinantys ikiteisminio tyrimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pasiÅ«lymai pareikÅ¡ti civilinius ieÅ¡kinius buvo pateikti ne pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, o pareiÅ¡kus įtarimÄ apeliantui. Tad pagrindo pripažinti tokius tyrėjos veiksmus ,kaip virÅ¡ijančius suteiktus įgaliojimus ar neteisėtus ,nėra (CPK 185 str.).

86. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu tyrėjÄ nuslėpus nuo teismo eksperto apelianto pateiktus dokumentus ir pabrėžia, jog sprendimÄ neteikti minėtų apelianto dokumentų Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui, vykdžiusiam tyrėjos užduotį, priėmė ne tyrėja, o ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojantis prokuroras ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2015 m. spalio 30 d. prokuroro S. J. raÅ¡tas Nr. 2.S-(2084)-61061 (baudž. b. 1 t., b. l. 51). Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados įžanginės dalies matyti, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras tyrimo medžiagÄ gavo 2015 m. spalio 5 d., apelianto 2015 m. spalio 2 d. paaiÅ¡kinimas dėl įvykio aplinkybių tyrėjai iÅ¡ prokuratÅ«ros iÅ¡siųstas 2015 m. spalio 30 d. (baudž. b. 1 t., b. l. 29-35, 51).

Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tyrėja fiziÅ¡kai neturėjo apelianto paaiÅ¡kinimo ir jo priedų, kada siuntė užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centrui, minėta medžiaga nedisponavo, tad ir neturėjo kÄ â€žnuslėpti“ nuo tyrimÄ atlikusios įstaigos (CPK 185 str.). Kartu kolegija pastebi, jog apeliantas Å¡ioje vietoje iÅ¡ esmės nesutinka su prokuroro sprendimu pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ ir nuotraukas pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, todėl plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako, nes apeliantas prokuroro sprendimÄ pridėti papildomus apelianto pateiktus dokumentus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos galėjo apskųsti aukÅ¡tesniam prokurorui.

87. Apeliantas teigia, kad tyrėja A. Z. nenubaudė nukentėjusiojo A. Č. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo – kirtus vientisÄ iÅ¡tisinę linijÄ , taip veikdama Å¡aliÅ¡kai ir nekompetentingai. Kolegija neturi pagrindo vertinti tokių tyrėjos veiksmų teisėtumo, kadangi apelianto minimas galimas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nenagrinėtinas civiliniame procese (CPK 1 str. 1 d.). Juo labiau neturi pagrindo pasisakyti dėl nukentėjusiajam asmeniui skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Dėl prokuroro veiksmų 88. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto D. C. teiginius dėl ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro S. J. veiksmų, bei remdamasi byloje esančiais įrodymais, neturi pagrindo pripažinti prokurorÄ S. J. padarius esminių klaidų (CPK 185 str.).

89. Apeliantas teigia, kad prokuroras 2016 m. kovo 22 d. nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Kolegija pažymi, jog Å¡ioje byloje apeliantas be pagrindo kritikuoja 2016 m. kovo 22 d. nutarimÄ atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ , kadangi tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo peržiÅ«rėjimas galimas tik ikiteisminiame tyrime pateikus skundÄ aukÅ¡tesniam prokurorui. Apeliantas pripažįsta, jog tokio skundo neteikė, todėl civiliniame procese revizuoti minėto nutarimo pagrįstumÄ nėra prielaidų (CPK 1 str.).

90. Vertinant argumentus dėl prokuroro veiksmų atsisakius priimti žodinį apelianto skundÄ dėl tyrėjos A. Z. veiksmų, kolegija nurodo, jog, nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnis numatė tiek žodinio, tiek raÅ¡ytinio skundo dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no veiksmų pateikimÄ , prokurorui atsisakius priimti žodinį skundÄ , apeliantas turėjo galimybę pateikti tokį skundÄ ir raÅ¡ytiniu formatu. Tai, kad apeliantas atsisakė pateikti tokį skundÄ , nesuteikia pagrindo prokuroro veiksmus traktuoti kaip neteisėtus ar esmingai pažeidžiančius apelianto teises bei interesus ikiteisminiame tyrime.

Kita vertus, pastebėtina, jog žodinio skundo pateikimui nereikalingas prokuroro sutikimas ar nesutikimas. Jeigu vis dėl to apeliantas laikė prasmingu apie tokį ketinimÄ (pateikti žodinį skundÄ ) papildomai informuoti prokurorÄ ir pastarasis dėl to neiÅ¡sakė akivaizdaus pritarimo, savaime tas nevertinama kaip aplinkybė, rodanti pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumÄ .

91. Apeliantas tvirtina, jog prokuroro S. J. suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas nemotyvuotas, teisiÅ¡kai nepagrįstas. Kolegija nesutinka su tokiu tvirtinimu, nes baudžiamÄ jÄ bylÄ rengiantis nagrinėti ir nagrinėjant teisiamajame posėdyje nebuvo konstatuotas kaltinamojo akto neiÅ¡samumas, nemotyvavimas ar kiti procedÅ«riniai trÅ«kumai, byla nebuvo perduota prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikimo kodekso reikalavimams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 str. 2 d.). Tai, kad teismas, iÅ¡tyręs surinktus įrodymus, priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas tokį nuosprendį paliko nepakeistu, savaime nedaro kaltinamojo akto ydingu. Kolegija priduria, jog apeliantas, akcentuodamas kaltinamojo akto ydingumÄ , kritikuoja kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes (pvz., eismo įvykio aplinkybių iÅ¡dėstymas), kurių vertinimas patenka į baudžiamojo proceso sritį.

92. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio tyrime susiklostė situacija, kai skirtingai buvo įvertinti surinkti bylos duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės nebuvo surinkta naujų, reikÅ¡mingai skirtingų nei surinkti ikiteisminiame tyrime, duomenų. Gavus specialisto iÅ¡vadÄ , tyrėjas ir prokuroras turėjo teisinį pagrindÄ formuluoti įtarimÄ ir po to teikti bylÄ teismui. Tai, jog kita teisminė institucija iÅ¡ tų pačių faktinių duomenų dėl apelianto kaltės sprendė kitaip, savaime nereiÅ¡kia nei neteisėtų tyrimo, prokuroro veiksmų fakto , nei bendros pareigos elgtis taip, kad nepadaryti žalos, nesilaikymo.

Pabrėžtina, jog prieÅ¡inga nuomonė (vertinimas), kuri pagrįsta bylos medžiaga, tame tarpe specialisto iÅ¡vada, įforminta kaltinamajame akte, nerodo nerÅ«pestingo veikimo ir juolab tokio laipsnio, kad jis galėtų bÅ«ti įvertintas kaip per aukÅ¡tas. Kolegija vertina, kad bylos duomenys neleido iÅ¡ karto nuspręsti dėl konkretaus asmens kaltės. Kartu pastebi, jog prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, tas iÅ¡ karto nebuvo akivaizdu ir teismui, kuris nutartimi vertino, kad kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus ir atidavė bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, užuot grÄ Å¾inęs jÄ tyrimui dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto (2016 m. gegužės 3 d. nutartis; baudž. b., 1 t., b. l. 134).

Atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu netgi keltas klausimas dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo, tačiau apelianto atstovas Å¡io klausimo iÅ¡ esmės nepalaikė (baudž. b., 2 t., b. l. 77). Dėl ikiteisminio proceso trukmės 93. Apeliantas D. C. teigia, jog dėl pernelyg užsitęsusio ikiteisminio tyrimo proceso jam buvo padaryta žala ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėjo dėl to pasisakyti.

94. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei faktinius duomenis, sprendžia, jog apeliantas, nors ir aiškiai ir nedviprasmiškai nebuvo suformulavęs atskiro argumento dėl patirtos žalos dėl pernelyg ilgai užsitęsusios ikiteisminio tyrimo, tačiau savo reikalavimus grindė minėta aplinkybe per prokuroro galimo netinkamo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui prizmę. Visgi teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog ikiteisminis tyrimo trukmė šiuo konkrečiu atveju buvo per ilga (CPK 185 str.).

95. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio pradėtas tÄ pačiÄ dienÄ , prokuroro pavedimu tyrimo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. spalio 28 d., kuris pratęstas iki 2016 m. balandžio 28 d. (baudž. b., 1 t., b. l. 1, 3). Minėtu laikotarpiu buvo atlikti įvairÅ«s ikiteisminio tyrimo veiksmai, kaip apžiÅ«ros protokolo sudarymas, liudytojų apklausos, pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centrui užduotis pateikti atsakymus į suformuluotus klausimus, kuri atlikta 2016 m. sausio 8 d., įtarimo pareiÅ¡kimas ir pan.

Tai, kad laukiant atsakymo iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro, esminių veiksmų nebuvo atlikta, nepatvirtina tyrimo eigai nepagrįstai užsitęsus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnį, ikiteisminis tyrimas baigiamas prokurorui įsitikinus, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, todėl iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro negavus atsakymo į tyrėjos suformuluotÄ užduotį ir atlikus baigiamuosius tyrimo veiksmus, kaip įtarimo pareiÅ¡kimu, jo apklausos, prokurorui nebuvo pagrindo baigti ikiteisminį tyrimÄ .

96. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismo ekspertizės centras atlieka teismo ekspertizes, tyrimus ir pagrindiniai ekspertizių užsakovai yra teismai, prokuratÅ«ros, policija, muitinės tarnybos, saugumo ir specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė, privatÅ«s fiziniai ir juridiniai asmenys, užsienio teisėsaugos tarnybos. Esant vienintelei tokios rÅ«Å¡ies įstaigai Lietuvoje ir turint didelį asmenų, kurie naudojasi centro paslaugomis, ratÄ , natÅ«ralu, jog tyrimai užtrunka.

Byloje nėra aplinkybių, o juo labiau ir apeliantas nepateikia tokių, kurios lemtų ypatingÄ svarbÄ tyrėjos pateiktos užduoties vertinimÄ ir dėl ko tyrimas turėtų bÅ«ti buvęs atliktas prioritetine ( skubos) tvarka (CPK 12 str., 178 str.). Dėl turtinės ir neturtinės žalos 97. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui, nenustačius pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimÄ dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio, nebuvo pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl apelianto turtinės žalos, nes nebuvo įrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į pirmiau nutartyje nurodytas iÅ¡vadas, kolegija apeliaciniame procese neturi pagrindo pasisakyti dėl apelianto skunde nurodytų teiginių bei argumentų dėl turtinės žalos pagrįstumo ir įrodomumo, nes ir Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nebuvus nustatytiems tyrėjos A. Z. ir prokuroro S. J. neteisėtiems veiksmams ikiteisminiame tyrime. Kitaip tariant, nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų valstybės atsakomybei kilti, nėra sÄ lygų visumos ir žalai pripažinti (CPK 185 str.).

98. Tuo pačiu pažymėtina, kad nenustačius tyrėjos ir prokuroro neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo vertinti ir apelianto teiginius dėl neturtinės žalos pagrįstumo bei jos atsiradimo aplinkybių. Apeliantas, grįsdamas patirtÄ neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės remiasi liudytojos, savo sutuoktinės paaiÅ¡kinimais, kurie , minėta, kelia abejones dėl jų subjektyvumo, o iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų rodo, kad apeliantas kreipėsi į gydytojus ikiteisminio tyrimo medžiagai jau patekus į teismÄ (1 t., b. l. 142; baudž. b. 1 t., b. l. 134).

Kolegija, nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl neturtinės žalos ir jų nekartoja, tačiau nesiima vertinti pirmosios instancijos iÅ¡vadų dėl apelianto asmeninių savybių, nes tokias iÅ¡vadas teismas padarė pagal savo vidinį įsitikinimÄ , nesant objektyvių įrodymų. Dėl teismo procesinių veiksmų 99. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, buvo Å¡aliÅ¡kas, nepagrįstai atsisakė patenkinti apelianto praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti prokuroro 2015 m. spalio mėnesį suraÅ¡ytÄ atsisakymÄ leisti apeliantui suremontuoti jo automobilį po eismo įvykio, iÅ¡kviesti liudytojais tyrėjÄ A.

Z., prokurorÄ S. J.. 100. Teisėjų kolegija nurodo, jog kitoks teismo sprendimas nei tikėjosi apeliantas savaime nelemia nei teismo netinkamo įrodymų vertinimo, nei jo Å¡aliÅ¡kumo. Nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė teismo pažeidimų taikant įrodymų vertinimo taisykles. 101. Vertinant argumentus dėl nepagrįsto teismo atsisakymo tenkinti apelianto praÅ¡ymus, teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2018 m. gruodžio 11 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , sprendžia, jog teismas pagrįstai ir motyvuotai atsisakė patenkinti apelianto D.

C. praÅ¡ymÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir tyrėjos bei prokuroro kvietimo liudyti. Bylos nagrinėjimo kontekste apeliantas savo patirtÄ Å¾alÄ grindė konkrečiais tyrėjos ir prokuroro veiksmais, kurių tarpe nebuvo nurodytas prokuroro atsisakymas leisti apeliantui remontuoti automobilį po eismo įvykio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino kaip nesusijusį su byla. 102. Sutinka kolegija ir su teismo sprendimu nekviesti liudytojais tyrėjos ir prokuroro dėl paaiÅ¡kinimų apie jų atliekamÄ profesinę pareigÄ â€“ nusikalstamų veikų tyrimÄ , nes visi atlikti ikiteisminiame tyrime veiksmai reglamentuoti teisės aktais ir jų teisėtumÄ galima patikrinti kitais įrodymais.

Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai ir argumentai nelaikytini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais, jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo , todėl kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m.birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). 103.

Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybę, todėl apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija Eigirdas Činka Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė