cd3e8664-2439-4fa5-a0b7-e52d508bf261 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamosios bylos Nr. 1A-360-908/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42056-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B.

K. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio, 68 straipsnio 2 dalimi, B. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – trejiems metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotas valstybės naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. B. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 20 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma sumažinti nuteistajam B. K. paskirtÄ baudÄ iki 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos ir prailginti baudos sumokėjimo terminÄ iki aÅ¡tuonių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl savo elgesio, suvokia, jog nusipelnė dėl baudos bausmės kylančių neigiamų pasekmių, suvokia bausmės prevencinius tikslus, tačiau praÅ¡o, kad skiriama bauda aiÅ¡kiai neprieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016) dėl bausmės skyrimo bei individualizavimo ir teigiama, kad spręsdamas bausmės klausimÄ teismas turi įvertinti su konkrečiu kaltinamuoju susijusias faktines ir gyvenimiÅ¡kas aplinkybes.

Argumentuojant, kodėl nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtu baudos dydžiu nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) nuteistajam B. K. gimė sūnus, o iki 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis buvo bedarbis, bet negavo bedarbio pašalpos, nes prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, pažymima, kad B. K. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, taip buvo apsunkintos jo galimybės įsidarbinti, nes be asmens dokumento darbdaviai nuteistojo neįdarbindavo.

Nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoÅ¡altkalviu, tačiau jam nustatytas valandinis darbo užmokestis, įsipareigojant mokėti ne mažesnę nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali alga, todėl B. K. nėra užtikrintas dėl didesnio darbo užmokesčio. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo žmona yra bedarbė, todėl nuteistasis vienintelis finansiÅ¡kai iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Gynėjo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta 3 750 Eur bauda, sumokant jÄ per keturis mėnesius, taptų nepakeliama naÅ¡ta nuteistajam, o tai neiÅ¡vengiamai sukeltų neigiamas pasekmes ir jo Å¡eimai.

Dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų nuteistojo Å¡eimos finansinės padėties aplinkybių teigiama, kad nuteistasis B. K. negali didelėmis dalimis per trumpÄ laikotarpį sumokėti skirtos baudos. Apeliacinio skundo argumentai grindžiami prie skundo pridedamais dokumentais.

3. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Audronė Å ukienė (toliau ir – prokurorė) atsiliepimu praÅ¡o apeliacinė skundÄ atmesti. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis gailisi dėl savo elgesio, tačiau vykusio proceso metu jis savo kaltės nepripažino, nurodė galimai melagingas įvykio aplinkybes, taip siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodoma, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis automobilį vairavo pavojingai, mėtėsi po keliÄ , didino greitį ir nors jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau buvo nustatyti akivaizdÅ«s jo neblaivumo požymiai.

Nėra objektyvaus pagrindo paskirtÄ 75 MGL dydžio baudÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ . Pažymėta, kad bauda yra pati Å¡velniausia bausmė, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o B. K. paskirtos baudos dydis yra artimas Å¡ios bausmės minimaliam dydžiui, nors jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. B. K. finansinė padėtis ir jo Å¡eimos interesai negali bÅ«ti laikomi iÅ¡imtine aplinkybe, sudarančia pagrindÄ skirti mažesnę baudÄ nei skyrė pirmosios instancijos teismas ar nustatyti ilgesnį jos mokėjimo terminÄ .

Pažymėta, kad B. K. anksčiau skirtos areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatgrasė nuo nusikalstamo elgesio, be to, įtakos nuteistajam nepadarė ir turimas vaikas bei noras rÅ«pintis Å¡eimas. Pabrėžiama, kad B. K. poreikis iÅ¡laikyti Å¡eimÄ egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas pasekmes dėl nusikalstamo elgesio. Be kita ko, nenustatyta, kad nuteistojo galimybės ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo yra apsunkintos. Prokurorės vertinimu, dėl nusikalstamos veikos kilusios neigiamos pasekmės savaime neturėtų bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti bausmę, o tai, kad bausmė nuteistam asmeniui sukelia suvaržymų ir nepatogų, nereiÅ¡kia, jog jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu neginčijamos nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės ar nuteistojo B. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos baudos dydžio ir nustatyto jos sumokėjimo termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistÄ jį pripažino kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų neiÅ¡sakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia bausmės dydžio ir jos įvykdymo termino klausimÄ .

6. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020), todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Atsižvelgdama į skundžiame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į B. K. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltės formÄ ir rūšį – nuteistasis tyčia padarė pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamÄ nusikaltimÄ , susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam.

Toks elgesys kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui bei kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta B. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys – praeityje teistas Å¡eÅ¡is kartus (1 t., b. l. 71-73), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 74-75), tačiau turi Å¡eimÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra dirbantis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę B. K., visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

8. Pažymėtina tai, kad konkrečiÄ bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

9. Nuteistasis B. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas B. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo paties asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti B. K. skiriant baudos bausmę ir nustatant jos dydį – 75 MGL, kuriÄ nuteistasis įpareigotas sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11. Pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12. B. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už nesunkų nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistajam apylinkės teismas skyrė ne tik Å¡velniausiÄ iÅ¡ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių, tačiau ir jos dydį nustatė itin artimÄ minimaliam, t. y. 75 MGL (3 750 Eur).

13. Apeliaciniu skundu praÅ¡oma pirmosios instancijos paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 60 MGL dydžio ir prailginti baudos sumokėjimo terminÄ iki aÅ¡tuonių mėnesių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skunde pateikiamos aplinkybės dėl nuteistojo finansinės padėties, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam skirtos baudos dydis nustatytas netinkamai ir dėl to reikėtų jį keisti ar lengvinti bausmės įvykdymo sÄ lygas. Nagrinėjant nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam B. K. paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama.

14. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme B. K. kaltės nepripažino ir neigė padaręs nusikalstamÄ veikÄ , be to, iÅ¡ pradžių apskritai neigė vairavęs automobilį (1 t., b. l. 84-86, 100-102, 137-138). Argumentuojant, kodėl nuteistajam skirta bausmė laikytina per griežta, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistajam B.

K. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus (2 t., b. l. 23), o jo žmona nedirba (pagrindžiama prie skundo pridėtu Užimtumo tarnybos el. laiÅ¡ku apie A. K. paskirtÄ susitikimÄ (2 t., b. l. 24)); nuteistasis vienintelis finansiÅ¡kai iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė 2020 m. spalio 20 d., vadinasi, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo sÅ«nus jau buvo gimęs. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad 75 MGL dydžio baudos sumokėjimas per keturis mėnesius neiÅ¡vengiamai sukeltų neigiamas pasekmes ne tik nuteistajam, bet ir jo Å¡eimai.

Å ių apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad neigiamos pasekmės, kurias sukelia nuteistajam skiriama bausmė, yra neiÅ¡vengiamos, jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas bausmės skyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad sÅ«naus gimimas ir Å¡eimos turėjimas nesulaikė B. K. nuo nusikalstamo elgesio, nors bÅ«damas praeityje ne kartÄ patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, galėjo įvertinti už nusikalstamÄ veikimÄ gresiančias pasekmes, kurios, be kita ko, neiÅ¡vengiamai gali apsunkinti ir nuteistojo Å¡eimos finansinę situacijÄ , tačiau nusikalstamo elgesio neatsisakė.

Be to, kaip teisingai pažymima ir prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nuteistojo B. K. elgesiui įtakos nepadarė ir anksčiau taikytos terminuoto laisvės atėmimo bei areÅ¡to bausmės. Nors bausmės tikslai turi vienodÄ reikÅ¡mę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau bausmės tikslas – nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis, todėl apeliaciniame skunde minimas bendrosios prevencijos tikslas negali bÅ«ti nepagrįstai sureikÅ¡mintas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam B.

K. kilsiančios pasekmės dėl baudos bausmės įvykdymo yra neproporcingos ir neteisingos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda neprieštarauja teisingumo principui.

15. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatyto paskirtos baudos sumokėjimo termino pagrįstumÄ ir atitiktį teisingumo principui, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį. Vadinasi, pagal bendrÄ taisyklę nuteistajam paskirta bauda turi bÅ«ti sumokama per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį Å¡ios bausmės įvykdymo terminÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo B. K. 75 MGL dydžio baudÄ sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16. Nors nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad iki 2021 m. gruodžio 2 d. B. K. buvo bedarbis, negavo bedarbio iÅ¡mokos, tačiau taip pat nurodo, kad prieÅ¡ tai dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, gynėjo teigimu, dėl kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – buvo apsunkintos nuteistojo galimybės įsidarbinti, tačiau apeliantas nurodo, kad nuo 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistasis įsidarbino autoÅ¡altkalviu. Byloje nustatyta, kad Å¡iuo metu nuteistasis yra dirbantis ir kas mėnesį gaunantis pastovias pajamas, o skundo argumentai, kad nuteistasis nėra užtikrintas dėl darbo užmokesčio, laikytinas subjektyvaus pobÅ«džio apelianto pasvarstymu, kuris neturi objektyvaus pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo neginčijamai spręsti, kad nuteistasis negaus pajamų tiek, jog galėtų įvykdyti jam paskirtÄ bausmę.

Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirtos baudos dydis turi būti mažinamas ar ilginamas jos sumokėjimo terminas, nes apeliacinio skundo argumentai neleidžia konstatuoti, jog nuteistajam skirtos baudos dydis ar keturių mėnesių ilgio jos įvykdymo terminas nepagrįstas ir aiškiai prieštaraujantis teisingumo principui.

17. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta, ir nustatė pagrįstÄ jos įvykdymo terminÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės ar jos įvykdymo sÄ lygų keitimo klausimai taip pat gali bÅ«ti sprendžiami bausmės vykdymo procese, jeigu paaiÅ¡kėtų, jog nuteistasis B.

K. neturi lėšų skundžiamu nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti,, nes BVK 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : Atmesti nuteistojo B. K. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Arūnas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė