cd3de084-0772-4ccb-bf58-24b864ac82d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                      (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., nukentėjusiesiems J. C. ir R.

S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ ,- n u s t a t ė: V. M., 2014-01-21 apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į vairavimo sÄ lygas, nepasirinko saugaus greičio ir nesugebėjęs sustabdyti transporto priemonės atsitrenkė į prieÅ¡ais stovėjusius, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, automobilius Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinęs tris transporto priemones iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Å iais savo veiksmais V. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M. paaiÅ¡kino, kad jis pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau iÅ¡kart po to, kai atsitrenkė į kitas transporto priemones, jų vairuotojams jis pasiÅ«lė užpildyti Eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau pastarieji to daryti nesutiko.

V. M. teismui nurodė, jog jis kitų transporto priemonių vairuotojams paliko savo duomenis: pavardę, transporto priemonės numerius, todėl jis nemanė, jog jam nuvažiavus iÅ¡ eismo įvykio vietos, toks jo veiksmas bus traktuojamas kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos. Taip pat V. M. paaiÅ¡kino, jog eismo įvykio metu jis nebuvo iÅ¡gėręs, alkoholio jis nevartoja jau 5 metus, eismo įvykis jam sukėlę Å¡okÄ , buvo didelė nervinė įtampa, todėl ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, ir tik grįžęs į namus suprato, kad pasielgė netinkamai.Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji J.

C. teismui paaiškino, jog po eismo įvykio išlipusi iš savo automobilio pamatė, kad automobilis apgadintas iš abiejų pusių, girdėjo, kaip eismo įvykio kaltininkas siūlė tartis ir nekviesti policijos, tačiau ji nesutiko tartis ir paskambino policijai. Nukentėjusioji taip pat paaiškino, jog, jos nuomone, buvo akivaizdu, kad ji ruošiasi skambinti policijai, tačiau nežino, ar V. M. girdėjo, kad ji telefonu kalba su policija, jis nusisuko, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo.Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis R.

S. teismui nurodė, kad po eismo įvykio jis matė V. M., jis atrodė neblaivus, siÅ«lė nukentėjusiems pinigus, paskui pasiÅ«lė pildyti deklaracijÄ . Nukentėjusysis teismui taip pat paaiÅ¡kino, kad buvo nuspręsta kviesti policijÄ ir, jo manymu, tÄ girdėjo ir V. M.. Po to, kai buvo iÅ¡kviesta policija, V. M. įsėdo į savo automobilį, ir iÅ¡važiavo, prieÅ¡ nuvažiuodamas, iÅ¡kišęs galvÄ per langÄ pasakė, jog nukentėjusieji užsiraÅ¡ytų jo transporto priemonės numerius.

R. S. nurodė ir tai, kad jis dar pats bandė stabdyti nuvažiuojantį V. M., tačiau pastarasis neklausė ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad remiantis ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatomis, nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ankstinės galios. Visus įrodymus teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Iš bylos medžiagos: administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2),  policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5), Eismo įvykio schemos (b. l. 6), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo (b. l.

9) bei paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, nukentėjusiųjų R. S. ir J. C. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (b. l. 8-9) bei jų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2014-01-21 įvyko eismo įvykis, kurį, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. M., nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuspėjęs sustabdyti automobilio atsitrenkė į prieÅ¡ais jį sustojusius, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, automobilius – Honda Jazz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ nukentėjusiosios J.

C., ir Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ nukentėjusiojo R. S., eismo įvykio metu minėti automobiliai buvo apgadinti. Taigi, V. M. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pažeidimÄ Ä¯rodyta minėta bylos medžiaga ir nekelia jokių abejonių. Å ioje administracinio teisės pažeidimo byloje V. M. suraÅ¡ytame protokole nurodoma, kad jis padarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tent, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, pažeisdamas KET taisykles.

Minėta ATPK norma yra blanketinė, jÄ inkriminuojant bÅ«tina nuoroda į Kelių eismo taisyklių atitinkamus punktus. V. M. suraÅ¡ytame protokole nurodoma, kad jis pažeidė KET 232 punkto nuostatas. Å iame punkte pasakyta, kad: jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji R.

S. ir J. C. teismui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kart po eismo įvykio jie nesutiko tartis su eismo įvykio kaltininku, pranešė jam, kad ketina kviesti į eismo įvykio vietÄ policijÄ , ir pamatė, kaip pastarasis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nesulaukęs policijos pareigÅ«nų. Å ie parodymai yra patikimi, nes jie neprieÅ¡tarauja tarpusavyje ir juos patvirtino pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, kuris teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis po savo sukelto eismo įvykio, patyrė nervinį Å¡okÄ , todėl iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, tačiau, jo nuomone, kiti eismo įvykio dalyviai užsirašė jo vairuotos transporto priemonės valstybinius numerius, žinojo jo duomenis – vardÄ , pavardę, todėl, jo nuomone, toks jo elgesys neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas konstatuoja, kad objektyvieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai V. M. veiksmuose yra nustatyti, nes jis neįvykdė KET 232 punkto nuostatų, pats nepranešė apie eismo įvykį policijai, o kitiems eismo įvykio dalyviams praneÅ¡us apie eismo įvykį, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo bÅ«tinasis požymis yra tyčinė kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibÅ«dindamas šį privalomÄ jį subjektyvųjį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymį yra pažymėjęs, kad jis gali bÅ«ti nustatytas tik tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Teismo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad V. M. sÄ moningai nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos – suprasdamas, kad kiti eismo įvykio dalyviai, nesutikdami tartis su juo ir pildyti Eismo įvykio deklaracijos, ketina kviesti policijos pareigÅ«nus, jis, nelaukdamas, kol pastarieji atvažiuos, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Vien aplinkybė, kad nukentėjusieji turėjo galimybę įsidėmėti V.

M. vairuoto automobilio valstybinius numerius savaime nerodo, kad V. M. neturėjo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. V. M. elgesys (objektyviai atlikti veiksmai) rodo, kad jis tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal tiek pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatytÄ . Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, elgesį po pažeidimų padarymo, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas nuobaudos skyrimui aplinkybes.

V. M. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1dalyje padarymÄ skirtinos straipsnių sankcijose numatytos minimalaus dydžio nuobaudos. Vadovaudamasis ATPK 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas, n u t a r i a: V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 100 Lt baudÄ . V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Gediminas Viederis