AS-822-240-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-240/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00079-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 2013 m. sausio 4 d. išsiuntė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 62-1050 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 2S-5810.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad terminas praleistas, nes praėjusiais metais buvo daug ne darbo dienų, be to, pareiškėjas negalėjo gauti tinkamos teisinės pagalbos skundui surašyti ir jį paruošti. Pažymėjo, kad skundo ir nutarimų kopijas gavo tik 2013 m. sausio 3 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 62-1050 jam paskirta nuobauda, pastarąjį nutarimą apskundė Departamentui, taigi pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo dėl bausmes vykdančių institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjo skundžiamas Departamento sprendimas buvo priimtas 2012 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtas sprendimas jam buvo įteiktas 2012 m. gruodžio 12 d., taigi paskutinė diena skundui dėl šio sprendimo panaikinimo buvo 2013 m. sausio 2 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2013 m. sausio 4 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti (ABTĮ 32 str. 1 d.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo išvardintos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų apskundimu ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio jam pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 19–20), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą priimti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teigia, kad nežinojo, kad į 20 dienų apskundimo terminą įskaičiuojamos ir nedarbo dienos. Pažymėjo, kad neturi aukštojo išsilavinimo, todėl norėdamas tinkamai surašyti skundą, turėjo prašyti teisinės pagalbos suteikimo, o ji nėra suteikiama nedelsiant. 2012 m. gruodžio 28 d. pateikė skundą su priedais nukopijuoti, bet jam nukopijavo ne visus lapus, todėl turėjo iš naujo pateikti prašymą dėl kopijų padarymo. Kopijos jam buvo įteiktos 2013 m. sausio 3 d. ir jis nedelsdamas jau kitą dieną skundą išsiuntė, kartu su prašymu atnaujinti terminą, jeigu teismas laikys, kad jis praleistas. Pažymi, kad terminas praleistas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjo skundas paduotas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 62-1050, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda ir Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 2S-5810, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas jam įteiktas 2012 m. gruodžio 12 d. Nors pareiškėjas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas minėtas aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir nuo šios dienos skaičiavo skundo padavimo termino eigos pradžią, ir nustatė, kad paskutinė diena skundui paduoti buvo 2013 m. sausio 2 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2013 m. sausio 4 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti ir prašo jį atnaujinti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Kaip minėta, pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido dėl to, kad nežinojo, kad į apskundimo terminą įskaičiuojamos ir darbo dienos; neturi tinkamo išsilavinimo, todėl turėjo laukti, kol jam bus suteikta teisinė pagalba; tada turėjo laukti, kol bus padarytos dokumentų kopijos, o gavęs visas kopijas kitą dieną skundą išsiuntė. Terminą pareiškėjas praleido 2 dienomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teiginys, jog pareiškėjas nežinojo, kad į 20 dienų apskundimo terminą įskaičiuojamos ir nedarbo dienos, negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė termino atnaujinimo prasme.

Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti (pagal teismų praktiką tai nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių) (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Kaip nurodoma skunde, pareiškėjas jį išsiuntė kitą dieną, gavęs skundo ir su juo siunčiamų dokumentų kopijas, taigi nepagrįstai neuždelsdamas.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleistų terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrįstas pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, įvertino ne visas paminėtas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis naikintina ir termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė