2022-01-12 Nr. AB-1123-3-62-3-01365-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-9-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01365-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5; 37.6

.(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (pagal gyventojų registro duomenis – E.) Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 2S-2354 „Dėl E. Č. skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas), Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 82/04K-87, 2019 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 82/04K-130, 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 82/04K-158 (toliau visi kartu – ir Nutarimai), priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl fizinio susidorojimo jis nesutiko atlikti bausmės jam paskirtame būryje. Dėl to pareiškėjui buvo paskirtos neteisėtos nuobaudos. Administracija persekiojo pareiškėją už jo reiškiamą nepasitenkinimą dėl narkotikų platinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Marijampolės PN darbuotojai siekė susidoroti su juo kitų kalinių rankomis. Marijampolės PN, skirdami nuobaudas, pažeidė tarptautinės teisės aktus bei pareiškėjo teises, jam ilgą laiką buvo taikomos žiaurios, nežmoniškos, pačios sunkiausios bausmės – 15 parų iš eilės laikant baudos izoliatoriuje, ribojant visas jo teises. Skiriamos nuobaudos kamerų tipo patalpoje buvo atliekamos netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjui būnant izoliatoriuje, buvo draudžiama pirkti maistą, nebuvo galima susitikti su artimaisiais, siųsti korespondencijos. Visa tai vyko tik dėl to, kad pareiškėjas ne kartą ragino administraciją imtis veiksmų prieš narkotikų platinimą, mobiliųjų telefonų naudojimą. Marijampolės PN pareigūnai R. M. ir I. B. jį terorizuoja, kerštauja, naudoja psichologinį smurtą, verčia pakeisti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN administraciją ir į Kalėjimų departamentą dėl jo izoliavimo. Pagal teisės aktus, Kalėjimų departamentas privalo kontroliuoti pataisos įstaigas ir jas prižiūrėti. Kalėjimų departamento Sprendimas yra neteisėtas, nes jį pasirašė ne direktorius, o asmuo, laikinai pavaduojantis skyriaus vadovą. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus nereagavo ir tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjui neturinę žalą, t. y. didelius moralinius išgyvenimus, reikšmingus sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Marijampolės PN atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Vadovaujantis BVK 142 straipsniu, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos. Pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK nuostatas. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu, jiems nesuteikiami pasimatymai, neleidžiama apsipirkti Marijampolės PN parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) nurodytų daiktų. Nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien leidžiama pasivaikščioti 1 valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – 2 valandas. Marijampolės PN Kybartų sektorius vadovavosi BVK nuostatomis. Tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo Kybartų sektoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos.

3.2. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuo 2012 m. gegužės 10 d. Jis nuolat atsisako atlikti bausmę pataisos namų gyvenamojoje zonoje su kitais nuteistaisiais. Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, kad kiti nuteistieji planuotų ar norėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju. 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui su Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. 14/07K-1693 nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimas bei tolimesnė šių sveikatos sutrikimų eiga nėra susijusi su kalinimo sąlygomis. Pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

4. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, jog išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir Sprendimu nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus Marijampolės PN Nutarimus. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Marijampolės PN Nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus, konstatavo, kad Nutarimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Pareiškėjas pateikė tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog Marijampolės PN siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 82/04K-87 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 parų – už tai, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – apie 16.00 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame l būryje. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.2. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 82/04K-130 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų – už tai, kad jis 2019 m. balandžio 28 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – apie 16.00 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame l būryje. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.3. Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 82/04K-158 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų – už tai, kad jis 2019 m. gegužės 13 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą – apie 16.05 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame l būryje. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

6.4. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris Sprendimu nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos.

7. Teismas rėmėsi BVK 10 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – BVK 12 straipsnyje, specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Teismas rėmėsi BVK 5 straipsniu, 12 straipsnio 1–2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 143 straipsnyje įtvirtinta nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarka ir nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 28 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 13 d. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1 būryje. Teismas nurodė, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje priežastis – visi būriuose gyvenantys nuteistieji yra narkomanai arba narkotikų prekeiviai ir tų asmenų pavardes yra nurodęs bylose, todėl kiti nuteistieji yra suinteresuoti su juo susidoroti. Teismas vertino, jog tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

8. Teismas analizavo Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 10/23-86 ir nustatė, kad, pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Marijampolės PN administracija aiškinosi tokio atsisakymo priežastis, atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu, be kita ko, surinko ir kitų 1 būryje laikomų asmenų paaiškinimus. Pareiškėjas paaiškinimuose nurodydavo tik tai, kad nenori būti laikomas 1 būryje, nes ten gyvena asmenys, vartojantys narkotikus, smurtaujantys, su juo gali būti susidorojama, tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir kad būtent 1 būryje ketinama susidoroti su pareiškėju. Teismas sprendė, jog tai įrodo, kad Marijampolės PN administracija reaguoja į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti saugią aplinką pataisos įstaigoje. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir nurodyti konkrečias priežastis atsakingiems Marijampolės PN pareigūnams. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 1 būryje buvo siūloma vertinti kaip drausmės pažeidimą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, jog nuobaudos jam buvo skiriamos nepagrįstai, kadangi jis nesutikdavo eiti į jam paskirtą būrį dėl svarbių priežasčių, todėl tokiais atvejais turėjo būti taikoma BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostata, teismas, remdamasis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

10. Teismas rėmėsi BVK įtvirtintomis nuobaudų rūšimis, nuobaudų skyrimo tvarka ir priėjo prie išvados, kad byloje nėra duomenų, jog, pareiškėjui skiriant nuobaudas, būtų pažeisti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Nuobaudos buvo paskirtos, išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad nuobaudos jam buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto, susidorojimo planus ar pan. Teismas pažymėjo, jog nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN tinkamai pasinaudojo šia teise, o pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pareigūnų nurodymus, pažeidė Nutarimuose nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, procesiniai pažeidimai nenustatyti, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų panaikinti Marijampolės PN direktoriaus Nutarimus. Teismas taip pat nenustatė pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento Sprendimo, kuris priimtas pareiškėjo skundą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, Sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog Sprendimas yra neteisėtas, nes jį pasirašė ne direktorius, o asmuo, laikinai pavaduojantis skyriaus vadovą.

14. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su negalėjimu rašyti laiškų, skambinti telefonu, parduotuvėje pirkti maisto produktų, judėjimo laisvė suvaržymais, teismas vadovavosi BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi ir priėjo prie išvados, jog, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jam pagrįstai buvo draudžiama siųsti laiškus, skambinti telefonu, gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, parduotuvėje pirkti maisto produktus, naudotis elektros prietaisais (televizoriumi, kompiuteriu ir kt.). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Teismas nurodė, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, jog jam buvo paskirtos nuobaudos, pareiškėjo elgesys lėmė jo teisių apribojimą.

15. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nenustatė neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo).

16. Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir ištirti, ar nuolatinis bausmių pareiškėjui skyrimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nuobaudos yra skiriamos pagrįstai ir teisėtai, o prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą grindžiamas deklaratyviais pasisakymais ir abejonėmis, nenurodant jokių teisinių argumentų. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

17. Kitus pareiškėjo ir atsakovų argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nedėstė ir neanalizavo.

III. 18. Pareiškėjas A. (E.) Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą, teisingai ir sąžiningai įvertinti skundžiamą teismo sprendimą, neignoruojant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018 ir joje priimtos atskirosios nutarties bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019, pridėti prie šios bylos minėtus teismų procesinius dokumentus.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas yra baudžiamas ne už veiksmus, o tik už tai, kad nori būti izoliuotas ir laikomas atskirai nuo smurtaujančių narkomanų. Marijampolės PN yra patalpų, kuriose bausmę atlieka neturintys polinkio į narkomaniją asmenys, tačiau į šias patalpas pareiškėjui nebuvo siūloma persikelti. Iki 2019 m. balandžio 12 d. pareiškėjui buvo taikoma izoliacija dėl jo sveikatai ir gyvybei kylančio pavojaus. Marijampolės PN darbuotojai I. B. pareikalavus pareiškėjo pakeisti duotus parodymus ikiteisminiame tyrime R. M. byloje, o pastarajam atsisakius, izoliacija buvo panaikinta ir pareiškėjo pareikalauta eiti kalėti kartu su kitais asmenimis, kurių 90 proc. vartoja narkotikus. Pareiškėjas, patiriantis pasikartojančius smurtinius išpuolius viešose vietose, teisėtai atsisakė tai padaryti, todėl baudžiamas dviem bausmėmis – laikomas drausminėje grupėje, kurioje ribojamos jo teisės, ir yra perkeltas į kamerų tipo patalpas, ribojant visas teises, kurias turi kiti nuteistieji. Pareiškėjas yra kalinamas nežmoniškomis sąlygomis nepertraukiamai ilgą laiką, toks elgesys patenka į Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo sritį.

19.2. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, jas vertino šališkai, atsakovų naudai, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius bausmių skyrimą, netinkamai interpretavo Marijampolės PN direktoriaus Nutarimų tikslą, aplinkybes, nesiaiškino priežasčių, kodėl norima perkelti pareiškėją į jam nepalankias patalpas. Patikslintame skunde buvo nurodytos konkrečios datos, tarnybinių tyrimų išvados, Marijampolės PN direktoriaus sprendimų datos ir motyvuoti sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo skirta izoliacija, nes kilo realus pavojus sveikatai ir gyvybei. Teismo buvo prašoma išreikalauti šiuos įrodymus iš atsakovų, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo nurodyti įrodymai yra nepaneigti, nenuginčyti, todėl laikytini įrodymais šioje byloje. Teismas neatsižvelgė į aukštesnės teisinės galios teisės aktus, tarptautinius valstybės teisinius įsipareigojimus, skundžiamas sprendimas prieštarauja Konstitucijos, Konvencijos, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.

19.3. Europos kalėjimų taisyklių 18.4–18.7, 18.9 punktai įpareigoja kalinius laikyti kartu tik tuo atveju, jei jie patys pageidauja būti laikomi kartu ir tik tada, kai kaliniai sutaria tarpusavyje. Kaliniai visada turi būti atskiriami, jeigu jie nesutaria. Prieš paskiriant kalinius į vieną patalpą kartu su kitais, jie turi turėti galimybę pasirinkti. Marijampolės PN pažeidžia šio teisės akto nuostatas. Teismas nepagrįstai taikė tik BVK 12 straipsnio nuostatas, tačiau neatsižvelgė į Europos kalėjimų taisykles, jų netaikė, nors tai daryti įpareigoja Lietuvos Respublikos konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 2 straipsnis, BVK 4 straipsnis, Taisyklių 9 punktas.

19.4. Baimė būti uždarytam su agresyviais narkomanais, ilgalaikis kentėjimas dėl sadistinių bausmių poveikio ir patyčios tęsiasi nuo 2019 m. balandžio mėnesio, todėl pareiškėjui yra padaryta ir daroma žala, kurios net nereikia įrodinėti.

19.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018, kuriuo pripažino, kad atsakovo atstovai neteisėtai skyrė bausmes pareiškėjui už jo atsisakymą eiti gyventi į smurtaujančių narkomanų būrį, taikydami pareiškėjui nepertraukiamai trunkančias bausmes, kurių metu iš pareiškėjo atimami visi daiktai bei ribojamos kitos nuteistųjų teisės. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, o taip pat ir kartu priimta atskiroji nutartis, įpareigojanti atsakovo atstovą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019 suteikia pagrindą įžvelgti minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos tapatumą. Teismas, žinodamas apie šiuos teismų procesinius sprendimus, juos ignoravo ir priėmė skundžiamą sprendimą.

20. Atsakovas ir atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą prašo atmesti. Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, jog pareiškėjas sistemingai įvykdo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais jis pažeidžia BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Teismas teisingai pažymėjo, jog, ištyrus bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, nenustatyta, kad pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto, susidorojimo planus ar siekiant dirbtinai sukurti situaciją, kad būtų pagrindas skirti nuobaudas pareiškėjui. Teismas taip pat teisingai konstatavo, jog nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Marijampolės PN tinkamai pasinaudojo šia savo teise, o pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pareigūnų nurodymus, pats savo veiksmais pažeidė BVK reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuobaudos paskirtos nepagrįstai. Marijampolės PN nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepadarė žalos, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą.

21. Atsakovas ir atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, juos įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad, pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė įstatymus, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su teismo motyvais, todėl dėl pareiškėjo skundo teiginių plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės PN direktoriaus Nutarimų, kuriais pareiškėjui A. (E.) Č. buvo paskirtos drausminės nuobaudos, Kalėjimų departamento Sprendimo, kuriuo drausminės nuobaudos paliktos galioti, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepripažino pagrįstais ir įrodytais pareiškėjo skundo argumentus dėl Nutarimų ir Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareigūnų neteisėtų veiksmų, netinkamų kalinimo sąlygų, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netenkino jo prašymo išreikalauti iš atsakovo įrodymus, buvo šališkas, neįsigilino į bylos esmę, netinkamai taikė teisės aktus bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pareiškėjas nurodo, jog jo baimė būti uždarytam su agresyviais narkomanais, ilgalaikis kentėjimas dėl sadistinių bausmių poveikio ir patyčios tęsiasi nuo 2019 m. balandžio mėnesio, todėl jam neabejotinai yra padaryta ir daroma žala.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m, rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo neišreikalautų dokumentų, pažymėtina, jog, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomus įrodymus arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

27. Įvertinus byloje esančius duomenis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, be kita ko, įpareigojo atsakovą Marijampolės PN pateikti teismui Marijampolės PN 2019 m. balandžio 18 d. raštą Nr. 4-19-65, pareiškėjo prašymą, į kurį atsakyta šiuo raštu, visus ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki skundo padavimo dienos) gautus pareiškėjo prašymus dėl izoliacijos taikymo, skundus dėl pareiškėjui skirtų drausminių nuobaudų dėl atsisakymo eiti gyventi į skirtą gyvenamąją vietą, atsakymus į juos, duomenis apie pareiškėjo sveikatą ginčui aktualiu metu bei kitus turimus, su skundo dalyku susijusius dokumentus. Marijampolės PN su atsiliepimu į skundą pateikė susijusius dokumentus.

28. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tačiau ji nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1609-261/2020). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo tik su ginčo laikotarpiu susijusių dokumentų, o pareiškėjo prašyti išreikalauti dokumentai nėra susiję su ginčo dalyku.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi išskirtinai atsakovų pateiktais duomenimis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek atsakovų nurodytus argumentus, pateikė šių argumentų vertinimą. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų nevertino taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar išimtinai vadovavosi tik atsakovų pozicija.

30. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos kalėjimų taisyklių 18.4–18.7, 18.9 punktus, įpareigojančius kalinius laikyti kartu tik tuo atveju, jei jie patys pageidauja būti laikomi kartu, ir tik tada, kai kaliniai sutaria tarpusavyje. Nors pareiškėjas šio dokumento nuostatomis negrindė skundo bei patikslinto skundo, pateiktų pirmosios instancijos teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nustato tik rekomendacijas, kuriomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, o ne įtvirtina pareiškėjo subjektines teises (žr., pvz., 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2125-575/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1613-822/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo atsisakymu eiti į jam paskirtą būrį, pagrįstai vadovavosi BVK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų bendrąsias pareigas (BVK 12 str. 1–2 d.), todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.

31. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su nepagrįstai skiriamomis nuobaudomis, neteisėtais pareigūnų veiksmais, piktnaudžiaujant tarnyba, ilgą laiką taikomomis žiauriomis, nežmoniškomis bausmėmis (laikant baudos izoliatoriuje 15 parų, ribojant pareiškėjo teises (ribojant laiškų rašymą, skambinimą telefonu, maisto produktų pirkimą parduotuvėje, suvaržant judėjimo laisvę)), nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja norą būti izoliuotu ir laikomu atskirai nuo smurtaujančių narkomanų, nurodo, kad patiria pasikartojančius smurtinius išpuolius viešose vietose, jam taikomus nuteistųjų teisių apribojimus, kalinimą nežmoniškomis sąlygomis, tačiau nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo netinkamai išanalizavo šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjui nenurodžius, kodėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nenustatytų pažeidimų vertinimu, nėra pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas aplinkybes dėl ginčijamų Nutarimų ir Sprendimo priėmimo ir jo kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad, pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Marijampolės PN administracija aiškinosi tokio atsisakymo priežastis, atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu, be kita ko, surinko ir kitų 1 būryje laikomų asmenų paaiškinimus. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje aplinkybės buvo pagrįstos, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir kad būtent 1 būryje ketinama su juo susidoroti ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, pažeidimai yra įrodyti, nenustatyti procesiniai pažeidimai, galintys lemti Nutarimų neteisėtumą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė argumentų dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba skiriant jam nuobaudas.

33. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jam pagrįstai buvo draudžiama siųsti laiškus, skambinti telefonu, gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, parduotuvėje pirkti maisto produktus, naudotis elektros prietaisais (televizoriumi, kompiuteriu ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokie pareiškėjo teisių apribojimai įtvirtinti BVK 145 straipsnio 1 dalyje. Byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis, nėra jokio pagrindo Marijampolės PN veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018, to paties teismo priimtoje atskirojoje nutartyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019 nagrinėtos aplinkybės yra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis minėtais teismų procesiniais sprendimais.

Pareiškėjas taip pat prašo minėtus teismų sprendimus pridėti prie bylos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 23 d. protokoline nutartimi tenkino analogišką pareiškėjo prašymą ir pridėjo prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018, to paties teismo 2018 m. vasario 23 d. atskirąją nutartį administracinėje byloje Nr. I-279-463/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019.

Įvertinus šiuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas faktines bylos aplinkybes ir argumentus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo jais vadovautis. Išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Kybartų PN dėl nepagrįstai nepertraukiamai jam skiriamų nuobaudų, dėl kurių jis buvo laikomas kameroje Nr. 2, taikant jam didesnius apribojimus ir suvaržymus. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuobaudos buvo skiriamos už atsisakymą gyventi Kybartų PN administracijos jam paskirtame būryje, pareiškėjui kiekvieną kartą nurodant tas pačias priežastis.

Išnagrinėtoje byloje pareiškėjui buvo priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas 18 parų buvo laikomas kamerų tipo patalpose be teisinio pagrindo – nepaskyrus nuobaudos, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo suvaržyta teisė paskambinti telefonu, siųsti laiškus, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 23 d. atskirojoje nutartyje buvo atkreiptas Kybartų PN ir Kalėjimų departamento dėmesys į nustatytus pažeidimus bei, be kita ko, įpareigota imtis priemonių, užtikrinančių BVK nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi.

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė