2023-01-05 Nr. BB-252-1-01-1-08758-2021-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-6101/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08758-2021-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. V. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. V. nutraukti.

Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai savo baigiamuosius aktus grindė tik abejonių keliančiais V. V. kaltinančiais duomenimis, neaptarė ir nenagrinėjo jį teisinančių duomenų taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus įsitikinimu, nei jo neigiamas nusistatymas prieš nukentėjusįjį, nei tai, kad jo mobilaus ryšio telefone rasti duomenys rodo, jog buvo lankomasi tinklalapyje „Atvira Klaipėda“ ir ten publikuotame konkrečiame straipsnyje, niekaip nepagrindžia išvados, kad būtent jis rašė šmeižiamo turinio komentarus. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinę žalą, nenurodė konkrečių bylų, kuriomis remiasi spręsdamas apie tokią neturtinės žalos dydžių amplitudę. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas nustatytam neturtinės žalos dydžiui, taip pat neanalizavo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius pateikia savą, jo poziciją pagrindžiantį faktinių bylos duomenų vertinimą ir tuo pačiu kritikuoja skundžiamuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, motyvus. Nors kasatorius nurodo konkrečias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, kurias, jo vertinimu, pažeidė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau be plataus įrodymų aptarimo (jų turinio atkartojimo) nėra pateikiama konkrečių, teisinę reikšmę turinčių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentacija, kai kasaciniu skundu iš esmės neigiama kasatoriaus kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei siekiama byloje esančių įrodymų pakartotinio įvertinimo, kitokių faktinių bylos aplinkybių nei jas nustatė žemesnės instancijos teismai nustatymo, negali būti pripažįstama tinkančia pagrįsti kasacijos pagrindų buvimą.

Kitas kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodoma konkreti įstatymo taikymo klaida ir ją pagrindžiantys teisiniai argumentai, iš esmės abstrakčiai nesutinkama su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu nurodant, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis