2023-04-19 Nr. AB-8243-3-63-3-03310-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1560-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03310-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04979 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – spręsti advokato paskyrimo klausimą iš naujo, bei priteisti iš atsakovo 656,74 Eur patirtos žalos atlyginimą, 11,52 Eur delspinigių, 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje ieškovas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos energija“ siekia nepagrįstai praturėti pareiškėjos sąskaita. Šioje civilinėje byloje AB „Klaipėdos energija“ interesus atstovauja kvalifikuotas teisininkas, todėl jai yra reikalinga kvalifikuoto advokato pagalba.

3. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti minėtą prašymą. Sprendimas motyvuojamas aplinkybe, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 pareiškėjai jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje. Atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – ir Konvencija). Sprendime minimoje administracinio nusižengimo byloje ji nėra kaltinamoji ir ši byla yra jau išnagrinėta, todėl pareiškėjai jokia teisinė pagalba nėra teikiama. Be to, atsakovas nepasitikslino, ar pareiškėja galės mokėti 30 proc. teisinės pagalbos išlaidų, nors pareiškėjai, kaip neįgaliam asmeniui ir senatvės pensininkei valstybė turi garantuoti 100 proc. teisinės pagalbos apmokėjimą. Atsakovui laiku nesuteikus antrinės teisinės pagalbos pareiškėja patyrė turtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, veikdama ir kaip Lietuvos valstybės atstovė, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-607-6177 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

4.2. 2022 m. rugsėjo 6 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-C-2022-04979, civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (atitinkamai 50 ar 75 procentus) jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Tarnybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos išreikštą nesutikimą apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

4.3. Teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Tarnyba, gavusi prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, privalo nustatyti, ar besikreipiantis subjektas patenka į asmenų, kuriems gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba, ratą bei įvertinti, ar nėra kitų Įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą prašančiajam.

4.4. Nuo 2020 m. liepos 16 d. įsigaliojo Įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos asmeniui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Klaipėdos skyrius, nustatęs, kad pareiškėja priskirtina pirmam pajamų ir turto lygiui, tačiau Sprendimo priėmimo metu jai jau buvo teikiama pagalba vienoje byloje valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų, pareiškėjai prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodant, kad nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį, privalėjo, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

4.5. Sprendimo priėmimo metu nebuvo gauta jokios informacijos, kad pareiškėjai antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-607-6177 būtų neaktuali, taip pat pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo nutraukimo. 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjai paskirta advokatė Tarnybos Klaipėdos skyriui nebuvo pateikusi prašymo išmokėti užmokestį už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar pranešimo apie bylos baigimą, suteikiančių pagrindą netaikyti nuostatos, susijusios su apmokėjimu, kai jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba ankstesnėje byloje. Šios aplinkybės įrodo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (advokatą) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal AB „Klaipėdos energija“ ieškinį dėl skolos bei delspinigių priteisimo. Pareiškėja paaiškino, jog advokatas reikalingas norint pateikti atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį ir jos interesų atstovavimui teismo posėdyje. Pareiškėja taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, ji nesutinka apmokėti kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.

6.2. Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą, priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu. Sprendime nurodė, kad: 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymo pagrįstumo nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022 Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 pagrindu, šis sprendimas galioja iki 2023 m. rugpjūčio 9 d; asmeniui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitoje byloje valstybė garantuoja ir apmoka 30 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; pareiškėja nesutiko apmokėti dalies antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 dalies, 14 straipsnio 7 ir 9 dalių nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bei pažymėjo, kad asmuo, siekiantis vienu metu iš atsakovo gauti antrinę teisinę pagalbą dvejose ar daugiau bylų, antroje ir kitose bylose privalo apmokėti 70 proc. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nevertinant asmens turto ir pajamų lygio; išimtis taikoma tik baudžiamosiose bylose.

8. Teismas nustatė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 gegužės 5 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, 2022 rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, šis sprendimas galioja 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad šis atsakovo 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas yra panaikintas, todėl konstatavo, jog Sprendimo priėmimo metu jis buvo galiojantis ir, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, pareiškėja turėjo pareigą sumokėti 70 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 30 d. prašyme išreiškus nesutikimą apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatomis, Tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą.

9. Teismas nenustatė Tarnybos 2022 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04979 neteisėtumo pagrindų, todėl atmetė pareiškėjos skundą šioje dalyje.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, aptarė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žalos, kilusios dėl valstybės neteisėtų veiksmų, atlyginimą, ir nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas atsisakius pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje nėra nustatytas, o nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, skundas ir kitoje apimtyje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04979 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – spręsti advokato paskyrimo klausimą iš naujo; priteisti iš atsakovo 2 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei visas kitas išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 5 proc. metinių palūkanų; priteisti iš atsakovo 656,74 Eur turtinę žalą, 11,52 Eur delspinigių, 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

12. Pareiškėja nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas, neteisėtas ir šališkas, jis priimtas nedalyvaujant pareiškėjos advokatui, neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, byla buvo vilkinama.

12.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, jis netikrino atsakovo pateiktų argumentų teisingumo, nereikalavo papildomų įrodymų, patvirtinančių faktines bylos aplinkybes, ir visiškai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba Klaipėdos apylinkės teisme ANK byloje Nr. II-288-563/2022 dėl R. A. galimai nusikalstamu veikų.

12.3. Pareiškėja teigia negavusi Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr.(8.3Mr) TP-22-T- 607-6177, nežinanti jo turinio. Pareiškėja akcentuoja, kad minimas sprendimas negali galioti iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., nes jokia antrinė teisinė pagalba pareiškėjai ANK byloje nebuvo suteikta, ir šis sprendimas niekada nebuvo pareiškėjai įteiktas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr.(8.3Mr) TP-22-T-607-6177 įteikimo pareiškėjai, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėja teigia niekada neprašiusi skirti advokato iš Kauno miesto, atsakovas tokio pareiškėjos prašymo teismu nepateikė. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, žinojo, kad jokia antrinė pagalba Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio pažeidimo byloje pareiškėjai nėra teikiama.

12.4. Pareiškėja teigia esanti neįgali, turinti didelių specialiųjų poreikių, taip pat senatvės pensininkė, todėl ji patenka į asmenų, kuriems valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba yra apmokama 100 proc., grupę, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir priėmė šališką, nepagrįstą sprendimą, atsisakė apginti pažeistas pareiškėjos teises, taip pažeisdamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti teismo (teisėjo) nešališkumą, objektyvų visų aplinkybių visumos įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinta su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pareiškėjos nuomonė nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas, pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tarnyba palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išsamiai išdėstytus atsiliepime, teiktame Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-04979, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl turtinės žalos atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, nustatęs, jog Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 pareiškėjai yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, o pareiškėja, teikdama Tarnybai 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022, nurodė, kad nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, ir konstatavęs, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.

16. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia neturinti informacijos apie jai teikiamą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas buvo šališkas, byloje neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022 pagal AB „Klaipėdos energija“ ieškinį dėl skolos bei delspinigių priteisimo (I t., b. l. 33-35). Prašyme pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad ji nesutinka apmokėti kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (50, 70 ar 85 proc.) tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja priskirtina prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti (Įstatymo 12 str. 6 p.).

20. Įstatymo 14 straipsnio 6 dalis (skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), be kita ko nustato, kad šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal šio straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.

21. Atsakovas skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, atsisakė teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022 pagal AB „Klaipėdos energija“ ieškinį dėl skolos bei delspinigių priteisimo, nustatęs, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022 (Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 9 d.) (I t., b. l. 28-29), o pareiškėja, teikdama 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jame nurodė, kad nesutinka apmokėti kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (50, 70 ar 85 proc.) tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 str. 2 ir 4 p.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013).

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas (žr., pvz. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

24. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo: teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ir įvertinęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pagrįstai padarė išvadą, jog Tarnybos Sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo pagrįstas.

25. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišreikalavo papildomų įrodymų, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022 dėl R. A. galimai nusikalstamų veikų, kadangi byloje nėra duomenų nei apie pareiškėjos Tarnybai teiktą prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą nurodytoje administracinio nusižengimo byloje, nei duomenų apie Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177 įteikimą pareiškėjai.

26. Byloje esantys duomenys (Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, I t., b. l. 28-29) patvirtina, jog šiuo sprendimu pareiškėjai teikiama antrinė teisinė pagalba administracinio nusižengimo byloje Nr. II-288-563/2022; jai priskirta advokatė D. I. V.; pareiškėjai apmokama 100 proc. valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO susipažinusi su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-288-563/2022 procesine eiga, iš bylos duomenų (2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžių informacinių pažymų, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties ir kt.) nustatė, jog šioje byloje kaip pareiškėjos T. Ž. atstovė dalyvauja (dalyvavo) advokatė D. I. V.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 26 punkte nurodytas aplinkybes, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjai skundžiamo Sprendimo priėmimo metu jau buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba kitoje byloje, todėl nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netyrė, ar pareiškėjai įteiktas Tarnybos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. (8.3Mr) TP-22-T-607-6177, kadangi šias aplinkybes patvirtina LITEKO duomenys.

28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą, nesiteiravo pareiškėjos nuomonės dėl galimybės apmokėti 30 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, ir pažymi, jog skundžiamame Sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjai už antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022 pagal AB „Klaipėdos energija“ ieškinį dėl skolos bei delspinigių priteisimo valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 30 procentų, taigi, pareiškėjai savo lėšomis reikėtų apmokėti likusią dalį – 70 proc., o, minėta, pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 30 d. prašyme yra nurodyta, kad pareiškėja nesutinka apmokėti kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (50, 70 ar 85 proc.) tuo atveju, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu, skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai. Pažymėtina, kad nesant pagrindo konstatuoti vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (CK 6.271 str. 1 d.), reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstus.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neobjektyvus, atsisakė ginti pažeistas pareiškėjos teises. Pažymėtina, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011; ir kt.). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą ir neobjektyvumą grindžia teismo atliktais veiksmais nagrinėjant bylą (įrodymų tyrimu, aktyvumu ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi vien pareiškėjos nepasitenkinimas teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra pagrindas manyti jį buvus šališku.

31. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, ir pažymi, jog iš sprendimo turinio yra aišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadas, suformuluotas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (t. y. atmesti pareiškėjos skundą), pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti kitaip pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas nedalyvaujant pareiškėjos advokatui, kad byla buvo vilkinama, ar kad buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl asmenų teisės į teisingą teisminį procesą yra itin abstraktūs, nenurodyta, kokiu būdu minėtos pareiškėjos teisės buvo pažeistos, nenurodyti jokie bylos vilkinimo požymiai, todėl minėti pareiškėjos teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo reikalavimų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Kadangi procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, ji, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė