2016-11-16 Nr. AB-21774-3-61-3-03857-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2034-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03857-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 6.7; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 27 d. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-197 ir įpareigoti iš naujo peržiūrėti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1171 „Dėl G. M. darbingumo lygio nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų komisija neatidžiai išnagrinėjo jo skundą, nekvietė specialistų, galėjusių nustatyti jo darbingumo lygį, šeimos gydytojos, galėjusios duoti išsamius paaiškinimus apie jo sveikatos būklę. Pareiškėjo ligos nurodytos NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2015 m. vasario 27 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-498. Pareiškėjas teigė, kad jam skaudėjo krūtinę, juosmenį, buvo sunku lankstytis, kelti svorį, jautė didelį nerimą, kamavo nemiga. Būdamas tokios būklės ir neturėdamas išsilavinimo ar specialybės, pareiškėjas negalėjo rasti darbo pagal jam nustatytus kriterijus. NDNT Kauno II teritorinis skyrius suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (toliau – ir Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų), kuria remiantis jis negalėjo dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams. Pareiškėjo pažymėjo, kad NDNT Kauno II teritorinis skyrius, nustatydamas jam 55 proc. darbingumo lygį ir suformuluodamas tokias jo darbo sąlygas, pats sau prieštaravo. Pareiškėjo vertinimu, jis laikytinas nedarbingu apie 80 proc. Pareiškėjas NDNT teritorinio skyriaus specialistams nurodė, jog dėl ligos vos vaikščiojo, kentė didelius skausmus stuburo srityje ir iš esmės dėl to negalėjo dirbti. Pareiškėjas nuolat lankėsi pas šeimos gydytoją, kuri jį siuntė konsultacijoms. Gydytojai pripažino, kad pareiškėjo būklė buvo sunki ir jo netekto darbingumo lygis buvo apie 75-80 proc.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jam buvo lūžęs 12 stuburo slankstelis, jis blogai suaugo. Gydytojų teigimu, rizikinga jam daryti operaciją. Pareiškėją vargino depresija, jis nuolat jautėsi pavargęs. Pareiškėjas vartojo visus jam skirtus medikamentus, išnaudojo visas nemokamo gydymosi galimybes. Po 2013 m. patirtos traumos jam iki šiol nebuvo suaugę šonkauliai. Jis negalėjo sunkiai kelti, nors Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad galėjo kelti iki 15 kg svorio. Pareiškėjas nurodė turėjęs siuntimą į ligoninę, tačiau dėl vietų stokos jam pasiūlyta gydytis dienos stacionare. Pareiškėją taip pat dažnai vargino aukštas kraujospūdis, širdies veiklos sutrikimai. Šeimos gydytoja jį siuntė konsultuotis pas kardiologą ir neurologą. Pareiškėjas iki traumos dirbo fizinį darbą logistikos įmonėje. Pareiškėjo nuomone, funkciniai sutrikimai dėl liemens vertintini kaip sunkūs, o dėl psichikos – kaip vidutiniai.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė skundą atmesti.

Atsakovas pažymėjo, jog, ginčydamas nustatytą darbingumo lygį, pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų ir motyvų, kodėl nesutiko su Sprendimu. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neteisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į jam išduotoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pažymėtas rekomendacijas darbui, jis buvo nedarbingas apie 80 proc. Pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – ir NSIĮ), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Atsakovas paaiškino, kad, atlikdami pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus specialistai kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl paskutiniųjų 12 mėn. laikotarpio psichiatro konsultacijų įrašų asmens sveikatos istorijoje pateikimo. Gavus šiuos dokumentus, pareiškėjo darbingumo lygis dėl psichikos ir elgesio funkcinių sutrikimų (siuntime į NDNT nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F32.20) buvo vertintas taikant Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23 punktą ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Dėl krūtinės ląstos ir dubens lūžių padarinių (siuntime į NDNT nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą T91.2) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 81.2. papunktis ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtino, kad pareiškėjui diagnozuoti liekamieji reiškiniai po IV, VI, VII šonkaulių lūžių, skausminis sindromas - lengvas funkcijos sutrikimas, jis negalėjo pakelti sunkių fizinių krūvių, reikalingos pertraukos poilsiui (būklė patvirtinta 2014 m. lapkričio 26 d. radiologo konsultacijos išvada ir 2015 m. vasario 17 d. siuntimo į NDNT Nr. 12-12-611 duomenimis). Remiantis Kriterijų aprašo 6.1. papunkčiu, pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,9.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui nustatyta stuburo patologija (siuntime į NDNT nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą G55.1) vertinta pagal Kriterijų aprašo l priedo XIII skyriaus 76.2.2. papunktį ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Pareiškėjui diagnozuota L5/S1 tarpslankstelinio disko išvarža, L5 lėtinė radikulopatija, buvęs Th12 kompresinis lūžimas sąlygojo stuburo II laipsnio funkcinį nepakankamumą (patvirtinta 2014 m. rugsėjo 4 d. neurologo konsultacijos išvada ir 2014 m. gruodžio 2 d. epikrizės Nr. 14CP-11848 duomenimis); rentgenologiniai pokyčiai atitiko II rentgenologinę stadiją (patvirtinta 2014 m. gegužės 19 d. stuburo L2/S1 kompiuterinės tomografijos tyrimo Nr.2/14-44420 rezultatais, 2014 m. vasario 25 d. radiologo konsultacijos išvada, 2014 m. rugpjūčio 29 d. stuburo magnetinio rezonanso tyrimo rezultatais). Remiantis Kriterijų aprašo 6.2. papunkčiu, pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,8.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo kraujotakos sistemos funkciniai sutrikimai (siuntime į NDNT nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą I11.9) vertinti pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 41.7.3. papunktį ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų žinoma, kad pareiškėjui diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, II laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, didelė rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija (patvirtinta 2014 m. rugsėjo 5 d. kardiologo konsultacijos išvada); echoskopiškai: inotropinė funkcija (IF) – 55 proc. (norma – 50 proc. ir daugiau), I laipsnio dviburio ir triburio vožtuvų nepakankamumas; elektrokardiografiškai: sinusinis ritmas, kairiojo skilvelio hipertrofija. Mažesnė bazinio darbingumo lygio procentinė vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintos arterinės hipertenzijos komplikacijos. Remiantis Kriterijų aprašo 6.1. papunkčiu, pagal šią diagnozę nustatytas bazinis darbingumo lygis prilygintas koeficientui 0,9.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis šiais duomenimis, bazinį darbingumą prilygino 38,88 proc. (BDL = 60 proc. x 0,9 x 0,8 x 0,9). Pagal Kriterijų aprašo 8 punktą ir 2 priedą, 2015 m. vasario 20 d. užpildyto ir pareiškėjo patvirtinto Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma buvo 18. Pagal Kriterijų aprašo 10.4. papunktį ir 11 punktą, taikant įtakos koeficientą 1,1, pareiškėjui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (DL = 38,88 x 1,1; apvalinant 42,76 proc. vertė buvo artimesnė 45 proc. nei 40 proc.). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmeniui diagnozuotus nuolatinius sveikatos funkcinius sutrikimus, išliekančius pritaikius adekvatų kompleksinį gydymą ir taikant palaikomąjį gydymą o išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų išduodama tik pripažinus asmenį iš dalies darbingu (nustačius 30-55 proc. darbingumo lygį) ir nustačius, kokie rizikos veiksniai darbo vietoje gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 19 d. kreipėsi į NDNT, prašydamas nustatyti darbingumo lygį, ir pateikė viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno Šilainių poliklinikos 2015 m. vasario 17 d. siuntimą į NDNT Nr. 12-12-611 (toliau – ir Siuntimas). NDNT Kauno II teritorinis skyrius 2015 m. vasario 27 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-498, kuriame pareiškėjui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. NDNT Kauno II teritorinis skyrius taip pat suformulavo Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuria remiantis pareiškėjas „negali dirbti veikiant fizikiniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; veikiant ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg (vyrams); dirbti darbą, susijusį su priverstiniais liemens palenkimais; veikiant psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti viršvalandinių darbų; veikiant fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 1,3 m, virš 5 m.“

Pareiškėjas NDNT Kauno II teritorinio skyriaus sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo apskundė NDNT direktoriui. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. kovo 26 d. raštu Nr. R-10470 kreipėsi į VšĮ Kauno Šilainių polikliniką, prašydamas pateikti paskutinių 12 mėn. laikotarpio psichiatro konsultacijų įrašus asmens ambulatorinėje sveikatos istorijoje. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. 2-5-286 pateikė prašytus dokumentus. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, po pakartotinio pareiškėjo darbingumo lygio įvertinimo, 2015 m. balandžio 23 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-750, kuriame pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės.“ Remdamasis šiuo aktu, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2015 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1171 „Dėl G. M. darbingumo lygio“, kuriuo pareiškėjui nustatė 45 proc. darbingumo lygį, 55 proc. netektą darbingumą, kai priežastis „ligos arba būklės“, laikotarpiui nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti NDNT Kauno II teritorinio skyriaus suformuluotą Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų.

Pareiškėjas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1171 apskundė Ginčų komisijai. Ginčų komisija ginčijamu 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. S-197 pareiškėjo skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pastebėjo, kad, kaip matyti iš skunde suformuluotų reikalavimų, pareiškėjas teismui ginčijo tik Ginčų komisijos Sprendimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo įvertinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo teisėtumą, darytina išvada, kad pareiškėjas nesutiko ir su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu nekeisti NDNT Kauno II teritorinio skyriaus 2015 m. vasario 27 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-498 priimto sprendimo, kuriuo jam nustatytas 45 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Taigi, pareiškėjas iš esmės nesutiko su jam nustatytu darbingumo lygiu ir siekė, kad darbingumo lygio vertinimas būtų atliktas iš naujo.

Teismas pažymėjo, jog Siuntime į NDNT nurodyta, kad pareiškėjui „keli metai skauda nugarą, krūtinės, juosmens dalies skausmas plinta į k. klubą. Būklė pablogėjo 2013 m. 3 mėn., po k. pusės IV-VII šonkaulių lūžimo su dislokacija ir pleuritu. Vystėsi lūžgalių pseudoartrozė, dėl to buvo operuotas 2013-07-29, atlikta lūžgalių rezekcija. Ilgą laiką buvo nedarbingas, neteko darbo. Neurologo konsultuotas keletą kartų, taikytas reabilitacinis gydymas.“ Siuntime aprašyta pareiškėjo sveikatos būklė ir gydymo eiga: „stuburo judesiai riboti, skausmingi, sutrikimų nėra. Palpuojant skausmingi p/v Th 11,12 abipus. Achilo ir paterialiniai refleksai d. k. [+]. Po reabilitacinių procedūrų kiek pagerėja, KT-2014-05-19 L5/S1 dešinė kalkėjanti disko išvarža, degeneraciniai pakitimai su abipusiu angų susiaurėjimu. Neurochirurgo konsultuotas 2014-02-02, šiuo metu chirurginiam gydymui indikacijų nepakanka. Psichiatrų žinioje nuo 2014-04-04, stac. gydymas 2014-09-02-2014-10-13 dėl F32.10 ir 2014-12-08-2015-02-22 dėl F32.20“. Siuntime nurodytos diagnozės: 1) pagrindinė – TLK-10-AM kodas G55.1 (Hernia disci i/v L5/S1 Radikulopathia L5 cursus chr. Funkcinė klasė IF II laipsnis); 2) kitos diagnozės – TLK-10-AM kodas T91.2 (St. post fracturam et resectionem costarum IV, VI, VII lat. sin. Pseudoarthrosis), TLK-10-AM kodas F32.20 (sunkus depresijos epizodas be psichozės), TLK-10-AM kodas I11.9, (Hypertensio primaria II R-3 Ardiomyopathia hypertens. Dysfunkcio diastoliac). Nustatyta, kad siuntime diagnozės nurodytos atsižvelgiant į 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. gruodžio 2 d. rentgenologo, neurologo ir neurochirurgo konsultacijos išvadą, 2015 m. sausio 23 d. psichiatro konsultacijos išvadą ir 2015 m. gegužės 19 d. KT duomenis. Pareiškėjas iš esmės neginčijo Siuntime nurodytų diagnozių teisingumo, bet teigė, kad pagal šias diagnozes jo netekto darbingumo lygis vertintinas apie 80 proc.

Teismas akcentavo, kad tiek NDNT teritorinio skyriaus Darbingumo lygio nustatymo akte Nr. DL-498, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Darbingumo lygio nustatymo akte Nr. DL-750, tiek NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. sprendime buvo detaliai ir išsamiai aptartos Siuntime nurodytos diagnozės, taip pat pagrįstas bazinio darbingumo lygio (medicininio kriterijaus) nustatymas, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotas ligas. Analogiškas bazinio darbingumo įvertinimas pateiktas ir ginčijamame Ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendime. Pakartotinai vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į pareiškėją gydžiusią sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo psichikos sveikatos būklę, pateikimo. Kaip matyti iš NDNT teritorinio skyriaus Darbingumo lygio nustatymo akto Nr. DL-750, vertinimas atliktas remiantis Siuntimo, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, specialistų, konsultantų išvadų duomenimis. Šiame akte aprašyti pareiškėjo organizmo funkcijų sutrikimai įvertinti taip: psichikos – vidutinis, liemens – vidutinis, kraujotakos – lengvas ir kita – lengvas.

Teismas nustatė, kad, vertindamas bazinį darbingumą dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytos ligos G55.1. (TLK-10-AM kodas), NDNT Sprendimų kontrolės skyrius vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punktu, kuris taikomas esant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėms: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei, ne mažiau nei dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos), kai yra II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinė stadija (aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas). Šis Kriterijų aprašo punktas taikytas atsižvelgiant į Siuntime ir medicininiuose dokumentuose nurodytą diagnozę: L5/S1 tarpslankstelinio disko išvarža, L5 lėtinė radikulopatija, buvęs Th12 kompresinis lūžimas sąlygojo stuburo II laipsnio funkcinį nepakankamumą (žr. 2014 m. rugsėjo 4 d. neurologo konsultacijos išvadas, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vertebroneurologijos skyriaus 2014 m. gruodžio 2 d. epikrizę Nr. 14CP-11848); rentgenologiniai pokyčiai atitiko II rentgenologinę stadiją (2015 m. gegužės 19 d. stuburo L2/S1 kompiuterinės tomografijos tyrimas Nr. 2/14-44420, 2014 m. vasario 25 d. radiologo konsultacijos išvados, 2014 m. rugpjūčio 29 d. stuburo magnetinio rezonanso tomografijos išvados). Kadangi medicininiais dokumentais patvirtinta diagnozė atitiko Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2. punkto dispoziciją dėl pagrindinės diagnozės, TLK-10-AM kodas G55.1, pagrįstai nustatytas 60 proc. bazinio darbingumo lygis. Pagrindų taikyti mažesnę bazinio darbingumo procentinę vertę nenustatyta, nes, kaip pagrįstai konstatuota NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. sprendime, pareiškėjo medicininiais dokumentais nepatvirtinta II rentgenologinė stadija, kai yra vidutinis sąnario plyšio susiarėjimas, nedidelė pokremzlinė osteoklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų. Pareiškėjo liemens funkcijų sutrikimai pagrįstai įvertinti kaip vidutiniai.

Teismas pažymėjo, kad dėl psichikos ir elgesio funkcinių sutrikimų (Siuntime nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F32.20) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23 punktas. Ši norma taikoma, kai asmeniui diagnozuoti afektiniai sutrikimai (diagnozės pagal TLK-10-AM kodus F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1), atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir kitas aplinkybes. Galimos bazinio darbingumo vertės 30-90 proc. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. sprendime aiškiai ir išsamiai paaiškinti kriterijai, kuriais remiantis dėl minėtos diagnozės nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis, t. y. buvo remtasi medicininiuose dokumentuose pateikta informacija, kad pareiškėjui diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, paūmėjo po psichogenijos, per metus 2 kartus gydytas dienos stacionare, pasiektas dalinis pagerėjimas. Nuo 2015 m. vasario 24 d. būklė vertinta kaip vidutinio sunkumo depresija, tačiau išliko kliniškai reikšmingų depresijos simptomų. Nustatydami bazinio darbingumo lygį dėl aptartos diagnozės, NDNT specialistai vertino ir tai, kad liko neišnaudotų gydymo galimybių: netaikytas stacionarus gydymas, naudoti tik sertralinas ir agomelatinas, netaikyti kiti antidepresantai; netaikytas ilgalaikis psichologinis konsultavimas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23 punkto nuostatų taikymas dėl diagnozės, TLK-10-AM kodas F32.20, buvo pagrįstas.

Teismas akcentavo, kad NDNT teritorinis skyrius ir NDNT dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos T91.21 (TLK-10-AM kodas) vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.2. punktu, kuris taikomas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą, kai yra lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, <...>, turi reguliariai vartoti vaistus), ir nustatė 80 proc. vienetinę bazinio darbingumo vertę. Šios nuostatos taikymo pagrįstumą patvirtino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos 2013 m. rugpjūčio 21 d. išrašo iš medicininių dokumentų duomenys, kuriais remiantis NDNT nustatė, kad po 2013 m. kovo 14 d. įvykusios krūtinės ląstos kairės pusės traumos pareiškėjui lūžo IV-VII šonkauliai ties užpakaline pažastine linija su fragmentų dislokacija. Buvo atliktas pleuros ertmės drenavimas, skirtas skausmą slopinantis gydymas, reabilitacinės procedūros. Pareiškėjui 2013 m. liepos 8 d. rentgenologiniu tyrimu buvusių lūžių vietoje nustatyta pseudoartrozė. Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. buvo hospitalizuotas planine tvarka į krūtinės ląstos chirurgijos skyrių, 2013 m. liepos 29 d. jam atlikta lūžusių šonkaulių lūžgalių rezekcija. Siuntime nurodyta, kad po gydymo išliko skausminis sindromas, lengvas funkcijos sutrikimas, rekomenduotini lengvi darbai, papildomos poilsio pertraukėlės.

Teismas nustatė, kad dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos I11.9 (TLK-10-AM kodas) buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.3. punktas. Ši norma taikoma sergant širdies liga, esant arterinei hipertenzijai (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų), kai yra didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir >3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto). Galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 70 proc. Minėtas Kriterijų aprašo 1 priedo punktas taikytas atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose užfiksuotą informaciją apie tai, kad pareiškėjui diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, II laipsnio arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, didelė rizikos grupė, hipertenzinė kardiopatija. Echoskopuojant nustatyta inotropinė funkcija (IF) – 55 proc. (norma buvo 50 proc. ir daugiau), I laipsnio dviburio, triburio vožtuvų nepakankamumas. Pareiškėjui atliktas elektrokardiografinis tyrimas, kurio metu nustatyta: sinusinis ritmas, kairiojo skilvelio hipertropija. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.3. punkto nuostatų taikymas dėl diagnozės (TLK-10-AM kodas I11.9) buvo pagrįstas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas NDNT pateikė neurologo konsultacijos išvadas, kuriose nurodytos diagnozės M54.14, M48.04, M22.0, M51.1, psichiatro konsultacijos išvadas, kurioje nurodyta diagnozė F32.20, ir kardiologo konsultacijos išvadas, kurioje nurodytas diagnozės I11.9, I20.8, I49.3. Pažymėtina, kad darbingumo lygio vertinimas atliekamas vertinant tik Siuntime į NDNT nurodytas pagrindinę ir gretutines diagnozes. Duomenų, kad NDNT kilo abejonių dėl diagnozių tikslumo, nebuvo. Šiuo atveju darbingumo lygis buvo nustatytas atsižvelgiant išimtinai tik į Siuntime nurodytas diagnozes, paremtas medicininiais dokumentais, už kurių teisingumą atsakė siuntimą surašęs gydytojas. Neatitikimų tarp nustatytų diagnozių ir jų vertinimo pagal atitinkamus Kriterijų aprašo 1 priedo punktus nenustatyta.

Teismas pastebėjo, kad, pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai. Atsižvelgiant į nustatytą bazinio darbingumo lygį dėl kiekvienos iš Siuntime nurodytų diagnozių, darytina išvada, kad, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nustatė, jog mažiausia bazinio darbingumo vertė buvo 60 proc.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 6.1. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 6.2. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 6.3. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 6.4. jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,6. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytos kitos bazinio darbingumo vertės buvo 80, 70 ir 60 proc., vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktais, buvo apskaičiuotas įtakos koeficientas 0,648 (0,9x0,9x0,8) ir pagrįstai nustatytas 38,88 proc. bazinio darbingumo lygis (60 proc. x 0,648).

Teismas nurodė, jog Kriterijų aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Kriterijų aprašo 8 punkte numatyta, kad asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 2 priedas). Kriterijų aprašo 10 punkte nurodyta, kad gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Tuo atveju, kai įvertinus Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno atsakymus asmeniui nustatomi 73-76 balai, balai prilyginami koeficientui 0,7; kai nustatomi 38-72 balai – koeficientui 0,8; nustatomi 19-37 balai – koeficientui 1; kai nustatomi 4-18 balai – koeficientui 1,1; kai nustatomi 0-3 balai – koeficientui 1,2 (Kriterijų aprašo 10.1-10.5 punktai). Nagrinėjamu atveju užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, pareiškėjo asmens veiklos ir gebėjimai dalyvauti įvertinti 9 balais, todėl apskaičiuojant darbingumo lygį buvo pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 10.4 punkte nustatytas koeficientas 1,1 ir pareiškėjui, remiantis Kriterijų aprašo 11 punktu, nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (38,88 proc. bazinis darbingumas x 1,1), galiojantis nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotų susirgimų priežastis, remiantis Tvarkos aprašo 27.1 punktu, pareiškėjui pagrįstai nustatyta darbingumo lygio priežastis „ligos arba būklės“.

Teismas paaiškino, kad, pareiškėjui nustačius 45 proc. darbingumo lygį, remiantis NSIĮ 20 straipsnio 7 dalies 2 punktu, jis pripažintas iš dalies darbingu. Remiantis Tvarkos aprašo 17.1 ir 17.2 punktais, nedarbingiems bei iš dalies darbingiems asmenims, t. y. asmenims, kuriems nustatytas atitinkamai 0-25 proc. ir 30-55 proc. darbingumo lygis, NDNT suformuluoja ir išduoda Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išduotoje Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-287 suformuluotos rekomendacijos, teismo vertinimu, buvo teisingos, atitiko pareiškėjui nustatytus organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam suformuluota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų prieštaravo nustatytam darbingumo lygiui, pažymėtina, jog darbingumo lygis nustatomas ne pagal išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodytas rekomendacijas darbui, tačiau įvertinus asmeniui diagnozuotus nuolatinius sveikatos funkcinius sutrikimus, išliekančius pritaikius adekvatų kompleksinį gydymą ir taikant palaikomąjį gydymą.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Kriterijų aprašo 1 priede įtvirtintų nuostatų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, pažeidimų, kurie pagrįstų darbingumo lygio nustatymo procedūros ir ginčo, inicijuoto dėl šios procedūros, nagrinėjimo neteisėtumą. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas NDNT ir NDNT teritoriniame skyriuje atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Tai, kad Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir jį gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jo sveikatos būklę, nepaneigė darbingumo lygio nustatymo teisėtumo. Pagal Ginčų komisijos nuostatų (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. A1-2 2013-02-13 redakcija Nr. A1-53) 8 punktą, Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Šiuo atveju Ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi visa darbingumo lygio byloje surinkta medžiaga (Siuntimu į NDNT, medicininiais dokumentais, specialistų konsultacijų išvadomis, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus papildomai išreikalautais dokumentais). Jokių duomenų, kad buvo būtinybė surinkti papildomus įrodymus, byloje nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek skunde Ginčų komisijai nuodyti, tiek užfiksuoti ligos istorijoje pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio nusiskundimai dėl sveikatos buvo vertinti kompleksiškai, kartu su medicininiais dokumentais, konsultacijų išvadomis ir tyrimų rezultatais. Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos objektyviais įrodymais, pateiktas išsamus, teisės normų analize paremtas darbingumo lygio nustatymo procedūros vertinimas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad nebuvo teisinio pagrindo panaikinti Ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-197, todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmesta. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, atmestinas ir išvestinis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino, kad, pasikeitus sveikatos būklei (patikslinus diagnozę), jis turėjo teisę kreiptis į jį gydantį gydytoją dėl pakartotinio siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

III. Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neteisingai įvertino sveikatos pažymose pateiktas diagnozes ir todėl apskaičiavo patį aukščiausią koeficientą, prilygstantį sveiko žmogaus. Pareiškėjas nurodo, kad jo atsakymai į NDNT pateiktus klausimus turėjo būti įvertinti ne 18, o 11 balų, ir taikytas ne 1.1, o 0,8 koeficientas. Visi pareiškėjo skundai buvo nagrinėti atsainiai, o aukštas koeficientas nustatytas piktybiškai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neįsigilino į sveikatos priežiūros specialistų išvadas, nebuvo išklausyti visi pareiškėją gydantys specialistai, neprašyta atsiųsti visas išvadas apie jo sveikatą, įskaitant torakochirurgo V. B., operavusio jo krūtinės ląstą, neurologų M. D., A. Č. ir V. Ž., kurie nustatė jo stuburo slankstelio lūžį ir dvi kreivai sugijusio stuburo išvaržas, neurochirurgo A. B., rekomendavusio stuburo nebeoperuoti, psichiatrių L. I., V. P. ir V. S. dėl sunkaus depresijos epizodo. Neurologai aiškiai nurodė riboti svorį dėl stuburo ir šonkaulių lūžių. Teismas taip pat neištyrė pirmojo pareiškėjo skundo, 2015 m. kovą pateikto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Pareiškėjas teigia, kad NDNT Kauno ir Vilniaus skyrių darbuotojai reikalavo kyšio, antraip grasino pareiškėją pripažinti sveiku. Pareiškėjo darbingumo lygis buvo netinkamai nustatytas būtent todėl, kad jis atsisakė šiems darbuotojams duoti pinigų. Be to, pastebėta, kad teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. Kirkutienės, M. Bajoro ir J. Rasiukevičienės, visada atmeta tokio pobūdžio neįgaliųjų reikalavimus ir yra įtarimų, kad šių teisėjų šeimos nariai, draugai ar pažįstami dirba NDNT. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašo informuoti Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas tam, kad dėl šių teisėjų numanomų ryšių su NDNT darbuotojais būtų pradėtas tyrimas.

Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 28 d. teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo išvadomis ir tinkamai neišnagrinėjo bylos. Pareiškėjas pakartotinai teigia, kad jo darbingumo lygis buvo netinkamai nustatytas dėl to, kad jis nesumokėjo NDNT darbuotojams. Teismas nepateikė tokių atsakymų, kurie privalėjo būti pateikti, ir nesiaiškino, kodėl pareiškėjui nustatytas netinkamas darbingumo procentas. Pareiškėjo teigimu, su jo pozicija sutiko ir jo šeimos gydytoja. Gydytojai aiškiai nurodė, kad pareiškėjas negali pakelti daugiau nei 3 kg svorio, tačiau į šias išvadas atsižvelgta nebuvo.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas atsiliepimo į skundą argumentais. Atsakovas papildomai pažymi, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog yra pripažintas darbingu. Pareiškėjui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis ir todėl jis laikytinas iš dalies darbingu, jam suteiktas neįgaliojo statusas. Dėl pareiškėjo nesutikimo su Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimu atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas su užpildytu klausimynu buvo supažindintas pasirašytinai ir sutiko su atliktu vertinimu. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad pakartotinai dėl darbingumo lygio nustatymo jis galės kreiptis tik pasibaigus nustatytam darbingumo lygio terminui – po 2016 m. vasario 18 d. Šis terminas nepanaikina asmens teisės pasikeitus sveikatos būklei kreiptis į gydantį gydytoją dėl naujo siuntimo pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui (ši teisė pareiškėjui buvo išaiškinta teisme).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas tinkamai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį, ir pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka ir nurodo, kad jo darbingumo lygis buvo apskaičiuotas neteisingai.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog darbingumo lygį nustato NDNT (NSIĮ 18 str. 1 d., 18 str. 3 d. 2 p.). Tuo tarpu administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės, todėl dėl šių aplinkybių byloje nebus pasisakyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog NSIĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio darbingumo lygio nustatymą, 4 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja šio įstatymo 20 straipsnio bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Kriterijų aprašo 3 punkte nurodyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant, pirma, medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir, antra, asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad, nustatant jo darbingumo lygį, nebuvo atsižvelgta į visų jį gydžiusių ar konsultavusių sveikatos priežiūros specialistų išvadas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcinius sutrikimus. Vadovaujantis NSIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui šio punkto papunkčiuose nurodytus dokumentus, be kita ko, medicininių tyrimų išrašus. Tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtinta NDNT teisė, esant poreikiui, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, bei kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų duomenų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka, taip pat spręsti dėl asmens apžiūros poreikio.

Iš teismui pateiktos Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos Nr. 126066 matyti, kad kartu su VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos 2015 m. vasario 17 d. siuntimu į NDNT Nr. 12-12-611 (I t., b. l. 113-114) ir vėliau, pagal NDNT 2015 m. kovo 26 d. raštą Nr. R-10470 VšĮ Kauno Šilainių poliklinikai dėl papildomų medicininių dokumentų (I t., b. l. 83), atsakovui, be kitų specialistų išvadų, buvo pateiktas 2015 m. sausio 22 d. išrašas iš medicininių dokumentų, patvirtintas gydytojos psichiatrės L. I. (I t., b. l. 116-117), 2014 m. gruodžio 23 d. psichologinio įvertinimo išvada, patvirtinta gydytojos V.

S. (I t., b. l. 118), 2015 m. kovo 27 d. įdėtinis lapas į ambulatorinę kortelę, patvirtintas gydytojos V. S. (I t., b. l. 55-80), 2014 m. rugsėjo 4 d. neurologo konsultacija, patvirtinta gydytojo V. Ž. (I t., b. l. 120-121), 2013 m. balandžio 17 d., 2013 m. rugpjūčio 21 d., 2014 m. vasario 24 d. ir kiti išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtinti gydytojo V. B. (I t., b. l. 157, 165, 172), 2014 m. gegužės 23 d. neurologo konsultacija, patvirtinta gydytojos M. D. (II t., b. l. 41). Dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų sveikatos priežiūros specialistų, apie kurių konsultacijas (išvadas) byloje nėra duomenų, pastebėtina, kad apie šiuos specialistus pareiškėjas anksčiau neužsiminė nei 2014 m. spalio 20 d. rašte Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei (I t., b. l. 149-152), nei 2015 m. vasario 23 d. rašte l. e. NDNT direktoriaus pareigas Vytautei Polujanskienei (I t., b. l. 112), nei 2015 m. kovo 6 d. pareiškime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Erikui Mačiūnui (I t., b. l. 89), nei 2015 m. kovo 23 d. pareiškime NDNT (I t., b. l. 85-86), nei 2015 m. gegužės 12 d. skunde Ginčų komisijai (I t., b. l. 15-16), nei 2015 m. liepos 27 d. skunde pirmosios instancijos teismui (I t., b. l. 1-2) ar kituose raštuose.

Į šiuos sveikatos priežiūros specialistus (jų išvadas) atsakovo dėmesio neatkreipė ir pareiškėją gydantys gydytojai, nors, pareiškėjo teigimu, jie su atsakovo išvadomis dėl pareiškėjo darbingumo lygio nesutiko. Pareiškėjas teismui nepateikė specialistų išvadų į kurias, jo nuomone, atsakovas turėjo atsižvelgti, bet neatsižvelgė. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo prašymus atsakovui atsižvelgti į tam tikrų konkrečių sveikatos priežiūros specialistų išvadas, pareiškėjas taip pat nenurodė tokius prašymus teikęs ir (ar) kad tokie prašymai nebuvo patenkinti.

Be to, pastebėtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo NDNT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. SS-1171 „Dėl G. M. darbingumo lygio“ (I t., b. l. 41-45) turinio, atsakovas, nustatydamas pareiškėjo darbingumo lygį, vertino visas pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. pareiškime, 2015 m. kovo 23 d. pareiškime ir 2015 m. gegužės 12 d. skunde nurodytas diagnozes: psichiatro išvadoje (diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F32.20), neurologo išvadoje (diagnozė pagal TLK-10-AM kodą G55.1), kardiologo išvadoje (diagnozė pagal TLK-10-AM kodą I11.9) ir chirurgo išvadoje (diagnozė pagal TLK-10-AM kodą T91.2).

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį, neatsižvelgė į visus reikšmingus medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni nei 0 ir didesni nei 100 (Kriterijų aprašo 7 p.). NDNT 2015 m. balandžio 23 d. sprendime Nr. SS-1171 nurodyta, kad pareiškėjo diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F32.20 įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo II skyriaus 23 punktą ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą T91.2 buvo įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 81.2. punktą ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą G55.1 įvertinta pagal Kriterijų aprašo l priedo XIII skyriaus 76.2.2. punktą ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumo lygis, diagnozė pagal TLK-10-AM kodą I11.9 įvertinta pagal Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 41.7.3. punktą ir nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis. Pastebėtina, kad atsakovo nustatytas pareiškėjo bazinio darbingumo lygis (procentais) dėl atitinkamos diagnozės atitiko minėtuose Kriterijų aprašo 1 priedo punktuose nurodytas procentines vertes. Pareiškėjas nenurodė, kad konkrečios jo diagnozės turėjo būti įvertintos kitokiu procentiniu dydžiu ir koks tas dydis turėtų būti, bei nepateikė tai patvirtinančių sveikatos priežiūros specialistų išvadų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo nustatyto bazinio darbingumo lygio (procentais) dėl kiekvienos atitinkamos diagnozės teisingumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų, nurodytų šio punkto papunkčiuose: jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9, jei šie procentai yra 50–65 – iš koeficiento 0,8, jei šie procentai yra 30–45 – iš koeficiento 0,7, jei šie procentai yra 0–25 – iš koeficiento 0,6. Dėl sunkiausio pareiškėjo organizmo funkcijos sutrikimo (diagnozė pagal TLK-10-AM kodą F32.20) nustatytas bazinio darbingumo procentas – 60. Atitinkamai dėl kitų sutrikimų nustatyti bazinio darbingumo procentai buvo prilyginti: 80 proc. – koeficientui 0,9, 60 proc. – koeficientui 0,8, 70 proc. – koeficientui 0,9. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 punkto nuostata, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai padauginami iš koeficientų, atitinkančių dėl kitų organizmo funkcinių sutrikimų nustatytus bazinio darbingumo procentus: 60 proc. x 0,9 x 0,8 x 0,9 = 38,88 proc. Taigi, atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjo bazinio darbingumo lygį.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo pateikti atsakymai Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyne vertintini 11 balų, o ne 18 balų, todėl jo atžvilgiu atitinkamai taikytinas 0,8 koeficientas, o ne 1,1 koeficientas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Kriterijų aprašo 8 punktą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai (Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno (Kriterijų aprašo 2 priedas) atsakymai) vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams, pateiktiems Kriterijų aprašo 10 punkto papunkčiuose: jei surinkti 73–76 balai – koeficientas 0,7; jei 38–72 balai – koeficientas 0,8; jei 19–37 balai – koeficientas 1; jei 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Iš šios nuostatos matyti, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjo atsakymai Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyne būtų įvertinti 11 balų, ar 18 balų, jam būtų priskirtas tas pats koeficientas – 1,1, todėl pareiškėjo argumentas dėl 0,8 koeficiento taikymo taip pat laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne pareiškėjo 2015 m. vasario 20 d. pateiktus atsakymus (I t., b. l. 108-110), kuriuos pareiškėjas patvirtino savo parašu, sutinka su atsakovo pozicija, kad šie pareiškėjo atsakymai vertintini 18 balų. Šie atsakymai iš esmės sutapo su pareiškėjo 2014 m. liepos 21 d. pateiktais atsakymais (II t., b. l. 58-60), kurie buvo įvertinti 15 balų. Iš to darytina išvada, kad abejais atvejais pareiškėjui pagrįstai priskirtas 1,1 koeficientas. Pareiškėjas neteigė, kad jo atsakymai Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne buvo užfiksuoti klaidingai ar netiksliai, nenurodė, kurie atsakymai neatitiko tikrovės, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiame klausimyne pateiktos informacijos teisingumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens darbingumo lygis apskaičiuojamas bazinio darbingumo procentus padauginus iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo bazinio darbingumo procentai – 38,88 proc., Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficientas – 1,1. Atlikus daugybos veiksmą, apskaičiuotas pareiškėjo darbingumo lygis – 42,768 proc. (38,88 proc. x 1,1). Pagal Tvarkos aprašo 11 punktą, darbingumo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalu. Pritaikius apvalinimo taisykles nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis – 45 proc. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos darbingumo lygio nustatymo tvarkos ir apskaičiuotas teisingai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovas jį pripažino darbingu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, jog šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas. NSIĮ 20 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad, jei asmeniui nustatoma 30-55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, todėl, pareiškėjui nustačius 45 proc. darbingumo lygį, jis nelaikytinas darbingu. Taip pat pastebėtina, kad asmuo, kuriam, be kita ko, nustatytas 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, laikytinas neįgaliuoju NSIĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

Pareiškėjas NDNT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1171, kuriuo pakartotinai nustatytas jo darbingumo lygis, apskundė Ginčų komisijai. 2015 m. gegužės 12 d. skunde (I t., b. l. 15-16) pareiškėjas nurodė nesutinkantis su jam nustatytu darbingumo lygiu ir skundėsi dėl NDNT klestinčios korupcijos, kitų pretenzijų dėl minėto sprendimo neturėjo. Ginčų komisija ginčijamu 2015 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. S-197 (I t., b. l. 19-22) pareiškėjo skundą atmetė nustačiusi, kad atsakovas pareiškėjo darbingumo lygį (45 proc.) nustatė pagrįstai. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo Ginčų komisijos sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1171 ir Ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-197, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą Ginčų komisijos sprendimą atmetamas. Kadangi pagrindinis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Ginčų komisiją iš naujo peržiūrėti atsakovo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1171 taip pat atmetamas.

Pareiškėjas pažymėjo, jog NDNT darbuotojai jam buvo nurodę, kad dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo jis galės kreiptis tik po 2016 m. vasario 1 d., t. y. pasibaigus nustatytam darbingumo lygio terminui. Kaip teisingai pareiškėjui paaiškino pirmosios instancijos teismas, asmuo gali kreiptis dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo ir iki nustatyto darbingumo lygio termino pabaigos, be kita ko, jeigu pasikeičia jo sveikatos būklė ar nedarbingumo priežastys arba jeigu jis nesutinka su NDNT nustatytu darbingumo lygiu (Tvarkos aprašo 35 punktas). Šia nuostata vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-21/2013, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1026/2014). Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su jo diagnozių vertinimu ar norėdamas pateikti papildomą informaciją apie savo sveikatos būklę, galėjo pakartotinai kreiptis į NDNT iki 2016 m. vasario 1 d.

Pareiškėjas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti pirmąjį jo skundą, tačiau to nepadarė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus reikalavimus, t. y. skundo dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-710-556/2015, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2578-520/2016). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmuoju skundu pirmiausiai įvardija 2015 m. vasario 19 d. skundą, bet apeliacinio skundo pabaigoje pirmuoju skundu nurodo 2015 m. kovo skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Nepriklausomai nuo to, kurį skundą pareiškėjas turėjo omenyje, teisėjų kolegija pažymi, jog jis skunde pirmosios instancijos teismui nereiškė pretenzijų dėl minėtų skundų, pavyzdžiui, kad šių skundų nagrinėjimas buvo vilkinamas arba kad šie skundai buvo išnagrinėti netinkamai. Skunde pirmosios instancijos teismui minėti skundai išvis nėra minimi. Iš to darytina išvada, kad 2015 m. vasario 19 d. ir kovo skundai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas pasisakyti dėl šių skundų, būtų peržengęs bylos nagrinėjimo ribas. Pareiga šiuos skundus išnagrinėti ir į juos atsakyti teko institucijoms, kurioms šie skundai buvo adresuoti, arba institucijoms, kurioms šie skundai buvo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją, o ne teismui.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ir kituose raštuose ne kartą tvirtino, jog jo darbingumo lygis buvo neteisingai nustatytas, nes jis atsisakė sumokėti NDNT darbuotojams. Pažymėtina, kad kyšininkavimas yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, nusikalstamas veikas tiria prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos. Teisės aktai teismams nesuteikia teisės įpareigoti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą pradėti nusikalstamos veikos tyrimą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. balandžio 7 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimus). Pareiškėjas, manydamas, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai turi minėtos ar kitos nusikalstamos veikos požymių, turi teisę dėl šių veikų ištyrimo kreiptis į atitinkamą ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą.

Pareiškėjas taip pat prašė informuoti Lietuvos Respublikos specialiąsias tarnybas dėl tariamų pirmosios instancijos teismo teisėjų ryšių su NDNT darbuotojais ir tyrimo, tarnybinio patikrinimo iniciavimo. Kaip minėta, pareiškėjas, manydamas, jog šių teisėjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, turi teisę kreiptis į atitinkamą ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą, o manydamas, kad šiems teisėjams turėtų būti taikyta drausminė atsakomybė – į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 str. 4 d.). Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, abejodamas bylą nagrinėjančių teisėjų šališkumu, turi teisę reikšti nušalinimus (ABTĮ 47 str. 5 d., 53 str. 2 d.). Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareikštas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės (ABTĮ 47 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė nušalinimo nė vienam iš bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo teisėjų. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie šių teisėjų šališkumą, o jo teiginiai apie tariamas teisėjų sąsajas su neįvardytais NDNT darbuotojais laikytini abstraktaus pobūdžio spėjimais, nepagrįstais jokiais duomenimis. Pareiškėjo pretenzijos grindžiamos išimtinai pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos procesiniais sprendimais, kurie, pareiškėjo subjektyviu vertinimu, buvo neteisingi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas