2022-06-22 Nr. AB-18638-3-61-3-02092-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-336-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. KS-68 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėja pažeidė viešuosius ir privačius interesus, bei priteisti jai iš atsakovo 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja teigė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) pažeidimą dėl to, kad pareiškėja, būdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos specialiste, rengė raštus, skirtus ir jos buvusiai darbovietei (ligoninei), su kuria bylinėjasi jos sutuoktinis, kadangi pareiškėja nėra viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo, o tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, skundų nagrinėjimas buvo vilkinamas ir kt. Rašte dėl paaiškinimo pateikimo iškraipyti faktai, juos pateikiant kaip konstatuotus pažeidimus. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą grindė tuo, kad atliekant tyrimą ji buvo žeminama, skelbiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, pažeista jos teisė į nekaltumo prezumpciją, į teisingų, objektyvių ir pagrįstų įstatymu sprendimų priėmimą (Sprendimas pagrįstas nuomonėmis, prielaidomis, buvo parengtas iš anksto). Komisijos interneto svetainėje paskelbta tik dalis Sprendimo rezoliucinės dalies, todėl neaišku, kokia apimtimi pareiškėjai inkriminuojami tariami pažeidimai; tai patvirtino Komisijos ir jos narių subjektyvumą, pareiškėjos teisių pažeidimą. Pareiškėja tvirtino dėl tokių veiksmų patyrusi dvasinius išgyvenimus, stresą, įtampą darbe, grasinimus atleisti iš darbo, susidūrusi su išankstinėmis nuostatomis dėl jai pareikštų kaltinimų (nepaisant to, kad pati Komisija pažeidinėjo imperatyvias įstatymo normas), pareiškėjai kilo nepasitikėjimas Komisija, jos teise priimti objektyvius ir įstatymais pagrįstus sprendimus. Pareiškėja Komisijos kaltę laikė akivaizdžia. Pareiškėja prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už visą laikotarpį: 6 mėn. x 400 Eur (minimali mėnesinė alga) = 2 400 Eur. Pareiškėja taip pat reiškė abejones dėl Sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos rekomendacijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, teisėtumo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovo įsitikinimu, Komisija veikė savo kompetencijos ribose, pagal teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad tyrimas buvo atliktas per maksimalų terminą, nėra pagrindas teigti, jog tyrimas buvo vilkinamas. Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie būtini Sprendimo motyvams pagrįsti bei kuriuos viešinti leidžia teisės aktai. Duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra vieši, prieinami šios profesinės sąjungos interneto svetainėje. Asmens duomenų nuasmeninimo tvarkos nebuvimas savaime nereiškia asmens duomenų apsaugos pažeidimo.

Komisija nepažeidė pareiškėjos teisių, nesiekė sukelti jai neturtinę (moralinę) žalą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikino Sprendimą, tačiau buvo pasiremta vieninteliu procedūriniu motyvu – teisine abejone dėl Komisijos, kaip nepriklausomos ir nešališkos institucijos, įspūdžio, kadangi pradedant / atliekant tyrimą Komisijai vadovavo Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirtas, jauniausiais Komisijos narys V. K.. Teismas iš esmės nesvarstė pareiškėjos veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms klausimo, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl Komisijos teiktų kontrargumentų, kad tyrimas dėl pareiškėjos pradėtas ne vienasmeniu Komisijos pirmininko sprendimu, tyrimas atliktas per leistiną terminą, o Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis.

Atsakovas pabrėžė, kad nei Komisijai pradėjus tyrimą, nei po Sprendimo priėmimo pareiškėja dėl Komisijos atliekamo tyrimo / konstatuoto pažeidimo nebuvo atleista iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Vėliau, kai Sprendimas dar nebuvo panaikintas, pareiškėja pakeitė darbovietę, tačiau iš viešai prieinamos informacijos spręstina, kad jos tarnybinė padėtis ne tik kad nepablogėjo, bet galbūt pagerėjo (ji įsidarbino valstybės įstaigos struktūrinio padalinio vadove). Atsakovo nuomone, pripažinus, kad atliekant tyrimą tiriamiesiems arba kitiems asmenims rašomi raštai (pranešimai, paklausimai) bei priimami sprendimais a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) yra tiriamojo asmens žeminimas, įstatymo įgyvendinimas taptų neįmanomas, o Komisijos veikla būtų betikslė.

Be to, atsakovas teigė, jog pareiškėja nepagrindė prašomos atlyginti žalos dydžio, ir pastebėjo, kad valdžios įstaigos neteisėtos veikos konstatavimas gali būti pakankama satisfakcija. Pareiškėja nepateikė nei prašomos priteisti sumos apskaičiavimo būdą patvirtinančių duomenų, nei pačios žalos buvimą patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų buvus tokią žalą, įvertinus nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, atsakovas prašė konstatuoti, kad Sprendimo panaikinimas yra pakankama satisfakcijos priemonė, todėl piniginė kompensacija nepriteistina.

Jeigu, teismo vertinimu, piniginis atlyginimas visgi būtinas, turėtų būti atsižvelgta į Komisijos veiklos pobūdį, t. y. į tai, kad Komisija yra pelno nesiekiantis subjektas – biudžetinė įstaiga, turinti ribotas galimybes padengti nenumatytas išlaidas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos S. K. skundą.

6. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos apeliacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Sprendimą, o bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimas panaikintas dėl procedūrinių akto priėmimo pažeidimų (sprendimą (rezoliuciją) pradėti tyrimą priėmė vienasmeniškai V. K., kuris buvo Lietuvos Respublikos Seimo nepaskirtas, jauniausias amžiumi, laikinai einantis Komisijos pirmininko pareigas, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 12 str. 2 d. nuostatą), atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020 suformuotą praktiką ir nustačius, kad nagrinėjamoje byloje kilo ta pati teisinė abejonė (dėl ‏‏‎nepriklausomos ir nešališkos institucijos, priėmusios Sprendimą, įspūdžio; be kita ko, teisės teorijos požiūriu visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai) kaip ir administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir priteisė jai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, apeliacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, „kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjos skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas pakartotinai, nesant tam teisinio pagrindo, tyrė ir vertino VTEK veiksmus teisėtumo aspektu, tačiau konstatuodamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjai faktą, jį pagrindžiančių aplinkybių nenustatė bei savo išvadų nemotyvavo“.

9. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Sprendimą visa apimtimi, nustatęs imperatyvaus įstatymo reikalavimo pažeidimą, todėl atsakovo argumentai dėl Sprendimo ir jo priėmimo aplinkybių yra teisiškai nebereikšmingi. Atsakovo argumentas, kad Sprendimo panaikinimas pagrįstas vieninteliu procedūriniu motyvu, nepaneigia tyrimo ir Sprendimo neteisėtumo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo esminį procedūrinį pažeidimą, darantį tyrimo išvadas, įformintas Sprendime, taip pat neteisėtomis.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog pareiškėja reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia tuo, kad Komisijos tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, buvo vilkintas, iškraipyti faktai, kurie iš karto konstatuoti kaip pažeidimas, ji buvo žeminama, be to, Komisija pažeidė jos asmens duomenų apsaugą, be pagrindo pradėjo tyrimą dėl veiklos profsąjungoje, kas nepriklauso Komisijos kompetencijai, siuntė užklausas į buvusias ir esamas darbovietes dėl veiklos profsąjungoje, paviešino be sutikimo ypatingus duomenis – dėl veiklos profsąjungoje, svarstė privatų gyvenimą, nenuasmenintas Sprendimas buvo viešai prieinamas 2 metus, apie Sprendimo panaikinimą nepaskelbta.

11. Teismas nesutiko, kad Komisija, priimdama Sprendimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėja dėl šių veiksmų patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą. Bylos duomenys leidžia teigti, kad Komisija, gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties įstatymo nuostatoms, vykdė jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas ir Komisijai privalomas atlikti funkcijas – esant pakankamiems duomenims apie galbūt pažeistas VPIDVTĮ nuostatas ir nenustačius pagrindų, dėl kurių tyrimas nepradedamas, Komisija kolegialiu (o ne vienasmeniu laikinojo Komisijos pirmininko V. K.) sprendimu pradėjo atitinkamą tyrimą. Apie pradėtą tyrimą buvo informuota pareiškėja, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas bei skundą Komisijai pateikęs subjektas. Vėliau, gavus papildomą medžiagą, tyrimo dalykas kolegialiu Komisijos sprendimu buvo praplėstas, apie tai pareiškėja informuota raštu. Tyrimas atliktas nepažeidžiant maksimalaus leistino – 6 mėnesių – termino. Komisijai privalomas elgesio taisykles ir diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės reglamentuoja VTEKĮ. Teismas, atsižvelgęs į Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija, pasiruošdama ir priimdama Sprendimą, veikė neteisėtai.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paviešinta informacija nėra ypatingi asmens duomenys, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Sprendime nurodyti pareiškėjos duomenys neatskleidė jos įsitikinimų, sveikatos būklės, seksualinės orientacijos ar kitos „jautrios“ informacijos, taip pat nežemino jos garbės ir orumo, todėl tokios informacijos paskelbimas negalėjo sukelti jai dvasinės skriaudos, kurią reikėtų kompensuoti materialiai. Sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie būtini Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Ligoninės, kurioje veikė profsąjunga, pavadinimas viešai nebuvo atskleistas, todėl vien faktas, kad pareiškėja yra neįvardytos profesinės sąjungos narė, neprilyginamas asmens specialiųjų (ypatingųjų) duomenų atskleidimui. Duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra viešai prieinami šios profesinės sąjungos interneto svetainėje. Taigi Komisijos veikla nagrinėjamu aspektu atitiko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 9 straipsnio 2 dalies e ir g punktų bei atitinkamų reikalavimų, nustatytų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, nuostatas. Teismas nepripažino, kad Sprendimo paviešinimas su tam tikrais pareiškėjos duomenimis Komisijos interneto svetainėje gali būti vertinamas kaip teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimas, dėl kurio kiltų neturtinė žala.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja jos patirtą žalą kildina iš vienkartinio Sprendimo, jos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nesukėlė įrodymais pagrįstų pasekmių jos sveikatai, padarė išvadą, kad pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Teismas nenustatė Komisijos neteisėtų veiksmų. Abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu patenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl toks jos reikalavimas atmestinas.

III. 14. Pareiškėja S. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

15. Pareiškėja mano, kad teismas nesusipažino su bylos aplinkybėmis, teismo sprendimas iš esmės pagrįstas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, kurioje iš esmės pasakyta, kad žemesnės instancijos teismas turėtų atmesti pareiškėjos skundą. Pareiškėjai neaišku, kodėl teismo sprendime teigiama, jog ji nenurodė ir nepateikė žalos dydžio paskaičiavimo. Teismo sprendime nepasisakyta apie žyminio mokesčio dalies grąžinimą dėl iš dalies tenkinto skundo. Teismo sprendime cituojami atsakovo neteisėtai, be pareiškėjos sutikimo pateikti duomenys apie jos užimamas pareigas, gauti pasinaudojant institucijos statusu, nes viešai tokie duomenys neprieinami.

Teismas sąmoningai nutylėjo ir nesprendė klausimo dėl Komisijos veiksmų pradedant ir 6 mėnesius nagrinėjant skundą, tokiu būdu įteisindamas Komisijos neteisėtus veiksmus. Vien teismo nuoroda, kad Sprendimo panaikinimas yra pakankamas neturtinei žalai atlyginti, neišsprendžia atsakovo atsakomybės klausimo, pažeidžia pareiškėjos teises. Pareiškėja apžvelgia jos susirašinėjimą su teismo administracija dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir nesutinka su sprendimu nepriteisti jai proporcingos sumokėto žyminio mokesčio dalies.

Pareiškėja paaiškina, kad ji skundą teikia dėl vienintelio esminio ginčo dalyko: per visą procesą beveik nė vienas teismas nepasisakė dėl atsakovo veiksmų dalyje dėl VTEKĮ 24 straipsnio taikymo, kas šiuo metu sudaro prielaidas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Vien Sprendimo panaikinimas neišsprendžia klausimo dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes liko nepasisakyta dėl to, ar Komisija turėjo teisę pradėti nagrinėti gauto skundo dalį, kuri įstatymu jai nepriskirta, ir 6 mėnesius nustatinėti tai, kad ši skundo dalis nepriklauso jos kompetencijai, ir, negana to, sąmoningai visus neteisėtai surinktus duomenis aprašyti Sprendime.

Pareiškėja tvirtina, kad Komisija grubiai pažeidė jos teisę į asmens duomenų apsaugą, viršijo jai suteiktus įgaliojimus bei įstatymu saugomas asmens duomenų rinkimo, naudojimo taisykles, t. y. BDAR. Komisija neteisėtai rinko, naudojo, saugojo ir 2 metus skelbė jautrius pareiškėjos duomenis (apie veiklą profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos narių socialinės tapatybės, šeimos, giminystės ryšius ir veiklą profesinėje sąjungoje; pagal tuo metu galiojusią Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 8 d., duomenys apie narystę profesinėje sąjungoje buvo ypatingi asmens duomenys) dėl skundo dalies, kurią nagrinėti jai nepriskirta kompetencija (VTEKĮ 24 str. 1 d.).

VPIDVTĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad narystė profesinėje sąjungoje nedeklaruojama, todėl nepriklauso Komisijos kompetencijai. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad Komisija grubiai pažeidė pareiškėjos teises, t. y. priėmė nagrinėti skundo dalį dėl pareiškėjos dalyvavimo profesinėje sąjungoje, nors neturėjo tam kompetencijos, ir atliko tyrimą, kuris truko 6 mėnesius, rinko informaciją, susijusią su pareiškėja ir jos bei jos šeimos narių veikla profesinėje sąjungoje, po to paviešino šią informaciją, informacija buvo skelbiama 2 metus.

Tokios aplinkybės negalėjo nesukelti pareiškėjai neigiamų dvasinių išgyvenimų. Komisija nepagrįstai aiškina, kad atsisakymas nagrinėti skundą ir skundo išnagrinėjimas, priimant sprendimą nutraukti tyrimą, teisinių pasekmių atžvilgiu yra tas pats, t. y. savo neteisėtus veiksmus vertina kaip objektyvius ir teisėtus.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

17. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos reiškiami kaltinimai teisėjams yra nepagarbūs ir nepagrįsti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ankstesnėje nutartyje nepateikė ir negalėjo pateikti nurodymų dėl pakartotinai nagrinėjamos bylos baigties, tik pabrėžė, jog teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia teiginius, jog duomenys apie ją nėra viešai prieinami (ištrauka iš Google paieškos), yra klaidinantys. Pareiškėjos aptartos aplinkybės dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo nėra susijusios su neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, juolab kad žyminio mokesčio grąžinimo klausimas jau išspręstas (Komisija jau atlygino priteistą sumą).

Atsakovas pakartoja savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, kad pareiškėja neįrodė būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad pareiškėja iš esmės visą dėmesį sutelkia į vieną sąlygą – Komisijos veiksmus ir jų analizę, tačiau apie neva patirtą žalą užsimena fragmentiškai, abstrakčiai, jos nekonkretizuoja ir nepagrindžia įrodymais, pavyzdžiui, neaišku, kas, kada ir dėl ko jai grasino, kaip pablogėjo jos dalykinė reputacija.

Priminta, kad pareiškėja pakeitė darbovietę dar galiojant Sprendimui ir nėra pagrindo manyti, jog jos darbinė (karjeros) veikla pablogėjo. Informacija apie pareiškėjos naujas pareigas yra prieinama viešai (pvz., interneto svetainėje www.lrvalstybe.lt), o atsakovas šios informacijos nedetalizavo, ją pateikė tik atsakydamas į pareiškėjos argumentą apie neva pablogėjusias jos karjeros perspektyvas. Atsakovas dėl VTEKĮ 24 straipsnio taikymo paaiškina, kad, gavus skundą ir įvertinus jame nurodytas aplinkybes, dar nebuvo aišku, kad dalis skundžiamų pareiškėjos veiksmų yra susiję su jos, kaip profesinės sąjungos narės, veikla, todėl, kilus abejonių dėl pareiškėjos elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti pradėti tyrimą.

Pradėto tyrimo dalykas buvo ne pareiškėjos narystė ar veikla profesinėje sąjungoje. Tyrimas buvo atliktas per teisės aktuose įtvirtintus terminus, atsižvelgiant į Komisijos išteklius, bylai reikšminga medžiaga buvo renkama iki pat 2018 m. gegužės 9 d. posėdžio, o pareiškėjos kaltinimai dėl sąmoningo vilkinimo nepagrįsti. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjos pretenzijomis dėl ypatingųjų (jautrių) asmens duomenų paviešinimo, kadangi jokie ypatingieji pareiškėjos asmens duomenys nebuvo paviešinti; paviešinti duomenys nežemino jos garbės ir orumo, jų paviešinimas negalėjo sukelti pareiškėjai dvasinės skriaudos, kurią reikėtų kompensuoti materialiai.

Pareiškėjai artimų asmenų duomenys nebuvo atskleisti, t. y. duomenys apie jos sutuoktinį ir brolį buvo iškart nuasmeninti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjos teigimu kilusią dėl neteisėtų Komisijos veiksmų.

19. Bylos duomenimis, pareiškėjos ginčyta Sprendimo dalimi Komisija pripažino, kad Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos skyriaus specialistė rengdama raštus, adresuotus ir jos buvusiai darbovietei, su kuria bylinėjasi jos sutuoktinis, kuriais reikalaujama nedelsiant nutraukti visas teisinių paslaugų pirkimo sutartis, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu iš dalies patenkinęs pareiškėjos apeliacinį skundas panaikino skundžiamą Komisijos Sprendimą, o bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi iš dalies tenkindamas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos, apeliacinį skundą ir perduodamas bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėti iš naujo, nurodė, jog teismas, konstatuodamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjai faktą, jį pagrindžiančių aplinkybių nenustatė bei savo išvadų nemotyvavo.

22. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatęs, kad pareiškėja jos patirtą žalą kildina iš vienkartinio Komisijos Sprendimo, jos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nesukėlė įrodymais pagrįstų pasekmių pareiškėjos sveikatai, konstatavo, kad pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nebuvo nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, nurodydamas, jog abstraktūs ir jokiais konkrečiais faktais bei įrodymais nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl neturtinės žalos padarymo negali būti pripažįstami pagrindu patenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Komisija, gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, vykdė jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas ir Komisijai privalomas atlikti funkcijas – esant pakankamiems duomenims apie galbūt pažeistas VPIDVTĮ nuostatas ir nenustačius pagrindų, dėl kurių tyrimas nepradedamas, Komisija kolegialiu sprendimu pradėjo atitinkamą tyrimą. Vėliau, gavus papildomos medžiagos, tyrimo dalykas kolegialiu Komisijos sprendimu buvo praplėstas, apie tyrimo pradėjimą ir praplėtimą pareiškėja buvo informuota raštu. Tyrimas atliktas nepažeidžiant maksimalaus leistino – 6 mėnesių – termino. Dėl duomenų viešinimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie yra būtini ginčijamo Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Ligoninės, kurioje veikė profsąjunga, pavadinimas viešai nebuvo atskleistas, todėl vien faktas, kad pareiškėja yra neįvardintos profesinės sąjungos narė, neprilyginamas asmens specialiųjų (ypatingųjų) duomenų atskleidimui. Duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra viešai prieinami šios profesinės sąjungos tinklalapyje.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai yra pagrindas pripažinti, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir pakankamus motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų.

27. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

28. Pareiškėja savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo iš esmės grindžia nesutikimu su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, skundo argumentų atmetimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. spalio 27 d. nutartimi perduodama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad „kad pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjos skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. <...> konstatuodamas neturtinės žalos padarymo pareiškėjai faktą, jį pagrindžiančių aplinkybių nenustatė bei savo išvadų nemotyvavo“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikino pirmosios instancijos teismui nenustačius ir visapusiškai neištyrus visų bylai dėl neturtinės žalos atlyginimo reikšmingų aplinkybių. Vien tai, jog pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių nevertino taip, kaip jas supranta pareiškėja ir priėmė kitokį, nei anksčiau buvo priimtas teismo, sprendimą (netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo) savaime nereiškia teismo šališkumo ar nekompetencijos. Aplinkybė, kad teismas pritaria vienos iš ginčo šalių argumentams ir teismo sprendimo motyvuose pakartoja nurodytą viešą informaciją, savaime nepaneigia teismo objektyvumo. Pareiškėjos nurodomi argumentai, susiję su žyminio mokesčio pareiškėjai priteisimu ne teismo sprendimu, o nutartimi, kas, anot pareiškėjos, patvirtina teismo neatidumą, yra tik subjektyvus vertinimas. Pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą) atlyginimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta skundžiamame sprendime, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

31. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nepasisakė ar atsakovas turėjo teisę pradėti nagrinėti skundą dalyje dėl pareiškėjos veiklos profesinėje sąjungoje, kuri nepriskiriama jo kompetencijai, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamame sprendime teismas vertino šiuos pareiškėjos teiginius ir nurodė, jog Komisija, gavusi skundą dėl pareiškėjos elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, vykdė jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas ir Komisijai privalomas atlikti funkcijas – esant pakankamiems duomenims apie galbūt pažeistas VPIDVTĮ nuostatas ir nenustačius pagrindų, dėl kurių tyrimas nepradedamas, Komisija pradėjo atitinkamą tyrimą.

32. Nagrinėjamu atveju aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pranešimas ar skundas dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateiktas VTEK (VTEKĮ 20, 21 str.), yra tik vada (informacija) tyrimui pradėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020). VTEK, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, VTEK turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013; 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016). VTEKĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra detaliai apibrėžta VTEKĮ 24 straipsnyje įtvirtinto atsisakymo nagrinėti pranešimą procedūra bei jos metu priimto sprendimo priėmimo tvarka, todėl iš šios institucijos (Komisijos) nėra pagrindo reikalauti laikytis tokių pačių taisyklių, kokios galioja teismuose ar kitose specialiose išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą byloje eA-2781-552-2021). o

33. Nagrinėjamu atveju Komisija, turėdama diskrecijos teisę spręsti dėl tyrimo pradėjimo (nepradėjimo), esant pakankamiems duomenims apie galimai pažeistas VPIDVTĮ nuostatas, tyrimą pradėjo. Pažymėtina, jog Komisija tyrimą pradėjo ne dėl pareiškėjos narystės profesinėje sąjungoje, o dėl jai dirbant Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos skyriaus specialistės pareigose rengtų raštų, kuriais reikalaujama nedelsiant nutraukti visas teisinių paslaugų pirkimo sutartis, adresuotų ir jos buvusiai darbovietei, su kuria bylinėjasi jos sutuoktinis. Komisija nutraukė tyrimą dalyje dėl pareiškėjos elgesio atitikties VPIDVTĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms, gavus bylai reikšmingą medžiagą patvirtinančią, kad pareiškėja atstovavimo privatiems asmenims veiksmus atliko kaip profesinės sąjungos narė. Medžiaga tyrimo metu buvo renkama iki Komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl dalies tyrimo nutraukimo.

34. Dėl pareiškėjos argumentų, jog Komisija neteisėtai rinko duomenis apie jos privatų gyvenimą ir juos paviešino, teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal VTEKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą Komisija gali gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, taip pat nemokamai gauti informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų, reikalingą VTEK pareigoms atlikti. Atliekant tyrimą dėl valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pagal VPIDVTĮ ar kitų teisės aktų reikalavimus neišvengiamas tam tikrų asmens duomenų rinkimas įstatymu pavestoms funkcijos atlikti (teisėtas asmens duomenų tvarkymo pagrindas). Dėl pareiškėjos argumentų, jog skelbiant jos atžvilgiu priimtą sprendimą neteisėtai buvo paviešinti ypatingieji (jautrūs) pareiškėjos ir artimųjų duomenys, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Komisija paviešino tik tuos pareiškėjos duomenis, kurie buvo būtini Sprendimo motyvams pagrįsti ir kuriuos viešinti leidžia galiojantys teisės aktai. Ligoninės, kurioje veikė profsąjunga, pavadinimas viešai nebuvo atskleistas, todėl vien faktas, kad pareiškėja yra neįvardintos profesinės sąjungos narė, neprilyginamas asmens specialiųjų (ypatingųjų) duomenų atskleidimui. Be to, teismas nustatė, jog duomenys apie pareiškėjos priklausymą profesinei sąjungai, jos einamas pareigas bei kontaktinė informacija yra viešai prieinami šios profesinės sąjungos tinklalapyje.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė dėl Komisijos veiksmų ir sprendimo panaikinimo patyrusi neturtinę žalą. Kaip jau minėta, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Komisija, priimdama 2018 m. m. gegužės 9 d. sprendimą, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl sutiktina, jog dėl šių veiksmų pareiškėja patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigine išraiška nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja jos patirtą žalą kildina iš vienkartinio Komisijos Sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai, nesukėlė įrodymais pagrįstų pasekmių jos sveikatai. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, kad atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiribojo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama ir teisinga satisfakcija, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesdamas.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl neturinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis