cd37e9ca-8638-47ed-8689-7d79366cff50 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I2-1326-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas E. T. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, 2019 m. rugsėjo 24 d. generaliniam prokurorui pateikė praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 17.13.-3573) leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du. Teigia, kad jo tiesioginis vadovas minėtÄ praÅ¡ymÄ turėjo vizuoti per 3 darbo dienas, o generalinis prokuroras sprendimÄ turėjo priimti per 5 darbo dienas. Tačiau jo praÅ¡ymÄ tiesioginiai vadovai Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės pavaduotojas S. K. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras K.

Å ., vizavo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. pažeisdami Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. I-312, numatytus terminus. Po vizavimo 2019 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kėjas pateikė papildomus pastebėjimus dėl S. K. ir K. Å . pastabų, tačiau jokio atsakymo iÅ¡ generalinio prokuroro nesulaukė, todėl į generalinį prokurorÄ kreipėsi dar kartÄ su 2019 m. spalio 14 d. praÅ¡ymu, nurodydamas, kad buvo pažeisti terminai. 2.2.

Generalinis prokuroras pareiÅ¡kėjui pateikė 2019 m. spalio 25 d. atsakymÄ (Nr. 17.9-13770), kuriame konstatavo, kad terminai pažeisti nebuvo. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su tokiu atsakymu, tvirtina, kad: 2.2.1. Nors generalinis prokuroras teigia, kad terminai nebuvo pažeisti, nes S. K. pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vizavo 2019 m. rugsėjo 25 d., o K. Å . – 2019 m. rugsėjo 27 d., o dėl kompiuterinės dokumentų valdymo sistemos sutrikimų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo pateiktas vizavimui pakartotinai ir pakartotinis vizavimas buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 30 d., pareiÅ¡kėjo teigimu, minėtu laikotarpiu jokių kompiuterinės dokumentų valdymo sistemos sutrikimų nebuvo užfiksuota.

Be to, sistemoje nėra 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. uždėtų minėtų vadovų vizų. 2.2.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, tiesioginiai vadovai jo praÅ¡ymÄ vizavo su pastabomis, tačiau toks vizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du apraÅ¡o tvarkos. Pagal Å¡iÄ tvarkÄ turi bÅ«ti uždedama viza: sutinkama arba nesutinkama. Tiek S. K., tiek K. Å . su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutiko ir jį vizavo teigiamai (žalia varnelė grafoje „veiksmas“), tačiau tuo pačiu nurodė ir pastabas, kurios, pareiÅ¡kėjo nuomone, gali bÅ«ti laikomas kaip papildoma informacija.

Nesutinka su tuo, kad generalinis prokuroras jo pateiktus pastebėjimus įvertino kaip naujÄ praÅ¡ymÄ , nors, pareiÅ¡kėjo teigimu, tai turėjo bÅ«ti papildoma informacija. PareiÅ¡kėjas pateikė tik savo nuomonę dėl vizų. 2.2.3. Taip pat pabrėžė, kad netgi vertinant, kad vizos yra netinkamos, tai neturėtų bÅ«ti pagrindu neatsakyti į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , o jam pateiktas atsakymas – tai nėra pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimas, nes jame nėra suformuluoto konkretaus sprendimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du apraÅ¡Ä prokuroras privalo priimti sprendimÄ per 5 dienas. Netgi tuo atvjeu, jeigu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų priimtas neigiamas sprendimas, vistiek turėtų bÅ«ti priimtas per 5 dienas, nes minėtas apraÅ¡as jokių iÅ¡imčių nenumato. 2.2.4. Mano, kad jo tiesioginiams vadovams S. K. ir K. Å . buvo daromas poveikis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo procese. 2.3. Dėl tokių jo tiesioginių vadovų, o taip pat paties generalinio prokuroro veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjas prarado pasitikėjimÄ ne tik savo vadovais, tačiau ir pačia prokuratÅ«ra kaip institucija.

Mano, kad minėti asmenys turi bÅ«ti pavyzdžiu kitiems, o ne daryti pažeidimus. Dėl tokio elgesio pareiÅ¡kėjas nemiega naktimis, patiria papildomÄ stresÄ darbe bei bendraudamas su kolegomis, todėl tai vertina kaip patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ siekia prisiteisti.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra (toliau – ProkuratÅ«ra) atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateiktÄ pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. PareiÅ¡kėjo teiginys, jog jo tiesioginiai vadovai – Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės pavaduotojas S. K. ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras K. Å . – praÅ¡ymÄ vizavo tik 2019 m. rugsėjo 30 d., tai yra pažeisdami terminus, neatitinka tikrovės. Tiesioginis pareiÅ¡kėjo vadovas S. K. praÅ¡ymÄ vizavo 2019 m. rugsėjo 25 d., o apygardos vyriausiasis prokuroras K.

Å . praÅ¡ymÄ vizavo 2019 m. rugsėjo 27 d. Dėl techninių sutrikimų Dokumentų valdymo sistemoje tas pats praÅ¡ymas buvo perduotas vizuoti pakartotinai, todėl aukÅ¡tesniųjų prokurorų buvo pakartotinai vizuotas 2019 m. rugsėjo 30 d. 3.2. Taip pat nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo vizuotas teigiamu atsakymu. PaaiÅ¡kino, kad nei S. K., nei K. Å . savo vizose nenurodė, ar jie sutinka / ar nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas dirbtų nuotoliniu bÅ«du. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas neatitinka Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du apraÅ¡o 5 punkto reikalavimų, kad prokurorai ir prokuratÅ«ros darbuotojai, <...> norintys dirbti nuotoliniu bÅ«du, teikia generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru suderintÄ (vizuotÄ ) praÅ¡ymÄ .

Kadangi prašymas suderintas nebuvo, vadinasi, generalinis prokuroras negalėjo priimti sprendimo Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu aprašo 6 punkte nustatytais terminais. Dėl šios priežasties prašymas buvo išnagrinėtas bendra tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. 3.3.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ nurodo, kad generalinis prokuroras neatliko jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų (arba neveikimo), o nenustačius generalinio prokuroro neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, atitinkamai nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovės atstovės priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam yra padaryta neturtinė žala. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ dėl to, kad, jo manymu, sprendžiant pateiktÄ ProkuratÅ«rai 2019 m. rugsėjo 24 d. praÅ¡ymÄ (reg. Nr. 17.13.-3573) leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du, buvo pažeisti vizavimo ir nagrinėjimo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame generalinio prokuroro 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1-312 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros tarnybos (darbo) nuotoliniu bÅ«du tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ApraÅ¡as).

5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

6. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

7. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dokumentų valdymo sistemoje nėra 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 27 d. uždėtų jo tiesioginių vadovų (S. K. ir K. Å .) vizų, todėl buvo pažeista ApraÅ¡e numatyta tvarka ir terminai. 7.1. ApraÅ¡as reglamentuoja prokurorų, ProkuratÅ«ros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tarnaujančių (dirbančių) ProkuratÅ«roje, nustatytų funkcijų ar jų dalies visÄ ar dalį tarnybos (darbo) laiko atlikimo nuotoliniu bÅ«du kitoje negu ProkuratÅ«ra, vietoje naudojantis informacinėmis technologijomis, sÄ lygas ir tvarkÄ .

Pagal ApraÅ¡o 3 punktas numato, kad prokurorams ir prokuratÅ«ros darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu bÅ«du iÅ¡ anksto suderintu su tiesioginiu vadovu ir generalinio prokuroro įsakymu nustatytu darbo nuotoliniu bÅ«du grafiku. ApraÅ¡o 51 punktas numato, kad prokurorų ir prokuratÅ«ros darbuotojų tiesioginis vadovas ir apygardos vyriausiasis prokuroras (jeigu praÅ¡ymÄ teikia apygardos prokuratÅ«ros prokuroras ir prokuratÅ«ros darbuotojas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas dokumentų valdymo sistemoje pažymi, kad: sutinka, kad prokuroras ir prokuratÅ«ros darbuotojas dirbtų nuotoliniu bÅ«du (51.1 papunktis) ir nesutinka, kad prokuroras ir prokuratÅ«ros darbuotojas dirbtų nuotoliniu bÅ«du, nurodydamas tokio sprendimo motyvus (51.2 papunktis). 7.2.

IÅ¡ byloje pateikto Dokumentų valdymo sistemos PraÅ¡ymo dokumento registracijos kortelės duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. ProkuratÅ«rai pateikė praÅ¡ymÄ leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du (sukurtas dokumentas 2019 m. rugsėjo 24 d. 15:38 val., suteiktas laikinas Nr. 2108433612). S. K. peržiÅ«rėjo minėtÄ dokumentÄ 2019 m. rugsėjo 24 d. 16:19 val., jį atsisiųsdamas. Dar kartÄ S. K. dokumentÄ , kurio laikinas Nr. 2108433612, peržiÅ«rėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. 14:55 val., 15:25 val. ir 15:26 val., persisiųdamas minėtÄ dokumentÄ .

Minėtas Dokumentų valdymo sistemos PraÅ¡ymo dokumento registracijos kortelės duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad S. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. 15:35 val. vizavo dokumentÄ , kurio laikinas Nr. 2108433612, su pastaba. Tuo pačiu laiku minėtas dokumentas perduotas vizuoti K. Å ., kuris dokumentÄ peržiÅ«rėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. 10:02 val. ir 10:03 val., vizavo jį 2019 m. rugsėjo 27 d. 10:04 val. su pastaba. Po to dokumentas buvo perduotas pareiÅ¡kėjui pasiraÅ¡yti. Taigi, esant tokiai faktinei situacijai, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas praÅ¡ymas nebuvo vizuotas, kaip skunde teigia pareiÅ¡kėjas.

Taip pat atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jo pateiktas praÅ¡ymas leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du buvo iÅ¡nagrinėtas, pažeidžiant ApraÅ¡o 51 punkte numatytÄ 3 darbo dienų terminÄ , nes bylos duomenys akivaizdžiai įrodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas buvo vizuotas S. K. 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. kitÄ dienÄ po jo pateikimo, o K. Å . – 2019 m. rugsėjo 27 d. (t. y. trečiÄ dienÄ po jo pateikimo). 7.3. Taip pat byloje nustatyta, kad minėti S. K. ir K. Å . pakartotinai vizavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2019 m. rugsėjo 30 d.

Pasak atsakovės atstovo, toks pakartotinis vizavimas įvyko dėl techninių sistemos sutrikimų. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės atstove, kad nepaisant to, jog pareiškėjo prašymas buvo vizuotas pakartotinai, pirminis dokumento vizavimas buvo atliktas 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2019 m. rusėjo 27 d., nepažeidžiant Aprašo 51 punkte numatyto termino, taigi pareiškėjo argumentas dėl Apraše numatytų vizavimo ir nagrinėjimo terminų nesilaikymo atmestinas kaip neįrodytas.

8. IÅ¡ byloje pateikto Dokumentų valdymo sistemos PraÅ¡ymo dokumento registracijos kortelės duomenų iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad tiek S. K., tiek K. Å . pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ vizavo su pastabomis, t. y. iÅ¡dėstydami argumentus, dėl ko pareiÅ¡kėjas negali dirbti nuotoliniu bÅ«du, kaip tai numatyta ApraÅ¡o 51.2 papunktyje, taigi iÅ¡ esmės tokiu bÅ«du, pastabose pateikdami motyvuotus savo atsakymus, kodėl nesutinkama su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu. Nors sutiktina, kad vizose nėra tiksliai įvardintas sutikimas ar nesutikimas su praÅ¡ymu (tiksliai tokie žodžia nenurodyti), tačiau pastabų turinys aiÅ¡kiai įrodo, kad, pirmiausia, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į pateiktas iÅ¡lygas, t. y., pvz., S. K. savo pastaboje įrašė, kad pareiÅ¡kėjo darbas nuotoliniu bÅ«du neužtikrins efektyvaus prokuratÅ«ros funkcijų įgyvendinimo, be to, bÅ«tina iÅ¡vengti nepagrįstų teismo posėdžių perkėlimo, kai prokuroras dirba ne prokuratÅ«ros patalpose.

K. Š. savo pastabose nurodė, kad pareiškėjo nurodytos savaitės dienos, kada jis nori dirbti nuotoliniu būdu, sutampa su asmenų priėmimo grafiku, kas vėlgi yra kliūtis dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat, kaip dar viena pastaba, nurodyta, kad prokuratūra neturi galimybės aprūpinti pareiškėjo nešiojamuoju kompiuteriu, kuris būtų saugus dirbti. Spręstina, kad tokios minėtų vadovų pateiktos pastabos vertintinos labiau kaip neigiamas atsakymas nei sutikimas leisti dirbti nuotoliniu būdu.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jo praÅ¡ymas buvo vizuotas teigiamai, t. y. praÅ¡ymas patenkintas, neatitinka tikrovės, paremtas labiau pareiÅ¡kėjo suvokimu, ir yra nepagrįstas. Pažymėtina tai, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog pareiÅ¡kėjo tiesioginiams vadovams S. K. ir K. Å . buvo daromas poveikis, vizuojant ir nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, todėl tai vertintina kaip subjektyvi pareiÅ¡kėjo nuomonė, nes buvo priimtas pareiÅ¡kėjui nepalankus praÅ¡ymo nagrinėjimo rezultatas.

9. ApraÅ¡o 5 punktas numato, kad prokurorai ir prokuratÅ«ros darbuotojai, kurių veiklos pobÅ«dis ir specifika leidžia jiems priskirtas funkcijas atlikti ne prokuratÅ«ros patalpose ir norintys dirbti nuotoliniu bÅ«du, teikia generaliniam prokurorui su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru (jeigu praÅ¡ymÄ teikia apygardos prokuratÅ«ros prokuroras ir prokuratÅ«ros darbuotojas) suderintÄ (vizuotÄ ) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotÄ praÅ¡ymÄ leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du, nurodydami: darbo dienÄ ar darbo dienos dalį, konkrečiÄ darbo laiko valandomis trukmę, kuriÄ nori dirbti nuotoliniu bÅ«du, terminÄ iki kada ketinama dirbti nuotoliniu bÅ«du, vietÄ (-as), kurioje (-iose) numato dirbti nuotoliniu bÅ«du, kontaktinio telefono numerį, ar turi darbo nuotoliniu bÅ«du vietoje atlikti funkcijas ar tarnybÄ (darbÄ ) reikalingas darbo priemones (iÅ¡skyrus prokuratÅ«ros suteiktas darbo priemones, įrangÄ ), kurios atitinka darbuotojų darbo saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Pagal ApraÅ¡o 6 punkte numatyta, kad generalinis prokuroras, gavęs prokuroro ir prokuratÅ«ros darbuotojo praÅ¡ymÄ leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du, per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos įvertina praÅ¡yme pateiktÄ informacijÄ , prokuroro ir prokuratÅ«ros darbuotojo funkcijų ar tarnybos (darbo) pobÅ«dį, prokuratÅ«ros finansines, technines galimybes, bÅ«tinybę užtikrinti operatyvų ir nepertraukiamÄ prokuratÅ«rai priskirtų funkcijų vykdymÄ ir priima sprendimÄ , įraÅ¡ydamas atitinkamÄ rezoliucijÄ ant praÅ¡ymo.

Generaliniam prokurorui rezoliucija sutikus leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du už personalo valdymÄ atsakingas prokuratÅ«ros padalinys parengia generalinio prokuroro įsakymo dėl nuotolinio darbo projektÄ ir pateikia jį generaliniam prokurorui. Teismo vertinimu, tiesioginiai vadovai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, sprendžiant iÅ¡ pastabų turinio, nepritarė, t. y. pasiÅ«lė spręsti su tam tikromis iÅ¡lygomis. IÅ¡ ApraÅ¡o 5–51 punktų nuostatų matyti, kad tiesioginių vadovų vizavimas yra svarbus sprendžiant dėl leidimo dirbti nuotoliniu bÅ«du, t. y. jų sutikimas arba nesutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas, ir generaliniam prokurorui pateiktas su tiesioginiu vadovu ir apygardos vyriausiuoju prokuroru suderintas (vizuotas) ir dokumentų valdymo sistemoje užregistruotas praÅ¡ymas leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du.

Nagrinėjamu atveju tiesioginių vadovų pateiktos pastabos, kaip jau minėta, ir buvo pažymėtos dokumentų valdymoje sistemoje. Jos buvo orientuotos į ApraÅ¡o 6 punkto turinį, t. y. atskleidžiančios pareiÅ¡kėjo funkcijų pobÅ«dį, technines ir finansines galimybes. IÅ¡ pastabų turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodytomis dienomis funkcijų negali atlikti nuotoliniu bÅ«du, taigi jo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. ApraÅ¡o 6 punktas įpareigoja generalinį prokurorÄ paraÅ¡ant rezoliucijÄ iÅ¡spręsti dėl pateikto praÅ¡ymo leisti dirbti nuotoliniu bÅ«du per 5 darbo dienas.

Å iuo atveju to nebuvo padaryta (Å¡ios aplinkybės neneigia ir pati atsakovės atstovė). Pagal ApraÅ¡o nuostatas Å¡ioje situacijoje generalinis prokuroras privalėjo priimti sprendimÄ ApraÅ¡o 6 punkte nustatytais terminais, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo tiesioginių vadovų pateiktas pastabas. Taigi pripažintina, kad ProkuratÅ«ra nesilaikė ApraÅ¡e numatytos tvarkos dėl generalinio prokuroro rezoliucijos, sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo dirbti nuotoliniu bÅ«du.

10. Laikytina, kad 9 punkte aptartas pažeidimas yra procedūrinis, dėl jo pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikaitė, net ir nesant generalinio prokuroro rezoliucijai, iš anksčiau aptartų pastabų pareiškėjui turėjo būti aišku, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjui nebuvo ribojamos galimybės kreiptis su nauju prašymu. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta.

Byloje tokių duomenų nepateikta (pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, kad nemiega naktimis, prarado pasitikėjimÄ ProkuratÅ«ra kaip institucija ir patiria papildomÄ stresÄ darbe, tačiau konkrečių įrodymų byloje nėra). Kaip minėta, 9 punkte aptartas pažeidimas ir nėra tokio sunkumo pobÅ«džio ir intensyvumo, kad galėtų sukelti reikÅ¡mingas neigiamo pobÅ«džio emocijas. Atsižvelgdamas į tai, teismas minėtus pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala.

11. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pripažinęs, kad ProkuratÅ«ra tinkamai, nepažeisdamas ApraÅ¡e numatytų terminų, veikė vizuodama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , tačiau ProkuratÅ«ra nepagrįstai nepriėmė per ApraÅ¡o 6 punkte numatytÄ terminÄ sprendimo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo leisti dirbti notoliniu bÅ«du, nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusi žala ir nepataisomos pasekmės, taigi neįrodžius vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų (žalos kilimo) valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiÅ¡kėjo skundas negali bÅ«ti tenkinamas.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Gediminas Užubalis