2022-06-29 Nr. AB-17914-3-62-3-00428-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2941-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00428-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. K. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39507 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja visiškai pagrįstai bijo persekiojimo, be to, remiantis nurodytomis ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, negali sutikti su atsakovo išvada, kad jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Jos pateiktas aplinkybes patvirtino tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) prasme yra visiškai pagrįsta.

2.2. Pareiškėjos persekiojimas yra grindžiamas priklausymu socialinei grupei, kuri yra persekiojama dėl šeimos narių tarnybinės veiklos kilmės šalyje. Pareiškėja negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodama persekiojimo. Pagrįstą baimės faktą įrodo pareiškėjos pateiktos aplinkybės apie nužudytą šeimos asmenį, persekiojimo ir patirto smurto faktai. Fizinio susidorojimo praktinis taikymas pareiškėjos kilmės šalyje yra tapęs norma, kurios istorija siekia dešimtmečius besitęsianti šalies suirutė. Panašaus pobūdžio nusikaltimų netiria vietos policija, todėl pareiškėja negali savo kilmės šalyje pasinaudoti valstybės apsauga ir pagrįstai bijo grįžti dėl smurto ir persekiojimo.

2.3. Pareiškėja savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies.

2.4. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

2.5. Pareiškėja mano, kad prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai individualizuoti ir išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo principų.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė noru saugiai gyventi, nes šeimos nariai dingę, mamos vyrą S. N. nužudė, ją gali kažkas nužudyti.

3.2. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjos buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.3. Pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjos pasakojimo turinį, buvo vertinama, kad pareiškėja teikė bendro pobūdžio abstrakčią informaciją, taip pat pateikta informacija buvo prieštaringa ir nesutapo su kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu neidentifikuotas persekiotojas ir motyvai bei tikslai ją persekioti, todėl nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, jos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)), vietoje kur prieglobsčio prašytoja gyveno prieš išvykdama į Europą, šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas). Todėl Migracijos departamentas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, jog jai gresia individualaus pobūdžio grėsmė. Konvencija ir Įstatymas nustato apsaugos režimą asmeniui, kuriam gresia persekiojimas dėl jo individualių savybių, kurių jis negali pakeisti arba negali būti verčiamas atsisakyti. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai, jų visuma nepagrindžia išvados, jog tarp tariamai gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime nulemia atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą. Vertinant patį pareiškėjos pasakojimą, nustatyta, kad jis buvo neišsamus, abstraktus, į klausimus atsakinėti ji vengė ir pateikdavo trumpus, lakoniškus atsakymus, todėl pasakojimas nebuvo laikomas patikimu įrodymu, be to, iš pareiškėjos bendro pobūdžio ir neišsamių paaiškinimų nebuvo identifikuoti nei tariami persekiotojai, nei jų tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, todėl ji neatitiko Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų kriterijų tarptautinei apsaugai gauti.

3.5. Kaip priežastį, dėl kurios Lietuvos Respublikoje prašo prieglobsčio, ji nurodė norą saugiai gyventi, nes šeimos nariai dingę, mamos vyrą S. N. nužudė, ją gali kažkas nužudyti. Prieglobsčio prašytoja nurodė, kad 2012 m. ji buvo vieną kartą užpulta ir išprievartauta, tačiau negalėjo tiksliai įvardinti, kas per pagrobėjai tai buvo, su kuo tai susiję. Dėl to ketino kreiptis į policiją, bet apsigalvojo, nes, pasak prieglobsčio prašytojos, „jai pasakė, kad nukentės šeimos reputacija‘‘. Galvojo apie savižudybę. Po šio įvykio šeima ją išsiuntė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas dėdę bei ieškojo kelionių į kitas šalis, kad ji pamirštų praeities baisumus, nes buvo išžaginta ir patyrė smurtą. Daugiau jai niekas negrasino. Prieglobsčio prašytoja norėjo gauti vizą (duomenys neskelbtini), bet vizos negavo. Tuomet kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) vizos. 2018 m. prieglobsčio prašytoja gavo (duomenys neskelbtini) vizą studijoms. 2018 m. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau pasiekė Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) mamos vyras S. N. buvo nužudytas keliomis kulkomis, vidury dienos, kai vežė vaikus į mokyklą. Po to į namus atėjo vyrai (kas jie, neįvardijo) ir nurodė laikotarpį, kuomet jos mama turi atiduoti jiems bylą. Kokie tai dokumentai, prieglobsčio prašytoja nežino, tik teigė, kad mamos vyras buvo susijęs su banku (prieglobsčio prašytoja nenurodė iš kur ji sužinojo apie minėtus įvykius). Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad 2020 m. gruodį, vėliau patikslino, kad tai buvo 2020 m. gruodžio 25 d., jai būnant (duomenys neskelbtini), paskambino dėdė ir pranešė, kad prieš porą savaičių dingo visa jos šeima: dukra, kuriai buvo 10 metų, mama, du broliai ir viena sesuo. Prieglobsčio prašytoja ketino grįžti į (duomenys neskelbtini) gyventi pas dėdę, tačiau dėdė pasakė, kad ji negali grįžti gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini), nes dėl prieglobsčio prašytojos grįžimo gali grėsti pavojus dėdės šeimai. O be to, prieš 3 mėnesius Gomoje buvo nužudytas dėdės vyresnysis brolis, kuris kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl prieglobsčio prašytojos šeimos narių dingimo.

3.6. Prieglobsčio prašytojos pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, jos teikiami paaiškinimai buvo padriki, prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėja negalėjo pateikti faktinės informacijos, kuri leistų identifikuoti konkrečius grasinimus, persekiojimo priežastis, motyvus bei tikslus, neįvardino tariamų persekiotojų tapatybių, todėl jis vertintinas kritiškai bei nėra laikomas patikimu įrodymu. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, kad prieglobsčio prašytoja nenurodė konkrečių detalių apie smurtautojus, nesikreipė dėl to į policiją, tikėtina, kad jos pateiktas pasakojimas nėra realus, jog istorija išgalvota, nes ji nedetalizavo informacijos, kas yra persekiotojas, pasakojimas buvo abstraktus, be detalių ir tikėtina, kad visą informaciją apie mamos vyrą ji pasirinko iš žiniasklaidos. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojos pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, atsakovas pareiškėjos deklaruojamos baimės grįžti nelaikė visiškai pagrįsta.

3.7. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog pareiškėja, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Pareiškėja 2020 m. iš savo kilmės šalies legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėja nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „4. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, kad prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes kilmės šalyje gresia mirtis. Ji nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietė, pabėgo iš savo šalies, kad galėtų studijuoti (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 3 d. patėvis S. N. buvo nužudytas, o po jo mirties grupė žmonių įsiveržė į pareiškėjos motinos namus ir privertė ją atiduoti mirusiojo dokumentus, grasindami nužudyti ją ir visą jos šeimą. Nuo 2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėja neturi jokių žinių apie savo motiną, dukrą ir brolius. Dėdė uždraudė jai grįžti į kilmės šalį, bijodamas sukelti pavojų ne tik pareiškėjos, bet ir jo vaikų gyvybei. (Duomenys neskelbtini) gyveno nuo 20 metų, ten baigė magistrantūros studijas ir paprašė (duomenys neskelbtini) universiteto padėti susirasti apsaugą (duomenys neskelbtini), tačiau jie atsisakė. Pareiškėjos draugas rekomendavo tarptautinę organizaciją iš (duomenys neskelbtini), kuri galėtų padėti pateikti prašymą dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini), tačiau tai buvo sudėtinga, todėl pareiškėja apsaugos prašo Lietuvoje.

5.2. Apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 8 d., metu pareiškėja nurodė, kad kilmės šalyje jai grėstų mirtis, nes šiuo metu visa jos šeima pradingusi, net ir jos dukra. Pareiškėja paaiškino, jog jos mama po jos tėvo mirties draugavo su vyru S. G., kuris buvo nužudytas. Po nužudymo atėjo grupė žmonių, mamai pasakė, kad duotų nužudyto vyro bylą, tačiau tiksliai nurodyti, kokie tai dokumentai, negalėjo. Pareiškėja nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) atvyko 2018 m. studijuoti. Po S. G. nužudymo suprato, kad toliau studijų tęsti nebegalės, todėl susisiekė su dėde, jog jis nupirktų bilietus grąžinimui, tačiau jis pasakė, kad galimybės grįžti nėra, nes pareiškėjos šeima dingo, o pas save priimti negali, nes dėl pareiškėjos buvimo jo šeimai grėstų pavojus. Pareiškėja kreipėsi į universitetą, kad jai padėtų, tačiau ten atsisakė jai padėti ir davė 15 dienų terminą išvykti. Vienas iš draugų pasiūlė kreiptis į Migracijos skyrių, pareiškėja ten nuėjo, susitarė dėl susitikimo, bet susirgo koronavirusu ir atsidūrė ligoninėje. Išėjus iš ligoninės, draugė pareiškėjai paaiškino, jog daugelis važiuoja į Lietuvą ir su tokia istorija kaip pareiškėjos ji gali bandyti atvykti čia. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) grasinimų nesulaukė. 2012 m. buvo išprievartauta bei patyrė smurtą, buvo pagrobta ir sumušta, po šių įvykių nesijautė gerai, ieškojo šalies, kur galėtų išvykti. Ji bandė gauti (duomenys neskelbtini) vizą.

5.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

7. Teismas pažymėjo, kad prieglobsčio prašyme pareiškėja nurodė, jog kilmės šalyje jai gresia mirtis, jos šeima ir dukra dingusi. Apklausos metu nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko 2018 m. studijuoti. Prašė universiteto pagalbos, bandė kreiptis (duomenys neskelbtini) dėl prieglobsčio suteikimo ir tik tuomet nusprendė atvykti į Lietuvą ir prašyti prieglobsčio.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjos rašytinio prašymo suteikti prieglobstį turinį, jos pasakojimą apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios turėjo įtakos jos apsisprendimui išvykti iš kilmės valstybės, sprendė, jog jos nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėja detalios informacijos, kuri pagrįstai leistų manyti, jog pareiškėjai kilmės šalyje galėtų kilti pavojus, nepateikė. Pasakodama apie įvykius pareiškėja neįvardijo, kas galėtų grasinti. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjos išvykimas iš kilmės šalies yra asmeninio pobūdžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuo 2018 m. sausio mėnesio nurodo studijavusi (duomenys neskelbtini), o poreikis daugiau nei po trijų metų vykti į Lietuvą atsirado ne dėl kylančios grėsmės kilmės valstybėje. Teismas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nenuoseklumą, pasakojimo abstraktumą vertino kaip esminius trūkumus, kurie užkerta kelią toliau tirti, aiškintis, spręsti teigiamai pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas surinko aktualią pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimui kilmės valstybės informaciją ir ją išdėstė skundžiamame sprendime. Surinkta informacija buvo aktuali pareiškėjos pasakojimui, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jai galėtų kilti grėsmė. Teismas pažymėjo, jog kitokios informacijos pareiškėja taip pat nepateikė ir teismo posėdyje. Teismas nurodė, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Pareiškėjos skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

12. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė / gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

13. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė Direktyvos 2008/115/EB nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis ir nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

14. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Kriterijų tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas nenustatė, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Taigi teismas sprendė, jog pareiškėjos situacijai taikytina Kriterijų tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas. Teismas pakeitė ir kitą atsakovo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

15. Teismas netenkino išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 17. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę bei apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

18.2. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Iš kilmės šalies informacijos akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, autoritarinio režimo sąlygomis nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. (Duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Pareiškėja pažymi, kad ji yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, ESPA) nustatytus reikalavimus moterys yra priskiriamos padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės.

18.3. Atsakovas netikrino pareiškėjos pateiktos informacijos ir nesurinko bei Sprendime nenurodė aktualios informacijos, kuri patvirtintų, jog analogiškoje socialinėje padėtyje atsidūrusioms moterims, kurioje šiuo atveju atsidūrusi prieglobsčio prašytoja, (duomenys neskelbtini) yra saugu, tokios moterys nediskriminuojamos, nepatiria smurto ir persekiojimų, negresia pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįsigilino į pareiškėjos socialinę padėtį ir išsamiai neišnagrinėjo prieglobsčio prašymo aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

18.4. Atsakovas skundžiamame sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

18.5. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

18.6. Pareiškėja yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, be išsilavinimo, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, taigi būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto prašymo.

18.7. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Kad jos kilmės šalyje nusikalstamumas ir kriminogeninė situacija yra itin bloga, pripažino ir atsakovas skundžiamame sprendime. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis.

18.8. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, jog grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Nors Sprendime atsakovas remiasi EPPB išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, realiai šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo.

18.9. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos ir jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, kad pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

18.10. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

18.11. Atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą jai atvykti į Lietuvos Respubliką, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

18.12. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą vadovaudamasis iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui bei papildomai nurodo tokius argumentus:

19.1. Tyrimo metu įvertinus surinktą kilmės valstybės informaciją nenustatyta, kad ji patvirtintų, jog pareiškėja turi individualias savybes, dėl kurių ji gali būti persekiojama. Nors ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Be to, pareiškėja savo prašymo negrindė persekiojimu dėl savo lyties, nebuvo nurodžiusi, kad patyrė kilmės valstybėje kokius nors skunde nurodytus veiksmus ar visiškai pagrįstai bijo juos patirti grįžimo į kilmės valstybę atveju.

19.2. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja rinkti kilmės valstybės informaciją visais prieglobsčio prašytojo norimais aspektais. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

19.3. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, jog ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde. Todėl deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

19.4. Pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Pažymi, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39507 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat EŽTT aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Konvencijos aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

24. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Byloje nustatyta, kad užsienietė, (duomenys neskelbtini) pilietė, baimę būti persekiojama grindžia tuo, kad kilmės šalyje jai gresia mirtis. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė noru saugiai gyventi, nes šeimos nariai dingę, mamos vyrą S. N. nužudė, ją gali kažkas nužudyti.

27. Byloje taikytina teisė šalims yra žinoma. Ji ne kartą buvo minima pareiškėjos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo bei ginčo nagrinėjimo stadijose, todėl teisėjų kolegija šioje teismo nutartyje taikytinos teisės nekartoja, o imasi teisės taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

28. Kilmės šalies situacijos, aktualios šios bylos aplinkybių kontekste, vertinimui atsakovas surinko informaciją, pagrįstai ja rėmėsi priimdamas ginčijamą Sprendimą ir padarė teisingas išvadas.

29. Pareiškėja kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė baimę, kad jai gresia mirtis, nes jos šeimos nariai dingę, mamos vyrą S. N. nužudė, ją taip pat gali kažkas nužudyti.

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos išvykimas iš kilmės šalies yra asmeninio pobūdžio. Pareiškėja nuo 2018 m. sausio mėnesio nurodo studijavusi (duomenys neskelbtini), o poreikis daugiau nei po trijų metų vykti į Lietuvą atsirado ne dėl kylančios grėsmės kilmės valstybėje. Todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei pareiškėjos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja, jog prieglobsčio prašytojai kilmės valstybėje grėsė ir (ar) gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

31. Šios bylos kontekste yra svarbios aplinkybės, kurias nurodė pati pareiškėja, kad ji po įvykių 2012 metais gyveno pas savo dėdę (duomenys neskelbtini), kur jai niekas negrasino. Taigi pareiškėja turi galimybę pasinaudoti galimybėmis gyventi šiame mieste, juo labiau, kad (duomenys neskelbtini) ji turi giminių, kurie ją jau yra globoję. Pagal surinką informaciją (duomenys neskelbtini), mieste, kuriame prieglobsčio prašytoja gyveno prieš išvykdama į Europą, nevyksta karinis konfliktas. Remiantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo registruota nė viena auka. Tai, kad dėdė, neva, kalbėdamas su pareiškėja telefonu, uždraudė jai grįžti į kilmės šalį, teisėjų kolegijos vertinama kaip jokio individuliai apibrėžto pagrindo neturinti pareiškėjos versija. Pareiškėja, kaip ji teigia, studijavo (duomenys neskelbtini), o tikslas vykti į Lietuvą sietinas su jai kilusiu gražinimo į kilmės valstybę pavojumi.

32. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nenustatytas joks objektyvus visiškai pagrįstos baimės dėl kylančių grėsmių kilmės valstybėje pagrindas, taigi pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Byloje nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Minėta, kad (duomenys neskelbtini) mieste nevyksta karinis konfliktas. Darytina išvada, jog prieglobsčio prašytoja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji kaip moteris savaime patenka į didesnės rizikos asmenų grupę, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini.

34. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Migracijos departamentas nesurinko visos aktualios informacijos, kuri turėtų esminę įtaką prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatams. Informacija apie kilmės valstybę ir pareiškėjos nurodomų aplinkybių įvertinimas atitinka objektyvumo ir išsamumo reikalavimus, todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė