2021-04-07 Nr. AB-6995-2-68-3-27317-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1143-575/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27317-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 22.40 val., netoli prekybos centro „Mandarinas“, aikštelėje tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo užpultas dviejų nepažįstamų vaikinų ir sumuštas, taip pat iš jo buvo pagrobti du akiniai. Užpuolikams pasišalinus, pareiškėjas telefonu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, tačiau jie pareiškėjui jokios pagalbos nesuteikė, priešingai, pareiškėjas nukentėjo nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pagal pareiškėjo pranešimą atvykę policijos pareigūnai E. M. ir M. L. net nebandė aiškintis įvykio aplinkybių ir ieškoti nusikaltėlių, bet nuvežė pareiškėją į nakvynės namus „Sala“. Nakvynės namuose dirbusi moteris atsisakė pareiškėją priimti, nes pareiškėjas buvo visiškai blaivus. Pareiškėjui išeinant iš minėtos vietos, policijos pareigūnai be jokios teisėtos priežasties prieš jį panaudojo elektros šoką, spardė kojomis ir surakinę antrankiais įmetė į policijos automobilį. Automobilyje pareiškėjui pasidarė bloga (duomenys neskelbtini). Iš nakvynės namų pareiškėjas buvo nuvežtas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, kur pareigūnai jį parbloškė ant grindų ir spyrė koja į galvą, taip jam praskėlė antakį. Tada buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir pareiškėjas nugabentas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai, susiūtas antakis ir paskirtas gydymas. Po patirtų sužalojimų pareiškėjas labai blogai jautėsi: stipriai skaudėjo galvą, buvo sumuštos bei nubrozdintos kitos kūno vietos. Teko gydytis, pirkti vaistus, tačiau jų įsigijimo kvitų pareiškėjas neišsaugojo. Kai šiek tiek pagerėjo savijauta, pareiškėjas savarankiškai kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kur buvo apžiūrėtas ir surašyta specialisto išvada. Specialisto išvadoje nustatyti pareiškėjui padaryti kūno sužalojimai. Sužalojimai vertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.2. Tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų yra įtempti santykiai. Pareiškėjas gyvena bendrabučio tipo daugiabutyje, kuriame gyvena daug asocialių asmenų ir dažnai vyksta įvairūs konfliktai, yra kviečiami policijos pareigūnai. Ne savo valia į įvairius konfliktus patenka ir pareiškėjas. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai ne visada elgiasi tinkamai, todėl dėl pastarųjų veiksmų pareiškėjui tenka rašyti skundus, dėl ko iš jų pareiškėjas sulaukė neigiamos reakcijos ir net grasinimų susidoroti. Dažnai policijos pareigūnai pareiškėją be jokio pagrindo sulaiko ir apkaltina nebūtais dalykais. Dėl dažnų incidentų su Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnais jie iš esmės visi pareiškėją pažįsta ir žino apie jo sveikatos problemas. Be to, pareiškėjas Vilniaus AVPK yra pateikęs 2017 m. liepos 10 d. VšĮ Centro poliklinikos išduotą Medicinos dokumentų išrašą su rekomendacija vengti streso ir nenaudoti elektros šoko, o Patrulių rinktinės vadas pareiškėją 2017 m rugsėjo 18 d. raštu yra informavęs, jog rinktinės patruliai yra informuoti apie minėtas gydytojo rekomendacijas. Tačiau vyriausieji patruliai E. M. ir M. L., nepaisydami to, sukeldami pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, 2017 m. rugpjūčio 9 d. prieš pareiškėją be jokio teisėto pagrindo panaudojo elektros šoko prietaisą ir kovinės savigynos veiksmus. Prieš pareiškėją policijos pareigūnų taikytos procesinės prievartos priemonės buvo perteklinės ir neadekvačios jo veiksmams. Siekdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus pastarieji apkaltino pareiškėją pasipriešinimu pareigūnams ir teisėtų jų reikalavimų nevykdymų, nors nieko panašaus jis nedarė. Taip pat be jokio pagrindo pareiškėjas buvo apkaltintas, jog buvo neblaivus, nors neblaivumas nebuvo nustatytas.

1.3. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl panaudotų perteklinių ir neadekvačių pareiškėjo veiksmams procesinių prievartos priemonių, taip pat neatliktos pareigos tirti prieš pareiškėją padarytus nusikalstamus veiksmus (ieškoti tokius veiksmus padariusius asmenis ir imtis kitų būtinų veiksmų siekiant išaiškinti nusikaltimą), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

2. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas darė išvadą, kad situacija 2017 m. rugpjūčio 8 d. prie nakvynės namų „Sala“ atitiko įstatyme nustatytus kriterijus – pareigūnai saugojosi nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai ir pareiškėjas vengė vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus, todėl pareigūnai, siekdami priversti asmenį paklusti, turėjo teisę panaudoti fizinę prievartą. Spręsdamas dėl panaudotos fizinės prievartos proporcingumo teismas atsižvelgė į konkrečias priemones (antrankiai ir kovinių imtynių veiksmai), į pareiškėjo elgesį (elgėsi agresyviai, atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, pareigūnams nepakluso, buvo įspėtas, kad bus panaudotos priemonės, keikėsi, bandė spirti pareigūnui) ir pareiškėjui padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai), į panaudotų prievartos priemonių galimas sukelti pasekmes ir darė išvadą, kad antrankių ir kovinių imtynių veiksmų panaudojimas buvo proporcingas ir atitiko teisės aktų reikalavimus.

6. Teismas pabrėžė, kad elektros šoko įtaiso naudojimas yra reglamentuotas Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1162 (toliau – ir Aprašas). Elektros šoko įtaisas gali būti panaudotas prieš pavojų keliantį asmenį jo sulaikymo metu (Aprašo 12.4.1 p.) ar kai toks asmuo priešinasi (Aprašo 12.4.4 p.). Spręsdamas dėl elektros šoko įtaiso panaudojimo proporcingumo teismas atsižvelgė į konkrečią priemonę (elektros šoko įtaisas), į pareiškėjo elgesį (elgėsi agresyviai, atsisakė sėstis į tarnybinį automobilį, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, pareigūnams nepakluso, buvo įspėtas, kad bus panaudotos priemonės, keikėsi, bandė įspirti pareigūnui), į pareiškėjui padarytus sužalojimus (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai), į panaudotų prievartos priemonių galimas sukelti pasekmes ir darė išvadą, kad elektros šoko įtaiso panaudojimas buvo proporcingas ir atitiko teisės aktų reikalavimus.

7. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, pareigūnai neteisėtai naudojo elektros šoko įtaisą, nes šeimos gydytoja yra jam rekomendavusi vengti streso, nenaudoti elektros šoko, o pareiškėjas šią gydytojos rekomendaciją yra persiuntęs policijai, gavęs policijos raštą, kad informacija gauta, kad Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai yra informuoti apie gydytojo rekomendaciją vengti streso bei elektros šoko įtaiso naudojimo. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų šiuo aspektu vertino kaip nepagrįstus. Teisės aktai nustato griežtus kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti naudojama specialioji priemonė elektros šoko įtaisas. Teisės aktai nenustato pareigos policijos pareigūnams vesti asmenų, prieš kuriuos rekomenduojama nenaudoti elektros šoko įtaiso, apskaitos, registro. Visiems asmenims galioja teisės aktai, reglamentuojantys elektros šoko įtaiso naudojimo taisykles, kurie kartu su protingumo kriterijumi, proporcingumo kriterijumi yra pakankami vertinant, ar elektros šoko įtaisas buvo panaudotas teisėtai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų. Teismas kitų pažeidimų, padarytų pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatė.

8. Teismas, nenustatęs neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė, nes prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas atmetė ir jo prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Teismo išvada, kad elektros šoko įtaiso panaudojimas prieš jį buvo proporcinga priemonė ir atitiko teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsta. Teismas nusprendė, kad panaudojant elektros šoko prietaisą pareiškėjas buvo pavojų keliantis asmuo, kaip tai apibrėžta Apraše. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad elektros šoko įtaiso panaudojimo metu pareiškėjas buvo surakintas antrankiais bei paguldytas ant žemės. Taip pat pareiškėjas su savimi neturėjo jokių ginklų ar įrankių, kurie galėtų padaryti žalą pareigūnams, visiškai nekėlė grėsmės nei pareigūnams, nei visuomenei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas neturėjo būti vertinamas kaip pavojų keliantis asmuo, dėl to buvo neproporcinga prieš pareiškėją naudoti elektros šoko prietaisą. Taip pat šeimos gydytoja yra rekomendavusi pareiškėjui vengti streso, nenaudoti prieš jį elektros šoko, šią informaciją pareiškėjas yra persiuntęs policijai, policijos pareigūnai informavo raštu, jog gavo šią informaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad elektros impulsiniai prietaisai turi būti naudojami tik tokiose situacijose, kai yra realus ir tiesioginis pavojus gyvybei ar sunkaus sužalojimo tikimybė; elektros šoko naudojimas prieš asmenį yra sunki netinkamo elgesio forma, sukelianti stiprų skausmą ir žiaurias kančias; kai asmuo susiduria su teisėsaugos institucijomis, bet koks jėgos panaudojimas, kuris nėra griežtai būtinas dėl jo paties elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės nėra suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

9.2. Teismo sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017 buvo išanalizuota filmuota vaizdo medžiaga prie Vilniaus nakvynės namų „Sala“ filialo, 2017 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susipažinta su automobilio registratoriumi užfiksuotais vaizdo įrašais, nustatyta, kad pro šalį važiavo kitas tarnybinis automobilis, susipažinta su nakvynės namų „Sala“ pateiktais vaizdo įrašais, su Vilniaus AVPK pirmajame policijos komisariate įrengtomis vaizdo stenėjimo kameromis užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais. Teismas sprendime nurodė, kad Vilniaus AVPK ir Vilniaus miesto apylinkės teismas su pareiškėju susijusią situaciją detaliai išanalizavo, ištyrė ir įvertino visus įrodymus, įskaitant vaizdo ir garso įrašus. Su šiuo teismo teiginiu nesutiktina. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su šiais išvardytais vaizdo įrašais, šių vaizdo įrašų nėra matęs. Teismo posėdžių metu šie bylos įrodymai nebuvo tiriami. Tokiu būdu buvo pažeistas tiek betarpiškumo principas, tiek įrodymų tyrimo taisyklės, kadangi įrodymų tyrimas yra atliekamas teismo posėdyje nagrinėjant bylą. Bylos nagrinėjimo metu, laikantis betarpiškumo principo, išklausomi šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, susipažįstama su rašytiniais įrodymais, apžiūrimi daiktiniai įrodymai. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė susipažinti su šiais vaizdo įrašais, jie nebuvo peržiūrimi administracinės bylos nagrinėjimo metu. Toks teismo elgesys taip pat rodo jo šališkumą pareiškėjo atžvilgiu. Visa tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Atsakovo atstovas Vilniaus AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo nuomonė dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu keisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12. Pareiškėjas pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-1302, taip pat išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-4090.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Be to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją. Bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtį ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą pridėti prie bylos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 4D-2019/1-1302, išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-4090. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir išrašą iš medicininių dokumentų (pagal 2020 m. sausio 28 d. siuntimą).

16. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Kitaip tariant, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų reikalingumo byloje, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje būtų pagrindas tirti minėtus jo pateiktus (prašomus išreikalauti) duomenis. Nėra pagrindo išvadai, kad aptariami duomenys galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje yra surinkti visi duomenys, būtini bylą išnagrinėti teisingai, t. y. tam, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės ir visapusiškai, objektyviai ištirtos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo daryti išimtį iš ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės ir tuo pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą – priimti jo pateiktus duomenis ar išreikalauti naujus duomenis.

V. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) jo atžvilgiu.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs neteisėtų Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia dviem argumentų grupėmis: 1) teismo išvada, kad elektros šoko įtaiso panaudojimas prieš jį buvo proporcinga priemonė ir atitiko teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįsta; 2) teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vaizdo įrašais, su kuriais pareiškėjas nebuvo susipažinęs, dėl to buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (betarpiškumo principas). Tai tik patvirtina teismo šališkumą.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės, pažymi, jog šioje byloje, be kita ko, atsižvelgtina į pareigūno E. M. duotus parodymus administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą ir statutinių valstybės tarnautojų nurodymų nevykdymą. Įvertinus minėtoje administracinio nusižengimo byloje priimtą Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, konstatuotina, kad teismas pareigūno E. M. kaip liudytojo teisme duotus parodymus pripažino pagrįstais.

Minėtas pareigūnas administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, nurodė, kad kai pareiškėją pristatė į nakvynės namus „Sala“, šis pradėjo agresyviai elgtis, keiktis, dėl ko darbuotojai asmens nepriėmė; buvo nuspręsta pareiškėją vežti į komisariatą; pasakius, kad pareiškėjas bus vežamas į policijos komisariatą, šis pasakė, kad niekur nevažiuos, pradėjo šalintis; policijos pareigūnai pasakė niekur neiti, liepė sėsti pareiškėjui į automobilį; pareiškėjas pasakė, kad niekur nesės, pradėjo juos vadinti žudikais; iš pareiškėjo buvo pareikalauta apsiraminti, sėsti į automobilį, tačiau pareiškėjas atsisakė; pareiškėjas buvo paimtas už rankų, tačiau pradėjo muistytis, dėl ko buvo pargriautas ant žemės; pareiškėjas rankas pasikišo po savimi, į reikalavimus apsiraminti nereagavo, pradėjo spardytis, stangrino rankas, todėl buvo panaudotas elektros šoko įtaisas.

Minėtas Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18-4676-716/2017, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. AN2-198-256/2017, yra įsiteisėjęs. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Todėl šioje byloje minėtomis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis taip pat yra pagrindas remtis. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo elgesį (kurį iš esmės tinkamai atskleidžia ir skundžiamo teismo sprendimo turinys) pagrindu pripažintina, kad šiuo atveju policijos pareigūnams pareiškėjo veiksmus buvo sunku prognozuoti, o pareiškėjas elgėsi agresyviai, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, dėl to policijos pareigūnai turėjo pagrindą panaudoti elektros šoko įtaisą prieš pareiškėją ne tik siekiant sutramdyti pareiškėją, bet ir siekiant apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą.

Prieš pareiškėją elektros šoko įtaisas buvo panaudotas keturis kartus. Byloje nenustatyta, kad elektros šoko panaudojimas pareiškėjui būtų sukėlęs sunkius, ilgalaikius neigiamus padarinius (pvz., sveikatos sutrikimus). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinumui (ir jį pagrindžiantiems argumentams), kad prieš pareiškėją elektros šoko įtaisas nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai, t. y. veikiant proporcingai (tik tiek, kiek to reikia), laikantis, be kita ko, Aprašo reikalavimų (12.4.1, 12.4.4 p.).

Nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia išvada būtų nesuderinama su šiuo aspektu aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje Znakovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 32715/17). Tad pirmoji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su elektros šoko įtaisu prieš jį panaudojimu, grupė vertinama kaip nepagrįsta, t. y. pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neįrodo jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų.

22. Pasisakant dėl antrosios pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupės pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė vaizdo įrašais, kaip įrodymais, byloje. Teismas šioje byloje rėmėsi tik rašytine medžiaga, kurioje buvo užfiksuoti ir duomenys iš vaizdo įrašų. Nenustatyta, kad pareiškėjas (jo atstovas) nebūtų turėjęs galimybės susipažinti su visa rašytine bylos medžiaga, kuria teismas ir rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (Liteko) pateiktas pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismo posėdžio metu rašytiniai bylos duomenys buvo tiriami (duomenys teisėjos buvo pagarsinti, bylos šalys turėjo teisę dėl jų išsakyti savo poziciją (paaiškinimus). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti betarpiškumo principo pažeidimą (ABTĮ 10 str.). Priešingai nei nurodo pareiškėjas, taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Konstatuotina, kad teismas, būdamas nešališkas, surinkęs visus įrodymus, būtinus teisingai bylą išnagrinėti, tinkamai laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str.), priėmė sprendimą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, antroji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų grupė taip pat vertinama kaip nepagrįsta.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan