2025-08-06 Nr. AB-12364-3-63-3-00203-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-28-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00203-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. J26-981/2022 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime buvo konstatuota, jog Bendrovė, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau – ir TIPK leidimas) turėtoja, nuo 2021 metų nevykdė prievolės teikti Departamentui nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitą. Dėl to atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatomis, Nutarimu Bendrovei paskyrė 150 Eur baudą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė nuo 2016 m. spalio 16 d. nevykdo ūkinės veiklos, apie tai Departamentas buvo informuotas. Ši aplinkybė šalina Bendrovės pareigą teikti Departamentui nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitas. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas panaikino Departamento surašytą administracinio nusižengimo nutarimą Bendrovės direktoriui už analogišką neveikimą.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė turi neterminuotą TIPK leidimą vykdyti vandens tiekimo gyventojams iš nuosavų gręžinių ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą. Pareiškėjas privalėjo, tačiau nevykdė aplinkos monitoringo programos, nepateikė nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus. Bendrovės veikla buvo sustabdyta, tačiau tai nėra laikoma jos veiklos pabaiga.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Daisana“ skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir bylai aktualias faktines aplinkybes, konstatavo, kad Bendrovė, TIPK leidimo turėtoja, turi ne tik teisę vykdyti buitinių nuotekų surinkimo ir valymo veiklą, bet ir prievolę vykdyti išmetamų ir (ar) išleidimų teršalų monitoringą ir kasmet pateikti praėjusių metų aplinkos monitoringo ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors Bendrovė 2021 metais nevykdė ūkinės veiklos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog laikinas įmonės veiklos sustabdymas neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino Nutarimą pagrįstu ir teisėtu, konstatavęs, kad Bendrovė nepateikė aplinkos monitoringo ataskaitos už 2021 metus.

III. 8. Pareiškėjas UAB „Daisana“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą ir Nutarimą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui teikė duomenis, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija) nuo 2023 m. kovo 16 d. nevykdo Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, t. y. neatsako į pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. paklausimą. Dėl to teismas turėjo sustabdyti bylą iki paaiškinimų, aktualių šiai bylai, gavimo (paaiškinimai buvo gauti 2023 m. gegužės 9 d., tačiau teismas, gavęs šią informaciją, bylos neperžiūrėjo). Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad atsakovo reikalaujamos ataskaitos yra mokestinės ataskaitos ir joms turi būti taikomas turinio viršenybė prieš formą principas. Bendrovė 2021 metais nevykdė ūkinės veiklos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atleido pareiškėją nuo ataskaitų teikimo.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjo nurodomas Aplinkos ministerijos atsakymas gautas jau po bylos išnagrinėjimo, jis nekeičia klausimo esmės ir nelemia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Bendrovė, turinti TIPK leidimą, privalėjo teikti ataskaitas net ir laikinai sustabdžiusi veiklą.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 pareiškėjo UAB „Daisana“ apeliacinį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, atlikęs Bendrovės planinį patikrinimą, 2022 m. rugpjūčio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (13.5)-PA-4295, kuriame nustatė, jog: 1) Bendrovė nevykdo aplinkos monitoringo programos; 2) Bendrovė nepateikė nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus. Departamentas 2022 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė pareiškėjui rašytinį įspėjimą, siūlydamas iki 2022 m. spalio 20 d. pateikti minėtus duomenis. Bendrovei neįvykdžius įspėjime nurodytų veiksmų, Departamentas 2022 m. gruodžio 16 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J26-981/2022, kuriame konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Ūkio subjektų monitoringo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus. Atsakovas Nutarime nurodė, kad Bendrovė savo neteisėtu neveikimu padarė pažeidimą, reglamentuotą AAĮ 57 straipsnio 1 dalyje, ir, nenustatęs Bendrovės atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė jai 150 Eur dydžio ekonominę sankciją.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Nuostatų (10.1, 25, 33 p.), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (9 str. 1 d., 12 str. 3 d.), nuostatas, pažymėjo, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra vandens tiekimas gyventojams ir susidariusių buitinių nuotekų surinkimas ir valymas, Bendrovei yra išduotas neterminuotas TIPK leidimas. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė turi prievolę vykdyti išmetamų ir (ar) išleidimų teršalų monitoringą ir kasmet pateikti praėjusių metų aplinkos monitoringo ataskaitą. Ekonominė sankcija Bendrovei taikyta dėl nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos nepateikimo, o ne dėl taršos mokesčio apskaičiavimo ar mokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad 2021 metais Bendrovė nevykdė veiklos, todėl neturėjo prievolės teikti ginčo ataskaitų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 pateiktais išaiškinimais, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (18 str. 2 d, 25 str. 3 d.), AAĮ (19 str., 191 str.), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528, (toliau – ir Taisyklės; 17, 106 p.) analize, pažymėjo, kad teisės aktai ūkio subjektui, gavusiam TIPK leidimą, numatyta teisė, bet ne prievolė eksploatuoti įrenginį (šiuo atveju – nuotekų valymo įrenginį). Tačiau ūkio subjektai, eksploatuojantys įrenginį, privalo laikytis teisės aktuose ir TIPK leidime nurodytų sąlygų, be kita ko, reikalavimo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. Teisės aktuose veiklos vykdytojas apibrėžiamas kaip ūkio subjektas, eksploatuojantis ar kontroliuojantis įrenginį arba nuosavybės teise valdantis įrenginį. Teisės aktų nuostatos, numatančios leidimų panaikinimą, nesieja leidimo panaikinimo su ūkio subjekto veiklos nevykdymu, tačiau nustato, kad leidimas panaikinamas, esant atitinkamoms sąlygoms. Bendrovei išduotame TIPK leidime nustatyta, kad Bendrovė privalo vykdyti į aplinką išmetamų teršalų apskaitą ir taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą pagal Departamento suderintą ūkio subjekto aplinkos monitoringo programą.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso nuotekų valymo įrenginys, jis yra eksploatuojamas, net ir sustabdžius Bendrovės veiklą (ši aplinkybė konstatuota Patikrinimo akte). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovei išduotas TIPK leidimas yra pakeistas ar panaikintas, taip pat nėra duomenų, kad Bendrovė nuosavybės teise nevaldo nuotekų valymo įrenginio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad įmonė, kuri nevykdo veiklos, tačiau nėra sustabdžiusi įrenginio eksploatavimo, turi užtikrinti, kad įrenginys būtų eksploatuojamas, laikantis TIPK leidime ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei 2023 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje nebuvo išreiškęs prašymo dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti prašymo dėl bylos sustabdymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie ginčo ataskaitų pateikimą pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo pareigą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis, ir nenustatė, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos papildomai ir kitos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas vertino Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusias aplinkybes.

V. 19. Pareiškėjas UAB „Daisana“ prašyme atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje A-89-789/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 8, 10, 12 punktų ir Aplinkos monitoringo įstatymo 2 straipsnio 7 ir 8 punktų pagrindais.

20. Bendrovė nurodo, kad Nutartis yra be motyvų, kadangi apeliacinės instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pateiktų argumentų (be kita ko, dėl pareiškėjo teisinio statuso, dėl to, kad Bendrovė nevykdė veiklos, o ginčui aktualius įrenginius eksploatavo ne pareiškėjas) ir dokumentų.

21. Bendrovė teigia, kad Nutartis pažeidžia materialiosios teisės normas, nes Aplinkos monitoringo įstatymo 2 straipsnio 7–8 punktuose įtvirtinta, kad monitoringo ataskaitą privalo teikti asmenys, kurie ir vykdo ūkinę–komercinę veiklą. Pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu nevykdęs šios veiklos, negalėjo vykdyti ir monitoringo (įrenginius neteisėtai eksploatavo kitas juridinis asmuo), todėl jam nepagrįstai buvo taikomos poveikio priemonės. Būtent įrenginius neteisėtai eksploatavęs juridinis asmuo, o ne pareiškėjas, privalėjo teikti mokestinius duomenis. Pareiškėjas neturi objektyvios galimybės pateikti tokių duomenų. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Be to, egzistuoja poreikis suvienodinti teismų praktiką ginčo klausimu, nes Nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarčiai administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 dalį, kuri grindžiama proceso atnaujinimo pagrindu, nustatytu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir atsisakė priimti prašymo dalį, kuri grindžiama ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025.

24. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas siekia nepagrįsto pakartotinio bylos nagrinėjimo, o tai neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties. Nutartis yra motyvuota ir atitinka ABTĮ reikalavimus, iš Nutarties turinio yra aišku, kokiais motyvais ir teisės aktų nuostatomis vadovavosi apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjo nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 8 punktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 25. Nagrinėjamu atveju UAB „Daisana“ siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi (Nutartis).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovei nuosavybės teise priklauso nuotekų valymo įrenginys, jis yra eksploatuojamas, net ir sustabdžius Bendrovės veiklą, t. y. veikia, taip pat nėra duomenų, kad Bendrovei išduotas TIPK leidimas yra pakeistas ar panaikintas ar kad Bendrovė nuosavybės teise nevaldo nuotekų valymo įrenginio. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Bendrovė, nevykdydama aplinkos monitoringo programos ir nepateikdama nuotekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2021 metus, pažeidė teisės aktų (Nuostatų), reikalavimus, už kurių pažeidimą Nutarimu Bendrovei buvo pagrįstai paskirta 150 Eur dydžio ekonominė sankcija. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, be kita ko, jog Bendrovė 2021 metais nevykdė veiklos, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nestabdė nagrinėjamos bylos (dėl to, kad pareiškėjas laukė Aplinkos ministerijos ginčui aktualių išaiškinimų) ar kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme Bendrovė pateikė ginčui aktualias ataskaitas.

27. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą dalį, kuri grindžiama tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 tik pagal šį proceso atnaujinimo pagrindą, nenagrinėjami pareiškėjo argumentai, susiję su kitais proceso atnaujinimo pagrindais.

28. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai (nutartys). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė administraciniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje.

29. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.).

30. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.).

31. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

32. Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

33. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

34. Vertinant, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą šiuo pareiškėjo nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste, teisingumo vykdymas suponuoja tai, jog baigiamasis teismo aktas yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

36. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą aptariamu pagrindu grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminių pareiškėjo argumentų ir pateiktų dokumentų – pareiškėjui nevykdant veiklos, o įrenginius eksploatuojant kitam juridiniam asmeniui, pareiškėjui negalėjo būti taikomos poveikio priemonės. Pareiškėjas net neturi (neturėjo) objektyvios galimybės pateikti monitoringo (nuotekų tvarkymo apskaitos) ataskaitos, todėl už šį neveikimą jam nepagrįstai paskirta bauda.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentus, Nutarties turinį, joje nurodytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog Nutartis yra be motyvų.

38. Iš Nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertino nustatytas faktines aplinkybes, analizavo ginčo santykius reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ginčui spręsti aktualią teismų praktiką ir pateikė faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis pagrįstus argumentus tiek dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pagrįstumo vertinimo, tiek dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas, be kita ko, grindžia ir savo prašymą atnaujinti byloje procesą. Apeliacinės instancijos teismas Nutartyje įvertino pareiškėjo argumentus, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu nevykdė veiklos (taip pat ir dėl veiklos pobūdžio, TIPK leidimo nuostatų); dėl papildomų įrodymų (dėl bylos sustabdymo, siekiant sulaukti Aplinkos ministerijos atsakymo, taip pat po bylos išnagrinėjimo pateiktų įrodymų); dėl mokesčių administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (ne)taikymo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vasario 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022 pateiktus išaiškinimus, taip pat kitus pareiškėjo argumentus. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminių pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė, o Nutartis yra be motyvų.

39. Įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartyje išdėstytais motyvais ir juos kritikuoja. Pabrėžtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio asmens netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo (nutarties) motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui ar tapatinami su motyvų nebuvimu.

40. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui.

42. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-89-789/2025 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje A-89-789/2025 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje A-89-789/2025 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė