2022-11-16 Nr. AB-27793-3-61-3-04631-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-712-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04631-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų ekspertas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2021 m. lapkričio 8 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-60359 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymas) dalį dėl 2017–2019 metų mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokesčio ir su juo susijusių sumų; 2) panaikinti VMI 2022 m. sausio 5 d. nurodymo Nr. (23.31-08) 467-2228 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) (toliau – ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymas) dalį dėl 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio; 3) taikyti senatį; 4) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose prašė: 1) grąžinti skundą ir už jį sumokėtą žyminį mokestį; 2) jeigu teismas priimtų kitą procesinį sprendimą, priimti šiuos rašytinius įrodymus; 3) šiuos procesinius klausimus išspręsti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant posėdyje.

Pareiškėjas paaiškinimuose nurodė argumentus dėl skundžiamų nurodymų ir VMI veiksmų neteisėtumo, pažymėjo, kad pats atsakovas panaikino 2021 m. lapkričio 8 d. Nurodymą ir 2022 m. sausio 5 d. Nurodymą, todėl vertino, kad išnyko ginčo dalykas. Minėtuose paaiškinimuose pareiškėjas informavo, kad atsiima skundą, tad spręstinas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo skundo, administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui VMI dėl nurodymo panaikinimo nutraukė, netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti žyminį mokestį.

Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas grąžinti skundą savo turiniu laikytinas skundo atsisakymu, kadangi pateiktas po skundo priėmimo teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, teismas nurodė, kad pareiškėjas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi teisę atsisakyti skundo. Teismo vertinimu, kliūčių priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo nebuvo, todėl, pareiškėjui atsisakius skundo, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, teismas bylą nutraukė.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti žyminį mokestį, kadangi nenustatė ABTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, kuriems esant žyminis mokestis grąžinamas.

Nutartyje teismas išaiškino, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

III. Pareiškėjas UAB „Statybų ekspertas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo teiginius, kad skundo atsisakoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirto kelią tolesniam bylinėjimuisi, ginčo tarp šalių išsprendimui ir teismo sprendimo priėmimui, t. y pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus į teisingą, nešališką teismą, į teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundą priėmė, tačiau jo iš esmės neišnagrinėjo.

Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjui atstovauja juridinio asmens vadovas (ne advokatas), kuris neturi profesionalių teisinių žinių, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo, visų pirma, išaiškinti teises ir pareigas bei pasekmes proceso dalyviams, pareiškėjui pasiūlyti pasisamdyti advokatą, o tik po to priimti procesinį sprendimą, tačiau teismas šių teisių ir bei procesinio veiksmo pasekmių neišaiškino ir pažeidė ABTĮ 12 straipsnį.

Pareiškėjas taip pat pažymi, jog rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad atsiima skundą, bet tai negali būti vertinama kaip skundo atsisakymas. Pareiškėjo prašymas grąžinti skundą nesuformuluotas kaip atsisakymas. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų priimti skundo atsisakymą, be to, 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimuose pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus dėl naujų paaiškėjusių aplinkybių, priimtų sprendimų ir papildomus įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad atsiimti skundą pagal ABTĮ 50 straipsnio 1 dalį galima tik iki skundo priėmimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai, o pareiškėjui paneigia galimybę ateityje ginti jos manymu pažeistas jos teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

VMI nurodo, kad pareiškėjui pateikus duomenis apie panaikintus byloje ginčijamus nurodymus, ir nurodžius, kad tarp šalių ginčo nebėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas nutraukė bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas atsisakė skundo, išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) yra įtvirtinta ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 55 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai, t. y. pareiškėjui, taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymo saugomus interesus, ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-345-756/2017). Taip pat pažymėtina, jog atsisakymo nuo skundo institutas yra taikomas išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir priklauso tik nuo jo paties apsisprendimo (yra susijęs su jo valine išraiška). Teismas, spręsdamas gautą pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo, pareiškimo), turi įsitikinti, kad šį procesinį veiksmą pareiškėjas atliko laisva valia, kuri turi būti išreikšta ABTĮ nustatyta forma ir tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, teikdamas 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimus, pažymėdamas, kad VMI pati panaikino skundžiamus nurodymus, informavo, kad atsiima skundą. Šiuose paaiškinimuose pareiškėjas teismui suformulavo prašymą skundą grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų paaiškinimų bei prašymo turinys nepatvirtina, kad pareiškėjas nurodė, jog jam yra suprantama procesinių veiksmų (skundo atsiėmimo, skundo grąžinimo) esmė ABTĮ prasme ir tokių veiksmų atlikimo procesinės teisinės pasekmės.

Įvertinusi pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir juose suformuluotų prašymų turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas atsisakė skundo ir kad toks atsisakymas atitinka ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad šiame procesiniame dokumente pareiškėjo valia atsisakyti skundo nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, nenurodyta, kad jam yra suprantamos skundo atsisakymo teisinės pasekmės. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų patikslinta pareiškėjo valia atsisakyti skundo bei išaiškintos šio procesinio veiksmo atlikimo pasekmės. Teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas panaikino skundžiamus nurodymus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad buvo gautas pareiškėjo skundo atsisakymas, bei nutraukdamas bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei netinkamai taikė ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo paduoto skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo institutą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas, kadangi byloje dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo 2022 m. lapkričio 16 d. apeliacinės instancijos teismui pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, kadangi jie nepatenka į administracinės bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo ribas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų ekspertas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan