cd300736-903f-4eb0-bf8d-6c32e4b48e5a · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-1577-459/2016                                                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-02394-2014-6)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   (S)                                                                                                   2.5.10.5.2.2; 2.5.10.5.2.16;

                                                                                                   2.5.10.2.4.2; 3.3.1.18.                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, Alvydo Žerlausko,raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KUBU projektai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų M.

Ž. ir D. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KUBU projektai“, tretiesiems asmenims S. Ž. ir S. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė: ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „KUBU projektai“ neturtinę žalÄ : M. Ž. – 10 769,23 Eur, D. Ž. – 26 923,08 Eur, priteisti D. Ž. turtinę žalÄ , t. y. negautas pajamas 18 290,69 Eur vienkartine iÅ¡moka, priteisti M.

Ž. ir D. Ž. 3 475,77 Eur turtinės žalos, patirtoms laidojimo iÅ¡laidoms padengti. Nurodė, kad V. Ž. (ieÅ¡kovo M. Ž. tėvas ir ieÅ¡kovės D. Ž. sutuoktinis) 2013-06-15 talkininkavo, t. y. padėjo S. M. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti komunikacijų tiesimo darbus, komunikacijų prijungimÄ iÅ¡ S. M. priklausančio žemės sklypo prie kvartalo inžinerinių tinklų. Tranšėjos kasimo darbus ekskavatoriumi atliko atsakovės UAB „KUBU projektai“ darbuotojas trečiasis asmuo S. Ž.. Jam ekskavatoriumi iÅ¡kasus tranšėjÄ , į jÄ Ä¯lipo V.

Ž. ir S. B.. Vienas tranšėjos šlaitas griuvo ir užpylė tranšėjoje buvusius V. Ž. ir S. B.. Šio įvykio metu V. Ž. mirė. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 dėl mirties priežasties nustatymo. Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, kad įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais šlaitais, per gili, todėl nesaugi, tranšėja.

Tranšėjos Å¡laito grunto virtimas ir V. Ž. užpylimas gruntu buvo tiesioginė V. Ž. mirties priežastis. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž. nesilaikė dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų. IeÅ¡kovai, remdamiesi tuo, kad pagal CK 6.264 str. l d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės prašė priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės UAB „KUBU projektai“. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui M. Ž. 5 000,00 neturtinės žalos atlyginimo; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei D. Ž. 9 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 18 290,69 Eur negautų pajamų; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „KUBU projektai“ ieÅ¡kovams M. Ž. ir D. Ž. 1 700,00 Eur laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nurodė, jog UAB „KUBU projektai“ su S. M. 2013-06-14 sudarė sutartį, kuriÄ pavadino paslaugų sutartimi, joje aiÅ¡kiai susitarta, kad UAB „KUBU projektai“ įsipareigoja atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbus.

Teismas UAB „KUBU projektai“ ir S. M. 2013-06-14 sudarytÄ sutartį vertino kaip rangos sutartį. Rangovas sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti savo rizika, taip pat ir tinkamai prižiÅ«rėti darbų saugÄ . Teismas pažymėjo, kad įstatymas (CK 6.659 str. 1 d. 3 p.) numato, jog rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovÄ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ , kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar darbo saugumui.

UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž., dirbdamas Å¡ioje įmonėje, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ekskavatoriumi atliko tranšėjos kasimo darbus, kurių metu iÅ¡kasė apie 2,3 m per giliÄ ir todėl nesaugiÄ tranšėjÄ , molio grunte, vertikaliais, nesutvirtintais Å¡laitais. Vienas Å¡laitas virto ir užpylė tranšėjoje buvusius V. Ž. ir S. B.. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT500 50 punkte nurodyta, kad priemolio ar molio gruntuose kasti iÅ¡kasas su vertikaliomis sienomis be sutvirtinimo leidžiama ne giliau, kaip iki 1,50 metro.

S. Ž., kaip rangovo atstovas, privalėjo įspėti užsakovÄ bei sustabdyti darbÄ , tačiau to nepadarė, todėl žuvo žmogus. Taigi atsakovė, nekontroliuodama savo darbuotojo, nepatikrinusi, ar jis tinkamai atlieka pareigas, elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai.Teismas byloje nustatė, kad trečiasis asmuo S. Ž. dirbo pas atsakovę UAB „KUBU projektai“ pagal darbo sutartį ir veikė jos nurodymu, todėl padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti atsakovė UAB „KUBU projektai“.Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl Å¡io įvykio buvo nutrauktas, o nutraukimo teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei apygardos teismo, tai nesudaro kliÅ«ties teismui Å¡ioje civilinėje byloje savarankiÅ¡kai vertinti žalos padarymo ir civilinės atsakomybės taikymo klausimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės nepagrįstai kvestionavo Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje nustatytų 2016-06-15 įvykio aplinkybių faktinį bei teisinį vertinimÄ . Teismas nusprendė, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nebuvo nei S. Ž., nei jo darbdavio kaltės.Teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, nepaskyręs papildomos darbų saugos ekspertizės, negalėjo konstatuoti atsakovės darbuotojo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes bylos metu nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių.

Specialisto iÅ¡vada pakankamai neiÅ¡sami – joje neatsakyta į klausimÄ , kokia pagrindinė tranšėjos žemių griÅ«ties priežastis.Be to, teismas nesiaiÅ¡kino, kas įvykio vietoje buvo atsakingas už tranšėjos Å¡laitų sutvirtinimÄ , nes į atsakovės darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 8 tokia pareiga nebuvo įtraukta ir jis neprivalėjo atlikti papildomų darbų.Siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teismas turėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų statybÄ , veiksmai buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. M. Statybos įstatymo prasme vykdė nesudėtingo statinio statybÄ Å«kio bÅ«du, o V. Ž. turimas aukÅ¡tesnysis statybos techniko iÅ¡silavinimas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl visų instancijų teismai nusprendė, jog V. Ž. veikė kaip statybos darbų vadovas.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, atsakovė nebuvo atsakinga už konkretaus rezultato sukÅ«rimÄ bei perdavimÄ užsakovui, todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad sutarties 3.2.4 punktas prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso 6.644 straipsnio 1 daliai.Taigi Å¡iuo atveju, atsakovės nuomone, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės atliktų veiksmų bei realiai kilusių pasekmių, todėl žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės priteistas nepagrįstai.Atsakovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes į bylÄ nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl to jų psichinė bei dvasinė pusiausvyra buvo pažeista.Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų priteisimo, nes visi teiginiai apie bÅ«tinÄ iÅ¡laikymÄ yra teorinio pobÅ«džio ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.Be to, atsakovė mano, jog teismas neteisingai pritaikė priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o skundÄ atmesti.

Nurodo, jog atsakovės minimos teismo nutartys, priimtos ne civilinėje ar administracinėje byloje, atliktas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nebuvo priimtas teismo nuosprendis, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas turėjo vadovautis teismų nutartyje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis.IeÅ¡kovai mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kuri buvo atlikta tinkamai ir joje aiÅ¡kiai atsispindi įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis.Teismas pagrįstai 2013-06-14 tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį įvertino kaip rangos sutartį ir pagrįstai konstatavo, jog jos 3.4.2 punktas prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso nuostatoms.IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovės argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo ir mano Å¡iÄ teismo sprendimo dalį esant teisėtÄ .Atsakovės argumentai, susiję su priteistinų negautų pajamų dydžiu, ieÅ¡kovų nuomone, nepagrįsti, nes teismas priteisdamas negautas pajamas rėmėsi kasacinio teismo praktika.IeÅ¡kovai nurodo, jog teismas teisingai paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Atsakovė prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskirti byloje papildomÄ ekspertizę, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas darbų saugos pažeidimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skirti ekspertizę byloje.

Bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, medžiaga pakankama, nelaimingo atsitikimo priežastis aiÅ¡ki, dėl nelaimingo atsitikimo pateikta specialisto iÅ¡vada, be to, atsakovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo skirti ekspertizę nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis pagal esamÄ medžiagÄ byloje, todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti ekspertizę ir nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-06-15 trečiojo asmens S. M.

žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekant komunikacijų tiesimo darbus, komunikacijų prijungimÄ iÅ¡ S. M. priklausančio žemės sklypo prie kvartalo inžinerinių tinklų, ekskavatoriumi iÅ¡kasus tranšėjÄ , į jÄ Ä¯lipo V. Ž. ir S. B.. Vienas tranšėjos Å¡laitas griuvo ir užpylė joje buvusius V. Ž. ir S. B.. Å io įvykio metu V. Ž. mirė. Tranšėjos kasimo darbus ekskavatoriumi atliko atsakovės UAB „KUBU projektai“ darbuotojas trečiasis asmuo S. Ž..

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastis yra ta, jog įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais šlaitais, per gili, todėl nesaugi tranšėja. Tranšėjos šlaito grunto virtimas ir V. Ž. užpylimas gruntu buvo tiesioginė V. Ž. mirties priežastis. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž. nesilaikė dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų.Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r.

PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 dėl mirties priežasties nustatymo, kuris buvo tęsiamas pagal LR BK 132 str. 3 d. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-00433-13 nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2014 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu atsisakyta tenkinti M.

Ž. skundÄ dėl prokuroro 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, panaikinimo. 2014 m. spalio 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundas dėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 68-1-00433-13 panaikinimo ir 2014 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti M.

Ž. skundÄ dėl prokuroro 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo panaikinimo, atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo M. Ž. skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. spalio 24 nutarties ir nutartį paliko galioti. Žuvusio V. Ž. artimieji – sutuoktinė ir sÅ«nus pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams „UAB KUBU projektai“ ir S. M. dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino ieÅ¡kovų bei atsakovo S. M. sudarytÄ taikos sutartį, kuriÄ buvo užbaigta dalis ginčo, t. y. atsakovas S. M.

įsipareigojo įvykdyti dalį ieÅ¡kinyje pareikÅ¡to reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai M. Ž. ir D. Ž. atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovo S. M. atžvilgiu. Å ioje byloje toliau buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovės UAB „KUBU projektai“ atsakomybės.IeÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ Civilinio kodekso 6.264 straipsnio pagrindu, jame numatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių dalyviui, galioja bendrojo pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Toks asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir turi kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir taip nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas.

Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytÄ Å¾alÄ , jei už tÄ Å¾alÄ ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas.Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pateikė iÅ¡vadÄ , kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad įvykio metu molio grunte buvo kasama stačiais Å¡laitais, per gili, todėl nesaugi tranšėja, kurioje dirbo žmonės, kai jokios priemonės, užtikrinančios tranšėjos Å¡laitų stabilumÄ , naudojamos nebuvo.Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo S. Ž.

Å¡iuo atveju pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų. UAB „KUBU projektai“ patvirtino dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijÄ . Pagal pateiktos instrukcijos, su kuria S. Ž. susipažino, 46 punktÄ , kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iÅ¡kasų Å¡laito iki artimiausio ekskavatoriaus numatomas pagal lentelę, kuri yra pateikta UAB „KUBU projektai“ dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje.

Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje Nr. DT 500 26 punktas numato tuos pačius rekomenduojamus minimalius atstumas nuo iÅ¡kasų Å¡laito iki artimiausio ekskavatoriaus. Esant 2 metrų iÅ¡kasos gyliui ir grunto tipui – moliui, minimalus atstumas nuo iÅ¡kasos Å¡laito iki artimiausio ekskavatoriaus yra 1,50 m, esant gilesnei iÅ¡kasai – Å¡is atstumas didėja. UAB „KUBU projektai“ darbuotojas nurodė, kad ekskavatorius iki grunto griÅ«ties stovėjo apie 1 metro atstumu nuo tranšėjos kraÅ¡to, taip pat nurodė, kad iÅ¡kastÄ gruntÄ krovė tikriausiai 0,5 m atstumu nuo tranšėjos kraÅ¡to.

Taip pažeistas ir dirbančio ekskavatoriumi darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 57 punktas, kuris numato, kad iÅ¡ tranšėjos iÅ¡mestÄ gruntÄ reikia laikyti ne arčiau kaip 0,5 m nuo jo kraÅ¡to. Atsakovė nurodo, jog teismas priimdamas sprendimÄ iÅ¡ esmės nepagrįstai kvestionavo Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje nustatytų 2016-06-15 įvykio aplinkybių faktinį bei teisinį vertinimÄ . Atsakovės nuomone, teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, nepaskyręs papildomos darbų saugos ekspertizės, negalėjo konstatuoti atsakovės darbuotojo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes bylos metu nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių.

Specialisto iÅ¡vada nepakankamai iÅ¡sami – joje neatsakyta į klausimÄ , kokia pagrindinė tranšėjos žemių griÅ«ties priežastis. Be to, teismas nesiaiÅ¡kino, kas įvykio vietoje buvo atsakingas už tranšėjos Å¡laitų sutvirtinimÄ , nes į atsakovės darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 8 tokia pareiga nebuvo įtraukta ir jis neprivalėjo atlikti papildomų darbų. Siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teismas turėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų statybÄ , veiksmai, buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis. Å iuos atsakovės nurodytus argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus.Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartÄ yra pasisakęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. U. ir kt. v.

Lietuvos valstybė, D. N. ir kt., byla Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir A. Č. v. A. M., byla Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009; kt.). Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose, kitose bylose neįeina.

Å iuo atveju sprendžiamas civilinės deliktinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl teismas byloje nustatytus faktus vertina pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas įrodinėjimo taisykles ir nustatinėja, kiek darbuotojo veiksmai atitiko bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog trečiasis asmuo S. Ž. kasimo ekskavatoriumi darbus atliko vykdydamas darbines funkcijas. 2013-06-14 tarp UAB „KUBU projektai“ ir S. M. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kurioje UAB „KUBU projektai“ įsipareigojo atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbus.

Nors šalių sudaryta sutartis įvardinta kaip paslaugų, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vien sutarties pavadinimo pagrindu negalima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atribodamas atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo rangos, esminis atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties tikslas – gauti tam tikrÄ konkretų darbo rezultatÄ (CK 6.644 str. 1 d. 6.645 str. 1 d.). Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog atribojant rangos ir paslaugų sutartis svarbu nustatyti, ar Å¡alys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankiÅ¡kÄ vertę, kurį bÅ«tų įmanoma savarankiÅ¡kai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas).

Taigi rangos sutarties pagrindu visuomet yra teikiamos paslaugos, kurių rezultatas – materialaus pobūdžio.Šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog šalys sudarė rangos sutartį, nes sutarė, jog bus atlikti žemės kasimo, sklypo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbai, taigi sukurtas tam tikras materialus rezultatas. Civilinio kodekso 6.692 straipsnyje numatyta, jog rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų.

Už Å¡ių reikalavimų pažeidimÄ atsako rangovas. Taigi pareiga užtikrinti darbų proceso atitikimÄ darbų saugos reikalavimams tenka rangovui – Å¡iuo atveju UAB „KUBU projektai“. Civilinio kodekso 6.689 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu Å¡ie nurodymai neprieÅ¡tarauja statybos rangos sutarties sÄ lygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kiÅ¡imasis į rangovo Å«kinę komercinę veiklÄ . Å iuo atveju Å¡alys sutarties 3.2.4. punkte buvo sutarusios, jog užsakovas S. M.

įsipareigoja organizuoti darbų eigÄ ir duoti nurodymus vykdytojo atstovui (operatoriui) dėl darbo atlikimo. Tačiau, nepaisant to, kaip jau minėta, rangovas, matydamas, kad užsakovo nurodymai pažeidžia darbo saugos reikalavimus ir bÅ«damas atsakingas už visÄ darbo proceso saugÄ , privalėjo nedelsiant įspėti užsakovÄ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ , kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 str. 1 d. 3 p.).

Rangovas Å¡io reikalavimo nesilaikė, dėl to žuvo žmogus. Atsakovė taip pat teigia, jog siekdamas paneigti 2014-11-28 nutartyje byloje Nr. 1S-961-255/2014 nustatytas faktines aplinkybes ir darydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, teismas turėjo aiÅ¡kintis ir nustatyti, kokiu pagrindu žuvusysis dirbo žemės sklype, kas jam davė nurodymus, kodėl lipo į duobę ir kokius veiksmus ten atliko. Pasak atsakovės, Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-28 nutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad V. Ž., prisiėmusio atsakomybę vykdant vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo tinklų statybÄ , veiksmai buvo pagrindinė kilusių padarinių priežastis.Kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju žuvusiojo veiksmai, nesant raÅ¡ytinės sutarties, kurios pagrindu bÅ«tų galima nevienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog V.

Ž. veikė kaip statybos darbų vadovas, galėtų būti įvertinti pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad civilinė atsakomybė netaikoma arba asmuo gali būti visiškai arba iš dalies nuo jos atleistas, dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

Å is nukentėjusio asmens sutikimas gali bÅ«ti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiÅ¡kia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali bÅ«ti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių rizikÄ .

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Å¡io atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo, nes akivaizdu, jog konstatavus, kad pats žuvęs asmuo sutiko, kad jam bÅ«tų padaryta tokia pobÅ«džio žala, iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti vieÅ¡osios tvarkos, geros moralės, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai. Kita vertus, specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nėra galimybės daryti iÅ¡vados, kaip žmonių, buvusių tranšėjoje veiksmai, įtakojo jos stabilumÄ .

Be to, net ir padarius prielaidÄ , jog V. Ž. veikė kaip darbų vadovas, tai neatleidžia atsakovės, kaip darbuotojus rangos darbų atlikimui samdančios įmonės, nuo atsakomybės užtikrinti, kad jos darbuotojai laikytųsi saugaus darbo proceso reikalavimų.Ne mažiau svarbu paminėti, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas Å«kine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui bÅ«tinus įgÅ«džius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v.

J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir teismų praktikÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „KUBU projektai“ darbuotojas S. Ž., dirbdamas įmonėje, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ekskavatoriumi atliko tranšėjos kasimo darbus, kurių metu iÅ¡kasė apie per giliÄ ir todėl nesaugiÄ tranšėjÄ molio grunte, vertikaliais, nesutvirtintais Å¡laitais, kaip rangovo atstovas, privalėjo įspėti užsakovÄ bei sustabdyti darbÄ , tačiau to nepadarė, dėl to žuvo žmogus.

Atsakovė, nekontroliuodama savo darbuotojo, nepatikrinusi, ar jis tinkamai atlieka pareigas, elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai. Taigi Å¡iuo atveju egzistuoja visos deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Atsakovė teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė esant pagrindÄ taikyti solidariÄ jÄ atsakomybę. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas nesprendė dėl solidariosios atsakomybės pagrindo – nustatinėjo atsakovės, kaip darbuotojus samdančio asmens, atsakomybės Civilinio kodekso 6.624 straipsnio pagrindu sÄ lygas.

Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jos nuomone, nebuvo jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes į bylÄ nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl to jų psichinė bei dvasinė pusiausvyra buvo pažeista. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentÄ kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė su neturtinės žalos priteisimu susijusias aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, rėmėsi tinkama kasacinio teismo praktika.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A.

Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Pagal teismų praktikÄ , kuri grindžiama principu, jog kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-394/2006), vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padarymo praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala.VisiÅ¡kai akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai dėl netikėtos ir tragiÅ¡kos sutuoktinio ir tėvo mirties (tai viena pamatinių vertybių, kurios apsaugÄ garantuoja Konstitucija) patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, daug skausmo, pablogėjo jų sveikata.

KiekvienÄ netektį lydi labai sudėtingi, gilÅ«s ir sunkÅ«s iÅ¡gyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (sutuoktiniu, tėvu). Netekus artimo žmogaus yra nutraukiamas ryÅ¡ys, susijęs su praeitimi, dabartimi ir natÅ«raliai laukiama ateitimi. Todėl, kai netenkama artimo žmogaus negrįžtamai sukrečiamas ir keičiasi, o tais atvejais, kai Å¡i netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas.

Dėl tokios vertybės, kaip gyvybė, pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybės atkÅ«rimo procesas nėra įmanomas. Taigi, nustatant ieÅ¡kovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikÅ¡mingumas turi bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai D. Ž., M. Ž. ir miręs V. Ž. visi gyveno vienuose namuose, tarp jų vyravo labai geri santykiai.

V. Ž. buvo teigiamai charakterizuojamas. D. Ž. su V. Ž. susituokę pragyveno daugiau nei trisdeÅ¡imt metų (I tomas b.l. 8). Taigi, kolegijos nuomone, teismas, tinkamai įvertinęs visus neturtinės žalos nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, tinkamai nustatė priteistinos žalos dydį: ieÅ¡kovei D. Ž. priteisė 9000 Eur, o V. Ž. – 5000 Eur. Kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, kad nėra jokių duomenų apie artimųjų patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atmestini kaip iÅ¡ esmės deklaratyvÅ«s, nes pažeistos vertybės reikÅ¡mingumas ir aktualus akivaizdumas, kaip akivaizdu ir tai, jog artimojo mirtis, kai santykiai su juo buvo geri, neabejotinai sukelia stresÄ , intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutrikdo psichologinę pusiausvyrÄ .Atsakovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų 18 290,69 Eur vienkartine iÅ¡moka priteisimo ieÅ¡kovei D.

Ž.. Teigia, jog visi teiginiai apie bÅ«tinÄ iÅ¡laikymÄ yra faktiÅ¡kai nepagrįsti ir teorinio pobÅ«džio, kaip ir apie tikėtinÄ V. Ž. gyvenimo trukmę. CK 6.284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuriÄ jis turėjo gauti kaip materialinę paramÄ . Nustatydamas sutuoktinei tekusiÄ Å¾uvusiojo pajamų dalį, teismas rėmėsi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, ir pripažino, kad sutuoktinei tenka pusė mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip.

Teismas, remdamasis į bylÄ pateikta medžiaga apie V. Ž. gautas pajamas, apskaičiavo, jog iÅ¡ viso turtinė žala nuo V. Ž. mirties 2013-06-15 iki vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės – 69,85 metų (vidutinė  tikėtina  gyvenimo  trukmė,  apskaičiuota  remiantis  Lietuvos  Statistiko  departamento 2012 metų duomenimis) sudarytų 19 675,87 Eur. Kolegija pažymi, jog tokia negautų pajamų apskaičiavimo formulė visiÅ¡kai atitinka Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz. nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-405/2014, 3K-3-552/2014 ir kt.).

Atsakovė iÅ¡ esmės jokiais faktiniais duomenimis pagrįstais argumentais nenuginčijo teismo apskaičiuotos sumos pagrįstumo, todėl Å¡i sprendimo dalis paliktina nepakeista.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė nesutinka su Å¡ia sprendimo dalimi motyvuodama tuo, jog byloje buvo du atsakovai, bet beveik visa bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteista iÅ¡ UAB „KUBU projektai“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 1 168,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

Taip pat ir CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nustatė įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, o atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo atsakomybės. Atsakovė nurodo, jog byloje buvo du atsakovai, tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos tik iÅ¡ jos.

Kolegija pažymi, jog nustatyti priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijÄ yra teismo diskrecijos teisė. Å iuo atveju su vienu iÅ¡ atsakovų S. M. ieÅ¡kovai sudarė taikos sutartį. Taikos sutartis sudaryta bylos nagrinėjimo pradžioje, po to procesas tęsėsi, atsakovė taikos sutarties su ieÅ¡kovais, prieÅ¡ingai nei S. M., nesudarė, savo atsakomybės nepripažino viso proceso metu, taigi teismo sprendimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „KUBU projektai“ kolegija vertina kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ .Kitų sprendimo dalių atsakovė neginčija, todėl kolegija dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakys.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas M.

Ž. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo 400 Eur. Å i bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetant apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovės (CPK 98 str.). Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovui M.

Ž. iÅ¡ atsakovės UAB „KUBU projektai“ priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Kolegijos teisėjai                                                                    Raimonda Andrulienė                                                                                                             AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                                                            Alvydas Žerlauskas                                                                                                                                                                                                                      Â