cd2ffa8f-c0cb-4a29-a695-ebe602b2adbc · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr Byla Nr. 1S-359-1020/2019/1S-360-1020/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00009-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3.; 2.3.2.1.3.2.; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės (toliau – prokurorė) ir kaltinamosios T.

M. gynėjo advokato Nerijaus Stuko skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, perduoti prokurorei baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje, o T. M. kaltinama BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1.

Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. kovo 2 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami N. J. bei T. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾ino prokurorei kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustatydamas 2 mėnesių terminÄ Å¡iems veiksmams atlikti. Prokurorė minėtÄ sprendimÄ apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi jį paliko galioti. 2. 2019 m. rugpjūčio 13 d. byla su 2019 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje N. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje, o T. M. kaltinama BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾ino prokurorei, kadangi baudžiamojoje byloje buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir nustatytas 3 mėnesių terminas kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Apylinkės teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad kaltinamajame akte nėra nurodomos kai kurios esminės kaltinimo aplinkybės, dalis jų atskleistos neiÅ¡samiai, o kai kurios nėra aiÅ¡kiai suformuluotos, nėra aiÅ¡ki nusikalstamų veikų padarymo vieta, kaltinimÄ sunku suprasti, tai apsunkina kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir gynybÄ nuo kaltinimo, o nukentėjusiesiems – tinkamai realizuoti savo teises baudžiamajame procese, taip pat ir pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį už padarytÄ Å¾alÄ atsakingiems asmenims, ir visa tai trukdo nagrinėti bylÄ .

Apylinkės teismo įsitikinimu, iÅ¡ kaltinamojo akto lieka neaiÅ¡ku, kodėl be veiksmų, kuriuos apėmė kaltinime suformuluotas kaltinamųjų susitarimas, apraÅ¡ant T. M. veiksmus, nurodomi kito kaltinamojo veiksmai, kurie į Å¡io susitarimo ribas nepatenka. Pasak teismo, kaltinime dėl BK 304 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo T. M., neatskleistas nei kaltinamųjų susitarimas teikti melagingÄ informacijÄ Ä¯staigoms ar tarnautojams, nei bendras siekis su N. J. gauti dokumentÄ ar suklastoto dokumento patvirtinimÄ , nei jos pačios veiksmai, pateikiant melagingÄ informacijÄ Ä¯staigai ar tarnautojui.

IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kaip T. M. realizavo BK 304 straipsnio objektyviÄ pusę ir kokių bendrų nusikalstamų numatytų tikslų ji siekė. Be to, vien pati kaltinimo formuluotė Å¡ioje dalyje neatskleidžia melagingos informacijos pateikimo objektyviųjų požymių ir tokiu kaltinimu nėra aiÅ¡kiai apibrėžiamos kaltinimo ribos ir apimtis, taip apsunkinant galimybę kaltinamiesiems gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo. IÅ¡ kaltinimo neaiÅ¡ku, kaip T. M. galėjo bendrai veikti su N. J. piktnaudžiavimo tarnyba atveju ir kaip jos veika galėjo bÅ«ti pakenkta ne vienos įstaigos prestižui bei kaip Å¡i neturtinė žala priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su T.

M. veika. Be to, neaiÅ¡ku ir tai, kaip, nebÅ«damas BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu ar BK 24 straipsnio 4-6 dalyse numatytu bendrininku, N. J. galėjo padaryti žalÄ nukentėjusiesiems ir minėtoms įstaigoms piktnaudžiavimo tarnyba veikoje. Nutartyje taip pat nurodoma, jog nors T. M. kaltinime inkriminuojamas BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas bÅ«tinasis požymis – didelė žala, tačiau jis nėra atskleidžiamas bei nėra nurodoma, kokio bÅ«tent dydžio turtinė žala buvo padaryta.

Atitinkamai inkriminuojama neturtinė žala apibÅ«dinama tik itin formaliai. Apylinkės teismo įsitikinimu, analogiÅ¡ki trÅ«kumai nustatyti ir kaltinimų BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu dalyje – neatskleistas didelės žalos požymis, nors Å¡is požymis turi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui. Taip pat nutartyje pažymima, jog iÅ¡ N. J. pateikto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį formuluotės, neaiÅ¡kus nei turto pasisavinimo dalykas, nei kaltinamojo santykis su galimai pasisavintu svetimu turtu, nei kokiu bÅ«du jis turtÄ pasisavino.

II. Skundų aukÅ¡tesniajam teismui ir atsiliepimų į juos argumentai 4. Skundu aukÅ¡tesniajam teismui prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisme. 4.1. Prokurorė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendrininkai bet kurioje veikos stadijoje susitarę nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti atsako pagal visus kito bendrininko padarytus veiksmus.

Todėl po Å¡ios nutarties kaltinamajai T. M. ir buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tiek dėl jos veiksmų, tiek dėl N. J. veiksmų kaip viena tęstinė veika, nežiÅ«rint į tai, kad kaltinamosios T. M. veiksmai buvo tik tokie, kad ji 2016 m. gegužės 5 d. - 2016 m. gegužės 12 d. laikotarpiu pagamino žinomai netikrÄ dokumentÄ ir perdavė jį N. J., kuris šį panaudojo nebaigto statyti statinio įteisinimui, energinio sertifikato gavimui ir sudarydamas statinio pirkimo-pardavimo sutartį.

Skundu nesutinkama su iÅ¡vada, kad iÅ¡ pateikto kaltinamojo akto neaiÅ¡ku, kodėl be veiksmų, kuriuos apima kaltinamųjų susitarimas, apraÅ¡ant T. M. veikas nurodomi kito kaltinamojo veiksmai, kurie į tas susitarimo ribas neįeina – pagaminusi žinomai netikrÄ dokumentÄ , jį laikiusi ir panaudojusi kaltinamoji privalėjo suvokti, kad Å¡is dokumentas bus panaudojamas ir sukels neigiamas pasekmes. Skunde pažymima, kad BK 304 straipsnio 1 dalis inkriminuota kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, sutaptis, Å¡ios veikos T.

M. buvo inkriminuotos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį. Prokurorės vertinimu, negalima teigti, kad byloje yra neatskleisti bendrininkų veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamajame akte nurodyta, kokius veiksmus susitarus su N. J. atliko T. M. pagamindama netikrÄ dokumentÄ , jį laikydama ir panaudodama, šį dokumentÄ N. J. laikė, gabeno, ir panaudojo daugelį kartų jį pateikdamas įvairioms institucijoms bei gaudamas reikalingus dokumentus statybos užbaigimui ir pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. 4.2.

Prokurorė nesutinka su teismo argumentais, kad iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį turinio matyti, jog T. M. veika pasireiškė ir žalingi padariniai sukelti ne tik jos, bet ir N. J. veiksmais, jam kaltinimas pagal šį straipsnį nėra pareikštas, todėl neaišku, kaip T. M. galėjo bendrai veikti su N. J., kaip jos veika galėjo būti sukelta žala nukentėjusiesiems ir įstaigoms. Skunde nurodoma, kad T. M. pareigos atitiko asmens prilyginto valstybės tarnautojo pareigoms, o N. J. – ne, todėl jam ir nebuvo inkriminuota ši veika bei pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 304 straipsnio 1 dalyje sutaptis, todėl ir buvo nurodyta su visais T.

M. ir N. J. veiksmais. Anot prokurorės, T. M. piktnaudžiavimu tarnyba padaryta didelė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad nukentėjusieji bankuose negavo paskolos, o kredito unija jiems suteikė 59 000 EUR dydžio paskolÄ su palÅ«kanomis, kurios nepakako gyvenamajam namui įsigyti ir tuo nukentėjusiesiems buvo padaryta 92 533 EUR turtinė žala. Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad BK 228 straipsnio 1 dalies bÅ«tinasis požymis – didelė žala, kaltinime nėra atskleistas ir nurodo, kad tai yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant atsiradusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ ir kitas bylos aplinkybes.

N. J. su T. M. iÅ¡ karto susitarė, kad nebaigto statyti namo baigtumas bus nurodytas kaip 100 proc. ir Å¡ie neteisingi duomenys naudojami formose, neteisingai įkainojant statinį, ir tai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiųjų interesams. 4.3. Prokurorė nurodo, kad kaltinime N. J. pagal BK 183 straipsnį buvo praleisti žodžiai apie jo žinioje buvusį turtÄ , tačiau, jos manymu, Å¡iÄ spausdinimo klaidÄ prokuroras gali pataisyti dar pirmame teismo posėdyje pateikdamas naujÄ kaltinimÄ bei kartu įraÅ¡yti 92 533 EUR turtinę žalÄ kaip didelę žalÄ , tokie nežymÅ«s kaltinimo patikslinimai negali bÅ«ti bÅ«du grÄ Å¾inti bylÄ ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Prokurorės vertinimu, teismas nepakankamai įsigilino į bylos medžiagÄ nurodydamas, kad baudžiamoji byla nepagrįstai buvo atsiųsta į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nurodyta, kad jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų. Å iuo atveju daugiausia nusikalstamų veikų buvo padaryta Vilniaus m. teritorijoje, todėl buvo kaltinamasis aktas pagrįstai buvo perduotas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. Kaltinamosios T. M. gynėjas advokatas N. Stukas skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti ir ikiteisminį tyrimÄ T. M. atžvilgiu nutraukti. Skundu nurodoma, kad skundžiama nutartimi buvo konstatuoti iÅ¡ esmės tie patys kaltinamojo akto trÅ«kumai, kurie buvo konstatuoti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi bei papildomai nustatyti nauji kaltinamojo akto trÅ«kumai.

Prokuroras per teismo nustatytÄ 2 mėnesių terminÄ neiÅ¡taisė kaltinamojo akto trÅ«kumų, todėl terminas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui. Nurodoma, kad Å¡is terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 19 d., todėl teismas nustatęs, kad kaltinamojo akto trÅ«kumai nebuvo iÅ¡taisyti, turėjo ne nustatyti naujÄ terminÄ , o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ arba grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokuratÅ«rai sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priimti. BPK nenumato galimybės vietoje pasibaigusio termino kaltinamojo akto trÅ«kumams iÅ¡taisyti nustatyti naujÄ terminÄ (LAT 2005 m. spalio 27 d. konsultacijoje B3-366 nurodyta, kad minėtam terminui pagal analogijÄ taikomos BPK 215 straipsnyje nustatytos taisyklės).

6. Atsiliepimu į prokurorės skundÄ T. M. gynėjas advokatas N. Stukas praÅ¡o atsisakyti skundÄ priimti ir grÄ Å¾inti prokurorei, o iÅ¡nagrinėjus – atmesti ir tenkinti jo paties skundÄ bei tyrimÄ jo ginamosios atžvilgiu nutraukti. 6.1. Anot gynėjo, prokurorės skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir raÅ¡tvedybos taisyklių: tekstas kartojasi, įtrauktas visas skundžiamos nutarties tekstas, skundas yra neaiÅ¡kus, suformuluotas ypatingai ilgais sakiniais. IÅ¡ skundo teksto neįmanoma nustatyti, kur yra Å¡io dokumento apraÅ¡omoji dalis, ar pačios prokurorės argumentai; prokurorė niekaip to neatskiria ir tai neidentifikuojama.

Toks perteklinis teksto kopijavimas apkrauna ir apsunkina tekstÄ , neleidžia tinkamai jį suprasti, todėl pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo prokurorės veiksmų ir atsikirsti į skundÄ . Prokurorė neiÅ¡taisė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytų trÅ«kumų, nes nesuvokė Å¡ios nutarties turinio ir jo prasmės. Teismo nutartyje pateiktÄ teorinę nuostatÄ , kad susitarę daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkai atsako pagal visus kito bendrininko padarytus veiksmus, prokurorė suvokė kaip imperatyvÄ abiem kaltinamiesiems inkriminuoti visas veikas bendrai, tuo tarpu nurodomoje nutartyje kaip tik yra nurodyta prieÅ¡ingai (3 psl. paskutinė pastraipa), kad bendrininkavimo požymio apibÅ«dinimas yra netinkamas, o vien nurodymas, kad kaltinamieji įvairius veiksmus atliko susitarę, negali bÅ«ti laikomas motyvuotu veikimo bendrininkų grupėje požymio inkriminavimu.

Neturėdama jokių duomenų apie bendrininkavimÄ , taisydama kaltinamojo akto trÅ«kumus prokurorė turėjo Å¡iÄ aplinkybę paÅ¡alinti, o ne pritaikyti visiems abiejų kaltinamųjų veiksmams. 6.2. Gynybos teigimu, prokurorė skunde nepagrįstai nurodo, kad T. M. atitinka asmens prilyginamo valstybės tarnautojui požymius, o kaltinamajame akte tai net nėra nurodyta. Taip pat nėra nurodyta, pagal kurį alternatyvų BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytÄ požymį T. M. apskritai prilyginama valstybės tarnautojui.

Nežinodama, kokiu pagrindu ji prilyginama valstybės tarnautojui, T. M. negalėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo. Anot gynėjo, teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamajame akte neatskleistas didelės žalos požymis, prokurorės skunde taip pat nenurodyta, iš ko susidėjo didelė žala (skundo 11 psl.). Prokurorės skunde nurodoma, kad iš kaltinime nurodytų skaičių matyti, kad nukentėjusiesiems dėl dokumentų klastojimo buvo padaryta 92 533 EUR turtinė žala, tačiau kaltinamajame akte tokia suma nėra įvardinta.

IÅ¡ skundo 13 psl. 5 pastraipos turinio galima spėti, kad prokurorė turtinės žalos dydį apskaičiavo iÅ¡ T. M. pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles apskaičiuotos vertės 151 533 EUR atėmusi UAB „L“ nustatytÄ namo ir žemės sklypo priverstinio pardavimo vertės dydį – 58 000 EUR, tačiau Å¡ių sumų skirtumas sudaro 93 533 EUR, o ne prokurorės nurodomÄ sumÄ . Be to, toks skaičiavimas neturi pagrindo, nes nukentėjusieji minėtų sumų nei gavo, nei prarado, nei kaip kitaip patyrė tokio dydžio žalÄ .

7. Atsiliepimu į prokurorės skundÄ kaltinamasis N. J. praÅ¡o, reaguojant į esminius pažeidimus, įpareigoti prokuratÅ«rÄ tuos pažeidimus paÅ¡alinti, nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ . Jei teismas nuspręstų dėl papildomo tyrimo terminų nustatymo, kaltinamasis praÅ¡o prokuroro skundÄ atmesti ir neleisti prokuratÅ«rai toliau vilkinti tyrimo, nes visi tyrimo veiksmai jau seniai atlikti. Anot kaltinamojo, dėl nekvalifikuotai vykdomo tyrimo byla jau ne kartÄ buvo grÄ Å¾inti prokurorui, nurodant esminius trÅ«kumus, tačiau prokurorė vis dar bando teismui perduoti net dar didesnės apimties kaltinamÄ jį aktÄ , kuriame daugybė loginių prieÅ¡taravimų, pasikartojimų, nepagrįstų teiginių, rodančių siekį permesti teismui tyrimo metu pripainiotÄ bylÄ .

N. J. pažymi, kad kaltinamajame akte jam papildomai inkriminuojamas 92 533 EUR turtinės žalos padarymas A., nors toks įtarimas jam nebuvo reiškiamas ir negalima sutikti su prokurorės nuomone, kad tai nežymus kaltinimo patikslinimas. Atsiliepime taip pat nurodomos aplinkybės, kurios neva įrodo, jog tarp nukentėjusiojo ir jo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

8. Atsiliepimu į prokurorės skundÄ nukentėjusiųjų E. ir I. A. įgaliotoji atstovė advokatė E. TrukÅ¡inienė praÅ¡o tenkinti prokurorės skundÄ ir skundžiamÄ nutartį panaikinti bei spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti apylinkės teismui. Nukentėjusiųjų atstovė teigia, kad kaltinamajame akte yra akivaizdžiai atskleistas kaltinamųjų, kaip bendrininkų, siekis, daryti nusikalstamas veikas. Atsiliepime sutinkama ir su prokurorės nuomone, kad T. M. užimamos matininkės pareigos atitiko asmens, prilygstančio valstybės tarnautojui, pareigoms, o ir akivaizdu, kad tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (jie vadovaudamiesi suklastotais dokumentais priėmė įvairius sprendimus dėl statybos darbų pripažinimo, dėl ko sutriko valstybės institucijų veikla) buvo padaryta didelė žala ir tai yra pagrindas asmenims inkriminuoti BK 228 straipsnį.

Atitinkamai nukentėjusiųjų atstovė pabrėžia, jog prokurorė pripažino, jog kaltinime dėl BK 183 straipsnio 1 dalies nusikaltimo buvo praleisti žodžiai „jo žinioje“ ir šie trūkumai gali būti ištaisyti teisiamajame posėdyje. II. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai Prokurorės ir kaltinamosios gynėjo skundai atmestini.

9. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, pateiktais skundų ir atsiliepimų į prokurorės skundÄ argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Baudžiamojoje byloje visiÅ¡kai pagrįstai ir objektyviai įžvelgtas akivaizdus bylos perdavimo prokurorui pagrindas – byloje pateiktas kaltinamasis aktas savo turiniu ir forma suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, jis yra neaiÅ¡kus, nekonkretus, apraÅ¡omojo pobÅ«džio, prieÅ¡taringas bei verčiantis teismÄ bei proceso dalyvius spėlioti dėl to, kuo kaltinami kaltinamieji ir kÄ siekia įrodyti prokurorė. Toks kaltinimas esmingai apsunkina kaltinamųjų teisę į gynybÄ , aiÅ¡kiai trukdys bylos nagrinėjimÄ , todėl iÅ¡ esmės turi bÅ«ti perraÅ¡ytas.

10. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas bylos nagrinėjimÄ trukdantis esminis baudžiamojo proceso pažeidimas – kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnyje jam keliamų reikalavimų. Apygardos teismas sutinka su tuo, kad padarytų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas kaltinamajame akte yra itin abstraktaus – apraÅ¡omojo (pasakojimo) – pobÅ«džio, jame yra akivaizdžiai perteklinių nuostatų, o tam tikros jo dalys prieÅ¡tarauja viena kitai. Toks kaltinimo ydingumas rodo itin atsainų požiÅ«rį į reikalavimus kaltinamajam aktui, o, kaip pagrįstai pastebėta viename iÅ¡ atsiliepimų į skundÄ , neaiÅ¡kÅ«s bei abstraktÅ«s prokurorės skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai – ir tokį pat požiÅ«rį į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžiamÄ valstybinio kaltinimo palaikymo funkcijÄ , verčiant teismÄ (kartu ir proceso dalyvius) spėlioti ir ieÅ¡koti duomenų apie inkriminuojamas aplinkybes.

11. Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinÄ , kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ ; asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

12. Konstitucinės jurisprudencijos kontekste, apygardos teismas pažymi, jog pagal ankstesnį reguliavimÄ perduoti bylÄ prokurorui galima buvo esant trijų sÄ lygų visumai – 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme bylos nagrinėjimo metu 3) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti nagrinėti bylÄ . Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir teismų praktika buvo suformuota galiojant ankstesnei BPK 234 straipsnio redakcijai, tačiau bÅ«tent tokia teismų praktika ir toks įstatymo aiÅ¡kinimas nepagrįstai sumenkino reikalavimus kaltinamajam aktui ir ikiteisminio tyrimo kokybei, todėl vėliau BPK 234 straipsnio nuostatos buvo keičiamos.

13. Pirmiausia, dar 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojo įstatymo leidėjo priimto įstatymo pataisos, kuriomis be kita ko, iÅ¡ BPK 234 straipsnio 2 dalies paÅ¡alinti žodžiai ir sÄ lyga, jog kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme (lyginamoji 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 priimto pakeitimo redakcija: “Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, Å¡io pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis tai trukdo nagrinėti bylÄ â€).

Vėliau, Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 308-1 straipsniu įstatymÄ Nr. XI-1852, kuriuo dar kartÄ keitė BPK 234 straipsnio 2 dalį ir iÅ¡plėtė teismų galimybes perduoti bylÄ prokurorui. Ä®statymų leidėjas numatė, kad tokį sprendimÄ teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto trÅ«kumų, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ (lyginamoji 2011 m. gruodžio 22 d.

įstatymu Nr. XI-1852 priimto pakeitimo redakcija: „Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ â€).

14. Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl šiame straipsnyje įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu būdu negali būti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu, kaip kasacinio skundo pagrindu. Ji turi būti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme stadija, taigi ji apima ir ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobūdį nėra formalūs ir gali būti vertinami kaip kliūtis ne tik išsamiam, objektyviam ir nešališkam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata seka iÅ¡ įstatymų leidėjo ketinimų, kurie tiesiogiai įvardinti jau aptartame BPK 234 straipsnio 2 dalies pakeitimus nulėmusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Jame nurodoma, kad be kitų tikslų siÅ«lomu pakeitimu bÅ«tų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai bÅ«tų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimÄ taip atlikdami darbÄ , kuris gali bÅ«ti traktuojamas kaip teismo iÅ¡ankstinio suinteresuotumo iÅ¡raiÅ¡ka“ (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 12 d. nutartis b. b.

Nr. 1S-215-1020/2017).

15. IÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad bÅ«tent toks pagrindas ir buvo įžvelgtas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai, net jei juos ir bÅ«tų galima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trukdytų jos nagrinėjimÄ , lemtų žymų kaltinimo pakeitimÄ , tikslinimÄ (taip teismui iÅ¡ esmės perimant kaltintojo vaidmenį), dėl ko bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje bÅ«tų apsunkintas, o Å¡iuo konkrečiu atveju truktų nepagrįstai ilgiau, nei tokių trÅ«kumų iÅ¡taisymas tyrimo stadijoje. Apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų yra itin detalios ir tikslios bei tuo pačiu rodo sistemingÄ BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymÄ , prokurorei rengiant minėtÄ procesinį dokumentÄ .

16. Pirmiausia apygardos teismas palaiko apylinkės teismo pozicijÄ , jog pagal dabartinę kaltinimo formuluotę visiÅ¡kai nėra aiÅ¡kios prokurorės įrodinėjamos N. J. ir T. M., kaip bendrininkų, nusikalstamo susitarimo ribos. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar prokurorė siekia įrodyti, kad Å¡ie asmenys susitarė T. M. tik pagaminsiant netikrÄ dokumentÄ , ar kad Å¡i pagamins dokumentÄ ir N. J. galimai toliau veiks neteisėtu bÅ«du, ir T. M. galimai žinojo apie N. J. nusikalstamus ketinimus ir jiems pritarė.

Å iuo atveju apygardos teismas sutinka ir su T. M. gynėjo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytÄ kritikÄ dėl netinkamo bendrininkavimo instituto inkriminavimo, prokurorė interpretavo netinkamu bÅ«du – kaip imperatyvÄ abiem kaltinamiesiems visus galimai kiekvieno jų atliktus veiksmus inkriminuoti bendrai. Toks formalus prokurorės veiksmas ne tik, kad nepanaikino neaiÅ¡kumų – neatskleidė galimo bendrininkų nusikalstamo susitarimo ribų – tačiau tik dar labiau iÅ¡plėtė kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir taip jau perteklinį apraÅ¡ymÄ , kuriame esminiai nusikalstamų veikų dispozicijų požymiai vis tiek neatsispindi.

Pažymėtina, kad tik valstybinis kaltintojas pasirenka kokių neteisėtų veiksmų atlikimÄ Ä¯rodinės, tačiau teismas ir proceso dalyviai, esant tokiam kaltinimui, neiÅ¡vengiamai turėtų spėlioti, kas Å¡iuo atveju įrodinėjama.

17. Kaltinamajame akte taip pat nėra nurodyti arba nurodomi formaliai dalies įrodinėjamų nusikalstamų veikų esminiai sudėties požymiai, o tam tikrais atvejais jų apraÅ¡ymas net prieÅ¡tarauja inkriminuojamų veikų esmei. Atitinkamai prokurorės skundo teiginiai, kad Å¡ie netikslumai gali bÅ«ti lengvai iÅ¡taisomi arba, kad taisymai apskritai nebÅ«tini, tik sustiprina įsitikinimÄ , kad kaltinamasis aktas parengtas ydingai ir neprofesionaliai.

18. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams dėl atskirų kaltinamojo akto trÅ«kumų, pastebi, kad kaltinamasis aktas iÅ¡ esmės turi bÅ«ti perraÅ¡ytas ir taisomas nuo pat pirmųjų jo eilučių ir visiÅ¡kai ydingo ir niekaip kaltinimo esmės neatspindinčio jo pirmojo sakinio. Pagal kaltinimÄ : „N. J. <...> kaltinamas tuo, kad <...> 2015-10-16 su E. A. bei I. B. sudarę preliminariÄ <...> sutartį dėl <...> iki pagrindinės sutarties sudarymo <...> 2016 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymu kreipėsi į UAB „B.“ praÅ¡ydamas atlikti <...> kadastrinius matavimus <...>“.

IÅ¡ Å¡io 9 eilutes užimančio pirmojo kaltinamojo akto sakinio galima susidaryti įspÅ«dį, byloje N. J., kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ kartu su E. A. bei I. B. dėl to, kad paprašė atlikti kadastrinius matavimus. Tačiau taip nėra, o atsakymo, kuo kaltinamas N. J. ir koks minėtų kitų dviejų asmenų statusas, Å¡ioje byloje reikia ieÅ¡koti tolesniame istorijÄ apraÅ¡ančiame tekste iki pat 26 kaltinamojo akto lapo.

19. Teismas nemato jokio pagrindo toliau analizuoti iÅ¡ esmės taisytinÄ kaltinamÄ jį aktÄ , ir pritardamas visiems apylinkės teismo pastebėtiems kaltinamojo akto trÅ«kumams, pastebi, kad asmenims pateiktas kaltinimas turi bÅ«ti pakankamai glaustas ir konkretus, jame turėtų bÅ«ti iÅ¡vengta perteklinio ir apraÅ¡omojo pobÅ«džio teksto („Nusikalstama veika turi bÅ«ti apraÅ¡yta iÅ¡samiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos Å¡iai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2012, 2K-268/2013)”) 20.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo. Pažymėtina, jog vienoje iÅ¡ bylų prieÅ¡ LietuvÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui pateikti kaltinimai buvo neapibrėžti ir spekuliatyvÅ«s. Minėtoje byloje, panaÅ¡iai kaip ir klostosi situacija aptariamoje byloje, ilgÄ laikÄ vyko procesiniai ginčai dėl prokurorų skundų kritikuojant teismų iÅ¡vadas, kad tyrimas buvo atliktas netinkamai ir kad bylos negalima nagrinėti teisme.

Siekiant išvengti tokių pažeidimų, kaltinamiesiems privalu suformuluoti aiškius ir konkrečius kaltinimus pagal ankstesnėse nutartyse detaliai aptartus kaltinamojo akto trūkumus.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir padaryti sistemingai – kaltinime daugybė neaiškumų, dėl kurių iš esmės apsunkinama tiek kaltinamųjų teisė efektyviai gintis, tiek tolesnis bylos nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tokį didelį neaiškumų ir dviprasmybių skaičių ir apimtį, kaltinamojo akto trūkumai bylos pasirengimo stadijoje pagrįstai pripažinti kaip kliūtis sklandžiam bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje.

BPK 324 straipsnio pataisomis ir iÅ¡plėstomis bylos perdavimo prokurorui galimybėmis siekta numatyti ikiteisminio tyrimo klaidų taisymo mechanizmÄ , kuris nerodytų galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo ir neverstų teismo atlikti kaltinimo funkcijas. Å ioje situacijoje kaltinamojo akto trÅ«kumų apimtis ne tik trukdytų bylos nagrinėjimÄ , bet galimai ir sudarytų Å¡aliÅ¡ko bei kaltinimo funkcijÄ palaikančio teismo įspÅ«dį. Todėl apylinkės teismo sprendimas perduoti bylÄ prokurorui iÅ¡kart po bylos gavimo teisme, t. y. nepradėjus bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisėtas.

Toks sprendimas priimtas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme stadijoje, kurios esminis tikslas – pasiruoÅ¡ti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui, bei paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios, kaip matyti iÅ¡ aukščiau pateiktų argumentų, yra realios, gali trukdyti šį tikslÄ Ä¯gyvendinti. Vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų kliūčių Å¡alinimo bÅ«dų ir yra bylos perdavimas prokurorui, įpareigojant jį paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus. Siekdamas užtikrinti sklandų nustatytų kliūčių paÅ¡alinimÄ ir greitÄ baudžiamÄ jį procesÄ , teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų ir trÅ«kumų turinį, gali nustatyti tam adekvatų terminÄ .

22. Atitinkamai, kaltinamieji prašė ne tik atmesti prokurorės skundÄ , tačiau apskritai nutraukti tyrimÄ , o nukentėjusiųjų atstovė prašė tenkinti prokurorės skundÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ esmės. Kitaip tariant, abi pusės prašė jų interesus atitinkančių sprendimų priėmimo. Pirma, apygardos teismas vien dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto negali konstatuoti viso baudžiamojo proceso nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismų konstatuoti kaltinamojo akto trÅ«kumai Å¡iuo atveju buvo susiję su kaltinamojo akto ydingumu, o ne su kaltinimų apskritai nepagrįstumu ir neteisėtumu, todėl tokioje situacijoje teismas neturėjo pagrindo bylÄ nutraukti. AukÅ¡tesniajam teismui suprantamas nukentėjusiųjų interesas laukiant bylos baigties, visgi pažymi, kad bylos su iÅ¡ esmės ydingu kaltinamuoju aktu nagrinėjimas teisme negalimas ir bÅ«tų ženkliai ilgesnis, taigi, neleis užtikrinti ir nukentėjusiųjų interesų.

23. Atsižvelgdamas į visa tai, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų yra pagrįstos ir teisingos – byloje pateiktas kaltinamasis aktas savo turiniu ir forma suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, tyrimo metu padaryti pažeidimai suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ aiÅ¡kiai trukdys sklandų bylos nagrinėjimÄ , todėl byla pagrįstai perduota prokurorui. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, siekiant užtikrinti tinkamÄ ankstesnių teismų sprendimų įgyvendinimÄ ir juose konstatuotų pažeidimų suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡taisymÄ , vadovaujantis BPK 257 straipsnio 2 dalimi, apie padarytus pažeidimus bÅ«tina praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės ir kaltinamosios T. M. gynėjo advokato Nerijaus Stuko skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 2 dalimi, apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartyje ir Å¡iame sprendime konstatuotus ir ikiteisminio tyrimo metu padarytus BPK 219 straipsnio pažeidimus suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ byloje Nr. 1-01-7-00009-2017-8 praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Ernestas Rimšelis