cd2ebc27-5023-4a33-b3ad-b0504e5c4ce4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja V

Pranešėjas

A. Saulėnas                                                                      Civilinė

byla Nr. 2A-244-622/2010

Teisėja A.Gaižutienė                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                          Â

               35.3.6; 63.1; 121.21.

                                                                                                                                              (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos MisiÅ«nienės, sekretoriaujant Silvijai Žemgulytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui M. Å . dėl skolos priteisimo bei atsakovo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, n u s t a t ė :

           ieškovas

kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 87 000 Lt skolÄ ,             3 205

Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-23 galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-07 preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 50 000 Lt skolÄ , 1 884 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 86 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė

iš atsakovo valstybei 561,15 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad dėl ieškovo perduotų atsakovui 37 000 Lt tarp

Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, o susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo 50 000 Lt. Atsakovas neįrodė, kad Å¡i pinigų suma jam buvo duota siekiant sumokėti architektui. Paskolos suteikimÄ ir gavimÄ Å¡alys įformino paskolos raÅ¡teliu, kuris, kaip numato įstatymas, atitinka reikalaujamÄ raÅ¡ytinę formÄ . Atsakovas yra užsiimantis verslu asmuo, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiÅ¡kos patirties, todėl, suraÅ¡ydamas ir pasiraÅ¡ymas paskolos sutartį, turėjo suvokti pasiraÅ¡ymo pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp Å¡alių sudarytas sandoris buvo apsimestinis, atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas pripažino, kad 50 000 Lt negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, todėl teismas konstatavo, kad prievolė nėra įvykdyta ir, ieÅ¡kovui įstatymo numatyta tvarka pareikalavus, yra teisinis pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo negrÄ Å¾intÄ 50 000 Lt paskolÄ .

Atsakovas apeliaciniu

skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2009-09-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ

sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 50 000 Lt skolos iÅ¡ atsakovo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas klaidingai vertino 2008-03-15 raÅ¡telį dėl 50 000 Lt, konstatuodamas, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp Å¡alių nebuvo sutarta dėl esminio paskolos sutarties elemento – atsakovo

įsipareigojimo grÄ Å¾inti gautÄ pinigų sumÄ . IeÅ¡kovas   50 000 Lt sumÄ perdavė atsakovui už ieÅ¡kovui

priklausančio žemės sklypo projektavimo darbus, kuriuos jis turėjo atlikti pagal 2008-01-08 sutartį. Teigia, kad teismas sudarytÄ sutartį aiÅ¡kino formaliai, neatsižvelgdamas į realius ieÅ¡kovo ir atsakovo teisinius santykius, jų ketinimus sudarant sutartį.

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, jog 50 000 Lt gavo, Å¡alių sudaryta sutartis atitinka paskolos sutarties formai keliamus reikalavimus. Teigia, kad paskolino atsakovui 50 000 Lt, o ne sumokėjo juos už žemės sklypo projektavimo darbus.

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi atsakovas ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 50 000 Lt skolos priteisimo, todėl teisėjų kolegija nepasisako ir neanalizuoja kitos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, ir nagrinėja bylÄ neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2008-03-15 raÅ¡telį dėl      50 000 Lt, konstatuodamas, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Tarp Å¡alių nebuvo sutarta dėl esminio paskolos sutarties elemento – atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti gautÄ pinigų sumÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

CK 6.870 straipsnio

1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis perduoda kitos Å¡alies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1,

2 dalys). Taigi pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat yra ir vienaÅ¡alė sutartis, nes pareigos, kylančios iÅ¡ Å¡ios sutarties (grÄ Å¾inti paskolÄ ir sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas Å¡ios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolinto turto ekvivalentÄ su atlygiu už paskolÄ arba be jo). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ paskolos sutartis gali bÅ«ti įforminama skolos raÅ¡teliu, svarbiausia, kad skolos raÅ¡telio turinys atspindėtų, kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.

Bylos duomenimis, atsakovas pats atspausdindamas ir pasiraÅ¡ydamas 2008-03-15 skolos raÅ¡telį patvirtino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 50 000 Lt neribotam laikui (b. l. 7). Toks raÅ¡tu sudarytas dokumentas patvirtina tiek paskolos teisinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ , tiek sutarties dalyko – atitinkamos pinigų sumos ? perdavimÄ atsakovui. Kadangi atsakovas skolos raÅ¡telyje aptarė paskolos sutarčiai bÅ«dingus elementus: jis nurodė, kad yra skolingas ieÅ¡kovui, nurodė pinigų sumÄ â€“ 50 000 Lt, todėl atsakovo iÅ¡duotas paskolos raÅ¡telis laikytinas paskolos sutartimi (CK 6.870 str. ). Teisėjų kolegijos nuomone, paskolos ėmimo fakto patvirtinimas skolos raÅ¡teliu yra pakankamas ir leistinas įrodymams paskolos suteikimo faktui patvirtinti. Be to, atsakovas neginčija, jog Å¡is raÅ¡telis buvo pasiraÅ¡ytas jo, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo jis gavo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog pinigų jis nesiskolino, o pinigai buvo skirti už atliktus projektavimo darbus, iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ . Pažymėtina, kad paskolos ėmimo motyvai neturi reikÅ¡mės paskolos ėmimo ar ne faktui pagrįsti.

Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad Å¡alys suraÅ¡ydamos paskolos raÅ¡telį nebuvo nurodžiusios konkretaus paskolos grÄ Å¾inimo termino, nereiÅ¡kia, kad atsakovui (paskolos gavėjui) nėra pareigos grÄ Å¾inti gautus pinigus ieÅ¡kovui (paskolos davėjui). Be to, CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos sumos grÄ Å¾inimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal pareikalavimÄ , tai paskolos sumÄ paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti per trisdeÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯vykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. IeÅ¡kovas pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus, tačiau atsakovas sutartinės prievolės neįvykdė ir pinigų per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino (CK 6.873 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas        2008-03-15 sudarytÄ sutartį aiÅ¡kino formaliai, neatsižvelgdamas į realius ieÅ¡kovo ir atsakovo teisinius santykius. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Tačiau, jeigu tikrieji Å¡alių ketinimai nesutampa, dėmesį reikia sutelkti į lingvistinę sutarties teksto analizę. Be to, sutartį reikia aiÅ¡kinti taip, kaip jos tekstÄ suprastų protingas žmogus, bÅ«damas Å¡alis tokiomis pat aplinkybėmis. Byloje esančio paskolos raÅ¡telio turinio - „AÅ¡, M. Å . (...) skolinuosiu iÅ¡ R. P. (...)“ – aiÅ¡kinimas, aiÅ¡kinant jį lingvistiÅ¡kai, leidžia objektyviai teigti, jog atsakovas skolos raÅ¡telyje nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo ir jÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti (CK 6.193 str.). Be to, tÄ aplinkybę, kad paskolos sutarties pagrindu atsakovas skolinosi 50 000 Lt sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo patvirtina ne tik paskolos raÅ¡telio turinys, bet ir pats atsakovas pasiraÅ¡ydamas, kad jis pinigus gavo.

Bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria Å¡ių teisinių santykių dalyvių pareigÄ elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rÅ«pintis savo teisių ir interesų apsauga, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir pasiraÅ¡ydamas paskolos raÅ¡telį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (CK 1.5 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas bÅ«damas verslininkas galėjo paskolos raÅ¡telyje nurodyti, kad pinigų nesiskolina, o gauna už tam tikrus darbus, tačiau to nenurodė, o pats surašė ir pasirašė, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo skolinasi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas užsiimantis verslu asmuo, turintis pakankamai žinių bei gyvenimiÅ¡kos patirties, suraÅ¡ydamas ir pasiraÅ¡ymas paskolos raÅ¡telį, puikiai suprato jo turinį, todėl prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas turėjo apsvarstyti bei suvokti galimas teisines pasekmes.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau negu nurodyta sutartyje (CK 6.875 str. 1 d.). Pareiga įrodyti pinigų negavimo faktÄ kyla atsakovui, nes ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ apie pinigų perdavimÄ patvirtina atsakovo pasiraÅ¡ytas įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ . Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovu, kad pagal pateiktÄ paskolos raÅ¡telį atsakovas piniginių lėšų iÅ¡ ieÅ¡kovo nesiskolino ir jų negavo, todėl paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui (CK 6.873 str. 1 d.).

Remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pateikta raÅ¡ytine paskolos sutartimi ieÅ¡kovas įrodė paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimo ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovui faktÄ , o atsakovui leistinais ir pakankamais įrodymais neįrodžius prieÅ¡ingai, t. y. kad pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, neįrodžius sandorio negaliojimo, taip pat neįrodžius, jog jis bÅ«tų įvykdęs paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo jam suteiktÄ paskolÄ .

Visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos  miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Â

Kolegijos pirmininkas                                                                          Audrius Saulėnas

Kolegijos teisėjai                                                                                 Alvydas

Žerlauskas

                                                                                                           Erika

Misiūnienė