cd2e0499-9d52-474b-950e-d3bb63203113 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCiv. byla Nr.2A-430-565/2016Teisminio proceso Nr.2-48-3-02232-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alvydo Barkausko, RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės M.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų ieÅ¡kovų V. P. ir S. P. ieÅ¡kinį atsakovei M. Å . dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys D. K., S. N., Trakų rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, praÅ¡ydami pripažinti ieÅ¡kovams teisę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Å«kinio pastato statybai bei buto rekonstravimui, pristatant verandÄ .

Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 778/3459 dalys 0,3459 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kiti žemės sklypo bendraturčiai yra: atsakovė, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 455/3459 dalys žemės sklypo, trečiasis asmuo D. K., asmeninės nuosavybės teise valdantis 55/3459 dalis žemės sklypo, ir trečiasis asmuo S. N., asmeninės nuosavybės teise valdantis 1668/3459 dalis žemės sklypo.

IeÅ¡kovai, atsakovė ir tretieji asmenys taip pat yra 178,03 kv. m. bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. IeÅ¡kovė 2012-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-148-804/2012 buvo įpareigota per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavaliÅ¡kai pastatyto 68 kv. m. Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir sutikimÄ . 2013-10-24 ieÅ¡kovai pateikė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiams praÅ¡ymus duoti sutikimus savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui.

Tretieji asmenys D. K. ir S. N. sutikimus davė, tačiau atsakovė sutikimÄ duoti atsisakė, savo atsisakymo visiÅ¡kai nemotyvuodama. Tokiu savo pasyviu elgesiu – neveikimu, atsakovė trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę į statybÄ , Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-01 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino ieÅ¡kovams teisę įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Å«kinio pastato statybai bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, pristatant verandÄ .IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimu ieÅ¡kovė buvo įpareigota per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavaliÅ¡kai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ar sutikimÄ .

Siekdama vykdyti nurodytÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į Tarkų rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkinti buvo atsisakyta, nurodant, kad statytojas, norėdamas rekonstruoti bendra nuosavybe valdomÄ statinį, privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Nurodytu atveju nebuvo pateiktas atsakovės sutikimas.IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kinio bei ieÅ¡kovų teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai siekia įteisinti prie jiems priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytÄ verandÄ , kuri byloje esančiame 2009-06-15 plane pažymėta 4a1/m.

Kadangi atsakovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Å¡i savavaliÅ¡kai ieÅ¡kovų pastatyta veranda atsakovės interesų nepažeidžia, ieÅ¡kovai yra parengę buto rekonstravimo planus, kiti bendraturčiai buto rekonstrukcijai, pristatant verandÄ taip pat neprieÅ¡tarauja, padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo dėl buto rekonstrukcijos, pristatant verandÄ , nėra, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkino visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas neturėjo pagrindo padaryti iÅ¡vados, kad namo priestato 3a1/p statyba yra savavaliÅ¡ka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, vertinant atsakovės atsikirtimus, bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kinio dalykÄ , kurį sudaro reikalavimas be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Å«kinio pastato statybai ir buto rekonstrukcijai, pristatant verandÄ . Reikalavimas be atsakovės sutikimo gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus namo priestato 3a1/p įteisinimui nebuvo reiÅ¡kiamas. Kadangi atsakovės atsikirtimai turi bÅ«ti susiję su ieÅ¡kovų pateiktame ieÅ¡kinyje nurodyto dalyko pagrįstumu, atsakovės motyvai, susiję su priestato 3a1/p savavaliÅ¡kos statybos faktu, kurio pagrindu atsakovė atsisakė suteikti sutikimÄ savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui, negali bÅ«ti vertintini kaip pagrįsti.Vertindamas atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad dėl Å«kinio pastato, kurio plotas 68 kv. m., statybų, buvo užimta atsakovės valdomo žemės sklypo dalis, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys įrodo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 455/3459 dalys žemės sklypo dalys, tuo tarpu ieÅ¡kovams priklauso 788/3459 dalys žemės sklypo, kuriame yra Å¡alims priklausantys pastatai.

Atsakovei nesutinkant su tuo, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai naudoja jiems priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, arba manant, kad ieÅ¡kovai pažeidžia atsakovės interesus naudodamiesi jai priklausančia žemės sklypo dalimi, atsakovė savo teises galėtų ginti CK 4.80 str. numatytu atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba CK 4.81 str. numatytu naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutu. Nagrinėjamoje byloje, nesant iÅ¡spręstam atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo klausimui, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovai, pastatydami 68 kv. m.

Å«kinį pastatÄ , užėmė atsakovės žemės sklypo dalį arba sumažino pravažiuojamÄ jÄ kelio dalį tarp Å¡alims priklausančių pastatų. Be to, nurodytų aplinkybių taip pat negalima konstatuoti iÅ¡ Å¡alių pateiktų nuotraukų.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir Å¡alių pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, atskleidžiančių dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo galintį atsirasti negatyvų poveikį atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams, todėl ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.             1. 2012-12-05 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-148-804/2012, kuriuo ieÅ¡kovė buvo įpareigota per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavaliÅ¡kai pastatyto 68 kv. m.

Å«kinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir sutikimÄ , įvykdymo terminas baigėsi 2014-05-01. Su ieÅ¡kiniu dėl pažeistų teisių gynimo ieÅ¡kovai kreipėsi 2014-08-27. Todėl ieÅ¡kovai praleido teismo nustatytÄ terminÄ atlikti tam tikrus veiksmus ir neprašė Å¡io termino atnaujinti ar pratęsti. CPK 75 str. 1 d. nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

Pirmosios instancijos teismas nesvarstė teismo nustatyto termino praleidimo pasekmių, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .              2. Kai ieÅ¡kovai ketino statyti Å«kinį pastatÄ , atsakovė tam neprieÅ¡taravo, tačiau prašė, kad jis neužimtų daugiau vietos, nei buvę Å«kiniai pastatai ir neužstotų pravažiavimo. Bet ieÅ¡kovai į atsakovės praÅ¡ymus neatsižvelgė, nes pastatytas Å«kinis pastatas užima daugiau vietos nei anksčiau buvę statiniai, be to, dėl pastatyto Å«kinio pastato sumažėjo pravažiavimas ir, esant bÅ«tinybei, atsakovės bÅ«sto negalėtų pasiekti gaisrinė, greitoji, taip pat kiti didesni automobiliai.

Todėl bÅ«tent ieÅ¡kovai pažeidžia atsakovės, kaip bendraturtės, teises.IeÅ¡kovai su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Kreipiantis į teismÄ teisminės gynybos yra taikomos CK normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį, o ne CPK nustatyti procesiniai terminai, kurie yra taikomi tam, kad ginčas teisme bÅ«tų iÅ¡spręstas operatyviai ir ekonomiÅ¡kai. Todėl ieÅ¡kovas kreipiantis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, netaikytinas CPK 75 str.2.

Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimÄ statybos darbams teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio daikto pakeitimas ar pastatymas pažeidžia atsisakančio duoti sutikimÄ bendraturčio, kaip savininko, teises. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimÄ yra pagrįstas, tenka sutikimÄ atsisakančiam duoti bendraturčiui. Atsakovės teiginiai, kad Å«kinio pastato statyba pažeidžia atsakovės teises, paremti niekuo neįrodytais atsakovės subjektyviais samprotavimais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovams, atsakovei, tretiesiems asmenims D. K. ir S. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,3459 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimu ieÅ¡kovė buvo įpareigota per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti savavaliÅ¡kai pastatyto 68 kv. m. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pastatyto 16,84 kv. m. medžio karkaso priestato statybÄ leidžiantį dokumentÄ ar sutikimÄ . 2014-05-23 praÅ¡ymu dėl sutikimo davimo ieÅ¡kovai kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydami iki 2014-06-06 duoti sutikimÄ statyti antrÄ gyvenamÄ jį namÄ ir/ar Å«kinį pastatÄ , taip pat atlikti ieÅ¡kovams priklausančio buto rekonstrukcijÄ , pastatant priestatÄ , prie praÅ¡ymo pridedama projekto kopija.

Atsakovė praÅ¡ymo antro gyvenamojo namo ir/ar Å«kinio pastato, taip pat buto rekonstrukcijai nedavė. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33.1., 34 p. vienas iÅ¡ statybÄ leidžiančių dokumentų yra žemės sklypo bendraturčio raÅ¡ytinis sutikimas, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkams.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu.

Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ . Nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.Kaip jau nurodyta, prie 2014-05-23 praÅ¡ymo dėl sutikimo davimo ieÅ¡kovai pridėjo projekto kopijÄ .

Buto rekonstravimo ir pagalbinio Å«kio pastato statybos projektas, 2014 m. parengtas UAB „Trakuva“, skirtas bendrasavininkų sutikimui gauti, pridėtas ir prie ieÅ¡kinio. Taigi, ieÅ¡kovai tinkamai atskleidė atsakovei savo planus, susijusius su buto priestato statyba ir Å«kinio pastato statyba. Projekto tekstinėje dalyje nurodyta, kad projektuojant buvo laikomasi statybos normų ir taisyklių, ekologinių, higienos ir prieÅ¡gaisrinių reikalavimų. Eksplikacijoje yra nurodytas esamas įvažiavimas į sklypÄ , iÅ¡ eksplikacijos matyti, kad projektuojamas Å«kinis pastatas (Nr.7) nesumažina esamo įvažiavimo.

Tuo tarpu atsakovė be bendro pobÅ«džio teiginių, kad statomas Å«kinis pastatas užima daugiau vietos nei ankščiau buvę statiniai, užstoja Å¡viesÄ , kad dėl Å«kinio pastato statybos sumažėjo pravažiavimas ir atsakovės bÅ«sto negalės pasiekti gaisrinė, greitoji, taip pat kiti didesni automobiliai, kad Å«kinis pastatas kelia grėsmę dėl gaisro, dėl sniego kritimo nuo stogo, nepateikė motyvuotų argumentų, akivaizdžiai atskleidžiančių projektuojamo Å«kio pastato negatyvų poveikį atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 178 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė jos nuosavybės teisės pažeidimų, ir atsakovės atsisakymÄ duoti sutikimÄ buto priestato ir Å«kinio pastato statybai pagrįstai pripažino trukdančiu ieÅ¡kovams įgyvendinti teisę į statybÄ .Ä®statymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, yra ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kinio senaties terminai, jų taikymas, skaičiavimas, pabaigos pasekmės reglamentuojami CK VII skyriuje.

Apeliaciniame skunde nurodytas CPK 75 str. reglamentuoja procesinių terminų praleidimo pasekmes. Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys arba kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesinių terminų tikslas – užtikrinti operatyvų ir ekonomiÅ¡kÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Laikotarpiai veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedÅ«rose laikytini procedÅ«riniais terminais; nuo ieÅ¡kinio senaties terminų ir procesinių terminų procedÅ«rinius terminus galima atskirti pagal tai, kad procedÅ«rinis terminas tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedÅ«rose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ teisme.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendime nustatytas 6 mėnesių terminas nuo Å¡ios sprendimo įsiteisėjimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ar sutikimÄ laikytinas procedÅ«riniu terminu, nes jis susijęs su tam tikrų procedÅ«rų, siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , atlikimu ne teisminėse, o statybÄ reglamentuojančiose procedÅ«rose. Å io termino praleidimas galėtų sukelti Vilniaus apygardos teismo 2013-11-11 nutartyje nurodytas pasekmes, t.y. teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytus priestatÄ ir Å«kinį pastatÄ , bet ne ieÅ¡kovų teisės ginti teisme bendrosios dalinės nuosavybės teisę panaikinimÄ .Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino ginčo teisinį santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl teisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                        Alvydas Barkauskas RÅ«ta Burdulienė Neringa Å vedienė