cd2db522-0859-4808-afe3-eafc51b5e2b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr Byla Nr. 1S-186-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus miÅ¡ri teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Ernestos Montvidienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kratos metu rastas ir paimtas lėšas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, be kitų fizinių ir juridinių asmenų, E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 1891 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. nutarimais, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ bei iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , laikinai buvo apribotos E. M. nuosavybės teisės į lėšas – 242 410 Eur, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, rastas ir paimtas 2016 m. gegužės 12 d. atliekant kratÄ E. M. gyvenamojoje vietoje. Vėlesnėmis teismų nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams pratęsė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ pirmiau aptartas lėšas, nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sÄ lygos. II. Skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai 4. Kaltinamojo E. M. gynėjas advokatas M. Bliuvas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį, kuria pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas ir apie priimtÄ sprendimÄ informuoti el. paÅ¡tu – (duomenys neskelbtini) ir/ar korespondencijos adresu – advokato I.

N. ir parnerių kontora (duomenys neskelbtini). 4.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartyje konstatuota, kad neteisėto praturtėjimo ir iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo taikymo kontekste turi bÅ«ti nustatyta įtariamojo teisėtų pajamų ir turto dalis, tačiau iki Å¡iol nėra nustatyta ir net nebandoma nustatyti E. M. teisėtų pajamų ir turto dalis. Vietoj to, toliau nepagrįstai, vadovaujantis formaliais prokuroro J. Lauciaus praÅ¡ymais, yra tęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas visoms per kratÄ E. M. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rastoms piniginėms lėšoms, nors dalis jų teisėtai priklauso ir kitiems asmenims, t. y.

T. P. ir M. P. bei S. Š. ir I. Š.. Kitos piniginės lėšos – 90 000 Eur paskola iš R. K., 1 490 Eur, 1 600 JAV dolerių ir 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų teisėtai priklauso E. M. ir I. M.. Gynėjas pažymi, kad 690 Eur buvo paimti iš E. M. piniginės, 800 Eur I. M. pateikė STT pareigūnams iš savo delninės, 1 600 JAV dolerių yra šeimos pinigai skirti kelionei į JAV, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų yra šeimos pinigai, kurie liko po kelionės į (duomenys neskelbtini). 4.2.

Byloje nėra duomenų, kad Å¡ios piniginės lėšos bÅ«tų nusikalstamos veikos priemonė, įrankis ar rezultatas, ar kad Å¡ios pinigų sumos bÅ«tų panaudotos kokioje nors galimai nusikalstamoje veikoje, ar kad ant Å¡ių lėšų bÅ«tų kokių nors nusikalstamos veikos pėdsakų. Taigi, nėra nei vieno duomens, kad Å¡ios lėšos atitiktų konfiskuotino turto požymius. 4.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek E. M., tiek I. M. yra dirbantys, savo pajamas deklaruojantys asmenys, kurie uždirba pakankamas pajamas galimybei su savimi turėti aukščiau minėtas pinigų sumas, kÄ , be kita ko, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti VMI specialisto iÅ¡vada.

Gynėjo nuomone, VMI specialisto iÅ¡vada reikÅ¡minga sprendžiant klausimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo ir nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad Å¡ie specialisto faktai turėtų bÅ«ti vertinami tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ . Skunde gynėjas analizuoja 2017 m. vasario 7 d. VMI specialisto iÅ¡vadÄ ir pateikia savo argumentus, analizę ir iÅ¡vadas. 4.4. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas kratos metu pas E. M. bute rastoms piniginėms lėšoms yra taikomas jau ilgÄ laikÄ , daugiau nei tris metus.

Atsižvelgiant į tokį ilgÄ procesinės prievartos priemonės taikymÄ , į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas riboja asmens teisę į nuosavybę, o pagal suformuotÄ teismų praktikÄ tokiais atvejais teismai turi iÅ¡samiau ir aiÅ¡kiau argumentuoti sprendimÄ . Minėtų piniginių lėšų teisėtas įgijimas bei turėjimas yra visiÅ¡kai pagrįstas bylos medžiagoje esančių duomenų visuma, todėl Å¡ioms piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra tęsiamas nepagrįstai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytÄ proporcingumo reikalavimÄ bei konstitucinę teisę asmens teisę į nuosavybę, dėl jo laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas pinigines lėšas turi bÅ«ti panaikintas, o Å¡ios piniginės lėšos, kaip teisėtai priklausančios E. M. ir I.

M., turi bÅ«ti jiems grÄ Å¾intos. 4.5. Gynėjas nesutinka ir su skundžiamos nutarties argumentu, kad vietoj N. Ž. skubiems procesiniams veiksmams paskirtas teisėjas A. Bartkus nėra kolegijos pakeitimas. Nurodo, kad BPK reglamentuoja, jog visus su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusius klausimus turi spręsti teismas, kurio žinioje yra byla. Å iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ paskirta nagrinėti teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų N. Ž., U. Trumpulio ir J. Kolyčienės, nes Å¡is klausimas neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla.

BPK 223 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ turi iÅ¡nagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iÅ¡ teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas ir byla turi bÅ«ti pradedama nagrinėti iÅ¡ pradžių, iÅ¡skyrus BPK 222 straipsnyje numatytus atvejus.

5. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras atsiliepime į gynėjo skundÄ praÅ¡o gynėjo skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį. 5.1. Prokuroras nurodo, kad skirtingai negu teigiama gynėjo skunde baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. M. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o Å¡ioje proceso stadijoje laikytina, kad Å¡ie kaltinimai jam yra pagrįsti.

Šie duomenys užfiksuoti liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose, kratos, apžiūros protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. 5.2. Pažymima, kad remiantis E. M. pateiktais kaltinimais, visos skunde įvardintos piniginės lėšos sudaro jam inkriminuotų BK 1891 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sudėties dalykus, todėl skunde nepagrįstai nurodoma, kad aptariamos piniginės lėšos neatitinka Baudžiamajame įstatyme įtvirtinto konfiskuotino turto požymių.

Be to, nesutinka ir su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog aptariamos piniginės lėšos galimai buvo įgytos neteisėtai. Prokuroras teigia, kad yra tokie duomenys ir jie išdėstyti kaltinamajame akte. Byloje esančioje VMI prie LR FM 2017 m. vasario 7 d. E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-3 konstatuota, kad nenustatyta, jog E. M. ir I. M. 2016 m. gegužės 12 d. datai teisėtai galėjo turėti 242 410 Eur, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių grynaisiais pinigais, o šie pinigai yra iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių, todėl šios pajamos priskirtinos apmokestintoms pajamoms, nuo kurių apskaičiuotina 36 596,95 Eur gyventojų pajamų mokesčio suma (t. 91, b. l. 8-34). 5.3.

Prokuroras nurodo, kad surinktų byloje duomenų vertinimas yra bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva, o nagrinėjant skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl iÅ¡vada dėl aptariamų piniginių lėšų įgijimo teisėtumo Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje iÅ¡ viso negalėtų bÅ«ti daroma. 5.4. Prokuroras nesutinka ir su gynėjo argumentais, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas taikomas ilgai ir neproporcingai.

Kaip jau minėjo pirmiau, nuosavybės teisės apribotos tik į tas ir tokias lėšas, kurios sudaro kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų dalykÄ ir jos atitinka konfiskuotino turto požymius. Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgÄ laikÄ , tačiau atsižvelgiant į suformuluotÄ kaltinimų sunkumÄ ir bylos apimtį, konfiskuotų lėšų dydį, taikoma procesinė prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo. Taigi, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. Teismo argumentai ir išvados Kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundas atmestinas.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iÅ¡ BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rÅ«Å¡ių. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sÄ lygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iÅ¡ dviejų pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį arba kai reikalinga užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ .

7. Baudžiamojoje byloje esantys liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolai, kratos, apžiūros protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamojoje byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad E. M. galimai padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš kaltinimo matyti, kad E. M. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4–5 dalys). Be to, iš E. M. pareikštų kaltinimų matyti, kad šios piniginės lėšos E. M. buvo galimai gautos jam darant BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (106 200 eurų galimai priimti E. M. kaip kyšis), o likę kratos metu paimti grynieji pinigai – 136 210 eurų, 130 (duomenys neskelbtini) svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių galimai buvo gauti iš nenustatytų pajamų šaltinių, nedeklaruoti ir dokumentais nepatvirtinti bei galimai nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Taigi, lėšos, kurioms yra taikomas nuosavybės teisės apribojimas, atitinka konfiskuotino turto požymius. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimÄ ir / ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , leidžia teismui taikyti tokio pobÅ«džio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 723 straipsniai), o ar lėšos gautos nusikalstamu bÅ«du, ar tai yra E. M. ar kitų skunde nurodytų asmenų Å¡eimos teisėtos lėšos, bus patvirtinta arba paneigta tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, priimant teismui galutinį baigiamÄ jį aktÄ .

Dėl šių priežasčių gynėjas nepagrįstai nurodo, kad aptariamos piniginės lėšos neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintų konfiskuotino turto požymių.

8. Gynėjas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo bÅ«tina vadovautis specialisto iÅ¡vada, kuri, jo nuomone, patvirtina, jog M. P. Å¡eima teisėtai galėjo disponuoti 75 000 Eur suma, o Å akinių Å¡eima – 70 000 Eur suma, kadangi Å¡i specialisto iÅ¡vada, visų pirma, turi bÅ«ti patikrinta teisiamojo posėdžio metu ir palyginta su byloje esančių įrodymų visuma, t. y. gynėjas iÅ¡ esmės praÅ¡o jau dabar vertinti Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ ir apeliuoja į kaltės klausimo iÅ¡sprendimÄ .

Kaip jau pirmiau buvo minėta, byloje surinktų duomenų vertinimas yra bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjančio teismo prerogatyva, o nagrinėjant skundÄ dėl procesinės prievartos priemonės – nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos, todėl negali bÅ«ti daroma iÅ¡vada dėl aptariamų piniginių lėšų įgijimo teisėtumo Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

9. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais. Aptariamu atveju, siekiant užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ . Be to, kaltinamojo nuosavybės teisės apribotos tik į tas bei tokio dydžio lėšas, kurios sudaro E. M. inkriminuotų nusikaltimų dalykÄ . Nuosavybės teisių suvaržymai į E. M. turtÄ yra laikino pobÅ«džio, jų taikymas galioja iki baudžiamosios bylos iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad dėl visiÅ¡ko nuosavybės teisių apribojimo į anksčiau aptartas lėšas, jis patiria tokius suvaržymus, kurie virÅ¡ija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.

Nors apribojimas trunka jau pakankamai ilgÄ laikÄ , atsižvelgiant į suformuluotų kaltinimų sunkumÄ ir bylos apimtį, konfiskuotų lėšų dydį, teisėjų kolegijos nuomone, taikoma procesinės prievartos priemonė nepažeidžia proporcingumo principo.

10. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ susiklosčius tokiai situacijai, kai teisėjas serga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti procese, o byloje bÅ«tina atlikti skubius procesinius veiksmus, baudžiamÄ sias bylas skirstyti įgalinimus turintis asmuo turi teisę, laikantis BPK 40 straipsnio 2 dalies nuostatų, paskirti kitÄ teisėjÄ , kai byla nagrinėjama vienasmeniÅ¡kai, ar naujÄ teisėjų kolegijos narį neatidėliotinų procesinių klausimų sprendimui. Proceso Å¡alys turi bÅ«ti informuotos apie sprendimÄ paskirti kitÄ teisėjÄ ar teisėjų kolegijÄ konkretaus neatidėliotino procesinio klausimo iÅ¡sprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-13-453/2019).

11. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, taip pat iÅ¡ informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-41-873/2019 nagrinėti paskirta Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai, susidedančiai iÅ¡ teisėjų N. Ž., U. Trumpulio ir J. Kolyčienės. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas A. Budrys baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-873/2019 priėmė 2019 m. birželio 11 d. patvarkymÄ , kuriuo vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2018 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. V-15 patvirtinto Baudžiamųjų bylų skyriuje nagrinėjamų bylų (skundų) paskirstymo teisėjams bei teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraÅ¡o (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 punktu, 34.3 punktu, atsižvelgdamas į teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos N. Ž. ilgalaikį teisėtÄ nebuvimÄ darbe, paskyrė naujÄ teisėjų kolegijÄ , susidedančiÄ iÅ¡ teisėjų J. Kolyčienės, A. Bartkaus ir U. Trumpulio, spręsti klausimÄ dėl kaltinamajam E. M. skirtos procesinės prievartos priemonės taikymo tikslingumo.

Teisėja J.Kolyčienė paskirta Å¡ios kolegijos pirmininke ir pranešėja (t. 119, b. l. 53). Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. elektroniniu paÅ¡tu informavo proceso dalyvius apie 2019 m. birželio 27 d., 13.30 val., įvyksiantį raÅ¡ytinį procesÄ dėl nuosavybės teisių apribojimo E. M. priklausančiam turtui ir apie pasikeitusiÄ teisėjų kolegijÄ , t. y. vienÄ teisėjų kolegijos narį (t. 119, b. l. 54-55).

12. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad žemesnės instancijos teismas nepažeidė BPK normų ir klausimÄ dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo sprendė tinkamos sudėties teismas. Teisėjų kolegijÄ sudarė baudžiamÄ sias bylas skirstyti įgalinimus turintis asmuo – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, proceso dalyviai buvo informuoti apie pasikeitusiÄ kolegijÄ . Be to, klausimo dėl procesinių prievartos priemonių nagrinėjimas nėra pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. Sprendžiant dėl procesinės prievartos termino tęsimo tikslingumo nesprendžiamas kaltinamųjų kaltės klausimas, nėra tiriami įrodymai, todėl šį skubų procesinį veiksmÄ , kai dėl objektyvių priežasčių baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teisėjas negali dalyvauti, gali bÅ«ti pavesta atlikti kitam teisėjui ar teisėjų kolegijai.

Tai reiÅ¡kia, kad skubų procesinį klausimÄ gali spręsti teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra kitas, o ne bylos iÅ¡ esmės nagrinėjime ir galutinio sprendimo priėmime dalyvaujantis teisėjas. Todėl teisėjų kolegijos, kuri sudaryta laikantis bylų paskirstymo tvarkos, priimtas sprendimas yra teisėtas, nes jį priėmė teisėtos sudėties teismas.

13. Be to, kaip jau pirmiau minėta, proceso dalyviai apie teisėjų kolegijos, kuri turėjo spręsti tik neatidėliotinus procesinius klausimus, o ne nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, sudėties pasikeitimÄ buvo informuoti. Kaltinamojo gynėjas atsiliepime į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus 2019 m. birželio 7 d. praÅ¡ymÄ dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų teisėjų kolegijai, o tik kėlė klausimÄ , ar nurodyta teisėjų kolegija gali spręsti klausimÄ dėl E. M. piniginėms lėšoms taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo.

14. Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminÄ proporcingumo principo bei BPK 151 straipsnyje įtvirtintos laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo (termino pratęsimo) tvarkos nepažeidė, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus miÅ¡ri teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti kaltinamojo E. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Ernesta Montvidienė Justas Namavičius