cd2da3de-4ef1-4814-bc28-576033ec94cd · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-75-343/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14381-2013-3                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.5.4.3; 2.5.4.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovui E. J., jo atstovei advokatei J.

G., atsakovės R. J. atstovui advokatui A. N., vieÅ¡me teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. J. ir atsakovės R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-253-199/2016 pagal ieÅ¡kovo E. J. ieÅ¡kinį atsakovei R. J., tretieji asmenys V. K., Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė O. M., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. dėl testamento iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu, teisės paveldėti pagal įstatymÄ pripažinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, apyraÅ¡o papildymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: Ginčo esmė Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė:

1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia sudarytÄ dėl suklydimo 2008 07 29 palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieÅ¡kovÄ per vienerius metus po testatoriaus mirties besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę iÅ¡skirtinę;2) pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar bet kur kitur, palÅ«kanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos apskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas apskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitÄ turtÄ , kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo;     3) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O.

M. 2013 06 12 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. J. paveldėjo: ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Swedbank" banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtinini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį vertybinių popierių portfelio; UAB „Šiaulių prekybos namai" 327 vnt. paprastÄ sias vardines akcijas;

      4) įpareigoti atsakovę per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo apyraÅ¡Ä , nurodant visÄ atsakovei žinomÄ palikėjo turtÄ ir jo skolines teises bei pareigas;       5) pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas LR CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų       ieÅ¡kinio senaties terminas ir šį terminÄ atnaujinti. Nurodė, kad yra vykdomas buvusio atsakovės sutuoktinio ir ieÅ¡kovo tėvo testatoriaus H.

J. 2008 07 29 sudarytas Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtintas testamentas, kurio turinys nėra aiÅ¡kus ir jame nėra tiesiogiai iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia. Testatorius nežinojo, nesuprato ir dėl savo iÅ¡silavinimo, žinių stokos negalėjo suprasti, kad žemė, kuri yra po jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, yra ne jo asmeninė nuosavybė, bet bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės atsakovės R. J. nuosavybė. Å i aplinkybė sÄ lygojo testatoriaus esminį suklydimÄ dėl jo valdomo nuosavybės teise turto apimties, dėl Å¡io turto patvarkymo galimybių mirties atveju ir dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, jos dydžio, įvykdymo galimybių.

Testatorius manė, kad testamento pagrindu ieÅ¡kovas taps viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, galės laisvai juo disponuoti. Testatorius suklydo, nurodydamas testamentinės iÅ¡skirtinės dydį tvirta pinigų suma, nenurodydamas testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymo tvarkos. Testatorius nežinojo ir nesuprato, kad sÅ«nus (ieÅ¡kovas) namo parduoti negalės, nes žemės sklypo dalis priklauso atsakovei. Testamentinę iÅ¡skirtinę palikėjas nurodė kitų asmenų įtakoje, kadangi jo tikroji valia buvo palikti atsakovei 30 procentų nekilnojamojo turto, tačiau tuo buvo nepatenkinta atsakovė, kuri padarė didelę įtakÄ , kad bÅ«tų pakeista testatoriaus valia ir sudarytas ginčijamas testamentas.

Ligotas, sergantis testatorius nekilnojamuosius daiktus vertino pagal anksčiau buvusias, dideles rinkos vertes ir kainas, o tai neatitinka nei turto rinkos vertės testamento sudarymo dienai, nei jo vykdymo dienai. 2008 07 29 testamente nėra nurodyta, kad testamentinę iÅ¡skirtinę ieÅ¡kovas privalo įvykdyti tik tada, kai parduos namÄ . Notarė O. M. 2013 06 18 iÅ¡davė paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ turtÄ , kuris nebuvo paliktas testamentu, kuriam nėra testatoriaus testamentinio patvarkymo ir kuris turi bÅ«ti paveldėtas pagal įstatymÄ , todėl ieÅ¡kovas prašė jį pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra įpėdinis pagal testamentÄ , tačiau jis yra ir įpėdinis pagal įstatymÄ , todėl turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ tai, kas nepalikta testamentu. Notarė V. T. 2008 07 29 testamente nenurodė, koks yra palikėjo finansinio turto likimas, o notarė O. M. palikėjo piniginį indėlį, palÅ«kanas, vertybinius popierius, akcijas pripažino kilnojamuoju turtu, iÅ¡davė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ pusę Å¡io turto. 2008 07 29 testamente yra nurodomi nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, o dėl piniginių lėšų, indelių, vertybinių popierių jokio testamentinio patvarkymo nėra.

Piniginės lėšos bankų sÄ skaitose, palÅ«kanos, akcijos ir vertybiniai popieriai, negali bÅ«ti priskirti nei prie kilnojamųjų daiktų, nei prie nekilnojamųjų daiktų, Å¡iems objektams naudojama sÄ voka „finansinis turtas". Å ios sÄ vokos 2008 07 29 testamente nėra. Tai reiÅ¡kia, kad palikėjo piniginės lėšos banko sÄ skaitose, palÅ«kanos, akcijos ir vertybiniai popieriai niekam nepalikti testamentu, todėl turi bÅ«ti paveldimi pagal įstatymÄ . Palikėjas nepadarė jokio testamentinio patvarkymo dėl savo turtinių teisių ir kreditorinių reikalavimų.

Todėl ieÅ¡kovas prašė teismo sprendimu pripažinti jam teisę paveldėti pagal įstatymÄ testamentu nepaliktÄ palikimo dalį. Turto apyraÅ¡e nėra dalies palikėjo turto, t. y. atsakovės vardu bankų sÄ skaitose esančių piniginių lėšų su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, indėlių bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinių popierių, akcijų, o taip pat nėra palikėjo turtinių teisių, nors visas Å¡is turtas priklausė H. J. ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Kadangi ½ dalis Å¡io turto, turtinių teisių priklausė palikėjui, jis turi bÅ«ti įtrauktas į palikimo apyraÅ¡Ä jį papildant, taip pat jame nurodant palikėjui priklausiusias turtines teises, t. y. teisę gauti iÅ¡ skolininkų A. V. ir J. V. 28 000 Lt už suteiktas H. J. paskolas pagal pas atsakovę esantį paskolos raÅ¡telį. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas 2013 06 12 ir tik po Å¡io liudijimo iÅ¡davimo paaiÅ¡kėjo, į kokį konkretų palikėjo turtÄ pretendavo atsakovė ir kiek pagrįstomis pripažino jos pretenzijas notarė.

Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovė gaus paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ testamentu nepaliktÄ turtÄ , o ne į jo dalį, t. y. kilnojamÄ jį turtÄ , todėl ieÅ¡kovui tik 2013 06 12 paaiÅ¡kėjo, kad jo turtinės teisės yra pažeistos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė:       Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ , patvirtintÄ Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V.

T., reg Nr. (duomenys neskelbtini)   nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dienÄ testatoriui H. J., pripažino iÅ¡ dalies negaliojančia Å¡io testamento 3 punkto dalį, kurioje testatorius per vienerius metus po jo mirties įpareigojo ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokėti atsakovei 300 000 Lt.         Pripažino iÅ¡ dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , iÅ¡duotÄ Â Â 2013 06 12 Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo H.

J. turtÄ :         ½ dalį piniginių indėlių su jiems priklausančiomis palÅ«kanomis, esančių banke „Swedbank", AB banko sÄ skaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);        ½ dalį vertybinių popierių su priskaičiuotais dividendais portfelio;       327 vnt. paprastÄ sias vardines UAB „Šiaulių prekybos namai" akcijas su visais priskaičiuotais dividendais, vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

Ä®pareigojo atsakovę per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo H. J. palikimo apyraÅ¡Ä , nurodant palikėjo skolininkus J. V. pagal 1994 06 25 paskolos raÅ¡telį 2 140 JAV dolerių sumai, J. V. ir firmÄ Â â€žKrokodilo dantys“ pagal 1995 03 06 paskolos raÅ¡telį 5 000 JAV dolerių sumai su palÅ«kanomis.          Paliko nenagrinėtu ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo H.

J. pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar bet kur kitur, palÅ«kanas, priskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas priskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitÄ turtÄ , kuriam nėra palikėjo H. J. testamentinio patvarkymo. Tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 29,11 Eur žyminio mokesčio, 876,10 Eur iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ , 1 000 Eur už ekspertizę, 72,50 Eur už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 024,05 Eur už advokato teisinę pagalbÄ . Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės po 19,45 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nurodė esminius testatoriaus suklydimus: dėl testamentinės iÅ¡skirtinės dydžio tvirta pinigų suma; dėl testamente nenurodytos testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymo tvarkos; dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės; dėl nekilnojamojo turto apimties ir sudėties.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė iÅ¡vadÄ , kad testatorius, 2008 07 29 sudarydamas testamentÄ , suklydo dėl to, kad jam priklausė visas žemės sklypas, t. y. dėl nekilnojamojo turto sudėties, apimties ir dėl turto rinkos vertės, kainos už kuriÄ galima parduoti šį turtÄ . Teismas, vertindamas, ar testatoriaus buvo suklysta sudarant 2008 07 29 testamentÄ , taikė ir protingumo kriterijų. Teismas atsižvelgė į tai, kad testatorius 2008 07 29 testamento sudarymo metu buvo senyvo amžiaus, sunkiai sirgo, jam buvo atliekamos planinės dializės, buvo pastoviai vartojami vaistai, kurie turėjo įtakos jo sveikatos bÅ«klei.

Teismas taip pat sprendė, kad testatoriaus valios susiformavimui sudaryti testamentÄ turėjo įtakos atsakovė, o tai ir lėmė suklydimÄ dėl testamento 3 punkto dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovei turi sumokėti 300 000 Lt per vienerių metų terminÄ nuo jo mirties. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad testatorius, duodamas patvarkymÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, klydo dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto testamento sudarymo metu, t. y. bÅ«tent dėl to, kad visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė jam asmeniÅ¡kai.

Teismas iÅ¡ liudytojų parodymų darė iÅ¡vadÄ , kad testatoriaus tikrieji ketinimai buvo ieÅ¡kovui palikti nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovei kilnojamÄ jį turtÄ , ir kad atsakovei testamentinis įpėdinis turi sumokėti 300 000 Lt pardavęs paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ to turto vertės. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas kito turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti sumokėta testamentinė iÅ¡skirtinė atsakovei, neturi, Å¡i aplinkybė buvo žinoma testatoriui. Teismas vertino, kad testatoriaus suklydimÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, t. y. dėl jam priklausiusio turto sudėties, vertės, dėl į testamentinę iÅ¡skirtinę neįraÅ¡ytos sÄ lygos dėl namo pardavimo, sÄ lygojo ir pati atsakovė, kadangi atsakovei tai buvo naudinga, taip pat testamentÄ Â tvirtinusi notarė, kadangi ji testatoriui neiÅ¡aiÅ¡kino jo turto sudėties, kad turto pardavimas yra apsunkintas, kadangi ½ dalis žemės sklypo priklauso atsakovei.

Teismas sprendė, kad notarė, tvirtindama 2008 07 29 testamentÄ ir jame neįraÅ¡iusi sÄ lygos, kad 300 000 Lt turės bÅ«ti sumokėti pardavus namÄ , neužtikrino, jog bus aiÅ¡kus ir suprantamas testamentinės iÅ¡skirtinės įvykdymas, neiÅ¡aiÅ¡kino testatoriui notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių asmenims, kurie turės juos atlikti. Teismas, vertindamas, kad įpareigojimas ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti atsakovei 300 000 Lt atsiranda pardavus pagal testamento 1 punktÄ paveldėtÄ Â nekilnojamÄ jį turtÄ , sprendė jo nepardavus, pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2008 07 29 testamento 3 punkto dalį dėl testamentinės iÅ¡skirtinės. Teismas atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimo nuginčijimo.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas suprato ar turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeistos 2013 06 12 iÅ¡davus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimÄ , ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2013 09 03, t. y. nepraleidus CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino. Be to, iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-1698-475/2012 nustatė, kad 2008 07 29 testamentas buvo ginčijimas pagal testatoriaus dukters V. K. ieÅ¡kinį, byloje ieÅ¡kovas ir atsakovė buvo patraukti atsakovais. Byla baigta nagrinėti įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui 2013 02 14, tokiu bÅ«du nuo 2009 10 19 ieÅ¡kinio priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, ieÅ¡kinio senatis buvo nutraukta.

Teismas vertino, kad iki 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo iÅ¡davimo dienos ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, kad notarė O. M. iÅ¡duos paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ turtÄ , t. y. į ½ dalį piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio, akcijų, kurie nebuvo palikti 2008 07 29 testamentu kaip kitas turtas. Todėl teismas atnaujino ieÅ¡kovui vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimui 2013 06 12 ginčyti.

Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , teismas nustatė, kad 2008 07 29 testamentu testatorius paliko savo nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovui, o kilnojamÄ jį turtÄ atsakovei, tačiau Kauno 10-ojo notarų biuro notarė O. M. 2013 06 12 iÅ¡davė atsakovei paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ ir į ½ dalį palikėjo H. J. piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio, į 327 vnt., t. y.

½ dalį 654 vnt. UAB Å iaulių prekybos namai“ vardinių akcijų. Å is turtas nebuvo paliktas testamentu.  Teismas nurodė, kad piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai, akcijos yra nematerialus turtas. 2008 07 29 testamentu nematerialusis turtas nėra paliktas nei vienam iÅ¡ jame nurodytų testamentinių įpėdinių. Todėl sutinkamai su CK 5.22 straipsniu, testamentu nepaskirstytas kitas, t. y. nematerialusis turtas, turi bÅ«ti paskirstytas tarp įstatyminių H. J. įpėdinių. Teismas atsakovei iÅ¡duoto 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalį, kuria atsakovė po H.

J. mirties paveldėjo ½ dalį piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio ir 327 vnt. akcijų, pripažino negaliojančia nuo jos iÅ¡davimo momento kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms normoms (CK 1.80 str., 5.1 str. 2d., 5.8 str.). Teismas netenkino reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo H. J. pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar bet kur kitur, palÅ«kanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas paskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitÄ turtÄ , kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo.

Teismas nurodė, kad tam, jog asmuo įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma ir terminais iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn. Tačiau ieÅ¡kovas dar nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo į šį palikėjo turtÄ , todėl teismas reikalavimÄ paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę papildyti palikimo apyraÅ¡Ä , nurodant visÄ atsakovei žinomÄ palikėjo turtÄ ir jo skolines teises bei pareigas, nurodė, kad ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ po H.

J. mirties pagal apyraÅ¡Ä , todėl laikytina, kad ir atsakovė priėmė palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä (CK 5.53 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad CK 5.53 straipsnio 7 dalyje atsakovei, kaip įpėdinei, įtvirtinta pareiga kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyraÅ¡Ä iÅ¡davimo dėl skolinių teisių, kadangi J. V. ir firmos „Krokodilo dantys“ paskolos raÅ¡teliai yra pas atsakovę. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo įpareigoti atsakovę papildyti palikimo apyraÅ¡Ä dėl kitų ieÅ¡kovo reikalavimų, kadangi nėra žinoma atsakovės vardu bankų sÄ skaitose esančių piniginių lėšų, indėlių bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinių popierių, akcijų, o taip dėl kitų palikėjo turtinių teisių, kurie turėtų bÅ«ti įtraukti į palikimo apyraÅ¡Ä .

IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kinį, vienÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikęs nenagrinėtu, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, teismas tarp Å¡alių paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia testamento dalį ir sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipÄ iÅ¡dėstyti Å¡itaip:             „Pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 5.16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. pagrindu (sudaryta dėl suklydimo) 2008 m. liepos 29 d. palikėjo H.

J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje testatorius H. J. įpareigojo ieÅ¡kovÄ E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus po testatoriaus mirties besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokėti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 000 Lt testamentinę iÅ¡skirtinę.“ PaÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies žodžius: „Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“.

Nurodo tokius argumentus:19.1 Teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas formuluotę „Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ , patvirtintÄ Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dienÄ testatoriui H. J.“, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, peržengė byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus ir priėmė sprendimÄ dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikÅ¡tas. IeÅ¡kovas aplinkybe dėl nekilnojamojo turto pardavimo grindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir įrodinėjo tikrÄ jÄ palikėjo valiÄ , tačiau galutinai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas iÅ¡ esmės buvo ne toks.

Teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , pakeitė suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , dėl ko teismo sprendimas tapo neaiÅ¡kus, nesuprantamas, nelogiÅ¡kas ir priklausomas nuo tam tikros sÄ lygos įvykimo ar neįvykimo, o tai draudžia CPK 267 straipsnis. Teismas į sprendimo rezoliucinę dalį įrašė sÄ lygÄ , iÅ¡lygÄ , kuri nebuvo nurodyta ieÅ¡kinio reikalavime ir kuri padarė teismo sprendimÄ sÄ lyginiu („nepardavus... nekilnojamojo turto“). Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad palikėjo turtas yra neparduotas, taip pat neginčijamai nustatyta, kad testatoriaus valia Å¡is turtas turėjo bÅ«ti parduotas per vienerius metus nuo jo mirties, vis tik iÅ¡ tokios rezoliucinės dalies formuluotės gali atsirasti įvairių prielaidų ir spekuliacijų, tokio teismo sprendimo vykdymas tampa komplikuotu, nes testamento dalies negaliojimas tarsi susiejamas su nekilnojamojo turto pardavimo sÄ lyga.

Todėl teismo sprendimas pakeistinas, paÅ¡alinant iÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies teismo iniciatyva padarytÄ ieÅ¡kinio dalyko papildymÄ .Teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmeta, nes jokios likusios dalies nėra – visi ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡spręsti dėl jų pasisakant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, patenkino keturis ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, vienÄ reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės turėjo bÅ«ti priteista 4/5 dalys ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1/5 jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Tokiu bÅ«du bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme turi bÅ«ti perskirstytos taip: priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 401,60 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, 1 600 Eur už ekspertizės atlikimÄ , 116Eur už eksperto dalyvavimÄ teisme, 158,61 Eur žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 3275,61Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 409,62 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d.       sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: Dėl testamentinės iÅ¡skirtinės pripažinimo negaliojančia       20.1 Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi jo rezoliucinė dalis yra neaiÅ¡ki, nesuprantama, neapibrėžta, nelogiÅ¡ka ir sÄ lyginė. Taip suformuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį, teismas iÅ¡sprendė ne testamento galiojimo klausimÄ , ko prašė ieÅ¡kovas, o tiesiog pakeitė testatoriaus valiÄ , nors jokie teisės aktai tokių galių teismui nesuteikia.     20.2 Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas turi subjektinę teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu testamentÄ testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje dėl jo sudarymo testatoriui klydus.

CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik įstatymų nurodyti asmenys. Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. IÅ¡ to seka, kad, prieÅ¡ingai nei yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, vien tik universalaus mirusiojo turtinių teisių ir pareigų perėjimo įpėdiniui fakto nepakanka, kad atsirastų asmens subjektinė teisė ginčyti testamentÄ , jei to asmens subjektinis statusas neatitinka CK 5.17 straipsnio 1 dalyje numatytojo.

Todėl ieÅ¡kovas, kaip jau paveldėjęs pagal testamentÄ Ä¯pėdinis, ir kaip nieko nepaveldėsiantis įpėdinis net ir testamento pripažinimo negaliojančiu testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje atveju, negali bÅ«ti laikomas CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu, turinčiu teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje.    20.3 Nors CK 5.16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad testamentas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau Å¡i dalis, turint omenyje testamento, kaip vienaÅ¡alio sandorio, sudarymo, panaikinimo, modifikavimo, įsigaliojimo ir pan. specifikÄ , negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip savaime numatanti galimybę ginčyti testamentÄ visais bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl jo sudarymo klydus yra neįmanomas be paties tÄ sandorį sudariusio asmens subjektyvaus vertinimo, kad jis klydo sudarydamas sandorį. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, todėl laikytina, kad nebelieka asmens, galinčio ginčyti testamentÄ CK 1.90 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovas testamento nesudarinėjo, o jį sudaręs testatorius yra miręs, be to, testamento ginčijimo po testatoriaus mirties CK 1.90 straipsnio pagrindu galimybę paneigia ir sisteminis CK 1.90 ir CK 5.35 straipsnių aiÅ¡kinimas.     20.4 CK 1.90 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suklydusi Å¡alis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo bÅ«dais.

IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovo galimybių savo teises ir interesus adekvačiai apsiginti kitais gynimo bÅ«dais klausimas turėjo bÅ«ti bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau teismas Å¡io klausimo nenagrinėjo, todėl laikytina, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nenustatęs visų CK 1.90 straipsnio taikymui bÅ«tinų aplinkybių, nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį buvo nurodžiusi argumentus dėl kitų ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimo bÅ«dų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir tinkamai neiÅ¡klausęs atsakovės, ir nenustatęs bÅ«tinų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Pažymi, kad CK 1.90 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu adekvatų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ numato ir CK 5.23 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę tik nevirÅ¡ydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus. Sisteminis CK 1.90 straipsnio 7 dalies ir CK 5.23 straipsnio 2 dalies, kuri specialiai skirta testamentinės iÅ¡skirtinės vykdytojo teisių apsaugai, aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad testamentinės iÅ¡skirtinės ginčijimas CK 1.90 straipsnio pagrindu, yra apskritai negalimas.      20.5 Pagal CK 1.90 straipsnį sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik dėl esminio suklydimo.

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Tačiau teismas ne tik nepagrindė, kodėl jis nustatytus testatoriaus suklydimus laikė esminiais, bet prieÅ¡ingai, nustatė testatoriaus ketinimÄ testamentine iÅ¡skirtine palikti atsakovei 300 000 Lt ir tai nesudaro pagrindo laikyti klydusiu dėl testamentinės iÅ¡skirtinės numatymo.       20.6 Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas apskritai nustatinėjo testatoriaus klydimÄ dėl testamentu ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, kai testatoriaus valia dėl Å¡ių aplinkybių ginčijamu testamentu nebuvo reiÅ¡kiama, o ginčas, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio dalykÄ , turėjo bÅ«ti sprendžiamas tik dėl testatoriaus klydimo testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje.

Testamentinė iÅ¡skirtinė testamente yra nurodyta absoliutine iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. konkrečia pinigų suma, nesiejant jos su jokiu nekilnojamuoju turtu, jo verte, sudėtimi ir apimtimi, toks testamento turinys suponuoja, jog ieÅ¡kovo įrodinėjama aplinkybė – testatoriaus klydimas dėl testamentu ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, neturi jokio ryÅ¡io su materialiu ieÅ¡kovo reikalavimu. IÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kaip jis nustatė testatoriaus valiÄ dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo, nei kodėl teismas tokį vertinimÄ laikė testatoriaus klydimu numatant testamente testamentinę iÅ¡skirtinę, nei kodėl ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto vertinimÄ apskritai laikė testamento dalyku, kadangi testatorius dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo testamentu niekaip nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios.      20.7 Testamento sudarymo dienÄ testatoriaus turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė už testamentinės iÅ¡skirtinės dydį.

Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi nevertino UAB „ideArt“ nekilnojamojo turto vertintojos R. V. parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2014-104 ir eksperto K. J. parengto turto ekspertizės akto Nr. 2015/IVTE-06-004, pagal kuriuos testatoriaus ieÅ¡kovui testamentu palikto nekilnojamojo turto rinkos vertė testamento sudarymo dienÄ buvo atitinkamai 652 000 Lt ir 604 240 Lt (175 000 Eur).       20.8 IÅ¡ teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kaip teismas nustatė, kokį nekilnojamÄ jį turtÄ pats testatorius laikė savo nuosavybe, nei kodėl teismas tÄ laikė testatoriaus klydimu numatant testamente testamentinę iÅ¡skirtinę.

Žemės sklypas priklausė atsakovei ir testatoriui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti nei kad žemės sklypas testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nei kad testatorius galėjo dėl to klysti. Aplinkybė, kad žemės sklypas testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise, ir kad testatorius, sudarydamas testamentÄ , galėjo taip vertinti savo teises į žemės sklypÄ , buvo nustatyta pažeidžiant ne tik Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje numatytÄ sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ , bet ir CPK 197 straipsnio 2 dalį.

      20.9 Teismas netinkamai nustatė ir tariamÄ testatoriaus klydimÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarkos nenumatymo testamente. Apie tai, kad į TestamentÄ turėjo bÅ«ti įtraukta testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarka, numatanti testamentinės iÅ¡skirtinės mokėjimÄ tik po ieÅ¡kovo paveldėto nekilnojamojo turto pardavimo, teismas sprendė neobjektyviai, neteisingai ir tendencingai Å¡aliÅ¡kai vertindamas bei akivaizdžiai iÅ¡kraipydamas tiek pačiÄ testatoriaus valiÄ , tiek notarių V.

T. ir O. M. paaiÅ¡kinimus bei liudytojų V. A., M. I. U., L. Å ., A. K., B. G. B., A. B., P. G. parodymus, tiek ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties turinį. Testatoriaus pasakymas „parduos sÅ«nus namÄ ir sumokės“ jo atsiradimo aplinkybių kontekste gali bÅ«ti vertinamas tik kaip testamente numatytos testamentinės iÅ¡skirtinės dydžio nustatymo motyvas, rodantis nepriekaiÅ¡tingÄ testatoriaus orientavimÄ si ir adekvatų situacijos suvokimÄ testamentu numatant ieÅ¡kovui nesunkiai pakeliamÄ piniginę prievolę palyginus su jam testatoriaus palikto turto verte.

Jei testatorius bÅ«tų turėjęs ketinimų testamente numatytÄ testamentinę iÅ¡skirtinę susieti su testamentu ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, kÄ , beje, jis buvo numatęs savo prieÅ¡paskutiniame 2008 07 22 testamente, jis tiesiog bÅ«tų nesudaręs ginčijamo testamento. Teismo sprendime nurodytų liudytojų L. Å ., A. K., B. G. B., A. B., P. G. parodymai patvirtina tik testatoriaus turėtus ketinimus palikti atsakovei pinigų, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodyta teismo sprendime, nei minėti liudytojai, nei notarė O.

M., nei liudytojos V. A., M. I. U. nieko apie tai, kad testatorius, sudarydamas testamentÄ , testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ bÅ«tų siejęs su ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, nebuvo nurodę. Aplinkybę, kad testatorius testamentinės iÅ¡skirtinės mokėjimÄ siejo su ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, paneigia ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog ginčijamame testamente iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia.    20.10 Teismo argumentai, jog viso ieÅ¡kovo paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo yra nepagrįsti.

Tai, kad ieÅ¡kovas, kaip žemės sklypo bendraturtis, norėdamas parduoti savo žemės sklypo dalį su ant to sklypo esančiais pastatais, turi pirmiausia pasiÅ«lyti atsakovei tÄ turtÄ pirkti, nereiÅ¡kia, kad to turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo. Tai reiÅ¡kia, kad teismas nepagrįstai nurodė notarei V. T. turėjus pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti testatoriui, kad sÄ lygos, numatančios testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ tik po gyvenamojo namo pardavimo, neįraÅ¡ymas į testamento tekstÄ gali trukdyti testamento vykdymui. 20.11 Teismas nepagrįstai sprendė, kad visas 2008 07 29 testamento turinys patvirtina ieÅ¡kovui buvus įpareigotam sumokėti atsakovei 300 000 Lt iÅ¡skirtinę iÅ¡ ieÅ¡kovui palikto testamentu nekilnojamojo turto vertės, kadangi nei testamento atskiros sÄ lygos, nei jų visuma, nei visas testamento turinys tokios testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo sÄ lygos nenumato. 20.12 Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas nurodė neturįs kito turto, iÅ¡ kurio galėtų sumokėti testamentinę iÅ¡skirtinę, yra nepagrįstas ir neturintis įtakos paties teismo sprendimo priėmimui.

IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, o, be to, pagal CK 5.23 straipsnio 2 dalį testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę tik nevirÅ¡ydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus, todėl aplinkybė, ar ieÅ¡kovas be paveldėto turto turi kitÄ turtÄ ar ne, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡minga.20.13 Klausimas, ar atsakovė darė neteisėtÄ poveikį testatoriui, Å¡iam sudarant testamentÄ , jau buvo iÅ¡spręstas Kauno apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-58-658/2013, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo Å¡alys.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. priimtu ir Å¡alims prejudicinę galiÄ turinčiu sprendimu nustatė, kad testatoriui nebuvo daromas neteisėtas poveikis, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡io sprendimo prejudicialumÄ , atsakovės įtakojimo testatoriui, Å¡iam sudarant testamentÄ , klausimo iÅ¡ naujo jau nebegalėjo nagrinėti. Klausimas, ar testatoriaus ligos ir vartojami vaistai turėjo įtakos testatoriaus psichikos bÅ«klei ir jo elgesiui sudarant 2008 07 29 testamentÄ taip pat iÅ¡spręstas nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje. 20.14 Teismas nepagrįstai nustatė notarės V.

T. veiksmų neatitikimÄ Ä¯statyme nustatytiems reikalavimams, kadangi pirma, ieÅ¡kovas neįrodinėjo Å¡ios notarės neteisėtų veiksmų, atsakovė į tokias aplinkybes neatsikirtinėjo; antra, sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pagrindas yra ne notaro veiksmų neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams, o esminis sandorio sudarančio asmens klydimas. 20.15 Teismas, nustatydamas, kad ginčijamo testamento 3 punktas yra nesuprantamas, ir Å¡iai nustatytai aplinkybei taikydamas CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato savarankiÅ¡kÄ testamento negaliojimo pagrindÄ , o testatorius prašė pripažinti testamentÄ negaliojančiu testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje ne dėl testamento turinio nesuprantamumo, t. y. ne CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet dėl testatoriaus suklydimo numatant testamente testamentinę iÅ¡skirtinę, t. y. CK 1.90 straipsnio pagrindu, todėl teismas neturėjo pagrindo nei nustatinėti testamento turinio nesuprantamumo, nei taikyti CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Dėl Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu 20.16 IeÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas CK 5.8 straipsnyje nurodytu subjektu, galinčiu ginčyti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovei. CK 5.8 straipsnio pagrindu palikimÄ priėmusiam asmeniui ieÅ¡kinį gali reikÅ¡ti tik asmuo, pretenduojantis į palikimÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra ne asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , o jau jį priėmęs, todėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas gali bÅ«ti skundžiamas tik CPK XXXI skyriaus 511 straipsnio nustatyta tvarka.20.17 Teismas iÅ¡kraipė testatoriaus valiÄ . Lingvistinė testamento 1 ir 2 punkto analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad testamentu testatorius siekė palikti konkretų turtÄ ieÅ¡kovui, o visÄ kitÄ Ä¯ 1 punkte iÅ¡vardintÄ turtÄ nepatenkantįjį – atsakovei. Kadangi pagal testamento 1 punktÄ visas nekilnojamasis turtas ir konkretus kilnojamasis turtas testatoriaus buvo paliktas ieÅ¡kovui, todėl visas kitas atsakovei testatoriaus paliktas turtas galėjo bÅ«ti tik kilnojamasis.

Notarė O. M. visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai piniginius indėlius, vertybinius popierius, vardines akcijas laikė kilnojamuoju turtu, ir tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Dėl atsakovės įpareigojimo papildyti apyraÅ¡Ä 20.18 Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę papildyti apyraÅ¡Ä , kadangi:

1) atsakovės įpareigojimas papildyti apyraÅ¡Ä , nurodant patikėjo skolininkus neatitinka ieÅ¡kovo reikalavimo turinio, į kurį atsakovė atsikirtinėjo atsiliepimu į ieÅ¡kinį, 2) ieÅ¡kovas, manydamas, kad į apyraÅ¡Ä liko neįtrauktas turtas, pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį turi pats kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyraÅ¡Ä iÅ¡davimo.

21. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka. Sutinka, kad ieÅ¡kovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra neaiÅ¡ki, nesuprantama, nelogiÅ¡ka ir sÄ lyginė, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, turi bÅ«ti taisoma ne pakeičiant teismo sprendimÄ iÅ¡ jo rezoliucinės dalies paÅ¡alinant ieÅ¡kovo nurodytÄ tekstÄ , o panaikinant teismo sprendimÄ ir priimant naujÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundÄ .

Ä® apeliantų skundus atsiliepimÄ pateikė trečiasis asmuo notarė V. T.. Ji praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Å alių apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia suprantamumo, aiÅ¡kumo. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde kelia tokius klausimus: dėl ieÅ¡kovo tinkamumo, dėl aplinkybių, bÅ«tinų konstatuoti suklydimÄ nustatymo ir jų buvimo įrodytinumo, dėl kilnojamojo turto sampratos, dėl subjektų, turinčių pareigÄ /teisę papildyti turto apyraÅ¡Ä .

26. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra suformulavęs reikalavimus:1) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia sudarytÄ dėl suklydimo 2008 07 29 palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieÅ¡kovÄ per vienerius metus po testatoriaus mirties besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę iÅ¡skirtinę;2) pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo H.

J., mirusio (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar bet kur kitur, palÅ«kanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos apskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas apskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitÄ turtÄ , kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo;     3) pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O.

M. 2013 06 12 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. J. paveldėjo: ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Swedbank" banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį vertybinių popierių portfelio; UAB „Šiaulių prekybos namai" 327 vnt. paprastÄ sias vardines akcijas;

      4) įpareigoti atsakovę per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo apyraÅ¡Ä , nurodant visÄ atsakovei žinomÄ palikėjo turtÄ ir jo skolines teises bei pareigas.       5) pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas LR CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir šį terminÄ atnaujinti.        Dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia Prmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančia, nusprendė:

„Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ , patvirtintÄ Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dienÄ testatoriui H. J., pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2008 07 29 H. J. testamento, patvirtinto Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punkto dalį, kurioje testatorius H. J. per vienerius metus po testatoriaus mirties įpareigojo ieÅ¡kovÄ E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti R.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt“. Kolegijos vertinimu, tokia sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra neaiÅ¡ki, neapibrėžta, nelogiÅ¡ka, sÄ lyginė ir apskritai nesuprantama. Taip suformuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį teismas neiÅ¡sprendė testamento dalies galiojimo/negaliojimo klausimo. Be to, teismas nenurodė, kokia testamento 3 punkto dalis lieka galioti, nes testamento 3 punktas dalių neturi. Pabrėžtina, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė sutinka, kad sprendimas Å¡ioje dalyje yra nesuprantamas, neaiÅ¡kus, sÄ lyginis.

Tik skiriasi Å¡alių reikalavimai Å¡ioje dalyje: ieÅ¡kovas praÅ¡o Å¡iÄ sprendimo dalį pakeisti ir reikalavimÄ Å¡ioje dalyje patenkinti, o ieÅ¡kovė praÅ¡o sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikinti ir reikalavimÄ atmesti. Sprendžiant Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , pirma reikia iÅ¡spręsti klausimÄ , ar ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę. Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės, nes pirma, jis yra priėmęs palikimÄ pagal testamentÄ ir jam yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir antra, ginčyti sandorį dėl suklydimo gali tik tokį sandorį sudaręs asmuo.

Byloje yra nustatyta, jog testatorius H. J. mirė 2009 07 31 (t.1, b.l. 19). Jis 2008 07 29 testamentu visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jam priklausančius paveikslus ir medžioklės trofėjus paliko sÅ«nui ieÅ¡kovui E. J., o kilnojamÄ jį turtÄ â€“ atsakovei R. J., bei įpareigojo E. J. per vienerius metus po jo mirties iÅ¡mokėti R. J. 300 000 Lt. 2009 10 27 ieÅ¡kovas pateikė Kauno miesto 10-ajam notaro biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ pagal apyraÅ¡Ä (t.1, b.l. 23). CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, t.y. ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė.

To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Ä®statyme yra nustatyta, kokie asmenys turi teisę ginčyti testamentÄ ar atskiras jo dalis. CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinį dėl testamento ar atskirų jo dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar atskiros jo dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. Taigi, yra bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) asmuo turi turėti įpėdinio pagal įstatymÄ statusÄ ir 2) galimybę paveldėti, jeigu testamentas ar jo dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis. IeÅ¡kovas pagal CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ yra pirmos eilės įpėdinis, todėl jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ , kuris paveldėtų, jeigu testamentas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu. Taigi, ieÅ¡kovas atitinka pirmÄ sÄ lygÄ . IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia 2008 07 29 testamento dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieÅ¡kovÄ per vienerius metus po testatoriaus mirties besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡mokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę iÅ¡skirtinę.

Testamento dalį ieÅ¡kovas ginčija CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. dėl suklydimo. Ä®statymas nustato, jog iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris teismo tvarka gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Todėl, apeliantės nuomone, yra bÅ«tinas sandorį sudariusio asmens subjektyvus vertinimas, kad jis suklydo sudarydamas sandorį. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, t.y. kai jau nebebÅ«na sandorį sudariusio asmens, galinčio subjektyviai įvertinti savo sudarytÄ sandorį tikriesiems ketinimams atskleisti, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo Å¡iuo pagrindu.

Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. Testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu, t.y. dėl suklydimo, ginčijamas sandoris, o sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį pereina jo teisių perėmėmjams (CK 5.1 straipsnis). Nesuteikimas jiems ginčyti galimai jų teises pažeidžiančio sandorio prieÅ¡tarautų sandorių neagliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumÄ ir teisės į teisminę gynybÄ principui.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik dėl esminio suklydimo. Å io straipsnio 2 dalis nustato, jog suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog dėl suklydimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Todėl teismas privalėjo konstatuoti ne tik suklydimÄ , bet ir teisiÅ¡kai pagrįsti jo esmingumÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, jog testatorius suklydo dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog visas nekilnojamasis turtas, esantis Kapsų g. 46 A, Kaune yra jo asmeninė nuosavybė ir atsakovė į šį turtÄ neturi jokių teisių. Tuo tarpu žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir atsakovei. IeÅ¡kovas nurodė tokius esminius testatoriaus suklydimus: dėl testamentinės iÅ¡skirtinės dydžio tvirta pinigų suma, dėl nenurodytos testamente testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarkos; dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, jo apimties ir sudėties. .

Pirmosios instancoijos teismas testatorių laikė suklydusiu dėl esminio testamento fakto – testamentinės iÅ¡skirtinės testamente nustatymo. Pagal ieÅ¡kinio dalykÄ byloje buvo sprendžiama, ar testatorius suklydo testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje. Ji testamente yra nurodyta konkrečia pinigų suma. Testamentinė iÅ¡skirtinė nėra susieta su jokiu nekilnojamu turtu, jo apimtimi, sudėtimi ar verte. Teismas gi nustatė testatoriaus klydimÄ dėl ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, nors testatoriaus valia dėl Å¡ių aplinkybių testamente nebuvo reiÅ¡kiama.

IÅ¡ testamento akivaizdu, jog testatorius dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo ir to susiejimo su testamnentinės iÅ¡skirtinės dydžiu tvirta pinigų suma Testamente niekaip nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios. Teismui paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta, jog testamento sudarymo dienÄ nekilnojamojo turto, kuris paliekamas ieÅ¡kovui, rinkos vertė buvo 175 000 Eur, įvertinus, kad jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė yra per didelė, tačiau neurodė, kas, kaip ir kada tai nustatė, ar kokiais įrodymais remdamasis tai nustatė pats teismas.

Todėl Å¡iÄ teismo nustatytÄ aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta. K. J. nustatyta rinkos vertė atitinka ir teismo nevertintÄ UAB „ideArt“ nustatytÄ ginčo turto rinkos vertę – 189 000 Eur. Teismas kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ vertino UAB korporacija „Matininkai“ 2014 08 28 praneÅ¡imÄ Nr. 14-IV-045 dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės. Å is praneÅ¡imas neatitinka raÅ¡ytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl kaip raÅ¡ytinis įrodymas buvo įvertintas nepagrįstai.

PraneÅ¡ime nurodyti turto vertintojo subjektyvÅ«s pamÄ stymai ir pasamprotavimai apie turo vertės nustatymui galinčius daryti įtakÄ veiksnius, turto vertintojui neprisiimant jokios atsakomybės. CPK normos numato, kad įrodymu laikomi tokie asmenų paaiÅ¡kinimai, kurie yra pateikti laikantis visų liudytojų apklausÄ reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Tokio paaiÅ¡kinimo UAB korporacija „Matininkai“ nepateikė, t.y. joks atstovas nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Turto vertinimo ataskaitos (parengtos K.

J., R. V.) atitinka CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Ä¯rodinėjimo priemonių leistinumo kriterijus, jose nustatytos rinkos vertės nėra nuginčytos. Todėl yra įrodyta, jog testamento sudarymo metu ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamojo turto rinkos vertė du kartus virÅ¡ijo testamentinės iÅ¡skirtinės sumÄ .. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad testatorius, duodamas patvarkymÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės, klydo dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto testamento sudarymo metu, t.y. dėl to, kad visas žemės sklypas Kapsų g. 46 A, Kaune; priklausė jam asmeniÅ¡kai ir kad tai patvirtina nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡as, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, investicinių čekių nuraÅ¡ymas iÅ¡ testatoriaus sÄ skaitos.

Žemės sklypas buvo įgytas 2000 11 15 testatoriui bÅ«nant santuokoje su atsakove ir todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe. Å i prezumpcija yra nepaneigta. Todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad testatorius galėjo dėl to klysti. . Kolegijos vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nustatė ir testatoriaus klydimÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarkos nenumatymo testamente. Notarė V. T. patvirtino, kad testatorius nepageidavo testamente numatyti testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarkos.

Testamentinė iÅ¡skirtinė akivaizdžiai patvirtina testatoriaus ketinimus po mirties pasirÅ«pinti atsakove. Tokius ketinimus yra pripažinęs ir pats ieÅ¡kovas, ir liudytojai E.Å ., A. K., G.B. B., A.B, L. Å . (ptrijungta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 56, 77-82,87), tiek nustatęs ir pats teismas. Atkreiptinas dėmesys ir į notarės V. T. parodymus, kad testatorius nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios įtraukti į testamentÄ sÄ lygÄ , siejančiÄ jos iÅ¡mokėjimÄ su ieÅ¡kovui paliekamo nekilnojamjojo turto pardavimu.

Be to, liudytojas A. K. yra nurodęs, jog testatorius jam nurodęs, kad jeigu sÅ«nus turi lėšų, iÅ¡moka 300 000 Lt, o jei neturi lėšų, turi parduoti namÄ (civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 78). Å ių paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Jokie liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad testatorius testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ bÅ«tų siejęs su ieÅ¡kovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu. Todėl sprendime nurodoma aplinkybė, kad testatorius testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ siejo su ieÅ¡kovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu yra nenustatyta ir neįrodyta..

Å iÄ aplinkybę, kad testatorius suklydo nenustatydamas testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo tvarkos paneigia ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriame nustatyta ginčijamame testamente buvus iÅ¡reikÅ¡tai tikrajai testatoriaus valiai. E. J. prijungtoje byloje 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l.

44) patvirtino 2008 m. liepos 22 d. vežęs tėvÄ pas notarę sudaryti testamentÄ , ginčijęsis su tėvu dėl testamentinės iÅ¡skirtinės turinio. Kolegija tai vertino kaip faktÄ , jog ir pačiam E. J., kuris taip pat yra gydytojas, nekilo abejonių dėl tėvo gebėjimo adekvačiai elgtis ir sudaryti testamentÄ , bei manytina, dėl tėvo sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. IÅ¡ prijungtos bylos matyti 2012 12 14 apeliacinės instancijos teismo posėdyje paties atsakovo iÅ¡sakytas paaiÅ¡kinimas, jog testamentas ginčijamas dėl to, kad paliktas namas neteko daugiau nei pusės vertės ir jei nebus paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovas (H.

J.) su ieÅ¡kove (jo seserimi V. K.), kaip palikėjo vaikai, nieko nepaveldėtų, viskas atitektų atsakovei. Taip pat paklaustas atsakovės atstovo, ar keistųsi jo pozicija, jei nekilnojamojo turto kainos nebÅ«tų smukusios, o bÅ«tų kilusios, jis iÅ¡ pradžių atsakė „be abejo“, tiesa, po to iÅ¡ karto pasitaisė, jog nesikeistų (posėdžio garso įraÅ¡as nuo 02:22:50 iki 02:24:50). Kad tarp atsakovo E. J. ir testatoriaus buvo ginčas dėl testamentinės iÅ¡skirtinės turinio, teismo posėdyje apklausiama patvirtino ir apeliantė bei trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukta 2008 m. liepos 22 d. testamentÄ tvirtinusi notarė O.

M. (prijngta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 51-52). Teismas 2013 02 14 sprendime minėtoje byloje nurodė, jog pastaroji aplinkybė taip pat parodo, jog testatorius gebėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, todėl kolegija darė iÅ¡vadÄ , jog nenurodymas testamente testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo sÄ lygos, siejančios testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymÄ su ieÅ¡kovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, nevertintinas kaip testatoriaus suklydimas, nes tam nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad testatoriaus pasakymas „parduos sÅ«nus namÄ ir sumokės“ niekaip neprieÅ¡tarauja testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymui. .

Be to, teismo posėdyje Kauno apygardos teisme 2017 04 12 E. J. tasip pat pripažino, jog nebūtų problemų, jeigu paveldėto nekilnojamojo turto rinkos vertė būtų kilusi, o ne kritusi. Kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad viso ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo, kad pardavimas turi būti derinamas su atsakove, kadangi ½ dalis žemės sklypo priklauso atsakovei, naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kadangi šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų.

Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovas nurodė, jog tėvas jo dukroms žadėjo palikti namÄ Kaune, o dabar nieko nelieka. Å is teiginys taip pat nepatvirtina nei aplinkybės, kad jis negali parduoti namo, nei, kad testatorius suklydo dėl testamentinės iÅ¡skirtinės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovas netgi nebandė nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti. Å iuo atveju atsakovė tik turi pirmumo teisę įgyti turtÄ (CK 4.79 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, jog visas 2008 07 29 testamento turinys patvirtina ieÅ¡kovui buvus įpareigotam sumokėti 300 000 Lt testamentinę iÅ¡skirtinę iÅ¡ ieÅ¡kovui testamentu palikto nekilnojamojo turto vertės. Testamente nei tokia, nei kokia nors kitokia testamentinės iÅ¡skirtinės vykdymo sÄ lyga nenumatyta.

Kolegijos vertinimu, sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieÅ¡kovas nurodė neturįs kito turto, iÅ¡ kurio galėtų sumokėti testamentinę iÅ¡skirtinę ir kad Å¡i aplinkybė buvo žinoma testatoriui. Å ios aplinkybės jokios reikÅ¡mės neturi, nes pirma, pagal CK 5.23 straipsnio 2 dalį testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę tik nevirÅ¡ydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus kitų kreditorių reikalavimus. Antra, ieÅ¡kovas turėjo teisę nepriimti palikimo, jei manė, kad negalės įvykdyti jame numatytos testamentinės iÅ¡skirtinės. Trečia, ieÅ¡kovas paveldėtÄ turtÄ priėmė pagal apyraÅ¡Ä , todėl yra akivaizdu, jog prieÅ¡ testatoriaus kreditorius atsako tik paveldėto turto ribose.

Ketvirta, ieÅ¡kovas neįrodė, kas buvo žinoma testatoriui apie jo turtinę padėtį. Todėl, apibendrinusi nurodytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis jokios reikÅ¡mės, sprendžiant ginÄÄ dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, neturi. Apeliantė nurodo, jog yra nepagrįsta sprendime nurodoma aplinkybė, kad testatoriaus klydimÄ dėl testamentinės iÅ¡skirtinės įtakojo atsakovė, kuriai testamentas buvo labai naudingas. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliantės argumentu sutinka.

Kauno apygardos teismas civilinėje bylpje Nr. 2A-58-658/2013, kurioje dalyvavo tos pačios Å¡alys ir buvo ginčijamas tas pats testamentas, 2013 m. vasario 14 d. priimtame ir Å¡alims turinčiam prejudicinę galiÄ sprendime nustatė, kad testatoriui nebuvo daromas neteisėtas poveikis. Be to, teismas sprendė, kad testatoriaus ligos ir vartojami vaistai turėjo įtakos psichikos bÅ«klei ir jo elgesiui sudarant 2008 07 29 testamentÄ . Kolegijos vertinimu, tai niekaip nesusiję su jo klydimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas minėtame 2013 02 14 sprendime nustatė, kad palikėjo valiÄ galėjusių įtakoti psichikos sveikatos sutrikimų nebuvo, kad ginčijamu testamentu buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė notarės V. T. veiksmų neatitikimÄ Ä¯statyme nustatytiems reikalavimams, nes ieÅ¡kovas neįrodinėjo jos neteisėtų veiksmų, išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų. Pabrėžtina, jog sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pagrindas yra ne notaro veiksmų neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams, o esminis sandorį sudarančio asmens klydimas. Notarės V. T. paaiÅ¡kinimus, kad testatorius į jos pasakymÄ , kad 300000Lt yra dideli pinigai; jai pasakęs, kad parduos sÅ«nus namÄ ir sumokės ir to neįraÅ¡ius į testamentÄ ; nėra pagrindo vertinti kaip patvirtinančius jos veiksmų neatitikimÄ Ä¯statyme nustatytiems reikalavimams.

Sudarydamas ginčijamÄ testamentÄ , testatorius pakeitė anksčiau 2008 07 22 sudarytÄ testamentÄ , kuriame buvo nurodyta sÄ lyga iÅ¡mokėti pinigus pardavus paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokiu bÅ«du jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nenurodyti bÅ«do, kaip testamentinis įpėdinis turėtų sumokėti atsakovei paskirtÄ testamentinę iÅ¡skirtinę. Notarė, atkreipdama testatoriaus dėmesį, kad testamentinė iÅ¡skirtinė sudaro didelę pinigų sumÄ , ir pateikdama jam klausimus, papildomai įsitikino testatoriaus gebėjimu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.

Ginčijamo testamento 3 punkte yra nurodyta: „Įpareigoju E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 1 (vienerius) metus po mano mirties išmokėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 000 Lt (tirs šimtus tūkstančių litų,00ct).“ Minėta, jog testamento 3 punkte yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia po mirties pasirūpinti atsakove. Tokius ketinimus yra pripažinęs pats ieškovas, tai nurodė ir liudytojai E.Š., A. K., G.B. B., A. B., L. Š. ( prijungta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 56,77-82,87).

Remiantis Å¡iais parodymais, notarės V. T. nurodyto testatoriaus pasakymo „parduos sÅ«nus namÄ ir sumokės“, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, nėra jokio pagrindo laikyti Testatoriaus notarei nurodyta sÄ lyga, kuri turėjo bÅ«ti įtraukta į testamentÄ . GinčijamÄ testamentÄ testatorius sudarė po savaitės po anksčiau sudaryto 2008 07 22 testamento. Abiem testamentais atsakovei buvo palikta testamentinė iÅ¡skirtinė. Ginčijamame testamente buvo konkretizuotos testamente numatytos testamentinės iÅ¡skirtinės dydį ir mokėjimo tvarkÄ reglamentuojančios sÄ lygos.

Likusioje dalyje testatoriaus valia liko nepakitusi. Kauno apygardos teismas 2013 02 14 sprendime yra nustatęs, kad ginčijamÄ testamentÄ testatorius sudarė dėl to, kad jo netenkino prieÅ¡ tai buvęs sudarytas „kompromisinis“ 2008 07 22 testamentas. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog testatorius klydo, nenurodydamas testamente, jog testamentinė iÅ¡skirtinė turi bÅ«ti vykdoma tik pardavus gyvenamÄ jį namÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja 2013 02 14 sprendime nustatytam prejudiciniam faktui, kad testatorius ginčijamÄ testamentÄ sudarė siekdamas tik iÅ¡taisyti tai, kuo jam testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje neįtiko 2008 07 22 testamentas.

O iÅ¡ testamentų palyginimo matyti, jog ankstesnis testamentas teatatoriui neįtiko dėl to, kad 2008 07 22 testamentinės iÅ¡skirtinės dydis buvo numatytas procentine iÅ¡raiÅ¡ka ir kad ieÅ¡kovo pareiga vykdyti testamentinę iÅ¡skirtinę buvo susieta su nekilnojamojo turto pardavimu. Apeliantės teigimu, teismas išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų nustatydamas, kad testamento 3 punktas yra nesuprantamas. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argurmentu sutinka. CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato savarankiÅ¡kÄ testamento negaliojimo pagrindÄ , t.y. testamentas negalioja, jeigu yra nesuprantamas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas testamentÄ negaliojančiu prašė pripažintri testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje ne dėl jos nesuprantamumo, bet dėl testatoriaus suklydimo nustatant testamentinę iÅ¡skirtinę. Atvirkščiai yra visiÅ¡kai nesuprantama sprendimo rezoliucinė dalis testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje ir su tuo sutiko abi Å¡alys. Apibendrindama anksčiau nurodytÄ , teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, įrodymus, prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1698-475/2012 medžiagÄ , aplinkybę, jog Å iaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu priteisė atsakovei R.

J. 300 000 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. testamentinę iÅ¡skirtinę, į tai, kad ieÅ¡kinį dėl testamento dalies dėl testamentinės iÅ¡skirtinės nuginčijimo ieÅ¡kovas teismui pateikė 2013 09 03, t.y. po preliminaraus sprendimo priėmimo, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neįrodė, t.y. neįrodė nei, kad testatorius suklydo sudarydamas testamentÄ testamentinės iÅ¡skirtinės dalyje, nei, kad suklydimas buvo esminis, bei atsižvelgdama ir į tai, kad Å¡iÄ sprendimo dalį skundžia abi Å¡alys, sprendimÄ reikalavimo dalyje dėl testamentinės iÅ¡skirtinės pripažinimo negaliojančia panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Kolegijai padarius prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje priimamas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys, nes neįrodytas, atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pripažinimo ir dalies negaliojančiu. Apeliantė nurodo, jog ieÅ¡kovas negali bÅ«ti laikomas CK 5.8 straipsnyje nurodytu subjektu, galinčiu ginčyti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atsakovei, nes ieÅ¡kovas palikimÄ jau yra priėmęs, todėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas gali bÅ«ti skundžiamas tik CPK XXXI skyriaus 511 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija su Å¡iuo aergumentu nesutinka. CK 5.8 straipsnis nustato, kad palikimÄ priėmusiam asmeniui ieÅ¡kinį gali reikÅ¡ti tik asmuo, pretenduojantis į palikimÄ . IeÅ¡kovas yra palikėjo H. J. testamentinis įpėdinis ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. IeÅ¡kovas palikimÄ priėmė kaip testamentinis įpėdinis. IeÅ¡kovas, priėmęs palikimÄ pagal testamentÄ , neprarado teisės paveldėti pagal įstatymÄ . IeÅ¡kovas nėra atsisakęs palikimo. Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas apginti savo teises ir paveldėti didesnę palikimo dalį, gali ginčyti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme.

Apeliantės vertinimu, teismas iÅ¡kraipė testatoriaus valiÄ pripažindamas dalį kilnojamojo turto finansiniu turtu. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu iÅ¡ esmės sutinka. 2008 07 29 Testamento 1 punkte testatorius padarė patvarkymÄ : „VisÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris priklausys man mirties dienÄ , kad ir kur jis bÅ«tų ir iÅ¡ ko susidėtų, taip pat visus man priklausančius paveiklslus ir medžioklės trofėjus palieku E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“, 2 punkte testatorius padarė tokį patvarkymÄ :

„VisÄ kitÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kuris priklausys man mirties dienÄ , kad ir kur jis bÅ«tų ir iÅ¡ ko sisidėtų palieku R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“. Lingvistinė testamento 1 ir 2 punkto analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad testamentu testatorius siekė palikti konkretų turtÄ ieÅ¡kovui, o visÄ kitÄ Ä¯ 1 punkte iÅ¡vardintÄ turtÄ nepatenkantį – atsakovei. Pagal testamento 1 punktÄ visas nekilnojamasis turtas ir konkretus kilnojamasis turtas testatoriaus buvo paliktas ieÅ¡kovui, todėl visas kitas atsakovei testatoriaus paliktas turtas galėjo bÅ«ti tik kilnojamasis.

Akivaizdu, jog, sudarant testamentÄ , buvo naudojami buitiniai iÅ¡sireiÅ¡kimai. Praktikoje įprasta turtÄ skirstyti į nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį. IÅ¡duodama paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimÄ notarė O. M. visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai piniginius indėlius, vertybinius popierius, vardines akcijas laikė kilnojamuoju turtu. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Ä®vertinusi anksčiau nurodytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas ir Å¡ioje dalyje yra neįrodytas, todėl sprendimas panaikinamas (CPK 329 staipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinis skundas tenkinamas, Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakovės įpareigojimo papildyti apyraÅ¡Ä . Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai įpareigojo jÄ papildyti apyraÅ¡Ä , kadangi:

1) įpareigojimas papildyti apyraÅ¡Ä , nurodant palikėjo skolininkus neatitinka ieÅ¡kovo reikalavimo turinio, į kurį atsakovė atsikirtinėjo atsiliepimu į ieÅ¡kinį, 2) ieÅ¡kovas, manydamas, kad į apyraÅ¡Ä liko neįtrauktas turtas, pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį turi pats kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyraÅ¡Ä iÅ¡davimo. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo H.

J. palikimo apyraÅ¡Ä , nurodant palikėjo skolininkus J. V. pagal 1994 06 25 paskolos raÅ¡telį 2 140 JAV dolerių sumai, J. V. ir firmÄ Â â€žKrokodilo dantys“ pagal 1995 03 06 paskolos raÅ¡telį 5 000 JAV dolerių sumai su palÅ«kanomis. Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalavimÄ suformulavo taip: įpareigoti atsakovę per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo apyraÅ¡Ä , nurodant visÄ atsakovei žinomÄ palikėjo turtÄ ir jo skolines teises bei pareigas. Teismas, priimdamas sprendimÄ Å¡ioje dalyje ir nurodydamas kaip konkrečiai atsakovė turi papildyti palikimo apyraÅ¡Ä išėjo už reikalavimų ribų, o to padaryti vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi neturėjo teisės. Akivaizdu, jog reikalavimas įpareigoti papildyti apyraÅ¡Ä nurodant visÄ atsakovei žinomÄ palikėjo turtÄ ir jo skolines teises yra neapibrėžtas, nekonkretus, kadangi nėra aiÅ¡ku, kaip šį įpareigojimÄ atsakovė turėtų įvykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad papildyti apyraÅ¡Ä gali pats ieÅ¡kovas, nes duomenys apie skolininkus J. V. ir jos firmÄ â€žKrokodilo dantys“ yra byloje. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 7 dalimi pats ieÅ¡kovas, susžinojęs apie neįtrauktÄ Ä¯ apyraÅ¡Ä turtÄ , skolines teises ar skolines pareigas, privalo kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyraÅ¡Ä iÅ¡davimo. 49 Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog sprendimo dalis, kuria atsakovė  įpareigota papildyti apyraÅ¡Ä , nurodant konkrečius skolininkus ir skolinius įsipareigojimus, yra neteisėta, nes netinkamai taikytas ir aiÅ¡kintas CK 5.53 straipsnis, iÅ¡eita už reikalavimo ribų ir tuo pažeistas CPK 265 straipsnio 2 dalis, todėl sprendimas ir Å¡ioje dalyje naikinamas ir ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straispnio 1 dalies 2 punktas).

         Dėl pripažinimo ieÅ¡kovui teisės paveldėti pagal įstatymÄ 50 Teismas paliko nenagrinėtu ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ palikėjo H. J. pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose ar bet kur kitur, palÅ«kanas, priskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas priskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitÄ turtÄ , kuriam nėra palikėjo H.

J. testamentinio patvarkymo. 51 Ši sprendimo dalis yra neapskųsta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį   reikalavimÄ iÅ¡sprendė, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 52 Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra teisėta ir pagrįsta tik sprendimo dalis, kurioje ieÅ¡kinys dėl pripažinimo ieÅ¡kovui teisės paveldėti pagal įstatymÄ paliktas nenagrinėtu, byloje priimamas naujas sprendimas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ likusiose dalyse.

Priėmus naujÄ sprendimÄ , iÅ¡ naujo paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pirmosios instancijos teismas taip paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas: priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 29,11 Eur žyminio mokesčio, 876,10 Eur iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ , 1 000 Eur už ekspertizę, 72,50 Eur už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 1024,05 Eur už advokato teisinę pagalbÄ ; valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės priteisė po 19,45 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atakovė turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme: 219 Eur – žyminis mokestis (t. 5, b.l. 54), 30 Eur ir 1,45 Eur už pažymas apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį IeÅ¡kovas turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 41 Eur žyminis mokestis (t.5, b.l. 72), 13 Eur – (t.5, b.l. 157). Taip pat ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ pritesiti 2117,50 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 1512,50 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir 605 Eur, kurie susiję su žodiniu bylos nagrinėjimu.

IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat tik iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme 38,90 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė pritesiti 2 048, 10 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 376 Eur turto vertinimo iÅ¡laidas. Kadangi turto vertinimÄ atsakovė atliko savo iniciatyva, jai Å¡ios iÅ¡laidos nepriteisiamos, o priteisiamos tik iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, o ieÅ¡kovo atmestas, tai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 219 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straaipsnio 1 dalis). Už pažymas mokestis nepriteisiamas, nes teismas jomis nesivadovavo. IeÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jo skundas nepatenkintas. Be to iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisiamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 4, 44 Eur (t.5, b.l. 125). Apibendrinant, viso iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama valstybei 43,34 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (38,90 Eur pirmos instancijos teisme ir 4,44 Eur apeliacinės instancijos teisme), atsakovei priteisiama viso 2 267,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 048,10 Eur pirmos instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti ir 219 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 256 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimÄ , iÅ¡skyrus sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti ieÅ¡kovui teisę paveldėti pagal įstatymÄ paliktas nenagrinėtu.Priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)):atsakovei R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 267,10 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas;valstybei 43,34 Eur (keturiasdeÅ¡imt tris eurus ir 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas, nurodant, kad Å¡i suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi iÅ¡laidos“.

Dokumentas, patvirtinantis paÅ¡to iÅ¡laidų apmokėjimÄ turi bÅ«ti pateiktas į bylÄ .Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           Gintautas Koriaginas                                                                                                         Algimantas Kukalis                                                                                 RÅ«ta Palubinskaitė     Â