2025-05-07 Nr. AB-7969-3-61-3-02841-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1663-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02841-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje) dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2024 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 596 „Dėl valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir dar ministerijos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. K-583 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vyriausiosios specialistės pareigas; 3) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjai iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėja dirbo Skyriaus vyriausiąja specialiste. 2024 m. vasario 22 d. buvo atliktas pareiškėjos 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu 2023 m. tarnybinę veiklą Skyriaus vyresnioji patarėja N. B. (pareiškėjos tiesioginė vadovė) įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, pateikė prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo“.

2.2. Tarnybos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 5 d. priėmė išvadą Nr. VTI-2 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta neobjektyviai ir nepagrįstai ir pavedė atlikti pakartotinį 2023 m. tarnybinį veiklos vertinimą. Atlikus ir antrąjį tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjos tiesioginė vadovė ją įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautoją atleisti iš užimamų pareigų. Su šiuo 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimu pareiškėja supažindinta tik 2024 m. gegužės 14 d., t.y. po to, kai sprendimas dėl jos atleidimo iš tarnybos jau buvo priimtas 2024 m. gegužės 9 d. ir jai buvo įteiktas Įsakymas.

2.3. Tarnybos direktoriaus 2024 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. K-583 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 9 d. įsakymas) buvo priimtas sprendimas nuo 2024 m. gegužės 13 d. atleisti pareiškėją iš Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. Pareiškėja su šiuo įsakymu supažindinta 2024 m. gegužės 13 d., sugrįžusi po nedarbingumo (trukusio nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gegužės 9 d.). Pareiškėja 2024 m. gegužės 10 d. buvo iš anksto planuotose kasmetinėse atostogose. Įsakymu priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjos atleidimo datą ir atleisti ją iš pareigų 2024 m. gegužės 16 d. Pareiškėja su Įsakymu supažindinta 2024 m. gegužės 14 d.

2.4. Pareiškėja nesutinka su 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimu ir priimtu sprendimu atleisti ją iš valstybės tarnautojos užimamų pareigų po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo kaip neatitinkančią lūkesčių, nes Įsakymas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

2.5. Pareiškėjos 2023 metų tarnybinė veikla, vertinant ją pakartotinai, įvertinta neobjektyviai, neišsamiai, šališkai, nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vertinimo procedūra atlikta pažeidžiant esmines procedūras.

2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 18 straipsniu bei jį detalizuojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 6 patvirtintu Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu (toliau – Vertinimo tvarkos aprašas), buvo pažeistos teisės aktų normos, pareiškėja nebuvo laiku supažindinta su 2023 metų tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatais, dėl šių priežasčių ji neteko galimybės nesutikti su tiesioginės vadovės pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį (jo įgaliotą asmenį) prašydama įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

2.7. Atliekant pakartotinį jos veiklos vertinimą, buvo pažeistos Vertinimo tvarkos aprašo nuostatos, tiesioginė vadovė su pareiškėja neaptarė jos tarnybinės veiklos rezultatų; neaptarė nustatytų užduočių, nevertino valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, neaptarė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos lūkesčių einamaisiais metais, taigi, tiesioginė vadovė neatliko vertinimo procedūros, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti kaip nepatenkinamai priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, pareiškėja nebuvo išklausyta, jai nebuvo leista pasisakyti dėl tarnybinės veiklos rezultatų, nepašalintos abejonės dėl tarnybinės veiklos vertinimo, todėl pareiškėja nesutinka veiklos vertinimo rezultatu.

2.8. Atliekant pirmą kartą 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimą, Komisijos išvadoje užfiksuota, kad tarnybinės veiklos rezultatai pažymėti kaip įvykdyti, posėdžio metu nei pareiškėja, nei tiesioginė vadovė papildomų komentarų dėl tarnybinės veiklos rezultatų nepateikė, ir ginčo, kad tarnybinės veiklos rezultatai už 2023 metus įvykdyti, nekilo. Vertinant pakartotinai pareiškėjos tarnybinę veiklą, tiesioginė vadovė nurodė, kad pareiškėja pagrindinių praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatų neįvykdė, nors vertinimo užduotys, vertinimo rodikliai, įvykdymo terminai nepasikeitė.

2.9. Nebuvo pašalintas prieštaravimas, kad pirmą kartą vertinant tuos pačius tarnybinės veiklos rezultatus vykdant nustatytas užduotis, tiesioginė vadovė nurodo, kad pareiškėja įvykdė, pakartotinai vertinant – įvertino, kaip neįvykdytas. Pareiškėjos tiesioginė vadovė pradėjo dirbti nuo 2023 m. birželio mėnesio. Per visą šį laiką pareiškėja iš tiesioginės vadovės negavo jokių pastabų apie netinkamai vykdomas užduotis, terminų nesilaikymą ar kitus teisės aktų pažeidimus. Pakartotinai vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą organizuotas pokalbis vyko egzaminavimo būdu ir pareiškėja neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl tariamai neįvykdytų užduočių.

2.10. Liko nepašalinti prieštaravimai tarp 1 – 3 užduočių vertinimo, vertinant jos veiklos rezultatus pirmą kartą ir pakartotinai. Pareiškėja nesutinka su tiesioginės vadovės gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimu. Pareiškėja vaiko teisių apsaugos srityje dirbo daugiau nei 21 metus, per šį laikotarpį vyko įvairios reorganizacijos. Per visą šį laikotarpį pareiškėja neturėjo tarnybinių nuobaudų, tarnybinė veikla buvo vertinama gerai arba labai gerai, pavaduodavo patarėją ir kitus kolegas, per 2023 metus nebuvo gavusi jokių pastabų iš tiesioginės vadovės ar Skyriaus vadovės I. B., todėl pareiškėjai nesuprantama, dėl kokių priežasčių pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiesioginė vadovė staiga įvertino nepatenkinamai.

2.11. Tiesioginė vadovė, vertindama gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal vertinimo kriterijų „Veiksmingumas“, nurodė abstrakčius komentarus, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėja veikia abejingai, nepakankamai aktyviai, iniciatyviai, nors pareiškėjai šios savybės jai nėra būdingos. Komunikacija yra viena iš stipriųjų pareiškėjos savybių bruožų, niekuomet nekyla problemų bendraujant su globėjais ar kitais asmenimis.

2.12. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo, detaliai nurodė, kad nesutinka su tiesioginės vadovės vertimu, jog ji, neva, užduotis ne visada vykdo laiku ir kokybiškai, ir išdėstė savo motyvus, tačiau pareiškėjos pateikti argumentai nebuvo analizuoti, o tiesiog buvo atmesti surašant tiesioginės vadovės tuos pačius vertinimus.

2.13. Komisija Išvadoje konstatavo, kad tarp pareiškėjos ir jos tiesioginės vadovės parodymų yra daug prieštaravimų ir trūksta duomenų šiems prieštaravimams pašalinti. Atlikdama pakartotinį vertinimą, pareiškėjos tiesioginė vadovė šių prieštaravimų nepašalino.

2.14. Tiesioginė vadovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neturi reikalingų žinių ir gebėjimų tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nuolat teiraujasi informacijos, kuri jai turi būti žinoma kaip specialistui vykdančiam globos priežiūrą, taip pat informacija yra prieinama, tačiau nesiekia pati ieškoti aktualios informacijos arba negeba jos rasti.

2.15. Pareiškėja dėl streso egzaminavimo metu galėjo atsakyti ir ne visai tinkamai į kai kuriuos klausimus, tačiau jokiais būdais negalima vertinti, kad pareiškėja, 21 metus dirbdama vaiko teisių apsaugos srityje, neturi kvalifikacijos, o įvaikinimo klausimai yra tik dalis klausimų, apimančių pareiškėjos kvalifikaciją. Tarnybinės veiklos vertinimas nėra egzaminas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti valstybės tarnautojų kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus.

2.16. Pareiškėja nesutinka ir su tiesioginės vadovės atliktu jos veiklos kokybės, asmeninės motyvacijos, savarankiškumo įvertinimu 1 balu, tai yra nepatenkinamai, mano, kad globos priežiūrą vykdo savarankiškai, atvejo vadybos posėdžiuose dalyvauja aktyviai, su globėjais komunikuoja, konfliktinių situacijų išvengia, nuolat dalyvauja kvalifikacijos kėlimo kursuose, kuriuose atnaujina profesines žinias, taip pat savarankiškai domisi teisės aktų pakeitimais.

2.17. Pareiškėjai nesuprantamas tiesioginės vadovės bendras tarnybinės veiklos vertinimas nepatenkinamai ir siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Tiesioginė vadovė nepaaiškino ir motyvuotame siūlyme nepateikė pagrįstų argumentų, faktų, kokių būtent tarnybinės veiklos rezultatų pareiškėja nepasiekė, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų neatliko ar jas atliko netinkamai. Tiesioginės vadovės pateikti pareiškėjos vertinimai yra subjektyvūs pamąstymai, abstraktaus pobūdžio, neišsamūs, prieštaringi bei nepagrįsti jokiais faktais. Tokie tiesioginio vadovo veiksmai prieštarauja Veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms bei kelia nepasitikėjimą tiesioginio vadovo objektyvumu.

2.18. Pareiškėjai parinkta pati griežčiausia priemonė (atleidimas iš užimamų pareigų) nėra motyvuota nei tiesioginės vadovės atliekant tarnybinį vertinimą, nei atsakovui priimant Įsakymą. Įsakymas yra neproporcingas, neaišku, kodėl atsakovas nesvarstė galimybės sudaryti tarnybinės veiklos gerinimo planą, sumažinti pareiginę algą ar perkelti pareiškėją į kitas pareigas. Pareiškėjos veikla iki 2023 m. būdavo vertinama vien tik labai gerai ir gerai. Pareiškėjos tiesioginės vadovės pareigas užėmus N. B., susiklostė vadovės neigiamas požiūris į pareiškėją, išsakant abejones jos tolesniu darbu.

2.19. Pakartotinis tarnybinės veiklos vertinimas turi būti pripažintas neobjektyviu ir nepagrįstu. Nepašalinus prieštaravimų, tarnybinės veiklos vertinimas yra neobjektyvus, neišsamus, pareiškėja kryptingai persekiojama ir be pagrindo formuojami jai kaltinimai. Tiesioginė vadovė pažeidė pagrindines procedūrines taisykles, skirtas užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir priimamo sprendimo pagrįstumą, todėl sprendimą prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2.20. Pareiškėja nurodo, kad 2 000 Eur neturtinė žala jai kilo dėl darbdavio darbuotojų neteisėtų veiksmų – dėl tiesioginės vadovės ir atsakovo veiksmų pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Paskyrus Skyriaus vyresniąją patarėją N. B. pareiškėjos tiesiogine vadove, dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių ji buvo nusiteikusi negatyviai pareiškėjos atžvilgiu ir nuo pat pirmų darbo dienų pabrėždavo, kad pareiškėja čia ilgai nedirbs. Pareiškėja darbe jausdavo psichologinę įtampą, neužtikrintumą dėl ateities, sutriko miegas, dėl ko jausdavosi pavargusi. Pareiškėja ilgus metus dirbusi vaiko teisių srityje, dirbo iš pašaukimo ir ji patyrė didelį šoką, kai 2024 m. balandžio 18 d. į elektroninį paštą gavo pakartotinį 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimo projektą, kuriame buvo nurodyta, kad jos tarnybinė veikla vertinama nepatenkinamai ir siūloma ją atleisti iš tarnybos, tai buvo žinia, dėl kurios pareiškėjai užkilo kraujospūdis, atsirado staigus galvos skausmas, pradėjo svaigti galva ir skubiai teko kreiptis pas medikus. Pareiškėjai toks neteisėtas sprendimas sukėlė didelį stresą, dėl ko sutriko jos sveikata, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus ir atleista neigiamais motyvais, nesitiki greitu laiku susirasti kito darbo ir dėl to patiria dar didesnį stresą ir nusivylimą. Tarnyba piktnaudžiavo savo padėtimi ir šiurkščiai pažeidė pareiškėjos teises, tokie Tarnybos veiksmai pareiškėjai sukėlė neigiamus išgyvenimus, jautėsi nepatogiai darbe, bei susidūrė su finansiniais sunkumais netekus darbo ir tai įvertina 2 000 Eur neturtinės žalos.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tarnyba pareiškėjos 2023 metų tarnybinę veiklą vertino du kartus, atsižvelgė į visus pareiškėjos ir Išvadoje nurodytus argumentus ir pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Atliekant minėtą procedūrą, Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

4.2. VTĮ 18 straipsnio 13 dalyje nenumatyta, kad valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui atlikus pakartotinį vertinimą, toks vertinimas vėl galėtų būti peržiūrimas, t. y. vertinamas jo objektyvumas ir pagrįstumas. Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, jog Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 53 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytu atveju, atliekant pakartotinį įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimą, mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) taikomos Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 38–45 punktų nuostatos. Nuostata apie tai, kad nesutinkant su tiesioginio vadovu atliktu tarnybinės veiklos vertinimu, galima prašyti įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, numatyta Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 46 punkte, o tai reiškia, jog atliekant pakartotinį vertinimą, ši nuostata netaikoma.

4.3. Vadovaujantis Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 58 punktu, teisės aktai nereikalauja, kad pirmiausia su vertinimu turi būti supažindinamas darbuotojas ar kad nuo jo supažindinimo turi praeiti tam tikras laiko tarpas.

4.4. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad 2024 m. balandžio 12 d. pakartotinas tarnybinės veiklos vertinimas žodžiu (per Teams programą) vyko egzaminavimo būdu.

4.5. Antro vertinamo pokalbio metu, iš užduotų klausimų ir pateiktų atsakymų buvo nustatyta, kad pareiškėja visiškai nesiorientavo kalbėdama apie įvaikinimo procedūrą. Abiejų pokalbių metu su pareiškėja buvo aptarti jos tarnybinės veiklos rezultatai, išsamiai aptartos užduotys, tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, pareiškėjos buvo klausta apie jos tarnybinės veiklos lūkesčius einamaisiais metais, t. y. Tarnyba tinkamai atliko vertinimo procedūrą.

4.6. Pakartotiniame vertinime dalyvavo ir Skyriaus vedėja L. B., nes N. B., kaip tiesioginė vadovė, dirbo ne visus metus. Iš naujo buvo aptarti pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai, dar išsamiau aptartos visos užduotys, ką pavyko įgyvendinti, ko nepavyko. Konkrečiai pareiškėjos tiesioginė vadovė informavo pareiškėją, kuri užduotis neįvykdyta, pagrindė duomenų bazėje įkeltomis užduotimis. Taip pat, kalbant apie turimas žinias, pareiškėjai buvo užduoti keli klausimai, į kuriuos ji visiškai neatsakė, net nesiorientavo, jų tarpe ir apie įvaikinimo procedūrą.

4.7. Teisės aktai nenumato, kad atliekant pakartotinį vertinimą, tiesioginis vadovas tiek tarnybinės veiklos rezultatus, tiek gebėjimus, kvalifikaciją turėtų įvertinti taip pat ar kad negali kažko keisti, papildyti, nes priešingu atveju pats pakartotinio vertinimas prarastų prasmę, todėl nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pirmą kartą jos tarnybinės veiklos rezultatus už 2023 m. laikant įvykdytais, atliekant pakartotinį vertinimą, jie negalėjo būti įvertinti kaip neįvykdyti.

4.8. Iš pakartotinai užpildyto motyvuoto siūlymo matyti, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė aiškiai ir motyvuotai, nurodant jos teiginius patvirtinančius įrodymus, paaiškino, dėl ko priėmė tokį sprendimą ir vertinimą pakeitė. Tiesioginė vadovė pakartotiniame motyvuotame siūlyme nurodė, kad per 2023 metus atliekant globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymus ir peržiūras 52 procentai atlikta pavėluotai, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų. Kas ketvirtį nebuvo vyresniajam patarėjui pateikti atvejai, kai buvo pažeisti teisės aktuose nustatyti terminai. Nebuvo nuosekliai, planingai, visapusiškai, laiku ir kokybiškai vykdoma globos (rūpybos) priežiūra, ydinga praktika atliekant peržiūras dokumentų valdymo sistemoje, nėra visos informacijos iš medikų, mokymosi įstaigos, globos centro (užklausos daromos pavėluotai), atstovai pagal įstatymą nesupažindinami su peržiūros aktu, pildoma globėjo (rūpintojo) konfidencialumo pažyma).

4.9. Pareiškėja ėjo pareigas Tarnyboje, kuri rūpinasi ir užtikrina teises labiausiai pažeidžiamų subjektų – vaikų, ir ne bet kokių vaikų, o be tėvų globos likusių vaikų, kurių gerovė priklauso nuo valstybės institucijų tinkamo pareigų vykdymo. Dėl to bet koks netinkamas pareiškėjos darbas gali sukelti neatitaisomas pasekmes, todėl visi pažeidimai, netinkami pareigų vykdymai šiuo atveju yra esminiai ir į juos turi būti reaguojama pakankamai griežtai.

4.10. Pareiškėja nesilaikė ir terminų (pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus) pagal Tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. BV-20335 patvirtinto Globos (rūpybos) priežiūros vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Globos (rūpybos) priežiūros vykdymo tvarkos aprašas) 35 punktą atlikti vaiko nuolatinės globos (rūpybos) peržiūras.

4.11. Labai dažnai pareiškėjai buvo duodama pastaba (užduotis), prašant suvesti duomenis į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – SPIS), sistemą. Globos (rūpybos) priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad informacija, esanti globojamo (rūpinamo) vaiko byloje ir teisės aktų nustatyta tvarka turinti būti suvesta į SPIS, turi būti suvedama į SPIS nedelsiant ją gavus, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo Tarnyboje dienos.

4.12. Pareiškėja neteikė vyresniajam patarėjui analizės, atvejo vadybos (toliau – ir AV) posėdžiams tinkamai nesirengė, siūlymų neteikė ir jokių atvejų žodžių neaptarinėjo, todėl pareiškėja negali teigti, kad jos dalyvavimas buvo aktyvus.

4.13. Teisės aktai numato vienodą vertinimą visiems valstybės tarnautojams, nepriklausomai, kiek ilgai jie dirba valstybės tarnyboje, yra turėję tarnybinių nuobaudų ar ne, todėl pareiškėjos gebėjimai, kvalifikacija aukščiausiu balu savaime neturi būti vertinami. Vertinime tiesioginis vadovas yra nurodęs, kad pareiškėja nesiekia atnaujinti profesinių žinių, specialisto žinios yra pasenę, naudojami seni šablonai ir pan. Tai, kad prieš metus ar kelis metus pareiškėja tinkamai išmanė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. turėjo gebėjimus, kvalifikaciją, nereiškia, kad pareiškėja ir šiai dienai turi būti vertinama labai gerai, nes teisės aktai, reikalavimai, procedūros keičiasi, o pareiškėja nesiekia atnaujinti profesinių žinių.

4.14. Pareiškėjai antrojo vertinimo metu stresą sukėlusi, neva, egzaminavimo procedūra tebuvo pokalbio forma užduoti klausimai iš kasdienės Tarnybos specialistų darbo veiklos, todėl, nors pareiškėja teigia, kad 21 metus dirba vaiko teisių apsaugos srityje ir turi gebėjimų ir kvalifikacijos, išmano jos darbo sritį reglamentuojančius teisės aktus, tačiau, kita vertus, tiesioginei vadovei netikėtai paklausus apie vienos iš jos vykdomų funkcijų procedūrą, pasimetė ir dėl streso negalėjo tinkamai atsakyti.

4.15. Dokumentų valdymo sistemoje fiksuoti duomenys apie registruotas užduotis ir nurodymus jas vėluojant vykdyti, atlikti darbus, įrodo kad pastabų buvo ir veiklos trūkumai buvo nustatyti.

4.16. 2023 m. kovo 9 d. Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus specialistai lankėsi Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Trakų rajone veiklos vertinimui ir buvo nustatyti tam tikri trūkumai, surašytas vyresniosios patarėjos N. B. 2023 m. lapkričio 30 d. raštas 3TSD-2997 dėl trūkumų pašalinimo.

4.17. Skyriaus vedėjos L. B. pristatytu globojamų (rūpinamų) vaikų bylų perskirstymu, buvo pavesta L. D. vykdyti Trakų rajono savivaldybėje globojamų / rūpinamų vaikų globos (rūpybos) priežiūrą. Veiklos vertinimo metu pareiškėja priežiūrą vykdė tik 75 globos bylose, iš jų 61 nuolatinėje globoje ir 14 laikinoje globoje (viena iš mažesnių teritorijų). Pareiškėja negali teisintis dideliu darbo krūviu, kai jos krūvis yra vienas iš mažesnių lyginant su kitomis apskritimis.

4.18. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad tiesioginė vadovė, vertindama gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas pagal vertinimo kriterijų „Veiksmingumas“, nurodė abstrakčius komentarus.

4.19. Tiesioginė vadovė įdėmiai susipažino su pareiškėjos prašyme dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo dėstomais argumentais, tačiau pareiškėja daugumai jų nurodė, kad darbas buvo atliktas laiku arba net anksčiau termino, tačiau, atsakovės įsitikinimu, nebuvo laikytasi terminų ar užduotys atliktos nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir nustatytų procedūrų. Atliekant pakartotinį pareiškėjos vertinimą, jos tiesioginė vadovė išsamiai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptariami, be to, atsižvelgė ir į Komisijoje pareiškėjos išsakytus argumentus, motyvuotame siūlyme aiškiai išdėstė pareiškėjos veiklos trūkumus. Pareiškėja pateiktame skunde nepateikė jokių argumentų dėl jos neobjektyvaus vertinimo.

4.20. Tiesioginė vadovė, vertindama turimų žinių gebėjimą ir įgūdžių panaudojimą, atliekant funkcijas ir siekiant rezultatų, teisingai nurodė, kad pareiškėja neturi reikalingų žinių ir gebėjimų tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

4.21. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jos tiesioginė vadovė turėjo asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėja, teigdama, kad yra vyresnio amžiaus ir atleista neigiamais motyvais nesitiki greitu laiku susirasti kokį darbą, niekaip nepagrindė, nenurodė konkrečių teisės aktų, kur būtų nurodyta, kad valstybės tarnautojas negali pretenduoti į kokias nors pareigas kitoje valstybės tarnyboje dėl savo amžiaus ar dėl to, kad kažkada kitoje įstaigoje jo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Neturtinė žala pareiškėjai nepriteistina, kadangi pareiškėja savo patirtų neigiamų išgyvenimų niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad jie buvo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėja ėjo Skyriaus vyriausiojo specialisto (Trakuose) pareigas, jos tiesioginė vadovė buvo vyresnioji patarėja N. B.. N. B. tiesiogine pareiškėjos vadove paskirta nuo 2023 m. gegužės mėnesio (iki tol vadove buvo vyresnioji patarėja A. J.).

6.2. Pareiškėjai 2024 m. vasario 22 d. buvo atliktas 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu 2023 m. tarnybinę veiklą Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja N. B. (pareiškėjos tiesioginė vadovė) įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautoją atleisti iš užimamų pareigų.

6.3. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, 2024 m. vasario 29 d. pateikė prašymą Nr.3TSD-PP-1047 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo“.

6.4. Komisija 2024 m. balandžio 5 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta neobjektyviai ir nepagrįstai ir pavedė atlikti pakartotinį 2023 m. tarnybinį veiklos vertinimą.

6.5. Pareiškėjai buvo atliktas pakartotinis 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu 2023 m. tarnybinę veiklą Skyriaus vyresnioji patarėja N. B. įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautoją atleisti iš užimamų pareigų.

6.6. 2024 m. gegužės 9 d. įsakymu priimtas sprendimas nuo 2024 m. gegužės 13 d. atleisti pareiškėją iš Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto (Trakai) pareigų. Pareiškėja su šiuo įsakymu supažindinama 2024 m. gegužės 13 d., sugrįžusi po nedarbingumo nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. buvusios kasmetinių atostogų dienos.

6.7. Įsakymu priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjos atleidimo datą ir pareiškėją atleisti iš pareigų 2024 m. gegužės 16 d.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo, apžvelgė VTĮ nuostatas (18 str. 3 d., 5 d., 6 d., 10 d., 13 d.), Veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatas (3.2 p.) ir nurodė, kad ši procedūra susideda iš keleto etapų: darbuotojo veiklos nagrinėjimo, darbuotojo veiklos įvertinimo, veiklos įvertinimo išvados surašymo.

8. Teismas, įvertinęs Komisijos posėdžio garso (vaizdo) įrašą, pažymėjo, kad atsakydama į klausimą, kodėl buvo pasirinktas siūlymas atleisti iš pareigų, N. B. nurodė, kad tokį variantą pasirinko, nematydama kitos išeities dėl to, kad pareiškėja vertinimo metu nurodžiusi, jog savo funkcijas atlieka nepažeisdama teisės aktų ir darbą atlieka gerai, jokių mokymų nereikia ir mano, jog viskas su jos atliekamomis pareigomis yra tvarkoje. Teismas taip pat nustatė, kad Komisijoje dalyvavusi L. B. pažymėjo, kad buvo perkalbėjusi su ankstesne pareiškėjos tiesiogine vadove, kuri taip pat buvo įvardinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus ir turint ilgametę veiklos patirtį nebūtų tikslinga siūlyti kelti kvalifikaciją žmogui, kuris dirba toje sistemoje virš 20 metų.

9. Teismas nurodė, kad tiek Komisijos posėdžio metu, tiek motyvuotame siūlyme buvo įvardyti konkretūs pareiškėjos tarnybinės veiklos 2023 m. trūkumai, užduoti klausimai, susiję su pareiškėjos gebėjimais vykdyti jos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus dėl išsakytų pastabų, darbo organizavimo, dėl mokymų reikalingumo ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija nevertino pareiškėjos pateiktų argumentų, taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją, būti išklausytai.

10. Teismas, apžvelgęs Veiklos vertinimo tvarkos aprašo nuostatas (56 p., 38 p. – 45 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad teismas ginčą nagrinėja toje apimtyje, kiek atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas (tikrinant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir motyvuoto pasiūlymo pagrįstumą), įgyvendintas tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus.

11. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad pareiškėja nebuvo laiku supažindinta su 2023 metų tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatais ir dėl šių priežasčių ji neteko galimybės nesutikti su tiesioginės vadovės pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, kad tiesioginė vadovė neatliko vertinimo procedūros, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti kaip nepatenkinamai priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, pareiškėja nebuvo išklausyta, jai nebuvo leista pasisakyti dėl tarnybinės veiklos rezultatų, nepašalintos abejonės dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėja dalyvavo trijuose pokalbiuose su tiesiogine vadove ir jų metu turėjo galimybę užduoti visus klausimus dėl jos veiklos vertinimo; tiesioginio vadovo atlikto vertinimo motyvai pareiškėjai buvo išaiškinti žodžiu ir raštu; tiesioginė vadovė pateikė išsamius paaiškinimus ties kiekvienu vertinimo kriterijumi, yra pateikti tiesioginės vadovės teiginius pagrindžiantys įrodymai (užduočių vykdymas / neįvykdymas laiku, pažymint Duomenų valdymo sistemoje).

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad tiesioginė vadovė, pakartotinai vertindama atitinkamą užduotį, vietoj „įvykdyta“ (kaip buvo pirminiam vertinime) nurodė „neįvykdyta“, yra neteisėta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktai, atliekant pakartotinį vertinimą, tiesioginiam vadovui nenumato pareigos ar apribojimų tarnybinės veiklos rezultatus, valstybės tarnautojo gebėjimus, kvalifikaciją įvertinti taip pat ar galėti kažką pildyti ar keisti.

13. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis – jos gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijos trūkumai. Juos, remiantis VTĮ ir Veiklos vertinimo tvarkos apraše įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kompetenciją nustatė valstybės tarnautojo tiesioginė vadovė, pareiškėjai parinkta pati griežčiausia priemonė – atleidimas iš užimamų pareigų – yra motyvuota. Teismas pažymėjo, kad esminiai argumentai dėl vadovo suformuluoto siūlymo atleisti pareiškėją iš pareigų yra grįsti tuo, kad vertinimo metu ji nepripažino jokių klaidų, nenurodė sričių, kuriose galėtų būti tobulinamos kompetencijos; ir ilgametė veiklos patirtis kelia klausimą, ar mokymai būtų efektyvi priemonė, kai pareiškėja nerodo noro išmanyti ir išmokti.

14. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja turėjo nedarbingumą nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. Tarnybai įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo priėmus 2024 m. gegužės 9 d., kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėja atleidžiama 2024 m. gegužės 13 d., kaip paaiškėjus, pareiškėjai turėjus atostogų dieną, Tarnyba Įsakymu pakeitė ankstesnį įsakymą ir pareiškėjos atleidimo datą nurodė 2024 m. gegužės 16 d. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai buvo paliktas laikas susipažinti su jos atžvilgiu priimtu tiesioginės vadovės motyvuotu siūlymu. Atlikus pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, Veiklos vertinimo tvarkos aprašas nebenumato galimybės valstybės tarnautojui teikti rašytinį kreipimąsi, prašant vėl įvertinti tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. Teismas konstatavo, kad Tarnyba šiuo atveju įvykdė Veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus, sudarydama galimybę vertintam valstybės tarnautojui susipažinti su Motyvuoto pasiūlymo forma VATIS per 2 darbo dienas nuo išnykusių negalėjimo susipažinti priežasčių ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

15. Teismas, nenustatęs pagrindų konstatuoti, kad Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, padarė išvadą, kad Įsakymo, priimto pareiškėjos tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo tarnybinės veiklos vertinimo (pakartotinio) metu pagrindu, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu.

16. Teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neteisėtų Tarnybos veiksmų, dėl kurių pareiškėjai galėjo kilti žala, taip pat konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos fakto, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

III. 17. Pareiškėja L. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti iš Tarnybos pareiškėjos naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Pareiškėja, pakartodama bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, nevertino ar tiesioginiam vadovui atliekant pakartotinį pareiškėjos 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimą buvo, laikytasi teisės aktų nuostatų, o pats vertinimas atliktas nešališkai ir objektyviai.

18.2. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neginčija Išvados, nes ji jai palanki, Komisija pripažino, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta neobjektyviai ir nepagrįstai ir pavedė atlikti pakartotinį tarnybinį veiklos vertinimą.

18.3. Pareiškėja skunde teismui, papildomuose paaiškinimuose, teismo posėdyje detaliai išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su tiesioginio vadovo užduočių vertinimu pakartotinio vertinimo metu, nurodė procedūrinius pažeidimus, kad pareiškėja nebuvo laiku supažindinta su 2023 metų tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatais ir dėl šių priežasčių ji neteko galimybės nesutikti su tiesioginės vadovės pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, kad tiesioginė vadovė neatliko vertinimo procedūros, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, pareiškėja nebuvo išklausyta, jai nebuvo leista pasisakyti dėl tarnybinės veiklos rezultatų, nepašalinti prieštaravimai dėl tarnybinės veiklos vertinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė šių aplinkybių.

18.4. Pakartotinas tarnybinės veiklos vertinimas žodžiu (per Teams programą) vyko 2024 m. balandžio 12 d., kurio metu pokalbis vyko daugiau egzaminavimo būdu, buvo užduodami detalūs klausimai iš teisės aktų, kurie reglamentuoja įvairius įvaikinimo klausimus, to neginčija ir pats atsakovas. Pokalbio metu garso įrašas nebuvo daromas. Pareiga tiesioginiai vadovei aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą negali būti įgyvendinama formaliai, o, nesant garso įrašo, negalima nustatyti apskritai, ar toks aptarimas buvo. Atliekant pakartotinį tarnybinį veiklos vertinimą, pareiškėją vertino ne Komisija, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, bet pareiškėjos tiesioginė vadovė ir Skyriaus vedėja L. B..

18.5. Teisės aktai nustato, kad vertinamojo pokalbio tikslas yra aptarti praėjusių metų rezultatus ir pasiektus lūkesčius, o taip pat – susitarti, kokių tikslų / lūkesčių bus siekiama naujais metais. Pokalbio metu pareiškėja su tiesiogine vadove neaptarė praėjusių metų veiklos rezultatų, vietoj pokalbio vyko egzaminas.

18.6. Atliekant tarnybinį veiklos vertinimą dalyvauja pats valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas. Išimtis nustatyta darbuotojus atstovaujantiems subjektams, kurie turi teisę dalyvauti stebėtojų teisėmis. Pakartotinai vertinant pareiškėją, Skyriaus vedėja L. B. dalyvavo be teisėto pagrindo ir toks dalyvavimas kėlė psichologinį spaudimą pareiškėjai. Tai vienas iš esminių procedūrinių pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl šio pažeidimo.

18.7. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pateiktus argumentus, kad tiesioginė vadovė neatliko vertinimo procedūros, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimą pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti kaip nepatenkinamai, priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, pareiškėja nebuvo išklausyta, jai nebuvo leista pasisakyti dėl tarnybinės veiklos rezultatų, nepašalintos abejonės dėl tarnybinės veiklos vertinimo, atmetė be jokių vertinimų.

18.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja net neturėjo galimybės pasiaiškinti ir apsiginti dėl tariamai neįvykdytų užduočių – atliekant pakartotinį tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjos tiesioginė vadovė, vertindama pirmąją užduotį, nurodė tariamai neįvykdytų užduočių numerius, tačiau, pareiškėjai matant vien tik užduočių numerius, neįmanoma suprasti, kokie tai konkretūs atvejai. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, taip pat nenurodė jokios informacijos apie neatliktas užduotis.

18.9. Pareiškėjos tarnybinė veikla visą laiką buvo vertinamam gerai arba labai gerai ir tik atėjus naujai tiesioginei vadovei pasikeitė santykiai ir pareiškėja buvo nepagrįstai apkaltinta dėl neatliktų pareigų ir veikla įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių. Su tokiu kaltinimu nesutikdama, pareiškėja kreipėsi dėl tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo įvertinimo, pareiškėja tokią teisę turėjo ir tai neturėtų būti vertinama kaip klaidų nepripažinimas.

18.10. Dviprasmiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad ilgametė veiklos patirtis kelia klausimą ar tikrai mokymai būtų efektyvi priemonė, kai nėra noro išmanyti ir išmokti, pažymime, kad tai tik subjektyvi atsakovo nuomonė, kuri prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atsakovas konkrečiai neįvardina kokios konkrečios problemos atsirado dėl pareiškėjos darbinės veiklos, nėra įrodymų, kad dėl jos tariamai netinkamos veiklos buvo vykdomi aptarimai metų eigoje. Pareiškėja per savo paskutinius trejus darbo metus nė karto nebuvo įvertinta neigiamai, kiekvienais metais lankė mokymus ir kėlė kvalifikaciją ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi toliau kelti savo kvalifikaciją. Tai, kad pareiškėja nuolat kėlė kvalifikaciją, įrodo į bylą pateiktas kvalifikacijos kėlimo sąrašas. pareiškėja už gerą veiklą buvo skatinama vienkartinėmis piniginėmis išmokomis metų pabaigoje, tai yra 2022 metai, 2023 metais, t. y., net už 2023 metus, už kuriuos pareiškėjos veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ji buvo paskatinta.

18.11. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad motyvuotame pasiūlyme pateikiami prieštaringi pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimai dėl kompetencijos bei turimų profesinių žinių.

18.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas įvykdė Veiklos vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus, sudarydamas galimybę vertintam valstybės tarnautojui susipažinti su motyvuoto pasiūlymo forma VATIS per 2 darbo dienas nuo išnykusių negalėjimo susipažinti priežasčių ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Vadovaujantis Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 20 punktu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuoto pasiūlymo forma pateikiama tik po to kai su ja susipažįsta valstybės tarnautojas. Pareiškėja su motyvuoto pasiūlymo forma susipažino tik tada, kai jau buvo priimtas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas atleisti ją iš užimamų pareigų.

18.13. Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 38–45 punktai patenka į IV skyrių, kuris reglamentuoja įstaigos vadovo, valstybės tarnautojo ar darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos neeilinio vertinimo atlikimo tvarką, tuo tarpu, Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 46 punktas patenka į V skyrių, reglamentuojantį įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo, darbuotojo kreipimąsi dėl tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimo, tai yra apskundimo tvarką. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos ir biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo V skyrius taikomas visoms valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo rūšims: kasmetiniam, neeiliniam bei pakartotiniam.

18.14. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pareiškėja į bylą pateikė pažymą iš viešosios įstaigos „Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras“, kurioje nurodyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 18 d. dėl galimai patirto streso darbe (pakilo arterinis kraujo spaudimas, svaigo galva) buvo nukreipta 5 dienoms į stacionarą, o toliau gydyta ambulatoriškai, išduotas nedarbingumas nuo 2024 m. balandžio 18 iki 2024 m. gegužės 8 d.

18.15. Atsakovas vienoje byloje (Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-2274-952/2024) teigia, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjai neskyrė, nes suėjo naikinamasis 6 mėnesių terminas ir pareiškėjai skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos jokių teisinių pasekmių nesukelia, jau kitoje byloje (Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-1967-631/2025) dėl tos pačios tarnybinės nuobaudos teigia, kad tarnybinė nuobauda yra paskirta ir ji turi tam tikrų teisnių pasekmių.

18.16. Atsakovo veiksmai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo / neskyrimo pareiškėjai sukėlė neigiamų išgyvenimų, ją sumenkino ir pažemino kaip žmogų bei sukėlė nepatogumų. Tokius atsakovo veiksmus pareiškėja vertina kaip kerštą už tai, kad ji gina savo teises. Pareiškėjai nesutikus su tarnybinės veiklos vertinimu prieš ją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, po atleidimo paskirta tarnybinė nuobauda.

18.17. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai išnagrinėjo administracinės bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

20. Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėja, ruošdamasi pakartotiniam pokalbiui su tiesiogine vadove, galėjo pasižiūrėti jai dokumentų valdymo sistemoje skirtas užduotis ir pasiruošti paaiškinimui dėl jų.

20.2. Pakartotiniame tiesioginio vadovo motyvuotame pasiūlyme aprašant pirmąją neįvykdytą užduotį, komentarai didžiąja dalimi, tik galbūt kiek plačiau pasisakant, buvo perrašyti tie patys, kurie buvo nurodyti pradinio vertinimo metu tiesioginio vadovo motyvuoto pasiūlymo III skyriuje, o, šie pareiškėjos trūkumai detaliai buvo aptarti Komisijos posėdžio metu.

20.3. Klausimai apie įvaikinimo procedūras kilo (pareiškėjos įvardijami kaip egzaminavimas), kai pakartotinio vertinimo metu buvo kalbama su pareiškėja apie jos tarnybinės veiklos vertinimą ir buvo nustatyta, kad pareiškėja visiškai nesiorientavo, kalbant apie įvaikinimo procedūra.

20.4. Pareiškėjos teiginiai, kad ji neturėjo galimybės nesutikti su tiesioginės vadovės pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, kad tiesioginė vadovė pakartotinio vertinimo metu tik egzaminavo ir net neaptarė praėjusių metų (2023 m.) rezultatų yra visiškai nepagrįsti ir paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų.

20.5. Nuo 2023 m. sausio mėn. iki vasario mėn., pareiškėjos tiesiogine vadove buvo kita Tarnybos tarnautoja, o, šiai išėjus iš darbo, nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. birželio, kol buvo paskirta N. B., pareiškėjos tiesiogine vadove buvo Skyriaus vedėja L. B.. Komisija nustatė, kad yra daug prieštaravimų taip pareiškėjos, Skyriaus vedėjos ir tiesioginės vadovės parodymų, Komisijai trūko duomenų šiems prieštaravimams pašalinti, todėl Komisija pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjos 2023 m. tarnybinės veiklos vertinimą. Tam, kad pakartotinis vertinimas būtų išsamus, tinkamai įvertinta visa 2023 m. pareiškėjos tarnybinė veikla, t. y. ir tas laikotarpis, kai N. B. dar nedirbo su pareiškėja, pakartotiniame vertinime dalyvavo Skyriaus vedėja L. B..

20.6. Teisės aktai, atliekant pakartotinį vertinimą, tiesioginiam vadovui nenumato pareigos ar apribojimų tarnybinės veiklos rezultatus, valstybės tarnautojo gebėjimus, kvalifikaciją įvertinti taip pat ar galėti kažką pildyti ar keisti.

20.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, tačiau vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kuriais remiantis padalytos atitinkamos išvados. Motyvuotame siūlyme pareiškėjos tiesioginė vadovė neturėjo įvardinti visų užduočių numerių, o teismui ir buvo pateiktos visos pareiškėjai formuotos užduotys (ne tik numeriai, bet ir pačios užduotys) dėl kurių bylą nagrinėjant teisme pareiškėja ir turėjo galimybę pasisakyti. Skyriaus vedėja L. B. teismo posėdyje nurodė, kad, atliekant pakartotinį pareiškėjos vertinimą, jai buvo nurodyti ne užduočių numeriai, o minimos pačios užduotys.

20.8. Aplinkybė, kad 2021 m. pareiškėja dalyvavo 8 kvalifikacijos kėlimo kursuose, 2022 m. – 12, o 2023 m. vos vienuose patvirtina atsakovo poziciją, jog 2023 m. pareiškėja prarado norą mokytis ir kažką išmokti.

20.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja turėjo laiko susipažinti su šio (pakartotinio vertinimo) motyvuota pasiūlymo forma, nes jos atleidimo data buvo perkelta, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju toks Tarnybos veiksmas, kai 2024 m. gegužės 9 d. įsakymas buvo priimtas, o vėliau 2024 m. gegužės 13 d. pakeistas Įsakymu, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris gali būti pakankamas pripažinti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą netinkamu, o Įsakymą neteisėtu. Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 46 punkto taikymas po pakartotinio vertinimo nėra numatytas.

20.10. Pareiškėja neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat žalos atsiradimo fakto, todėl neįgyjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų (po valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, kai valstybės tarnautojo veikla neatitinka lūkesčių), pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl išvestinių pareiškėjos reikalavimų grąžinti pareiškėją į pareigas, priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas įrodė, jog faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jos gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, taip pat nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, netenkino pareiškėjos prašymo atlyginti neturtinę žalą ir pareiškėjos skundą atmetė.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad su pakartotiniu vertinimu buvo supažindinta tik 2024 m. gegužės 14 d., po to, kai jai buvo įteiktas atleidimo iš pareigų įsakymas, pats pakartotinis vertinimas vyko egzaminavimo būdu, pareiškėja net neturėjo galimybės pasiaiškinti ir apsiginti dėl tariamai neįvykdytų užduočių, pirmosios instancijos teismas nevertino ar tiesioginiam vadovui atliekant pakartotinį pareiškėjos 2023 metų tarnybinės veiklos vertinimą buvo laikytasi teisės aktų nuostatų, o pats vertinimas atliktas nešališkai ir objektyviai, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Komisijos pateiktoms išvadoms, motyvuotoje išvadoje pateikiami prieštaringi tiesioginio vadovo vertinimai dėl kompetencijos bei turimų profesinių žinių.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija nustatė, kad Įsakymu, vadovaujantis VTĮ 18 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 10 dalies 3 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, pareiškėja buvo atleista iš Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, dėl to, kad jos metinė tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių.

26. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja VTĮ 18 straipsnis, kuriame nurodyta, kad vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir laikinųjų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla. Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius; 2) atitinkanti lūkesčius; 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius; 4) neatitinkanti lūkesčių.

27. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1) valstybės tarnautojui, atsižvelgiant į valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas mažesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas, arba 2) karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, arba 3) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų, arba 4) gali būti sudaromas ne trumpesnės negu 2 mėnesių ir ne ilgesnės negu 6 mėnesių trukmės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo planas. Jei pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos gerinimo plano terminui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų (VTĮ 18 str. 10 d.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvadų (siūlymo) įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2532-415/2024), tačiau teismas, spręsdamas dėl įsakymo pagrįstumo, privalo įvertinti ar tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas yra pagrįstas faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

29. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus.

30. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1055-492/2023 ir kt.).

31. Atsakydama į pareiškėjos argumentus, kad pakartotinis vertinimas vyko egzaminavimo būdu ir pareiškėjos tiesioginės vadovės motyvuotas siūlymas buvo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nurodo, kad iš pakartotinio pareiškėjos vertinimo dokumentų matyti, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė išsamiai, aiškiai ir motyvuotai aprašė pareiškėjos veiklos trūkumus, išdėstė konkrečias aplinkybes, kurios nulėmė būtent tokį pareiškėjos įvertinimą, byloje pateiktas užduočių sąrašas, kurių pareiškėja tinkamai neįvykdė. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdyje Skyriaus vedėja L. B. patvirtino, kad pakartotinio pokalbio metu su pareiškėja buvo aptartos užduotys ir buvo atliktas išsamus užduočių vertinimas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 9 punktą pokalbyje dalyvauja vertinamas valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas, taip pat gali dalyvauti Viešojo valdymo agentūros atstovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vertinimo pokalbyje dalyvavo pareiškėja, jos tiesioginė vadovė N. B. ir Skyriaus vedėja L. B., kuri buvo pareiškėjos tiesioginė vadovė nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. birželio, todėl pareiškėjos argumentai, jog L. B. dalyvavimas pakartotiniame veiklos vertinime buvo neteisėtas, yra nepagrįsti, priešingai, siekiant visapusiškai įvertinti pareiškėjos veiklą 2023 m. L. B., kuri vertinamuoju laikotarpiu taip pat buvo pareiškėjos tiesioginė vadovė, dalyvavimas pokalbyje buvo pateisinamas. Kartu pažymėtina, jog L. B. dalyvavimas bei jos parodymai leidžia laikyti nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog pakartotinis vertinimas buvo subjektyvus ir šališkas dėl asmeninio neigiamo N. B. nusistatymo prieš pareiškėją.

33. Pareiškėja apeliaciniame skunde dar kartą akcentuoja, kad ji tinkamai nebuvo supažindinta su tiesioginės vadovės motyvuotu pasiūlymu ir jį gavo tik po to, kai susipažino su 2024 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. K-583 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“. Pagal Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 20 punktą su tiesioginio vadovo užpildyta Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo forma ar Motyvuoto pasiūlymo forma atitinkamai įstaigos vadovas ar valstybės tarnautojas arba darbuotojas susipažįsta VATIS per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formos arba Motyvuoto pasiūlymo formos užpildymo dienos. Jei Veiklos vertinimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodytu atveju įstaigos vadovo ar valstybės tarnautojo arba darbuotojo tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimas atliekamas raštu, atitinkamai įstaigos vadovas ar valstybės tarnautojas arba darbuotojas su tiesioginio vadovo užpildyta Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo forma arba Motyvuoto pasiūlymo forma supažindinamas pasirašytinai per 2 darbo dienas nuo Motyvuoto pasiūlymo dėl įstaigos vadovo vertinimo formos ar Motyvuoto pasiūlymo formos užpildymo dienos.

34. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnybos direktorės veiksmas, kai 2024 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. K-583 „Dėl L. D. atleidimo iš pareigų“ buvo priimtas, o vėliau 2024 m. gegužės 13 d. pakeistas Įsakymu, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kad būtų pakankamas pripažinti pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą netinkamu, o skundžiamą Įsakymą neteisėtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad buvo pakeista pareiškėjos atleidimo data ir pareiškėjai buvo suteiktas laikas susipažinti su tiesioginės vadovės motyvuotu pasiūlymu, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis. Nors pareiškėja teigia, kad buvo apribota jos teisė teikti paaiškinimus dėl motyvuoto siūlymo, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atlikus pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, Vertinimo veiklos tvarkos aprašas nebenumato galimybės valstybės tarnautojui teikti rašytinį kreipimąsi, prašant vėl pakartotinai įvertinti tarnybinės veiklos arba veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjos atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jos gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjos tarnybinės veiklos neigiamą vertinimą – jos gebėjimų ir kvalifikacijos trūkumai. Juos, remiantis VTĮ ir Apraše įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kompetenciją nustatė pareiškėjos tiesioginė vadovė.

36. Pripažinęs pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą pagrįstu faktinėmis aplinkybėmis bei teisėtu procedūrine prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Įsakymą ir netenkino pareiškėjos išvestinių reikalavimų, susijusių su atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pasekmių šalinimu.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neturtinę žalą, nurodo, kad, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (pripažinus tiek vertinimo procedūrą, tiek Įsakymą teisėtu), nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.), todėl šis pareiškėjos reikalavimas pagrįstai atmestas.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, priėjo prie išvados, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų.

39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

40. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, atsakovas turėtų teisę į atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

41. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl galimybės viešojo administravimo subjektams gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1679/2012, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-968/2021 ir kt.)

42. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas kilęs iš valstybės tarnybos teisinių santykių, nebuvo itin sudėtingas ar naujas, todėl Tarnyba turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Atsakovui neįrodžius, jog jo poreikis naudotis advokatų teisine pagalba atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimui buvo būtinas, t. y. kad išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra objektyvios ir pagrįstos, prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė