cd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-279-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17337-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Tomo Romeikos, Jurgitos SujetienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Rasos UrbanaviÄiÅ«tÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVitarentaâ apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. lapkriÄio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âCompensa Viena Insurance Groupâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei âVitarentaâ, A.
Legislator headnote
AI generatedcd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48 · Kauno apygardos teismas: suteiktÄ teisÄ naudoti transporto priemonÄ nebuvo. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnÄ rÅ«pestingumo pareigÄ ir privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų saugomas tinkamai. Teismas konstatavo, jog atsakovÄ UAB âVitarentaâ tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo transporto priemonÄs naudojimo tvarkos, nepakankamai rÅ«pinosi Å¡io didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, kad ji nebÅ«tų naudojama po darbo, asmeniniais darbuotojų tikslais ar kt. Byloje nebuvo įrodymų, kad transporto priemonÄs atsakovÄ UAB âVitarentaâ neteko prieÅ¡ savo valiÄ dÄl neteisÄtų A.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-279-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17337-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Tomo Romeikos, Jurgitos SujetienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Rasos UrbanaviÄiÅ«tÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âVitarentaâ apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. lapkriÄio 17 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs draudimo bendrovÄs âCompensa Viena Insurance Groupâ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei âVitarentaâ, A.
B. (A. B.) ir treÄiajam asmeniui, nepareiÅ¡kianÄiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. P. (M. P.) dÄl žalos atlyginimo regreso tvarka. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2 289,44 Eur iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
2. NurodÄ, kad 2019 m. lapkriÄio 8 d. apie 23.08 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dÄl atsakovo A. B., vairavusio atsakovei UAB âVitarentaâ priklausanÄiÄ transporto priemonÄ Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir transporto priemonÄ), kaltÄs įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonÄ Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. B. neturÄjo teisÄs vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonÄ ir buvo neblaivus (nustatytas 1,44 promilių girtumas).
Transporto priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ buvo apdrausta Ä®prastiniu transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, todÄl ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti dÄl Å¡io įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 2 289,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nukentÄjusiam asmeniui. Kadangi atsakingas už žalos padarymÄ asmuo A. B. neturÄjo teisÄs vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonÄ ir jis vairavo transporto priemonÄ neblaivus, tai žalÄ atlyginusi ieÅ¡kovÄ turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti jai iÅ¡mokÄtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.
AtsakovÄ UAB âVitarentaâ perdavÄ jai priklausanÄiÄ transporto priemonÄ atsakovui A. B. neįsitikinusi, kad Å¡is asmuo turi teisÄ vairuoti transporto priemonÄ, ir neužtikrino, jog transporto priemonÄs nevairuotų neblaivus asmuo, todÄl atsakovÄ UAB âVitarentaâ taip pat atsakinga už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ ir atsako solidariai su atsakovu A. B..
3. AtsakovÄ UAB âVitarentaâ su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad eismo įvykyje dalyvavusios jai priklausanÄios transporto priemonÄs jokia forma neleido ir nesuteikÄ naudotis ar valdyti atsakovui A. B., todÄl neturÄjo poreikio analizuoti ar atsakovas A. B. turi teisÄ vairuoti transporto priemonÄ, ar ne, neturÄjo pagrindo užtikrinti, kad atsakovas A. B. nevaldytų jos neblaivus. Eismo įvykyje dalyvavusio transporto priemonÄs naudojimo ir valdymo teisÄ patikÄjo kitam darbuotojui â treÄiajam asmeniui M. P., todÄl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.270 straipsnio nuostatos atsakovei UAB âVitarentaâ negali bÅ«ti taikomos. IeÅ¡kovÄs regreso reikalavimai pagrįsti tik atsakovo A. B. atžvilgiu.
4. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ.
5. TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. P. palaikÄ atsakovÄs UAB âVitarentaâ pozicijÄ . NurodÄ, kad jis turÄjo atsakovÄs UAB âVitarentaâ transporto priemonÄs raktelius ir ta transporto priemone vežiojo kitus darbuotojus į objektus. Atsakovas A. B. po darbo vÄlai vakare papraÅ¡Ä nuvežti jį į vaistinÄ, nes blogai jautÄsi. Kadangi pats M. P. buvo iÅ¡gÄrÄs, tai transporto priemonÄs raktelius davÄ atsakovui A. B., pats važiavo kartu.
Kad atsakovas A. B. neturi vairavimo teisių ir yra neblaivus nežinojo â teisių netikrino, o vizualiai girtumo nesimatÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 6. Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. lapkriÄio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. PriteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir UAB âVitarentaâ ieÅ¡kovei 2 289,44 Eur iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2020 m. lapkriÄio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
7. Teismas nustatÄ, kad eismo įvykio metu transporto priemonÄs savininkÄ buvo atsakovÄ UAB âVitarentaâ, eismo įvykį sukÄlÄ Å¡iÄ transporto priemonÄ vairavÄs UAB âVitarentaâ darbuotojas â atsakovas A. B., kuris buvo neblaivus ir neturÄjo teisÄs vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonÄs. AtsakovÄ transporto priemonÄ apdraudÄ ieÅ¡kovÄs draudimo bendrovÄje transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimu, todÄl draudikÄ (ieÅ¡kovÄ) nukentÄjusiam asmeniui privalÄjo atlyginti žalÄ . Byloje nekilo ginÄo dÄl padarytos žalos ir iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo.
8. Teismas nustatÄ, kad eismo įvykis įvyko dÄl atsakovo A. B. neteisÄtų veiksmų â Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dÄl tų veiksmų atsirado žala, todÄl sprendÄ, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (neteisÄti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos). Atsakovo, kuris vairavo transporto priemonÄ neblaivus ir neturÄdamas teisÄs vairuoti transporto priemonÄ, padarytÄ Å¾alÄ atlygino ieÅ¡kovÄ. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovÄs reikalavimas atsakovo A. B. atžvilgiu dÄl iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo regreso tvarka yra pagrįstas, įrodytas, todÄl jį tenkino.
9. SprÄsdamas atsakovÄs UAB âVitarentaâ civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ , teismas nustatÄ, kad byloje nebuvo raÅ¡ytinių įrodymų kokia tvarka ir sÄ lygomis bei kam konkreÄiai buvo patikÄta ir leista naudoti transporto priemonÄ, kaip Å¡i transporto priemonÄ turÄjo bÅ«ti naudojama, laikoma bei saugoma ne darbo metu. Pagal darbo sutartis A. B. ir M. P. turÄjo analogiÅ¡kÄ teisÄ vairuoti tarnybinÄ arba savo transporto priemonÄ darbo reikalais, o įrodymų apie iÅ¡skirtinÄ treÄiojo asmens M.
P. suteiktÄ teisÄ naudoti transporto priemonÄ nebuvo. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnÄ rÅ«pestingumo pareigÄ ir privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų saugomas tinkamai. Teismas konstatavo, jog atsakovÄ UAB âVitarentaâ tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo transporto priemonÄs naudojimo tvarkos, nepakankamai rÅ«pinosi Å¡io didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, kad ji nebÅ«tų naudojama po darbo, asmeniniais darbuotojų tikslais ar kt. Byloje nebuvo įrodymų, kad transporto priemonÄs atsakovÄ UAB âVitarentaâ neteko prieÅ¡ savo valiÄ dÄl neteisÄtų A.
B. veiksmų â transporto priemonÄs pagrobimo ar pan., nustatytų teismo nuosprendžiu, arba duomenų apie ikiteisminį tyrimÄ dÄl transporto priemonÄs neteisÄto užvaldymo ar kt. Tai, kad transporto priemonÄ iÅ¡ treÄiojo asmens M. P. galÄjo netrukdomai pasiimti kitas UAB âVitarentaâ darbuotojas â atsakovas A. B., nesudarÄ pagrindo konstatuoti, jog galimybÄ valdyti transporto priemonÄ UAB âVitarentaâ prarado tik dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų. PadarÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB âVitarentaâ prarado transporto priemonÄs valdymo kontrolÄ ir dÄl savo kaltÄs, o jos atsakomybÄ paÅ¡alinanÄių sÄ lygų nebuvo.
Duomenų ir įrodymų dÄl nenugalimos jÄgos, nukentÄjusio automobilio savininko ar vairuotojo tyÄios atsakovÄ UAB âVitarentaâ nenurodÄ ir neįrodinÄjo, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatÄ. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl 2 289,44 Eur iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai laikÄ pagrįstu ir tenkino.
10. NustatÄ, kad skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesines palÅ«kanas). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei priteisÄ iÅ¡ atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas (procesinÄs palÅ«kanos) už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2020 m. lapkriÄio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.
Apeliaciniu skundu atsakovÄ UAB âVitarentaâ praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovÄs UAB âVitarentaâ atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. AtsakovÄ neginÄija teismo iÅ¡vados dÄl atsakovo A. B. atžvilgiu taikytinos civilinÄs atsakomybÄs, taÄiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dÄl atsakovÄs UAB âVitarentaâ atsakomybÄs. AtsakovÄ prarado galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį dÄl neteisÄtų atsakovo A.
B. veiksmų, kai Å¡is savavaliÅ¡kai, po darbo laiko, ne darbo funkcijoms atlikti pasiÄmÄ transporto priemonÄ. ŽalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti tik neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldÄs asmuo â atsakovas A. B.. TreÄiasis asmuo M. P. nubaustas administracine tvarka už transporto priemonÄs perdavimÄ neblaiviam asmeniui. Tokiu bÅ«du administracinÄje teisenoje pripažinta ir konstatuota, jog valdymo teisÄ ir transporto priemonÄs kontrolÄ priklausÄ M. P.. TreÄiajam asmeniui taikyta administracinÄ atsakomybÄ paneigia teismo iÅ¡vadas, kad nÄra raÅ¡ytinių įrodymų, jog atsakovÄ transporto priemonÄs valdymÄ prarado dÄl neteisÄtų veiksmų ar neteisÄto užvaldymo.
AtsakovÄ A. B. teisÄs naudoti ir valdyti transporto priemonÄs jokia forma nesuteikÄ nei darbo reikalais, nei asmeniniais tikslais. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. transporto priemonÄ valdÄ be atsakovÄs leidimo ar sutikimo. Veika padaryta, nevykdant darbo funkcijų, todÄl atsakovÄ niekaip negalÄjo padaryti įtakos A. B. neteisÄtam veikimui. Tai savaime eliminuoja atsakovÄs atsakomybÄs prielaidas dÄl žalos. Teismas nenurodÄ, kokius papildomus atsargumo veiksmus turÄjo atlikti atsakovÄ, davusi nurodymus M.
P. vykti tik darbo reikalais ir tik Å¡iam tikslui naudoti transporto priemonÄ. Tiek M. P., tiek A. B. veikÄ vienasmeniÅ¡kai ir neteisÄtai. Reikalavimai rÅ«pestingumui ir atidumui turi atitikti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. IÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo neracionalu reikalauti visiÅ¡ko saugumo, darbuotojui patikÄtos transporto priemonÄs valdymo kontrolÄs. 11.2. Teismo iÅ¡vadas, kad byloje nÄra raÅ¡ytinių įrodymų, kokia tvarka ir sÄ lygomis bei kam buvo patikÄta transporto priemonÄ, kaip ji turÄjo bÅ«ti naudojama, laikoma bei saugoma ne darbo metu, paneigia treÄiojo asmens M.
P. parodymai byloje. Jis patvirtino, jog autoįvykį sukÄlusi transporto priemonÄ buvo patikÄta iÅ¡imtinai jam. Galiojantys teisÄs aktai neapibrÄžia, kad materialines vertybes patikint darbuotojui turi bÅ«ti papildomai fiksuojama ar jam patikima iÅ¡imtine teise ar ne. AtsakovÄ yra privatus Å«kio subjektas ir tarp Å¡alių vyrauja pasitikÄjimo santykiai. Liudijimų teisingumas kitais bylos duomenimis nebuvo paneigtas. 11.3. Teismas pateikia viena kitai prieÅ¡taraujanÄias iÅ¡vadas, t. y. pripažįsta, jog transporto priemonÄ buvo neteisÄtai užvaldyta, taÄiau vertina, kad dÄl tokio užvaldymo yra atsakovÄs kaltÄ.
NustaÄius neteisÄto užvaldymo faktÄ , atsakovÄs kaltÄ negali bÅ«ti konstatuota, kadangi ji prie neteisÄto užvaldymo jokiais veiksmais neprisidÄjo, neteisÄto A. B. veikimo neskatino, jam leidimo nei žodinio, nei raÅ¡ytinio nedavÄ. AtsakovÄs kaltÄ nÄra pagrįsta.
12. IeÅ¡kovÄ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Nurodo, kad atsakovÄ nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių savo teiginius, jog A. B. neteisÄtai užvaldÄ transporto priemonÄ, t. y. byloje nÄra duomenų, kad atsakovÄ kreipÄsi į teisÄsaugos institucijas dÄl A. B. neteisÄtų veiksmų. IÅ¡ 2019 m. lapkriÄio 9 d. paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie A. B. sukeltÄ eismo įvykį atsakovei buvo žinoma kitÄ dienÄ po eismo įvykio.
AtsakovÄs teiginį, kad A. B. neteisÄtai užvaldÄ transporto priemonÄ, paneigia atsakovÄs ir A. B. pasiraÅ¡yta darbo sutartis, kurios 6.2 punktu darbuotojas, be viso kito, buvo įpareigotas ir vairuoti tarnybinÄ arba savo transporto priemonÄ. AtsakovÄ, bÅ«dama transporto priemonÄs valdytoja, turÄjo pareigÄ užtikrinti, kad jai priklausanÄia transporto priemone naudotųsi tik tam teisÄ turintys asmenys, taÄiau to neužtikrino. Taip pat atsakovÄ nesiÄmÄ pakankamų priemonių, kad darbuotojai transporto priemonÄ naudotų tik darbo metu ir darbo tikslais.
AtsakovÄs darbuotojai ne darbo metu netrukdomi pasiÄmÄ atsakovei priklausantį didesnio pavojaus Å¡altinį, taigi atsakovÄ netinkamai kontroliavo transporto priemonÄs naudojimÄ ir nepakankamai rÅ«pinosi jo apsauga. Atsižvelgiant į tai, dÄl valdymo netekimo yra ir valdytojo â atsakovÄs, kaltÄs. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). TeisÄjų kolegija nagrinÄjamu atveju absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ, taip pat nenustatÄ ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkriÄio 8 d. apie 23.08 val. Vilniaus mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu dÄl atsakovo A. B., vairavusio atsakovei UAB âVitarentaâ (apeliantei) priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, kaltÄs buvo padaryta žala. ApeliantÄ eismo įvykyje dalyvavusiÄ transporto priemonÄ buvo apdraudusi ieÅ¡kovÄs draudimo bendrovÄje transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu, todÄl ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti dÄl Å¡io įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ .
IeÅ¡kovÄ nukentÄjusiam asmeniui iÅ¡mokÄjo 2 289,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taip pat nustatyta, kad eismo įvykį sukÄlÄs atsakovas A. B. pagal 2019 m. spalio 9 d. darbo sutartį dirbo apeliantÄs įmonÄje, Äjo mÅ«rininko pareigas. A. B. transporto priemonÄ vairavo ne darbo metu, įvykio metu buvo neblaivus ir neturÄjo teisÄs vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonÄ. Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas atsakovų A. B. ir UAB âVitarentaâ atžvilgiu, tenkino ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį ir priteisÄ solidariai iÅ¡ atsakovų 2 289,44 Eur iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad dÄl galimybÄs valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį, kuriuo padaryta žala, praradimo yra ir Å¡io Å¡altinio valdytojos apeliantÄs kaltÄs, todÄl apeliantÄ negali bÅ«ti atleista nuo atsakomybÄs ir ji atsako už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ solidariai su transporto priemonÄ valdžiusiu A. B.. Apeliaciniame skunde apeliantÄ neginÄija ieÅ¡kovÄs teisÄs regreso tvarka reikalauti sumokÄtos už padarytÄ Å¾alÄ sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, taip pat pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dÄl atsakovo A.
B. atžvilgiu taikytinos civilinÄs atsakomybÄs. TaÄiau apeliantÄ nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dÄl taikytinos civilinÄs atsakomybÄs jos atžvilgiu.
15. Taigi, apeliacijos objektas â patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ dÄl atsakovÄs â transporto priemonÄs, kuriÄ vairuojant eismo įvykio metu buvo padaryta žala, savininkÄs â solidarios atsakomybÄs su eismo įvykio kaltininku, vairavusiu transporto priemonÄ.
16. PažymÄtina, jog, pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nÄra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai â skundžiamo teismo sprendimo kontrolÄs forma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. lapkriÄio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-607/2007). TodÄl teisÄjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginÄo Å¡alys įrodÄ tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). DÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinÄs atsakomybÄs 17. GinÄo atveju keliamas klausimas dÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atžvilgiu taikytos solidarios atsakomybÄs už žalÄ , padarytÄ jam priklausanÄiu didesnio pavojaus Å¡altiniu, (ne)taikymo.
18. CivilinÄje teisÄje didesnio pavojaus Å¡altinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymÄta, kad dÄl tam tikro objekto ar veiklos, kaip kelianÄių didesnį pavojų aplinkiniams, pobÅ«džio sprendžiama pagal Å¡iuos kriterijus:
1) itin didelÄ Å¾alos atsiradimo rizikÄ ;
2) negalÄjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2012). PažymÄtina, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai â civilinÄs atsakomybÄs taikymas.
Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dÄl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dÄl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, kelianÄia didesnÄ grÄsmÄ, privalo elgtis ypaÄ rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisÄs aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylanÄių reikalavimų, inter alia rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.
Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turÄtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. CivilinÄ atsakomybÄ už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja CK 6.270 straipsnis. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas neatsako už padarytÄ Å¾alÄ , jeigu įrodo, kad galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dÄl neteisÄtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalÄ atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisÄtai užvaldÄs didesnio pavojaus Å¡altinį.
TaÄiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dÄl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltÄs, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybÄs, o atsako solidariai su neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusiu asmeniu. AtlyginÄs žalÄ , didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas įgyja regreso teisÄ reikalauti sumokÄtų sumų iÅ¡ neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.
19. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus Å¡altiniu dÄl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužÄs 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.).
20. Tuo paÄiu atkreiptinas dÄmesys, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdÄ didesnio pavojaus Å¡altinį savo asmeniniais (ne darbo) tikslais, taÄiau dÄl galimybÄs užvaldyti didesnio pavojaus Å¡altinį yra ir darbdavio kaltÄs, darbdavys su darbuotoju atsako solidariai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2008).
21. Civiliniame procese abi Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ sudaranÄius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ä®statymas nÄra įtvirtinÄs sÄ lygų, kurioms esant tam tikri faktai gali bÅ«ti nustatyti bei kurios sÄ lygos daro tokio fakto nustatymÄ neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinÄjimo priemonÄmis Å¡alis pasieks tikslÄ â teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrÄžÄs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybÄs principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertÄ ir kad nÄ vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. lapkriÄio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkriÄio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
22. NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄs praÅ¡oma priteisti žala padaryta apeliantei priklausanÄiu didesnio pavojaus Å¡altiniu â transporto priemone, kuriÄ vairavo apeliantÄs darbuotojas atsakovas A. B., taÄiau ne darbo metu ir, kaip įrodinÄja apeliantÄ, be darbdavio leidimo (sutikimo). ApeliantÄ nesutinka atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , teigdama, kad ji atsakovui A. B. teisÄs naudoti ir valdyti transporto priemonÄ jokia forma nesuteikÄ nei darbo reikalais, nei asmeniniais tikslais.
DÄl nurodytų priežasÄių, apeliantÄs nuomone, žalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti tik neteisÄtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldÄs atsakovas A. B.. ApeliantÄ transporto priemonÄ, kuria buvo padarytas eismo įvykis, buvo patikÄjusi kitam įmonÄs darbuotojui â treÄiajam asmeniui M. P.. Pastarajam asmeniui buvo taikyta administracinÄ atsakomybÄ už perdavimÄ vairuoti transporto priemonÄ neblaiviam asmeniui. Tai, apeliantÄs vertinimu, įrodo, kad ji transporto priemonÄs valdymÄ prarado dÄl neteisÄtų veiksmų (neteisÄto užvaldymo).
TeisÄjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.
23. Kaip minÄta nutarties 18 punkte, galimybÄ netaikyti civilinÄs atsakomybÄs didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybÄ valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dÄl kitų asmenų neteisÄtų veiksmų ir dÄl valdymo praradimo nÄra jo kaltÄs. Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas atsako tik neteisÄtai transporto priemonÄ užvaldÄs asmuo.
Teismų praktikoje neteisÄtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-429/2012, 2013 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-555/2013). PažymÄtina, kad turtas, taip pat ir transporto priemonÄ, gali bÅ«ti užvaldytas kito asmens atvirai ar slapta, jis gali bÅ«ti iÅ¡ teisÄto valdymo neteisÄtai iÅ¡gautas panaudojant fizinÄ jÄgÄ , prievartÄ , apgaulÄ, taip pat teisines priemones, pavyzdžiui, sutartis.
24. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ neįrodÄ aplinkybÄs, jog dÄl transporto priemonÄs valdymo praradimo nÄra ir jos paÄios kaltÄs.
25. ApeliantÄ nurodo, kad atsakovas A. B. transporto priemonÄ valdÄ be jos leidimo (sutikimo). AtsakovÄ transporto priemonÄ buvo patikÄjusi kitam įmonÄs darbuotojui â treÄiajam asmeniui M. P.. Teismo posÄdžio metu apeliantÄs atstovas nurodÄ, kad įmonÄ automobilį M. P. perdavÄ Å¡alių tarpusavio susitarimo pagrindais; tai patvirtinanÄio dokumento pateikti negali, nes posÄdyje turÄjÄs dalyvauti įmonÄs atstovas į posÄdį neatvyko; raÅ¡ytiniai dokumentai yra, bet jų neturi; apeliantÄ nesuteikÄ M.
P. įgaliojimo (leidimo) perduoti automobilį tretiesiems asmenims (2021 m. spalio 28 d. teismo posÄdžio garso įraÅ¡as: 22:20 min.; 26:29â28:25 min.). ApeliantÄ pirmosios instancijos teismui taip ir nepateikÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinanÄių transporto priemonÄs perdavimÄ konkreÄiam asmeniui, taip pat duomenų, kaip ir kur Å¡i transporto priemonÄ turÄjo bÅ«ti naudojama, laikoma, saugoma (įsakymo, materialinÄs atsakomybÄs sutarties, transporto priemonÄs priÄmimoâperdavimo akto ar pan.).
Tokių raÅ¡ytinių įrodymų apeliantÄ nepateikÄ ir apeliaciniame procese (CPK 178 straipsnis). PažymÄtina, kad apeliantÄ apskritai neįrodinÄjo, jog ÄmÄsi kažkokių aktyvių veiksmų, siekdama realiai apsaugoti transporto priemonÄ kaip didesnio pavojaus Å¡altinį, tik deklaratyviai procesiniuose dokumentuose nurodÄ, kad Å¡iÄ pareigÄ vykdÄ.
26. Be to, kaip minÄta nutarties 18 punkte, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnÄ nei įprasta rÅ«pestingumo pareigÄ ir jis privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų tinkamai saugomas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tuo atveju, jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rÅ«pestingai, kad neprarastų galimybÄs valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimo, kartu ir dÄl žalos atsiradimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).
27. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliantÄs žodiniai nurodymai (jeigu tokie ir buvo) nelaikytini pakankama priemone, užtikrinti didesnio pavojaus Å¡altinio apsaugÄ , kad jo neužvaldytų kiti asmenys. ApeliantÄ kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja turÄjo pareigÄ rÅ«pintis ir maksimaliai užtikrinti (duoti aiÅ¡kius raÅ¡ytinius nurodymus) dÄl transporto priemonÄs naudojimo, saugojimo ne tik darbo, bet ir ne darbo metu, taÄiau to nepadarÄ. Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta aplinkybÄ, kad atsakovas A. B. netrukdomai pasiÄmÄ ir naudojo apeliantei priklausanÄiÄ transporto priemonÄ ne darbo metu, leidžia abejoti, ar apeliantÄ apskirtai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarkÄ ir (ar) iÅ¡ esmÄs pakankamai rÅ«pinosi didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga.
28. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksÄiau nurodyta, sprendžia, kad pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantÄ, t. y. didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, prarado transporto priemonÄs valdymo kontrolÄ ir dÄl savo kaltÄs. 29. ApeliantÄ nepagrįstai transporto priemonÄs valdymo praradimÄ dÄl kito asmens neteisÄtų veiksmų įrodinÄja administracinio nusižengimo protokolu, suraÅ¡ytu treÄiajam asmeniui M. P..
30. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkriÄio 9 d. administracinio nusižengimo protokolu M. P. patrauktas administracinÄn atsakomybÄn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 422 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ dÄl perdavimo vairuoti transporto priemonÄ neblaiviam asmeniui. AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamam asmeniui administraciniu nurodymu siÅ«lyta sumokÄti 45 Eur baudÄ iki 2019 m. lapkriÄio 24 d. Protokole nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokÄjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojanÄiu, o administracinio nusižengimo protokolas iÅ¡siunÄiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigÅ«nas įgaliotas nagrinÄti administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka.
Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad M. P. baudÄ pagal administracinį nurodymÄ sumokÄjo. Kaip ir nÄra duomenų, kad administracinio nusižengimo protokolas bÅ«tų iÅ¡siųstas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigÅ«nas įgaliotas nagrinÄti administracinio nusižengimo bylÄ , ir M. P. atžvilgiu bÅ«tų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (CPK 178 straipsnis).
31. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tai, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinÄti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavÄs, kad teismo sprendimo prejudicinÄ galia reiÅ¡kia, jog įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perÄmÄjai nebegali ginÄyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
AiÅ¡kindamas nurodytas proceso teisÄs normas, kasacinis teismas yra suformulavÄs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnÄje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-540/2012).
32. TeisÄjų kolegija pažymi, kad nutarties 30 punkte minÄtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo suraÅ¡ytas protokolas, vertintos faktinÄs aplinkybÄs civilinÄs bylos kontekste neturi prejudicinÄs galios, kadangi administracinÄn atsakomybÄn traukiamo M. P. veiksmai administracinio pažeidimo byloje buvo tiriami ir vertinami administracinio proceso ir administracinių įstatymų taikymo aspektu, siekiant nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo analizuojamos ir nustatinÄjamos aplinkybÄs, susijusios su tai, kokiu pagrindu M.
P. valdÄ transporto priemonÄ, kaip transporto priemonÄ pateko į M. P. dispozicijÄ . M. P. administracinÄ bauda buvo skirta už leidimÄ (nesutrukdymÄ ) vairuoti transporto priemonÄ neblaiviam asmeniui. Taigi, ta aplinkybÄ, kad M. P. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dÄl ANK 422 straipsnio 1 dalies pažeidimo, netgi pasitvirtinus faktui, kad M. P. sumokÄjo jam paskirta baudÄ per nustatytÄ terminÄ , nepatvirtina aplinkybÄs, kad transporto priemonÄs valdymo teisÄ ir kontrolÄ priklausÄ M.
P.. Be to, minÄta aplinkybÄ, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, neįrodo ir tai, kad ji transporto priemonÄs valdymÄ prarado dÄl neteisÄtų veiksmų (neteisÄto užvaldymo). Juolab, kad atsakovÄ nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinÄs instancijos teismui nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių aplinkybÄ, kad ji kreipÄsi į policijÄ dÄl neteisÄto transporto priemonÄs užvaldymo.
33. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 29â30 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantÄ neįrodÄ, jog jai priklausanti transporto priemonÄ buvo užvaldyta neteisÄtai. TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad dÄl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo praradimo yra ir valdytojo (apeliantÄs) kaltÄs. Konstatuotina, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybÄms, kai dÄl galimybÄs valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį, kuriuo padaryta žala, praradimo yra ir Å¡io Å¡altinio valdytojo (nagrinÄjamu atveju â apeliantÄs) kaltÄs, Å¡is negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybÄs. Tokiu atveju pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį atsakovÄ UAB âVitarentaâ privalo atsakyti už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ solidariai su transporto priemonÄ vairavusiu asmeniu, t. y. atsakovu A. B..
34. PažymÄtina ir tai, kad transporto priemonÄs valdytojo atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs. AtsakomybÄ galÄtų nekilti įrodžius ir tai, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). TaÄiau Å¡ios aplinkybÄs byloje nebuvo įrodinÄjamos ir nÄra įrodytos. DÄl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminÄs teisinÄs reikÅ¡mÄs tinkamam civilinÄs bylos iÅ¡nagrinÄjimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas atskirai dÄl jų nepasisako.
Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nÄra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinÄs instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
DÄl bylos baigties ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų 36. TeisÄjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, įrodymus, tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino procesines bei materialines teisÄs normas, reguliuojanÄias didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybÄ, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priÄmÄ teisÄtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ .
ApeliantÄs apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ , todÄl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei bylinÄjimosi iÅ¡laidos turÄtos apeliacinÄs instancijos teisme nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. lapkriÄio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Tomas Romeika Jurgita SujetienÄ Rasa UrbanaviÄiÅ«tÄ