Legislator Case Law & Legislation
cd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48 AI generated

cd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48 · Kauno apygardos teismas

Case Number cd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-279-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17337-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitarenta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vitarenta“, A.

Legislator headnote

AI generated

cd2d0d39-b050-4e1a-811a-7734ccad8b48 · Kauno apygardos teismas: suteiktÄ teisę naudoti transporto priemonę nebuvo. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnę rÅ«pestingumo pareigÄ ir privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų saugomas tinkamai. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Vitarenta“ tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos, nepakankamai rÅ«pinosi Å¡io didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, kad ji nebÅ«tų naudojama po darbo, asmeniniais darbuotojų tikslais ar kt. Byloje nebuvo įrodymų, kad transporto priemonės atsakovė UAB „Vitarenta“ neteko prieÅ¡ savo valiÄ dėl neteisėtų A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-279-921/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17337-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos UrbanavičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitarenta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Viena Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vitarenta“, A.

B. (A. B.) ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. P. (M. P.) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 2 289,44 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 23.08 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. B., vairavusio atsakovei UAB „Vitarenta“ priklausančiÄ transporto priemonę Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. B. neturėjo teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę ir buvo neblaivus (nustatytas 1,44 promilių girtumas).

Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Ä®prastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti dėl Å¡io įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 2 289,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui. Kadangi atsakingas už žalos padarymÄ asmuo A. B. neturėjo teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę ir jis vairavo transporto priemonę neblaivus, tai žalÄ atlyginusi ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jai iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens.

Atsakovė UAB „Vitarenta“ perdavė jai priklausančiÄ transporto priemonę atsakovui A. B. neįsitikinusi, kad Å¡is asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ir neužtikrino, jog transporto priemonės nevairuotų neblaivus asmuo, todėl atsakovė UAB „Vitarenta“ taip pat atsakinga už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ ir atsako solidariai su atsakovu A. B..

3. Atsakovė UAB „Vitarenta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykyje dalyvavusios jai priklausančios transporto priemonės jokia forma neleido ir nesuteikė naudotis ar valdyti atsakovui A. B., todėl neturėjo poreikio analizuoti ar atsakovas A. B. turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar ne, neturėjo pagrindo užtikrinti, kad atsakovas A. B. nevaldytų jos neblaivus. Eismo įvykyje dalyvavusio transporto priemonės naudojimo ir valdymo teisę patikėjo kitam darbuotojui – trečiajam asmeniui M. P., todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio nuostatos atsakovei UAB „Vitarenta“ negali būti taikomos. Ieškovės regreso reikalavimai pagrįsti tik atsakovo A. B. atžvilgiu.

4. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, M. P. palaikė atsakovės UAB „Vitarenta“ pozicijÄ . Nurodė, kad jis turėjo atsakovės UAB „Vitarenta“ transporto priemonės raktelius ir ta transporto priemone vežiojo kitus darbuotojus į objektus. Atsakovas A. B. po darbo vėlai vakare paprašė nuvežti jį į vaistinę, nes blogai jautėsi. Kadangi pats M. P. buvo iÅ¡gėręs, tai transporto priemonės raktelius davė atsakovui A. B., pats važiavo kartu.

Kad atsakovas A. B. neturi vairavimo teisių ir yra neblaivus nežinojo – teisių netikrino, o vizualiai girtumo nesimatė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. B. ir UAB „Vitarenta“ ieÅ¡kovei 2 289,44 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

7. Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkė buvo atsakovė UAB „Vitarenta“, eismo įvykį sukėlė Å¡iÄ transporto priemonę vairavęs UAB „Vitarenta“ darbuotojas – atsakovas A. B., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonės. Atsakovė transporto priemonę apdraudė ieÅ¡kovės draudimo bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, todėl draudikė (ieÅ¡kovė) nukentėjusiam asmeniui privalėjo atlyginti žalÄ . Byloje nekilo ginčo dėl padarytos žalos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų – Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir dėl tų veiksmų atsirado žala, todėl sprendė, kad yra visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Atsakovo, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, padarytÄ Å¾alÄ atlygino ieÅ¡kovė. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovo A. B. atžvilgiu dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo regreso tvarka yra pagrįstas, įrodytas, todėl jį tenkino.

9. Spręsdamas atsakovės UAB „Vitarenta“ civilinės atsakomybės klausimÄ , teismas nustatė, kad byloje nebuvo raÅ¡ytinių įrodymų kokia tvarka ir sÄ lygomis bei kam konkrečiai buvo patikėta ir leista naudoti transporto priemonę, kaip Å¡i transporto priemonė turėjo bÅ«ti naudojama, laikoma bei saugoma ne darbo metu. Pagal darbo sutartis A. B. ir M. P. turėjo analogiÅ¡kÄ teisę vairuoti tarnybinę arba savo transporto priemonę darbo reikalais, o įrodymų apie iÅ¡skirtinę trečiojo asmens M.

P. suteiktÄ teisę naudoti transporto priemonę nebuvo. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnę rÅ«pestingumo pareigÄ ir privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų saugomas tinkamai. Teismas konstatavo, jog atsakovė UAB „Vitarenta“ tinkamai neorganizavo ir nekontroliavo transporto priemonės naudojimo tvarkos, nepakankamai rÅ«pinosi Å¡io didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga, kad ji nebÅ«tų naudojama po darbo, asmeniniais darbuotojų tikslais ar kt. Byloje nebuvo įrodymų, kad transporto priemonės atsakovė UAB „Vitarenta“ neteko prieÅ¡ savo valiÄ dėl neteisėtų A.

B. veiksmų – transporto priemonės pagrobimo ar pan., nustatytų teismo nuosprendžiu, arba duomenų apie ikiteisminį tyrimÄ dėl transporto priemonės neteisėto užvaldymo ar kt. Tai, kad transporto priemonę iÅ¡ trečiojo asmens M. P. galėjo netrukdomai pasiimti kitas UAB „Vitarenta“ darbuotojas – atsakovas A. B., nesudarė pagrindo konstatuoti, jog galimybę valdyti transporto priemonę UAB „Vitarenta“ prarado tik dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Vitarenta“ prarado transporto priemonės valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės, o jos atsakomybę paÅ¡alinančių sÄ lygų nebuvo.

Duomenų ir įrodymų dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio automobilio savininko ar vairuotojo tyčios atsakovė UAB „Vitarenta“ nenurodė ir neįrodinėjo, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2 289,44 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai laikė pagrįstu ir tenkino.

10. Nustatė, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (procesines palÅ«kanas). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas (procesinės palÅ«kanos) už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vitarenta“ praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės UAB „Vitarenta“ atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Atsakovė neginčija teismo iÅ¡vados dėl atsakovo A. B. atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės, tačiau nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl atsakovės UAB „Vitarenta“ atsakomybės. Atsakovė prarado galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį dėl neteisėtų atsakovo A.

B. veiksmų, kai Å¡is savavaliÅ¡kai, po darbo laiko, ne darbo funkcijoms atlikti pasiėmė transporto priemonę. ŽalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti tik neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldęs asmuo – atsakovas A. B.. Trečiasis asmuo M. P. nubaustas administracine tvarka už transporto priemonės perdavimÄ neblaiviam asmeniui. Tokiu bÅ«du administracinėje teisenoje pripažinta ir konstatuota, jog valdymo teisė ir transporto priemonės kontrolė priklausė M. P.. Trečiajam asmeniui taikyta administracinė atsakomybė paneigia teismo iÅ¡vadas, kad nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog atsakovė transporto priemonės valdymÄ prarado dėl neteisėtų veiksmų ar neteisėto užvaldymo.

Atsakovė A. B. teisės naudoti ir valdyti transporto priemonės jokia forma nesuteikė nei darbo reikalais, nei asmeniniais tikslais. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. B. transporto priemonę valdė be atsakovės leidimo ar sutikimo. Veika padaryta, nevykdant darbo funkcijų, todėl atsakovė niekaip negalėjo padaryti įtakos A. B. neteisėtam veikimui. Tai savaime eliminuoja atsakovės atsakomybės prielaidas dėl žalos. Teismas nenurodė, kokius papildomus atsargumo veiksmus turėjo atlikti atsakovė, davusi nurodymus M.

P. vykti tik darbo reikalais ir tik Å¡iam tikslui naudoti transporto priemonę. Tiek M. P., tiek A. B. veikė vienasmeniÅ¡kai ir neteisėtai. Reikalavimai rÅ«pestingumui ir atidumui turi atitikti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. IÅ¡ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo neracionalu reikalauti visiÅ¡ko saugumo, darbuotojui patikėtos transporto priemonės valdymo kontrolės. 11.2. Teismo iÅ¡vadas, kad byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kokia tvarka ir sÄ lygomis bei kam buvo patikėta transporto priemonė, kaip ji turėjo bÅ«ti naudojama, laikoma bei saugoma ne darbo metu, paneigia trečiojo asmens M.

P. parodymai byloje. Jis patvirtino, jog autoįvykį sukėlusi transporto priemonė buvo patikėta išimtinai jam. Galiojantys teisės aktai neapibrėžia, kad materialines vertybes patikint darbuotojui turi būti papildomai fiksuojama ar jam patikima išimtine teise ar ne. Atsakovė yra privatus ūkio subjektas ir tarp šalių vyrauja pasitikėjimo santykiai. Liudijimų teisingumas kitais bylos duomenimis nebuvo paneigtas. 11.3. Teismas pateikia viena kitai prieštaraujančias išvadas, t. y. pripažįsta, jog transporto priemonė buvo neteisėtai užvaldyta, tačiau vertina, kad dėl tokio užvaldymo yra atsakovės kaltė.

Nustačius neteisėto užvaldymo faktÄ , atsakovės kaltė negali bÅ«ti konstatuota, kadangi ji prie neteisėto užvaldymo jokiais veiksmais neprisidėjo, neteisėto A. B. veikimo neskatino, jam leidimo nei žodinio, nei raÅ¡ytinio nedavė. Atsakovės kaltė nėra pagrįsta.

12. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių savo teiginius, jog A. B. neteisėtai užvaldė transporto priemonę, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl A. B. neteisėtų veiksmų. IÅ¡ 2019 m. lapkričio 9 d. paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie A. B. sukeltÄ eismo įvykį atsakovei buvo žinoma kitÄ dienÄ po eismo įvykio.

Atsakovės teiginį, kad A. B. neteisėtai užvaldė transporto priemonę, paneigia atsakovės ir A. B. pasiraÅ¡yta darbo sutartis, kurios 6.2 punktu darbuotojas, be viso kito, buvo įpareigotas ir vairuoti tarnybinę arba savo transporto priemonę. Atsakovė, bÅ«dama transporto priemonės valdytoja, turėjo pareigÄ užtikrinti, kad jai priklausančia transporto priemone naudotųsi tik tam teisę turintys asmenys, tačiau to neužtikrino. Taip pat atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad darbuotojai transporto priemonę naudotų tik darbo metu ir darbo tikslais.

Atsakovės darbuotojai ne darbo metu netrukdomi pasiėmė atsakovei priklausantį didesnio pavojaus Å¡altinį, taigi atsakovė netinkamai kontroliavo transporto priemonės naudojimÄ ir nepakankamai rÅ«pinosi jo apsauga. Atsižvelgiant į tai, dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo – atsakovės, kaltės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 8 d. apie 23.08 val. Vilniaus mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo A. B., vairavusio atsakovei UAB „Vitarenta“ (apeliantei) priklausančiÄ transporto priemonę, kaltės buvo padaryta žala. Apeliantė eismo įvykyje dalyvavusiÄ transporto priemonę buvo apdraudusi ieÅ¡kovės draudimo bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti dėl Å¡io įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 2 289,44 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taip pat nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas A. B. pagal 2019 m. spalio 9 d. darbo sutartį dirbo apeliantės įmonėje, ėjo mÅ«rininko pareigas. A. B. transporto priemonę vairavo ne darbo metu, įvykio metu buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sÄ lygas atsakovų A. B. ir UAB „Vitarenta“ atžvilgiu, tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 2 289,44 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį, kuriuo padaryta žala, praradimo yra ir Å¡io Å¡altinio valdytojos apeliantės kaltės, todėl apeliantė negali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės ir ji atsako už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ solidariai su transporto priemonę valdžiusiu A. B.. Apeliaciniame skunde apeliantė neginčija ieÅ¡kovės teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos už padarytÄ Å¾alÄ sumos grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens, taip pat pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl atsakovo A.

B. atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl taikytinos civilinės atsakomybės jos atžvilgiu.

15. Taigi, apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovės – transporto priemonės, kuriÄ vairuojant eismo įvykio metu buvo padaryta žala, savininkės – solidarios atsakomybės su eismo įvykio kaltininku, vairavusiu transporto priemonę.

16. Pažymėtina, jog, pagal kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo civilinės atsakomybės 17. Ginčo atveju keliamas klausimas dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atžvilgiu taikytos solidarios atsakomybės už žalÄ , padarytÄ jam priklausančiu didesnio pavojaus Å¡altiniu, (ne)taikymo.

18. Civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus:

1) itin didelę žalos atsiradimo rizikÄ ;

2) negalėjimÄ jos paÅ¡alinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Pažymėtina, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

Didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo ir atsakingumo pareigÄ dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia rÅ«pintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus Å¡altinio neužvaldytų kiti asmenys.

Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turėtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ reglamentuoja CK 6.270 straipsnis. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas neatsako už padarytÄ Å¾alÄ , jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalÄ atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus Å¡altinį.

Tačiau pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, o atsako solidariai su neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusiu asmeniu. Atlyginęs žalÄ , didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas įgyja regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iÅ¡ neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldžiusio asmens.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus Å¡altiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus Å¡altinio savininku (darbdaviu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2007). Jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, ir kt.).

20. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais (ne darbo) tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės, darbdavys su darbuotoju atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).

21. Civiliniame procese abi Å¡alys turi vienodÄ pareigÄ teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Ä®statymas nėra įtvirtinęs sÄ lygų, kurioms esant tam tikri faktai gali bÅ«ti nustatyti bei kurios sÄ lygos daro tokio fakto nustatymÄ neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis Å¡alis pasieks tikslÄ â€“ teismo įsitikinimÄ , pagrįstÄ byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

22. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala padaryta apeliantei priklausančiu didesnio pavojaus Å¡altiniu – transporto priemone, kuriÄ vairavo apeliantės darbuotojas atsakovas A. B., tačiau ne darbo metu ir, kaip įrodinėja apeliantė, be darbdavio leidimo (sutikimo). Apeliantė nesutinka atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , teigdama, kad ji atsakovui A. B. teisės naudoti ir valdyti transporto priemonę jokia forma nesuteikė nei darbo reikalais, nei asmeniniais tikslais.

Dėl nurodytų priežasčių, apeliantės nuomone, žalÄ ieÅ¡kovei turi atlyginti tik neteisėtai didesnio pavojaus Å¡altinį užvaldęs atsakovas A. B.. Apeliantė transporto priemonę, kuria buvo padarytas eismo įvykis, buvo patikėjusi kitam įmonės darbuotojui ­â€“ trečiajam asmeniui M. P.. Pastarajam asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė už perdavimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui. Tai, apeliantės vertinimu, įrodo, kad ji transporto priemonės valdymÄ prarado dėl neteisėtų veiksmų (neteisėto užvaldymo).

Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

23. Kaip minėta nutarties 18 punkte, galimybė netaikyti civilinės atsakomybės didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui numatyta CK 6.270 straipsnio 3 dalyje. Didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės. Tokiu atveju už padarytÄ Å¾alÄ kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas atsako tik neteisėtai transporto priemonę užvaldęs asmuo.

Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012, 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Pažymėtina, kad turtas, taip pat ir transporto priemonė, gali bÅ«ti užvaldytas kito asmens atvirai ar slapta, jis gali bÅ«ti iÅ¡ teisėto valdymo neteisėtai iÅ¡gautas panaudojant fizinę jėgÄ , prievartÄ , apgaulę, taip pat teisines priemones, pavyzdžiui, sutartis.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog dėl transporto priemonės valdymo praradimo nėra ir jos pačios kaltės.

25. Apeliantė nurodo, kad atsakovas A. B. transporto priemonę valdė be jos leidimo (sutikimo). Atsakovė transporto priemonę buvo patikėjusi kitam įmonės darbuotojui ­â€“ trečiajam asmeniui M. P.. Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas nurodė, kad įmonė automobilį M. P. perdavė Å¡alių tarpusavio susitarimo pagrindais; tai patvirtinančio dokumento pateikti negali, nes posėdyje turėjęs dalyvauti įmonės atstovas į posėdį neatvyko; raÅ¡ytiniai dokumentai yra, bet jų neturi; apeliantė nesuteikė M.

P. įgaliojimo (leidimo) perduoti automobilį tretiesiems asmenims (2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 22:20 min.; 26:29–28:25 min.). Apeliantė pirmosios instancijos teismui taip ir nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės perdavimÄ konkrečiam asmeniui, taip pat duomenų, kaip ir kur Å¡i transporto priemonė turėjo bÅ«ti naudojama, laikoma, saugoma (įsakymo, materialinės atsakomybės sutarties, transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto ar pan.).

Tokių raÅ¡ytinių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliaciniame procese (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantė apskritai neįrodinėjo, jog ėmėsi kažkokių aktyvių veiksmų, siekdama realiai apsaugoti transporto priemonę kaip didesnio pavojaus Å¡altinį, tik deklaratyviai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Å¡iÄ pareigÄ vykdė.

26. Be to, kaip minėta nutarties 18 punkte, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas turi didesnę nei įprasta rÅ«pestingumo pareigÄ ir jis privalo rÅ«pintis, kad didesnio pavojaus Å¡altinis bÅ«tų tinkamai saugomas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rÅ«pestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį ir juo padaryti žalos, jis bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-59-1075/2020).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės žodiniai nurodymai (jeigu tokie ir buvo) nelaikytini pakankama priemone, užtikrinti didesnio pavojaus Å¡altinio apsaugÄ , kad jo neužvaldytų kiti asmenys. Apeliantė kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja turėjo pareigÄ rÅ«pintis ir maksimaliai užtikrinti (duoti aiÅ¡kius raÅ¡ytinius nurodymus) dėl transporto priemonės naudojimo, saugojimo ne tik darbo, bet ir ne darbo metu, tačiau to nepadarė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad atsakovas A. B. netrukdomai pasiėmė ir naudojo apeliantei priklausančiÄ transporto priemonę ne darbo metu, leidžia abejoti, ar apeliantė apskirtai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarkÄ ir (ar) iÅ¡ esmės pakankamai rÅ«pinosi didesnio pavojaus Å¡altinio apsauga.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia, kad pagal byloje surinktus faktinius duomenis yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė, t. y. didesnio pavojaus Å¡altinio valdytoja, prarado transporto priemonės valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės. 29. Apeliantė nepagrįstai transporto priemonės valdymo praradimÄ dėl kito asmens neteisėtų veiksmų įrodinėja administracinio nusižengimo protokolu, suraÅ¡ytu trečiajam asmeniui M. P..

30. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 9 d. administracinio nusižengimo protokolu M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ dėl perdavimo vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administraciniu nurodymu siÅ«lyta sumokėti 45 Eur baudÄ iki 2019 m. lapkričio 24 d. Protokole nurodyta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas iÅ¡siunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigÅ«nas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. P. baudÄ pagal administracinį nurodymÄ sumokėjo. Kaip ir nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo protokolas bÅ«tų iÅ¡siųstas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigÅ«nas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , ir M. P. atžvilgiu bÅ«tų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (CPK 178 straipsnis).

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

AiÅ¡kindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2012).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties 30 punkte minėtoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje buvo surašytas protokolas, vertintos faktinės aplinkybės civilinės bylos kontekste neturi prejudicinės galios, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. veiksmai administracinio pažeidimo byloje buvo tiriami ir vertinami administracinio proceso ir administracinių įstatymų taikymo aspektu, siekiant nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo analizuojamos ir nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su tai, kokiu pagrindu M.

P. valdė transporto priemonę, kaip transporto priemonė pateko į M. P. dispozicijÄ . M. P. administracinė bauda buvo skirta už leidimÄ (nesutrukdymÄ ) vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui. Taigi, ta aplinkybė, kad M. P. atžvilgiu buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 422 straipsnio 1 dalies pažeidimo, netgi pasitvirtinus faktui, kad M. P. sumokėjo jam paskirta baudÄ per nustatytÄ terminÄ , nepatvirtina aplinkybės, kad transporto priemonės valdymo teisė ir kontrolė priklausė M.

P.. Be to, minėta aplinkybė, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, neįrodo ir tai, kad ji transporto priemonės valdymÄ prarado dėl neteisėtų veiksmų (neteisėto užvaldymo). Juolab, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į policijÄ dėl neteisėto transporto priemonės užvaldymo.

33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 29–30 punktuose, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė, jog jai priklausanti transporto priemonė buvo užvaldyta neteisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad dėl didesnio pavojaus Å¡altinio valdymo praradimo yra ir valdytojo (apeliantės) kaltės. Konstatuotina, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį, kuriuo padaryta žala, praradimo yra ir Å¡io Å¡altinio valdytojo (nagrinėjamu atveju – apeliantės) kaltės, Å¡is negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Tokiu atveju pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį atsakovė UAB „Vitarenta“ privalo atsakyti už didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ solidariai su transporto priemonę vairavusiu asmeniu, t. y. atsakovu A. B..

34. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakomybė galėtų nekilti įrodžius ir tai, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos ir nėra įrodytos. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentų 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, įrodymus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines bei materialines teisės normas, reguliuojančias didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybę, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Tomas Romeika Jurgita Sujetienė Rasa UrbanavičiÅ«tė