cd2ca964-197c-44d9-af6a-7f033ca61389 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-564-582/2012(Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01030-2010-6)                                                             Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Antanaitienė                                Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5.1;21.4.1.3;35.6.1;121.18;121.21; (S)                                                                                                                                                              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Dmitrijaus Korsakovo (pranešėjas), Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Aurovika“ ir Ko ir atsakovo J.

M. apeliacinius skundus dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-630/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB „Aurovika” ir Ko ieÅ¡kinį atsakovams J. M., A. M., B. L., tretysis asmuo notarė Z. D., dėl nuostolių atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. 3427,56 Lt žalos atlyginimÄ ; panaikinti tarp atsakovų J. M., A. M. ir B.

L. 2010 m. balandžio 15 d. sudarytÄ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1459, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovų J. M. ir A. M. nuosavybėn butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu J. M. buvo sudaryta darbo sutartis ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už bet kokio pobÅ«džio turtÄ , kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat už turtÄ , kurį darbuotojas gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų vykdydamas savo darbo pareigas. 2010 m. birželio 2-28 d. laikotarpyje ieÅ¡kovė iÅ¡ UAB „Vykom“, atstovaujamos UABDBB „MAI Lietuva“, gavo pretenzijas dėl 3427,56 Lt žalos, kuri atsirado atsakovui J.

M. gabenant krovinius - automobilius. Vykdydamas jam pavestÄ darbÄ atsakovas privalėjo elgtis rÅ«pestingai, atidžiai pakraudamas, iÅ¡kraudamas automobilius į autovežį, juos tinkamai pritvirtinti pervežimo metu. PrieÅ¡ingai, J. M. nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko kroviniai – automobiliai, pervežimo metu buvo apgadinti. Dėl Å¡ių krovinių apgadinimo yra atsakingas atsakovas J. M., todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, kurie yra 3427,56 Lt, t.y. ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos, kurias ji sumokėjo UAB „Vykom" dėl krovinių - automobilių, defektų, atsiradusių atsakovo pervežimo metu.

Be to ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas J. M. yra skolingas ieÅ¡kovei ir pagal 2010 m. balandžio 2 d. vekselį 13652,00 Lt sumÄ . Pagal minėtÄ vekselį Å¡iÄ sumÄ atsakovas privalėjo sumokėti ieÅ¡kovei iki 2010 m. gegužės 1 d. Tačiau atsakovas skolos ieÅ¡kovei vekselyje numatytu laiku nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ ir 2010 m. gegužės 11 d. buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as. IÅ¡ santuokos nutraukimo bylos tarp J. M. ir A. M. ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas J.

M. iki 2010 m. balandžio 15 d. nuosavybės teise valdė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2010 m. balandžio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1459 atsakovai J. M. ir A. M. pardavė atsakovės motinai B. L. už 32000 Lt. Atsakovas J. M. yra ieÅ¡kovės skolininkas, todėl ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovo J. M. atžvilgiu. IeÅ¡kovės nuomone, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti šį sandorį nėra praleistas, be to sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, nes atsakovai ir toliau gyvena parduotame bute, juos sieja giminystės ryÅ¡iai.

Å is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus, jis nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, kito turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra, todėl iÅ¡ esmės pardavęs butÄ , atsakovas perleido vienintelį jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimas. IeÅ¡kovės atstovė nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės papildė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir prašė panaikinti sandorį dar ir tuo pagrindu, jog skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikė primenybę kitam kreditoriui – uoÅ¡vei B.

L.. Taip pat prašė 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamÄ , kadangi atsakovai A. M. ir J. M. ir toliau gyvena tame pačiame bute, kurį pardavė, buto savininkė B. L. bute negyvena, už butÄ ji pinigų nemokėjo, paskolos raÅ¡teliai kelia abejonių, atsakovus sieja svainystės ir giminystės ryÅ¡iai, todėl jie yra nesÄ Å¾iningi.Å akių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo J.

M. 3427,56 Lt žalos atlyginimo ieÅ¡kovei UAB „Aurovika“ ir Ko, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad atsakovas J. M. dirbo ieÅ¡kovės įmonėje, užsiimančioje tarptautiniais pervežimais. IeÅ¡kovė bendradarbiavimo sutarties dėl autovežių darbo Europoje 8 p. pagrindu susitarė su UAB “Vykom”, jog ieÅ¡kovė yra atsakinga už autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M., gabenamo krovinio praradimÄ , sugadinimÄ ar pristatymo uždelsimÄ ir privalo dengti visus be iÅ¡imties atsiradusius nuostolius (b.l. 5-6, t. 2).

IÅ¡ draudimo liudijimo Nr. 710-932-20683 ir priedo teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė buvo sudariusi draudimo sutartį su draudiku UADB “Ergo Lietuva” ir draudimo apsauga nuo 2009-04-07 iki 2010-04-06 galiojo pervežimams vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡alys susitarė dėl 750 eurų franÅ¡izės, tai yra neatlygintinos nuostolių dalies, pretenzijoms dėl krovinių (b.l. 7-9, t. 2). IeÅ¡kovei kaip vežėjui 2010-06-28 UAB “Vykom” kaip užsakovas per savo įgaliotÄ bendrovę UADBB “MAI Lietuva” pateikė keturias pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kurių bendra vertė 3427,56 Lt (b.l. 111, 113, 115, 117, t.1).

Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė kaip vežėjas atlygino užsakovo UAB “Vykom” pateiktas pretenzijas tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo bÅ«du (b.l. 31, 32, t.1), todėl Å¡ioje byloje teismas nesiėmė spręsti reikalavimo teisės ir reikalavimo dydžio klausimÄ , kadangi jis iÅ¡spręstas Å¡alių vežėjo ir užsakovo susitarimu remiantis CMR konvencijos nuostatomis ir Å¡alių sutartimi. Tuo pagrindu teismas atmetė atsakovo J. M. atstovo argumentas, jog nesutampa krovinio siuntėjas važtaraščiuose, sÄ skaitose – faktÅ«rose ir pretenzijose.

Taip pat teismas nurodė, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog krovinio vežėjas buvo ieÅ¡kovė, o autovežio vairuotojas – atsakovas J. M.. Pagal CMR konvencijos 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojasi. Vežėjas krovinio siuntėjui, gavėjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsako pagal CMR konvencijÄ , o vežėjo darbuotojai vežėjui – pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurioje yra nagrinėjama byla.

Atsakovas J. M. nuo 2010-01-06 iki 2010-05-03 dirbo ieÅ¡kovės įmonėje vairuotojo pareigose. Su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurios 2.2 p. ir 3.1 p., darbuotojas įsipareigoja visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui padarytÄ materialinę žalÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, kilusiÄ dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio turto apsaugÄ . IeÅ¡kovės atstovas direktorius J. B. paaiÅ¡kino, jog įmonės autovežiu vežami nauji automobiliai, todėl pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas atsako už automobilių pakrovimÄ ir nukrovimÄ , pririÅ¡imo diržai turi bÅ«ti uždėti teisingai, kad nebÅ«tų apgadinimų.

Vairuotojo pareigos numatytos taisyklėse – rekomendacijose vairuotojams, iÅ¡ kurių matyti, jog vairuotojas privalo apžiÅ«rėti automobilius iÅ¡oriÅ¡kai, patikrinti automobilio komplektacijÄ , pastebėjus defektÄ , suraÅ¡yti defektinį lapÄ ir apie tai įraÅ¡yti važtaraÅ¡tyje, pakraudamas ir nukraudamas automobilius, jis privalo laikytis atitinkamų instrukcijų. Atsakovas J. M. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas ir su taisyklėmis – rekomendacijomis vairuotojams, ir su autovežio vairuotojo pareiginiais nuostatais, ir su autovežio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (t.2, b.l. 84-109).

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažino, kad atsakovas J. M. netinkamai vykdė savo darbines pareigas ir dėl jo kaltės atsirado žala, kadangi visi gabentų transporto priemonių sugadinimai, tai yra durelių įbrėžimai, daužti žibintai, buferio įbrėžimai, buferio praradimas, bagažinės dangčio įbrėžimai yra atsiradę dėl vairuotojo kaltės, tai yra netinkamo automobilio pakrovimo, pritvirtinimo diržais ir iškrovimo. Taip pat teismas nurodė, kad jeigu minėti defektai buvo padaryti prieš pakraunant automobilius, J.

M. privalėjo vykdyti savo pareigas ir suraÅ¡yti defektinį aktÄ , įraÅ¡yti defektÄ Ä¯ važtaraÅ¡tį, tačiau nei viename iÅ¡ aukščiau paminėtų krovinių važtaraščių tokie įraÅ¡ai atsakovo J. M. nėra padaryti. Krovinio važtaraščiuose esantys įraÅ¡ai apie krovinio defektus padaryti krovinio gavėjo. Atsakovas J. M. nepaneigė aplinkybių dėl netinkamo pareigų vykdymo ir dėl jo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo, tai patvirtina ir jo 2010-04-02 raÅ¡ytinis įsipareigojimas ieÅ¡kovei padengti UAB “Vykom” pretenzijas dėl jo gabentų automobilių defektų atsiradimo pervežimo metu.Teismas nesiėmė spręsti paprastojo vekselio teisėtumo klausimo, kadangi toks reikalavimas byloje nepareikÅ¡tas, tačiau įvertinęs vekselio detalizacijÄ ir pateiktus iÅ¡laidų dokumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 3427,56 Lt žala pagal pretenzijas nėra įtraukta į paprastÄ jį vekselį ir iÅ¡ atsakovo neiÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Tai patvirtina ir ieškovės direktoriaus paaiškinimas, jog tiksli žalos suma buvo nustatyta daug vėliau negu pasirašytas vekselis, tai yra 2010 m. birželio mėnesį, be to iš UAB “Vykom” rašto (b.l. 2, t.2) matyti, jog žalos dydis nustatomas maždaug per pusmetį nuo žalos atsiradimo, o raštiška pretenzija vežėjui pateikiama per metus laiko nuo buvusios reiso dienos. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatavo, jog paprastasis vekselis buvo pasirašytas dėl atsakovo kaltų veiksmų 2010-03-13 vairuojant autovežį neblaiviam ir dėl to patirtų ieškovės nuostolių atlyginimo, o šioje civilinėje byloje pareikštas civilinis ieškinys kyla dėl kaltų atsakovo veiksmų 2010-02-08, 2010-02-16, 2010-03-02 vairuojant autovežį ir netinkamai vykdant vairuotojo pareigas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir pakankant įrodymų, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 3427,56 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo J. M., kadangi pagal Darbo kodekso 255 str. 3 p., darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jeigu su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.PapildomÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ dėl actio Pauliana, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam skolininkui, ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu teismas nesiėmė nagrinėti Å¡ioje byloje, nurodydamas, kad Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje ir bylos pasirengimo nagrinėjimui metu, todėl bÅ«tų apribota atsakovų teisė gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, iÅ¡dėstant savo pozicijÄ ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus (CPK 42 str., 141 str., 142 str.).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pasirengimas bylÄ nagrinėti truko aÅ¡tuonis mėnesius, atsakovai pirmuose teismo posėdžiuose nurodė aplinkybes, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos santykiai paskolos raÅ¡telių pagrindu, todėl ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ iki bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje.Spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu pagrįstumÄ , teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ J.

M., byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas J. M. privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas vienas kreditoriaus interesų pažeidimo bÅ«das – dėl sudaryto sandorio atsakovas J. M. tapo nemokus, kadangi neturi kito turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2010-05-11 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3862/2010. IÅ¡ atsakovo J. M. pateiktos pažymos matyti, jog atsakovas J.

M. dirba UAB “Travista” ir iki 2011-09-13 iÅ¡ jo uždarbio iÅ¡skaičiuota 3948 Lt suma pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Taigi įvertinęs galiojančio reikalavimo dydį – 13652 Lt, bei tai, jog skolininkas per nepilnus vienerius metus atlygino 3948 Lt, reguliariai kas mėnesį atlygindamas po 329 Lt, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog skolininkas yra nemokus. Nurodė, kad actio Pauliana taikymo sÄ lygos yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienu atveju spręstina, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimÄ .

Nustatęs aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, teismas laikė, kad nebuvo kreditoriaus teisių pažeidimo ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, todėl actio Pauliana reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Spręsdamas dėl ginčijamo sandorio Å¡alių skolininko J. M. ir trečiojo asmens B. L. sÄ Å¾iningumo, teismas nurodė, kad jie yra žentas ir uoÅ¡vė, ir jie nėra laikomi artimaisiais giminaičiais pagal CK 3.135 str. apibrėžtÄ artimų giminaičių ratÄ , todėl jų sÄ Å¾iningumas turėtų bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais.

IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, jog atsakovė J. M. žinojo apie J. M. įsipareigojimus ir ji tvarkė buto pardavimo dokumentus, tačiau nurodė savo motinai B. L. “apie Jono skolas” nieko nesakiusi, atsakovas J. M. nedalyvavo pasirengimo sudaryti sandorį stadijoje, jis atvyko pas notarÄ tik pasiraÅ¡yti sutartį, tačiau atsakovės A. M. sÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje nenustatinėtinas. Teismas nurodė, kad pakankamai logiÅ¡kas ir neprieÅ¡taraujantis byloje surinktiems įrodymams yra atsakovės B.

L. paaiÅ¡kinimas, jog jos žentas J. M. jai skolingas didelę sumÄ pinigų ir nuo Naujųjų metų ji praÅ¡iusi skolÄ atiduoti, J. M. žadėjo skolÄ atiduoti, nes įsidarbino ir gaus gerÄ atlyginimÄ , J. M. dirbant kelis mėnesius ji tikėjosi atgauti skolÄ , tačiau balandžio mėnesį jis pareiÅ¡kė, kad pinigų neturi, todėl ji pasiÅ«liusi nupirkti butÄ . Atsižvelgdamas į B. L. amžių (71 m.), teismas taip pat laikė pakankamai pagrįstu argumentu, jog dėl jos amžiaus ir sveikatos bÅ«klės (turi sveikatos sutrikimų dėl Å¡irdies) atsakovai J.

M. ir A. M. nesakė jai apie J. M. įsiskolinimus. Taip pat teismas nurodė, kad tai, jog atsakovai iki Å¡iol gyvena parduotame bute, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės B. L. sÄ Å¾iningumu, nes ji leidusi butu naudotis, be to nurodžiusi, jog po santuokos nutraukimo atsakovas J. M. turės iÅ¡sikelti, be to pati atsakovė B. L. nupirktame bute gyvena žiemos periodu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nenustatė atsakovės B. L. nesÄ Å¾iningumo, todėl ir tuo pagrindu actio Pauliana reikalavimo netenkino. Be to teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai ir kitu pagrindu - kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ turtÄ tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o Å¡iuo atveju kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę į 12802,56 Lt (13652 Lt pagal vykdomÄ jį raÅ¡Ä +3427,56 Lt priteistina suma - 4277 Lt iÅ¡ieÅ¡kota suma), praÅ¡o panaikinti visÄ sandorį, kurio vertė 32000 Lt, be to ½ dalis parduoto turto nepriklauso kreditoriaus skolininkui.

Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų pažeistas ne tik kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens, įgijusio turtÄ , bet ir kito bendraturčio interesų pusiausvyros principas, bei civilinių santykių stabilumo principas, kai dėl pakankamai nedidelio piniginio reikalavimo bÅ«tų griaunami sandorio pagrindu atsiradę kiti teisiniai santykiai tarp asmenų, nesusijusių su Å¡iuo reikalavimu.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti bei panaikinti 2010 m. balandžio 15 d. tarp atsakovų J.

M., A. M. ir B. L. sudarytÄ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1459 bei taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo J. M. ir A. M. nuosavybėn butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai papildomÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ dėl actio Pauliana, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam skolininkui, ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu nesiėmė nagrinėti Å¡ioje byloje tuo pagrindu, kad Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje ir bylos pasirengimo nagrinėjimui metu, ir todėl bÅ«tų apribota atsakovų teisė gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ prie 2010-06-14 praneÅ¡imo dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu, pridėto pareiÅ¡kimo (minėti dokumentai buvo patiekti su ieÅ¡kiniu) matyti, kad ir po buto pardavimo atsakovai J. M. ir A. M. gyvena tame pačiame bute, todėl ieÅ¡kovas mano, kad atsakovai butÄ pardavė tikslu iÅ¡vengti skolos sumokėjimo ieÅ¡kovui, kad atsakovo J. M. skola nebÅ«tų nukreipta į atsakovams priklausantį turtÄ . Taigi, jau patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė bei nurodė, kad jo nuomone, pirkimo pardavimo sandoris sudarytas tikslu iÅ¡vengti prievolės įvykdymo ieÅ¡kovui, kad atsakovai sudarė tariamÄ pirkimo pardavimo sandorį tik dėl akių ir sandorio tikslas iÅ¡vengti skolos sumokėjimo ieÅ¡kovui.

Tai, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamÄ materialųjį teisinį santykį, t.y. kad ginčijamas sandoris dar gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ir pagal LR CK 1.86 str. 1 d., nesudarė pirmos instancijos teismui pagrindo nevertinti Å¡ių nurodytų aplinkybių ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, be to teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių aplinkybių vertinimas bÅ«tų ieÅ¡kinio ribų peržengimas.

Kadangi teismas priimdamas sprendimÄ nepagrįstai neanalizavo ir nevertino ginčijamo sandorio, kaip sudaryto apsimestinio sandorio, todėl dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje atsakovė A. M. patvirtino, kad butÄ skubėjo parduoti, kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota atsakovo J. M. skola iÅ¡ buto, tačiau teigė, kad savo dalį pinigų už butÄ iÅ¡ savo motinos B. L. gavo. Taip pat atsakovė patvirtino, kad ir toliau gyvena parduotame bute.

Atsakovas J. M. aiÅ¡kino, kad už butÄ pinigų jis iÅ¡ uoÅ¡vės negavo, kadangi jai buvo skolingas, o ar pinigus gavo jo sutuoktinė nežino. Taip pat atsakovas patvirtino, kad ir toliau gyvena parduotame bute. B. L. teigė, kad dukrai pinigus už butÄ sumokėjo, atsakovui J. M. už butÄ pinigų nemokėjo, nes užskaitė jo skolÄ jai. Tačiau patvirtino, kad skolindavo pinigus ir žentui, ir abiem bendrai įvairiems reikalams, langų pakeitimui, vairavimo teisių įsigijimui ir pan. Taip pat atsakovė paaiÅ¡kino, kad tiek dukra, tiek ir žentas toliau gyvena parduotame bute.

CK 1.86 str. prasme negalioja sandoris, sudaromas neketinant sukurti teisinių padarinių, toks sandoris dar vadinamas fiktyviu ir jis turi paslėptÄ (nevieÅ¡Ä ) Å¡alių suderintÄ sÄ lygÄ - iÅ¡lygÄ , kad neturi jokių realių padarinių. IÅ¡ bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, o bÅ«tent atsakovės A. L. prisipažinimo, kad skubėjo butÄ parduoti tam, kad nebÅ«tų iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kota skola, kitų nustatytų aplinkybių, kad atsakovai J. M. ir A. M., butÄ suskubo parduoti tik po vekselio pasiraÅ¡ymo, ir į tai, kad sandoris sudarytas tarp dukters ir motinos, tarp žento ir uoÅ¡vės, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad sandoris sudarytas tik dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių, tikrasis sandorio tikslas yra iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į šį turtÄ , todėl ir Å¡iuo pagrindu sudarytas tarp atsakovų ginčijamas sandoris negalioja ir turėtų bÅ«ti panaikintas.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė sÄ lygas, kurios, jo manymu, pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų ir buvo, kad skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, todėl teismas nepagrįstai atsisakė analizuoti ir vertinti Å¡io pagrindo. Juolab, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu Å¡ias aplinkybes taip pat ieÅ¡kovas įrodinėjo ir atsakovai turėjo galimybę atsikirsti į tokias ieÅ¡kovo aplinkybes. Todėl teismo iÅ¡vada, kad aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, todėl sprendžiant pagal papildomus pagrindus bylÄ bÅ«tų apribota atsakovų teisė gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, iÅ¡dėstant savo pozicijÄ ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus, yra nepagrįsta.2.

Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kad atsakovas skolininkas J. M., bÅ«damas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad J. M. pardavęs butÄ pinigų negavo, kadangi užskaitė skolÄ uoÅ¡vei B. L.. J. M. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo skolingas ieÅ¡kovui, ir tai žinodamas perleido turtÄ B. L., kuriai, kaip teigia, taip pat buvo skolingas, tačiau pinigų iÅ¡ jos negavo, kadangi užskaitė skolÄ jai.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovas J. M. jokio kito turto, iÅ¡skyrus ginčo butÄ , neturėjo ir neturi. Tai vienintelis atsakovo turtas, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Atsakovas J. M. bÅ«damas skolingas ieÅ¡kovui, žinodamas apie savo skolÄ , tÄ Å¾inojo ir atsakovė A. M., tačiau nežiÅ«rint į tai, ir suvokdamas, kad kito turto, iÅ¡ kurio galėtų grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, nėra, perleido turtÄ atsakovei B.

L., iÅ¡ kurios pinigų negavo ir kaip teigia užskaitė skolÄ pastarajai. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad atsakovas, bÅ«damas nemokus, bÅ«damas skolingas ieÅ¡kovei, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui ir taip pažeidė ieÅ¡kovo, kaip kreditoriaus, teises, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčijamas sandoris turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bei taikytina restitucija.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas, nes nėra pagrindo teigti, jog skolininkas J.

M. yra nemokus ir sudarant ginčijamÄ sandorį kreditorių teisių pažeidimo nėra. Nemokumas reiÅ¡kia, kad skolininkas yra visiÅ¡kai nepajėgus grÄ Å¾inti savo skolas atėjus jų mokėjimo terminui. Kaip matyti iÅ¡ prie bylos prijungto vekselio, terminas jį apmokėti jau yra suėjęs ir vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolį, todėl teismo samprotavimai, kad atsakovas J. M. yra mokus dėl to, kad kas mėnesį moka po 329 Lt ieÅ¡kovei yra visiÅ¡kai nepagrįsti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾ininga, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

J. M. prievolės pagal vekselį jame nustatytu terminu neįvykdė, skolos nustatytu terminu ieÅ¡kovei nesumokėjo, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad J. M. tuo metu, t.y. prievolės įvykdymo metu, ginčijamo sandorio sudarymo metu ir Å¡iuo metu yra nemokus. Taigi, J. M. bÅ«damas nemokus sudarė sandorį su atsakove B. L., kuri yra jo sutuoktinės motina, pinigų už parduotÄ butÄ negavo, ir kaip teigia užskaitė B. L. skolÄ ir taip suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Teismas neteisingai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .4.

Teismas pasisakė, kad netaiko CK 6.67 str. numatytos nesÄ Å¾iningumo prezumcijos, kadangi ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp žento ir uoÅ¡vės, kurie nelaikytini artimais giminaičiais. Su tokia iÅ¡vada apeliantė nesutinka, kadangi parduotas pagal ginčijamÄ sutartį turtas priklausė ir atsakovės B. L. dukrai, kuri taip pat buvo sandorio Å¡alis, todėl sÄ Å¾iningumas Å¡iuo atveju preziumuojamas. Teismas laikė, kad B. L. buvo sÄ Å¾ininga sudarydama sandorį, kadangi kaip teigė jos dukra A.

M., ji motinai nebuvo sakiusi, kad jos sutuoktinis turi skolų. Tačiau tokie teismo samprotavimai prieÅ¡tarauja pačios A. M. paaiÅ¡kinimams, kuri teisme aiÅ¡kindama sandorio sudarymo aplinkybes nurodė, kad skubėjo parduoti butÄ , nes žinojo, kad į jį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakove B. L., kad ji nežinojo apie žento skolas ir, kad dukra skubėdama sudaryti buto pirkimo pardavimo sandorį apie tai nieko nesakė motinai. Tokie atsakovių paaiÅ¡kinimai yra neįtikėtini vien tik atsižvelgiant į tai, kad atsakovės yra motina ir dukra.

Be to, B. L. teigė, kad tikėjosi, kad žentas grįžęs iÅ¡ darbo kelionės grÄ Å¾ins jai pinigus, tačiau negrÄ Å¾ino, todėl pasiÅ«lė pirkti butÄ . PrieÅ¡ tai atsakovė dar patvirtino, kad dukra sutuoktinio padarytai žalai padengti iÅ¡ jos skolinosi 1000 svarų, todėl iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų matyti, kad visgi B. L. žinojo, kad žentas turi problemų, todėl labiau tikėtina, kad ji žinojo apie atsakovo J. M. skolas nei, kad nežinojo. Be to nesutampa atsakovių paaiÅ¡kinimai duoti teismui.

Atsakovė A. M. teismui teigė, kad skubėjo parduoti butÄ , nes žinojo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ jo gali iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ , o atsakovė B. L. jau teigė, kad ji pasiÅ«lė pirkti butÄ ir tokiu bÅ«du užskaityti atsakovo J. M. skolÄ . Tokie atsakovių skirtingi paaiÅ¡kinimai tik dar kartÄ patvirtina, kad visos sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, t. y. J. M. žinodamas, kad turi kreditorių perleido vienintelį turėtÄ turtÄ , atsakovė A. M. patvirtino, kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, t.y. tam, kad į butÄ nebÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sandorio Å¡alis sieja tiek svainystės, tiek artimos giminystės ryÅ¡iai, pagrįsta iÅ¡vada, kad ir B.

L. buvo nesÄ Å¾ininga ir apie žento skolas žinojo.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę tik į dalies sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų atsakovai yra iÅ¡kėlę santuokos nutraukimo bylÄ bei pateikę teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje Å¡alys t.y. sutuoktiniai, nustatė, kad skolÄ ieÅ¡kovui yra jų solidarioji prievolė. Todėl, jeigu atsakovai bÅ«tų sÄ Å¾iningi ir nebÅ«tų buvęs sudarytas ginčijamas sandoris iÅ¡ pradžių iÅ¡ bendro turto turėtų bÅ«ti sumokamos mokėtinos skolos, kurių terminas yra suėjęs. Terminas ieÅ¡kovui sumokėti skolÄ pagal vekselį buvo suėjęs, todėl visų pirma turėjo bÅ«ti sumokėta skola ieÅ¡kovui iÅ¡ bendro turto, tokiu bÅ«du nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo reikalavimo teisę tik į ½ dalį sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Taip pat teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti kokia prievolė yra ieÅ¡kovui, ar solidarioji ar asmeninė J. M., kadangi ginčijamam sandoriui tai įtakos neturi, ir tokio pobÅ«džio klausimai sprendžiami santuokos nutraukimo bylose.6. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės papildė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , dėl ko dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas pardavė butÄ tikslu iÅ¡vengti skolos sumokėjimo ieÅ¡kovui, kadangi ir po buto pardavimo gyvena ginčo bute, t.y. nurodydamas Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad sudarytas sandoris yra tariamas.

Taip pat ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, jeigu skolininkas bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. IeÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimÄ reikia skirti nuo ieÅ¡kinio padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymo, kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ papildančių faktinių aplinkybių nurodymas (CPK 42 str. 1 d.) nelaikoma ieÅ¡kinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiÅ¡ka ieÅ¡kovo procesinė teisė.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinio pagrindÄ papildančių faktinių aplinkybių, kurias sužinojo nagrinėjant bylÄ teisme bei iÅ¡ atsakovų pateiktų procesinių dokumentų bei jų priedų. Dėl ieÅ¡kinio pagrindÄ papildančių aplinkybių nurodymo pradiniai ieÅ¡kinio elementai nepasikeitė.Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. praÅ¡o panaikinti Å akių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl priteisto iÅ¡ jo 3427,53 Lt žalos atlyginimo ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos motyvus:1. Atsakovas pripažįsta faktÄ , kad dirbdamas vairuotoju pas ieÅ¡kovÄ , Italijoje vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo sulaikytas policijos darbuotojų. Dėl to buvo nuÅ¡alintas nuo darbo ir darbdavys turėjo parvaryti už jį automobilį bei sumokėti baudÄ . Tačiau Lietuvoje jis atvyko pas darbdavį, pasirašė visus dokumentus, kuriuos tik davė darbdavys. Atsakovas pasitikėjo ieÅ¡kovu ir pasirašė paprastÄ jį vekselį 13652 Lt. Tuo metu jis buvo stipriai pasimetęs ir jam buvo nesvarbu kas įvyks, sutiko su visomis primestomis jam ieÅ¡kovo sÄ lygomis.

Atsakovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, nors pasirašė algalapyje, nes tikėjo, kad Å¡ie pinigai bus panaudoti žalos dengimui. IeÅ¡kovas jam nepateikė jokių dokumentų apie turėtas iÅ¡laidas, tačiau atsakovas sutiko su Å¡ia suma. Pagal minėtÄ vekselį ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ ir buvo iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas, o per antstolių kontorÄ jau yra iÅ¡ieÅ¡koma Å¡i pinigų suma. Apie tai, kad buvo sugadinti vežami automobiliai yra netiesa, atsakovui apie tai nebuvo praneÅ¡ta, jis nedalyvavo jų apžiÅ«roje.

Teismas į atsakovo pastebėjimus nesureagavo, ieÅ¡kinį tenkino tik pagal ieÅ¡kovo parodymus ir pateiktus dokumentus. Nors teismas sprendime nurodė, kad reklamacijose, reiÅ¡kiamose CMR konvencijos 30 str. pagrindu, nėra bÅ«tina nurodyti žalos dydį ir reikalavimo pagrindÄ , pakanka, kad bÅ«tų konstatuota, jog prekių bÅ«klė nėra tinkama, tačiau teismas neįvertino daugelio aplinkybių: atsakovui apie pastebėtus trÅ«kumas nebuvo praneÅ¡ta; jei ir buvo daryti kažkokie žymėjimai, tai atsakovui nesuprantama kalba ir to jis negalėjo suvokti; teismui pateikti dokumentai ir vertimai neįskaitomi, tačiau teismas pats nustatė, kad tai galėjo bÅ«ti tam tikros a/m detalės; kai kurie nurodyti sugadinimai nelogiÅ¡ki, nebÅ«dingi transportavimo sugadinimams (trÅ«ksta buferio, sudaužyti žibintai);2. Teismas neanalizavo atsakovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, o pasitenkino konstatuoti, kad tokia sutartis yra, todėl atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir dėl to atsirado žala.

Teismas nevertino tai, kad po grįžimo į LietuvÄ ieÅ¡kovas iÅ¡gavo iÅ¡ atsakovo 2010-04-02 raÅ¡tÄ apie tai, kad atsakovas įsipareigojo padengti UAB "Vykom" pretenzijas dėl gabentų automobilių.3. Teismas neįvertino ieÅ¡kovų pateiktos paprastojo vekselio detalizacijos, nes pasak ieÅ¡kovų į jį neįtrauktos sumos už automobilių sugadinimÄ . Atsakovas nurodė, kad vekselis turi apimti ir galimai jo padarytÄ Å¾alÄ , nes pasiraÅ¡ant jį ieÅ¡kovas orientacinei nurodė ir galimos žalos dydį.

Teisme atsakovas teigė, kad vekselyje yra ir papildomai reikalaujama suma, todėl jis vekselio neginčijo. Pateiktoje detalizacijoje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas patyrė tiek nuostolių, kokiai sumai iÅ¡raÅ¡ytas vekselis ir nepaneigė atsakovo teiginio, kad jame yra ir priteista suma - 3427,56 Lt. Pateiktoje detalizacijoje nurodyta, kad viso turėta 13652,27 Lt iÅ¡laidų. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad direktorius pasirašė įsakymÄ pagal kurį sau sumokėjo dvigubus dienpinigius - viso 8190,92 Lt , t. y. 4095,46 Lt daugiau nei priklauso pagal galiojančias normas.

Be to, kitoms išlaidoms pateisinti nepateikti visi įrodymai.

4. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ , nesivadovavo LR DK nuostatomis, nors santykiai kilo iÅ¡ darbo sutarties, taip pat nevertino tos aplinkybės, kad atsakovui perkelta didžiulė materialinė atsakomybė, o mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Tokia padėtis yra pažeidžianti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį, kad jis neturi jokio turto, gauna nedidelį atlyginimÄ , turi prievolę ieÅ¡kovui padengti skolÄ pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Todėl teismas turėjo taikyti protingumo bei teisingumo principÄ ir sumažinti priteisiamos žalos dydį, o galiausiai ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡ioje dalyje.Atsiliepimu į atsakovo J. M. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad į vekselio sumÄ Ä¯eina ir ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma dėl padarytos žalos, taip pat dėl netinkamo CMR Konvencijos nuostatų vertinimo bei byloje esančių įrodymų įvertinimo, iÅ¡ esmės grindžiamas teismo sprendime nurodytais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas J. M. nurodo, kad jis niekada nevengė padengti įsiskolinimÄ , mokėjo skolÄ dalimis pagal antstolio patvarkymÄ . Su savo sutuoktine jau keli metai praktiÅ¡kai nebegyvena kartu, tik neturėdami galimybės gyventi atskirai, naudojasi vienu butu. PrieÅ¡ sudarant buto pirkimo-pardavimo sandori jis buvo skolingas B. L. 12000. Parduodamas butÄ , padengė tik savo skolÄ . Apie tai, kad jis skolingas kitiems asmenims, B. L. nesakė. B. L. yra sÄ Å¾ininga turto įgijėja, todėl vienaÅ¡alė restitucija negalima.

Teismas pagrįstai laikė atsakovÄ mokiu, nes jis kas mėnesį moka ir jau yra sumokėjęs virÅ¡ 4500 Lt skolos. Be to iki Å¡iol ieÅ¡kovas nepagrįstai valdo jo sutuoktinės apgaulės bÅ«du gautus 1000 anglijos svarų. Teismo sprendimas Å¡ioje dalyje atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.Atsiliepimais į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovės B. L. ir A. M. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovės nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas J. M. yra nemokus, nes byloje pateikti dokumentai rodo, kad iÅ¡ jo atlyginimo yra reguliariai atskaitoma skola, jis turi pastovų darbÄ ir galimybę atsiskaityti su kreditoriumi.

J. M. dirba UAB „Pravista“ ir kas mėnesį moka 329 Lt kreditoriui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra nemokus. Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl ieÅ¡kovės UAB „Aurovika“ ir Ko apeliacinio skundoIeÅ¡kovas buto pirkimo-pardavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu ir nurodė, kad atsakovas butÄ pardavė tikslu iÅ¡vengti skolos sumokėjimo ieÅ¡kovui, kito turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, atsakovas neturi, todėl pardavęs butÄ ieÅ¡kovas tapo nemokus, skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi, nes atsakovas bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butÄ pardavė sutuoktinės motinai (t. 1, b.l. 2-8).

Patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 1, b.l. 59-64) ieÅ¡kovas nurodė, kad ir po buto pardavimo atsakovas J. M. ir jo sutuoktinė gyvena tame pačiame buteIeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pagrindu nenurodė to, kad sudarytas sandoris buvo tariamas ar apsimestinis, buvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje ir bylos pasirengimo nagrinėjimui metu.Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus ir kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, kad atsirado reali grėsmė, kad sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti, nebuvo nustatyta, kad skolininkas butÄ pardavė už mažesnę sumÄ nei rinkos vertė (buto vidutinė rinkos vertė 20300 Lt (t. 1, b.l. 40), butas parduotas už 32000 Lt (t. 1, b.l. 65).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ turtÄ tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o Å¡iuo atveju kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę į 12802,56 Lt (13652 Lt pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ +3427,56 Lt priteistina suma - 4277 Lt iÅ¡ieÅ¡kota suma), praÅ¡o panaikinti visÄ sandorį, kurio vertė 32000 Lt, be to ½ dalis parduoto turto nepriklauso kreditoriaus skolininkui.Nustatinėjant, ar dėl ginčijamo sandorio buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos privilegijos kreditoriui, t.y. aiÅ¡kiai neprotingai, pažeidžiant teisėtų kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrÄ , ginamos kreditoriaus teisės, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad bÅ«tų pažeistas ne tik kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens, įgijusio turtÄ , bet ir kito bendraturčio interesų pusiausvyros principas, bei civilinių santykių stabilumo principas, kai dėl pakankamai nedidelio piniginio reikalavimo bÅ«tų griaunami sandorio pagrindu atsiradę kiti teisiniai santykiai tarp asmenų, nesusijusių su Å¡iuo reikalavimu.

Sudarius buto pirkimo-pardavimo sandorį, skolininko mokumas nepasikeitė, skola iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , atsakovas J. M. dirba UAB „Travista” ir iki 2011-09-13 iÅ¡ jo uždarbio iÅ¡skaičiuota 3948 Lt suma pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (t. 2, b.l. 70). Darytina iÅ¡vada, kad sudarytas sandoris ieÅ¡kovo – kreditoriaus – teisių nepažeidė, dėl sudaryto sandorio skolininkas J. M. netapo nemokus. Dėl atsakovo J. M. apeliacinio skundoAtsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad priteista suma jau vienÄ kartÄ iÅ¡ieÅ¡koma pagal notaro vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

IeÅ¡kovas teismui pateikė 2011-03-14 raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2010-04-02 J. M. paprasto vekselio detalizacijoje nenurodyta žala, padaryta atsakovui gabenant krovinį – automobilius (t. 1, b.l. 120). Atsakovas vekselio neginčijo.Pagal 2010-04-02 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui sumokėti 13652 Lt (b.l. 33). Vekselis buvo suraÅ¡ytas po įvykio Italijoje, kai atsakovas dėl neblaivumo buvo nuÅ¡alintas nuo darbo (t. 1, b.l. 26-27). UAB „Vykom“ pretenzijos ieÅ¡kovui dėl žalos padarymo kroviniui buvo suraÅ¡ytos 2010-06-02, 2010-06-28, todėl Å¡i žala negalėjo bÅ«ti įskaityta į anksčiau suraÅ¡yta vekselį. 2010-03-22 paaiÅ¡kinimu atsakovas ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino, kad 2010-03-13 Italijoje buvo sulaikytas neblaivus, kai vairavo automobilį, pažadėjo atlyginti materialinius nuostolius (t. 1, b.l. 28).

UAB „Vykom“ teismui pranešė, kad žalos dydis nustatomas maždaug per pusmetį, raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija vežėjui pateikiama per metus laiko nuo buvusio reiso datos (t. 2, b.l. 2).Pagal 2010-04-02 susitarimÄ atsakovas įsipareigojo padengti visas UAB „Vykom“ iÅ¡statytų pretenzijų sumas bendrovei „Aurovika ir Ko“ dėl krovinių – automobilių defektų atsiradimo jo pervežimų metu (t. 1, b.l. 29).Pagal 2010-01-06 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 2.1 punktÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už bet kokio pobÅ«džio turtÄ , kurį jam patikėjo ieÅ¡kovas, taip pat už turtÄ , kurį darbuotojas gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų vykdydamas savo darbo pareigas, pagal 2.2.8. punktÄ atsakovas įsipareigojo visiÅ¡kai atlyginti ieÅ¡kovui materialinę žalÄ dėl turto netekimo, jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, dėl iÅ¡laidų susidariusių dėl sugadintų daiktų (t. 1, b.l. 15).

Pagal UAB „Arovika ir Ko“ autovežio vairuotojo pareiginių nuostatų 2.1 punktÄ autovežio vairuotojas yra materialiai atsakingas už patikėtÄ transporto priemonę ir pervežamus krovinius (automobilius) nuo priėmimo pervežimui momento iki pridavimo užsakovui momento, pagal 2.12.2 punktÄ vairuotojas privalo apžiÅ«rėti priimamus pervežimui automobilius, sutikrinti gamyklinius identifikacinius numerius, patikrinti jų komplektacijÄ su gamintojo deklaruojama, pagal 2.12.3 punktÄ vairuotojas, radęs kokių nors neatitikimų, turi defektuotų automobilių nepriimti pervežimui arba defektus su siuntėju įforminti aktu, defektus įraÅ¡yti į krovinio kelionės dokumentus, pagal 4.2.3 punktÄ vairuotojas materialiai atsako už pervežamų automobilių iÅ¡saugojimÄ (t. 2, b.l. 96-98).

Su pareiginiais nuostatais atsakovas buvo supažindintas 2010-01-06 (t. 2, b.l. 99).Atsakovas pagal savo pareiginius nuostatus privalėjo apžiūrėti vežamus automobilius, todėl atmetamas jo argumentas, kad apie pastebėtus trūkumus jam nebuvo pranešta, pagal savo atliekamo darbo pobūdį jis privalo suprasti kokie žymėjimai daromi dokumentuose, kas yra įrašoma ataskaitose, kurias jis pasirašo, kur nurodoma ir kokiais terminais nurodoma žalos charakteristika, jos vieta, pobūdis ir sunkumas. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismui pateikti vertimai neįskaitomi.

Vertimai, esantys byloje yra įskaitomi, tik dalis dokumentuose nurodyto teksto yra neįskaitoma, tačiau pirmosios instancijos teismas tai nurodė savo sprendime ir išvadas padarė remiantis AVES terminologija, t.y. teismas logiškai ir visapusiškai vertino jam pateiktus dokumentus. Atsakovas nurodė, kad kai kurie nurodyti sugadinimai nebūdingi transportavimo sugadinimams. Šis atsakovo argumentas atmestinas, nes krovinio sugadinimai galėjo atsirasti ne tik netinkamai gabenant, bet ir nerūpestingai pakraunant/iškraunant krovinį.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo materialinės atsakomybės sutartį, pareiginius nuostatus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad 2010-04-02 susitarimÄ jis pasirašė ne savo valia. 8190,92 kelionės į ItalijÄ iÅ¡laidų teismas neanalizuoja, nes Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas Å¡ios sumos priteisti iÅ¡ atsakovo neprašė.Atsakovas nurodė, kad teismas turėjo sumažinti priteisiamos žalos dydį, nes jo materialinė padėtis yra sunki, jam buvo perkelta didelė materialinė atsakomybė, o mokamas tik minimalus darbo užmokestis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismo priteista 3427,56 Lt žalos atlyginimo suma nėra didelė, todėl jÄ sumažinti nėra pagrindo.Remdamasi nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais bei anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus abiejų Å¡alių apeliacinius skundus, jų apeliaciniame procese turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :            Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                     Galina Blaževič                                                                                                                                   Dmitrijus Korsakovas                                                                                                                                   Egidijus TamaÅ¡auskas                                                                                                                                  Â