2025-03-26 Nr. AB-5288-3-61-3-06082-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1481-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06082-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sushi Sushi“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Azijos virtuvės“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232730 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas). Taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, nesudarė jam tinkamų sąlygų pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus, dėl to buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog apie tai, kad yra atleistas iš darbo ir priimtas į kitą darbovietę, sužinojo tik po to, kai gavo skundžiamą Sprendimą, taip pat jam tapo staigmena, jog jis neva dirbo pas kitą darbdavį. Atkreipė dėmesį, jog jis niekada nebuvo informuojamas apie darbo sutarties nutraukimą ar pasikeitusias darbo sutarties sąlygas, ar pasikeitusį darbdavį. Sužinojęs šias aplinkybes, ruošė skundą darbo ginčų komisijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad patikrinus viešojo registro duomenis matyti, jog tiek uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Azijos virtuvės“ (toliau – ir Bendrovė), tiek ir UAB „Sushi Sushi“ (toliau – ir Bendrovė 1) yra tam pačiam asmeniui (T. K.) priklausančios ir to paties asmens vadovaujamos Bendrovės. Tikėtina, jog dėl to iš vienos Bendrovės perkeliant į kitą ir susiklostė tokia situacija, kai darbdavys nematė poreikio pranešti apie tai pačiam darbuotojui ar tuo labiau Migracijos departamentui.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. lapkričio 16 d., o nuo 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas yra įdarbintas ir dirba Bendrovėje 1, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė darbo sutartį su asmeniu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023 m. lapkričio 16 d. Asmuo nuo 2023 m. lapkričio 17 d. yra įdarbintas ir dirba Bendrovėje 1, neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. asmuo nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas asmeniškai pildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje. Be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos matyti, kad pareiškėjas darbo užmokestį gavo iš Bendrovės 1, todėl kritiškai vertintini pareiškėjo skundo argumentai, jog jis neva nežinojo ar nepastebėjo, kad buvo atleistas iš Bendrovės, o po to įdarbintas Bendrovėje 1. Tai, kad tarp pareiškėjo ir Bedrovės vyksta ginčas, nekeičia fakto, jog pareiškėjui buvo aišku, kuri bendrovė jam moka darbo užmokestį ir apie jo pareigą informuoti Migracijos departamentą pasikeitus darbdaviui ar darbo funkcijai.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.

II. 11. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Pakistano pilietis. Pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje, 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2207-LLG-8568 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

13. Teismas nurodė, kad Tarpininkavimo rašte Nr. 20220728-108764 nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui virėju (512001), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – kita maisto produktų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (4729), numatant mokėti 800 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

14. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 4 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2025 m. sausio 2 d.

15. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė darbo sutartį su pareiškėju nutraukė 2023 m. lapkričio 16 d., o nuo 2023 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas dirba Bendrovėje 1, Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį pareiškėjas nėra gavęs, skundžiamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

16. Teismas rėmėsi ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 4 dalies, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų ne tik Leidimui gauti, bet ir per visą Leidimo galiojimo laikotarpį atitikti tas sąlygas, pagal kurias Leidimas jam buvo išduotas, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus. Išimčių, kad tam tikrą laiką užsienietis gali neatitikti (nevykdyti) sąlygų, pagal kurias išduotas Leidimas, Įstatyme nenumatyta.

18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog po Leidimo išdavimo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 4 d., pareiškėjas dirbo Bendrovėje iki 2023 m. lapkričio 16 d.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis niekada nebuvo informuojamas apie darbo sutarties nutraukimą ar pasikeitusias darbo sutarties sąlygas, ar pasikeitusį darbdavį, apie tai, jog yra atleistas iš darbo ir priimtas į kitą darbovietę, sužinojo tik po to, kai gavo skundžiamą Sprendimą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išduoto Leidimo sąlygas ir reikalavimus, numatytus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas vykdė ir atitiko tik iki 2023 m. lapkričio 16 d., kai Bendrovė nutraukė su juo darbo sutartį. Pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. yra įdarbintas ir dirba Bendrovėje 1, tačiau Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį neprašė, todėl nuo 2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas tapo užsieniečiu, su kuriuo po Leidimo išdavimo darbo sutartis buvo nutraukta, nors pagal Leidimo sąlygas ir pagal darbo sutartį su Bendrove jis turėjo dirbti per visą Leidimo galiojimo laikotarpį.

20. Teismas konstatavo, kad skundžiamame Sprendime nurodytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas panaikinti Leidimą – nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu – egzistuoja jau nuo 2023 m. lapkričio 16 d., todėl atsakovas vien šiuo pagrindu turi pagrįstą teisę ir pareigą panaikinti Leidimą, nes Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Taigi, nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. yra įdarbintas Bendrovėje 1, tačiau nėra gavęs nei Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nei naujo leidimo laikinai gyventi pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

22. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Bendrovė ir Bendrovė 1 yra to paties asmens valdomos įmonės, nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo Sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas remiantis darbo santykiais su Bendrove, todėl aplinkybės, kad su pareiškėju Bendrovė nuo 2023 m. lapkričio 16 d. nutraukė darbo sutartį ir nuo 2023 m. lapkričio 17 d. perkėlė pareiškėją į kitą įmonę (Bendrovę 1), nėra pareiškėją pateisinantis argumentas, o priešingai, patvirtinantis, jog jis nesilaikė Įstatyme nustatytos privalomos procedūros ir Leidimo galiojimo metu faktiškai darbdavį pakeitė be Migracijos departamento žinios ir leidimo.

23. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento leidimas pakeisti darbdavį turi būti gaunamas prieš darbdavio pakeitimą, o ne po įvykusio fakto, nes Migracijos departamento informavimas apie jau pakeistą darbdavį nepanaikina ir nepašalina jau padaryto Įstatymo pažeidimo negavus atitinkamo Migracijos departamento leidimo.

24. Teismas pažymėjo ir tai, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 24S235505 neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S262555 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovui ar vadovo įgaliotam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą – darbdavys (priimančioji įmonė, priimantysis subjektas) arba vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.

25. Teismas nurodė, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas nustačius bent vieną Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies pagrindą. Migracijos departamentas nėra įpareigotas aiškintis pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio pakeitimo motyvų ir aplinkybių, nes Įstatyme įtvirtinti pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi yra darbo sutarties nutraukimo faktas ir darbdavio pakeitimo, nesilaikant Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies, faktas. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo ginču dėl darbdavio veiksmų, vertino kaip nereikšmingus šioje byloje, o aplinkybes, kurios bus nustatytos darbo ginčo byloje – kaip neaktualias šiai bylai. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėta darbo ginčo byla Nr. APS-131-25933/2024, nenustačius privalomo bylos sustabdymo pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnis).

26. Teismas taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra.

27. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog Sprendimas priimtas pareiškėjui nesudarius tinkamų sąlygų pasisakyti, nesuteiktos galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus, teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismas nurodė, kad net ir sutinkant su pareiškėjo skundo argumentais dėl to, jog atsakovas turėjo pareiškėją išklausyti, šioje byloje skundžiamo Sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas atsakovui klausimą spręsti iš naujo, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindas, būtų formalus teisingumo įvykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų, juolab kad faktinė ir teisinė skundžiamo Sprendimo motyvacija pareiškėjui žinoma ir aiški, ir dėl to byloje ginčo nėra.

28. Teismas konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes (Sprendimo priėmimo metu darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta, o Bendrovėje 1 pareiškėjas pradėjo dirbti be Migracijos departamento leidimo), Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kadangi privalėjo taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą ir panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

30. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, jog neegzistuoja privalomo bylos sustabdymo pagrindas, kadangi ji neatitinka įstatymų leidėjo valios ir suformuotos teisminės praktikos. Darbo teisės byloje buvo sprendžiamos reikšmingos šiai byla faktinės aplinkybės, o būtent tos, kurių pagrindu ir buvo priimtas ginčijamas sprendimas administracinėje byloje (neteisėtas atleidimas iš darbo). Vertindamas susiformavusią teismų praktiką stabdant bylos nagrinėjimą, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl bylos sustabdymo, tai lėmė netinkamą bylos išsprendimą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2024 m. gruodžio 12 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-9753, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjo atleidimą iš darbo UAB „Azijos virtuvės“ 2023 m. lapkričio 16 d., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį, neteisėtu ir grąžinti jį į darbą UAB „Azijos virtuvės“ ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo. Taigi įsiteisėjus šiam sprendimui akivaizdu, kad teismas nepagrįstai nesustabdė šios bylos nagrinėjimo, taip pat tai turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui vertinant byloje esamus įrodymus. Pažymi, kad priimtas sprendimas darbo ginčo byloje turėjo ir turi įtakos ne tik ginčijamam atsakovo Sprendimui, bet ir pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuriuo netinkamai buvo nustatytos faktinės aplinkybės, o tai lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

32. Pareiškėjas dėl įrodymų vertinimo taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartojo atsakovo poziciją, tačiau toks teismo sprendimas lėmė pareiškėjo teisių į teisingą teismą su išsamiu aplinkybių vertinimu pažeidimą. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas išimtinai yra grindžiamas atsakovo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, netyrė jo nurodytų aplinkybių pagal byloje turimus įrodymus, iš esmės ginčijamame sprendime tik pakartojo atsakovo neva tai teisingai nustatytas faktines aplinkybes bei motyvus, išdėstytus Sprendime, ir atsakovo atsiliepime į skundą. Teismas lakoniškai nurodė, kad pareiškėjo įvardytos aplinkybės vertintinos kaip gynybinė pozicija, nesigilino į bylos esmę, nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus priimtas sprendimas darbo teisės byloje, dėl to priėmė neproporcingą ir neteisėtą sprendimą.

33. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Sprendimu užkirto kelią jam gyventi Lietuvoje, kur jis ketino dirbti ir gyventi, mokėti mokesčius ir prisidėti prie bendro ūkio ir gerovės. Pareiškėjas teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą, tačiau dėl atsakovo neveikimo, delsimo ir vėliau netinkamai atliktų administracinių procedūrų, nebendradarbiavimo, priėmė nepagrįstą Sprendimą. Atsakovo veiksmai vertintini kaip neatitinkantys gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir kitų principų, teisės aktų reikalavimų, rodantys politinio neutralumo stoką.

34. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas pateiktus byloje įrodymus privalo vertinti logiškai, t. y. vertindamas įrodymų tarpusavio sąsajumą, o ne pavienius įrodymus ar atsakovo argumentus procesiniuose dokumentuose. Šiuo atveju teismas vadovavosi išimtinai tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, nemotyvuotai atmesdamas ar net netirdamas pareiškėjo paaiškinimų ir jų nevertindamas.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką (daugiu nei penkerius metus) ir ketina realizuoti savo teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau neteisėtas atsakovo Sprendimas šiuo atveju jam užkerta galimybę pasinaudoti tokia teise, nors Lietuvos Respublikoje gyvena daugiau kaip 5 metus.

36. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais, kuriais motyvuojant buvo atsisakyta pareiškėjo bylos nagrinėjimą stabdyti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu nebuvo kreipęsis į darbo ginčo komisiją, t. y. skundas paduotas 2024 m. lapkričio 11 d. Taigi priimant ginčijamą Sprendimą buvo vertinamos aplinkybės, kurios buvo būtent jo priėmimo metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių ir kitą faktą, kai pareiškėjas, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų, pakeitė darbdavį. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su jo ginču dėl darbdavio veiksmų, šiai bylai nėra reikšmingi ir aplinkybės, nustatytos darbo byloje, nebus šiai bylai aktualios. Aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės vyksta ginčas, nekeičia fakto, jog pareiškėjui buvo aišku, kuri bendrovė jam moka darbo užmokestį ir apie jo pareigą informuoti Migracijos departamentą.

38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų su pareiškėju susijusių aplinkybių visumos. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo sprendime atliktas išsamus visų byloje esančių duomenų ir įrodymų tyrimas. Pagal suformuotą teismų praktiką kiekvienoje atskiroje byloje teismo dėstomų motyvų kiekis gali būti skirtingas ir priklausyti nuo sprendžiamų klausimų svarbos. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais ar jų išsamumu, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nurodė aktualias teisės normas, kuriomis remdamasis priėjo prie padarytų išvadų, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo skundo argumentas, kad tinkamai neįvertintos aplinkybės, vertinamas kaip deklaratyvus.

39. Atsakovas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad jis Lietuvoje gyvena jau ilgą laiką (daugiu nei penkerius metus) ir ketina realizuoti savo teisę į nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau neteisėtas Sprendimas šiuo atveju jam užkertą galimybes pasinaudoti tokia teise, vertina kaip nepagrįstą, kadangi būtent pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų.

40. Atsakovo vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 24S232730, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumo.

42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui Leidimą, kuris buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), kadangi Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju bei asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento žinios. Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, jį naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame

skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta darbo byla darbo ginčų komisijoje, kadangi nustatytos aplinkybės būtų reikšmingos šioje byloje priimant sprendimą. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išimtinai rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų, taip pat Sprendimu jam užkertamas kelias gyventi Lietuvoje bei pasinaudoti teise gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

44. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

45. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Pakistano Islamo Respublikos pilietis, 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „Azijos virtuvės“ virėju, numatomas darbo užmokestis – 800 Eur. UAB „Azijos virtuvė“ Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas kviečiamas dirbti Bendrovėje virėju, numatoma įdarbinimo data – 2022 m. rugpjūčio 10 d., darbo užmokestis – 800 Eur per mėnesį. Bendrovė patvirtina, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį, taip pat už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Migracijos departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu 2023 m. balandžio 4 d. išdavė pareiškėjui Leidimą, galiojantį iki 2025 m. sausio 2 d.

46. Migracijos departamentas nustatęs, kad UAB „Azijos virtuvės“ darbo sutartį su asmeniu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nutraukė 2023 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 17 d. yra įdarbintas ir dirba UAB „Sushi sushi“ neturėdamas Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, t. y. pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. sausio 2 d.

47. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.

48. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

49. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar prašymą leisti pakeisti darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. <...>. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus

50. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

51. Aprašo 13 punkte numatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., jog pareiškėjo darbo santykiai Bendrovėje nutrūko 2023 m. lapkričio 16 d., o 2023 m. lapkričio 17 d. jis pradėjo dirbti Bendrovėje 1. Tačiau, pareiškėjo teigimu, aplinkybės, jog darbo sutartis Bendrovėje buvo nutraukta ir jo darbo santykiai tęsėsi Bendrovėje 1, jam tapo žinomos tik tuomet, kai jis gavo Migracijos departamento Sprendimą.

53. Darbo ginčų komisijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendime nurodyta, jog nagrinėdama bylą komisija nustatė, kad pareiškėjas jokio prašymo atleisti jį iš darbo nerašė ir nepasirašė prašymo nutraukti darbo sutartį, tokia jo valia nebuvo išreikšta. Darbo ginčų komisija pripažino, kad UAB „Azijos virtuvės“ veikė neteisėtai ir nesant pareiškėjo prašymo, įformino jo atleidimą iš darbo, todėl pripažino pareiškėjo atleidimą neteisėtu ir nusprendė grąžinti pareiškėją į darbą. Pažymėtina, kad Bendrovė su pareiškėjo reikalavimu sutiko. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, jog su pareiškėju nutraukta darbo sutartis bei pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, todėl Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas, šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

55. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

56. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti vieša, t. y. žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir tam, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

57. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

58. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

60. Pažymėtina ir tai, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, teisė būti išklausytam yra teisinės valstybės principo elementas, visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas, kylantis ne tik iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet ir Konstitucijos 18 ir 30 straipsniais užtikrinamų teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą paisymo. Taigi teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo.

61. Įstatyme nenustatyta konkreti užsieniečio išklausymo prieš priimant sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą darbo pagrindu, procedūra. Vis dėlto, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokia procedūra aiškiai nėra numatyta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Prieš konkrečiai išnagrinėjant šios teisės įgyvendinimą šioje byloje, naudinga priminti, kad teisės būti išklausytam tikslas – nustatyti kuo tikslesnes ir teisingesnes faktines aplinkybes ir užtikrinti suinteresuotojo asmens apsaugą. Kitaip tariant, šia nuostata siekiama užtikrinti, kad bet koks sprendimas asmens nenaudai būtų priimamas žinant visas aplinkybes. Nors teisė būti išklausytam nėra absoliuti, atsižvelgus į nurodytas priežastis jos ribojimo atvejai privalo būti atidžiai išnagrinėti, be kita ko, proporcingumo aspektu.

62. Kalbant apie Migracijos departamento priimamus sprendimus panaikinti leidimą, išduotą darbo pagrindu, pažymėtina, kad tokio pobūdžio sprendimai yra priimami asmeniui, neprašiusiam šio sprendimo priimti (institucijos iniciatyva), todėl šio asmens galimybė pareikšti nuomonę dėl numatomo sprendimo yra iš esmės suvaržyta. Vis dėlto, kiekvienas suinteresuotasis asmuo turi teisę apskųsti Migracijos departamento priimtus sprendimus, susijusius su išduoto leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimu.

63. Siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamo asmens apsaugą, teisė būti išklausytam skirta, kad asmuo galėtų pateikti su savo individualia situacija susijusių įrodymų, kurie būtų palankūs tam, jog sprendimas būtų arba nebūtų priimtas arba, kad būtų nulemtas jo turinys. Taigi šiuo atveju pareiškėjui sudarius galimybę pateikti savo paaiškinimus iš anksto, galbūt būtų pasiektas kitas rezultatas. Faktas, jog užsienietis nutraukia darbo sutartį ir pakeičia darbdavį be Migracijos departamento leidimo, yra įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. jog pareiškėjui apie jo atleidimą iš Bendrovės ir priėmimą dirbti Bendrovėje 1 iki priimant skundžiamą Sprendimą nebuvo žinoma, pareiga jį išklausyti prieš priimant šį Sprendimą nepailgintų administracinės procedūros, tik padidintų pareiškėjo teisinę apsaugą. Teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą panaikinti leidimą gyventi turi būti įgyvendinama, paisant pusiausvyros tarp suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam prieš priimant jam nepalankų sprendimą ir kompetentingų valstybės institucijų pareigos kovoti su neteisėta imigracija, ir negali būti naudojama kaip priemonė, pagal kurią administracinė procedūra būtų nepagrįstai apsunkinama. Įvertinus nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeista pusiausvyra tarp bendrojo intereso supaprastinti administracinę procedūrą bei veiksmingai ją organizuoti ir suinteresuotojo asmens teisės būti išklausytam iš anksto.

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Sprendimą priėmė tinkamai nenustatęs pareiškėjo prašymui išnagrinėti ir Sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios reikšmingos ginčui išspręsti iš esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo reikalavimų (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

65. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 24S232730.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė