cd295a1c-d7c2-4947-8dcd-dee2478c4fcb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-1810-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00082-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas R. Č. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde remiasi Å¡iais argumentais: 2.1. PaaiÅ¡kina, kad nesutinka su teisingumo ministro priimtu 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 (toliau – Ä®sakymas), kuriuo buvo pablogintos apsipirkimo sÄ lygos Vilniaus pataisos namų parduotuvėje bei nustatyti ribojimai maisto pasirinkimui, kiekiui ir pakuotiems. 2.2. PareiÅ¡kėjo teigimu dėl Ä®sakymo priėmimo jam kilo neturtinė žala.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime (b. l. 9–12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti, remdamasi Å¡iais argumentais: 3.1. PaaiÅ¡kina, kad Ä®sakymo 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as (toliau – SÄ raÅ¡as) sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims. 3.2.

Visiems nuteistiesiems, taip pat ir pareiÅ¡kėjui yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Vidaus tvarkos besilaikantiems nuteistiesiems (suimtiesiems) pakeitimai nedaro jokios neigiamos įtakos, kadangi jiems apsiperkant ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, pastarieji turi galimybę įsigyti pakankamÄ kiekį jų papildomiems poreikiams tenkinti reikalingų maisto produktų, vaisių ir daržovių. 3.3.

Kalėjimų departamentas vykdo suimtųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėsenÄ ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai apibendrintÄ informacijÄ apie Å¡ios stebėsenos rezultatus. SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas ir nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti savo minimalių poreikių, jis gali bÅ«ti papildytas.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ su motyvuotu praÅ¡ymu į SÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti maisto produktus ar kitus jam bÅ«tinus reikmenis. 3.4. Sudarant SÄ raÅ¡Ä , buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, t. y. nuteistiesiems neleidžiama naudotis daiktais, kuriuos galima lengvai pritaikyti duriamiesiems ar pjaunamiesiems įrankiams pasigaminti (metaliniai, stikliniai ar keramikiniai indai, stalo įrankiai ir pan.), tačiau įvertinti ir pačių suimtųjų (nuteistųjų) apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai. 3.5.

Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje ginčas kilo dėl 500 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ teisingumo ministro priimto teisės akto – 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213, kuriuo, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pablogintos apsipirkimo sÄ lygos Vilniaus pataisos namų parduotuvėje bei nustatyti ribojimai maisto pasirinkimui, kiekiui ir pakuotiems.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 1  dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1  dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

6. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad teisingumo ministro Ä®sakymu patvirtinus SÄ raÅ¡Ä buvo apribota galimybė įkalinimo įstaigos parduotuvėje nusipirkti vaisių ir daržovių (tik iki 2 kg) 7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1  dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK  92 straipsnio 4 dalis).

8. SÄ raÅ¡o 18 priede nustatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as. Pažymėtina, jog minėtas teisės aktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. SÄ raÅ¡o 1.1 punkte nurodoma, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti vaisių ir daržovių (Å¡viežių, Å¡aldytų, konservuotų), tačiau ne daugiau nei 2 kg.

Atsakovės atstovas nurodė, kad SÄ raÅ¡as sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi Å¡iems asmenims. Teismas pažymi, kad teisingumo ministro Ä®sakymu patvirtintu SÄ raÅ¡u pareiÅ¡kėjui nebuvo uždrausta įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių, SÄ raÅ¡u buvo nustatytas tam tikras leidžiamas įsigijimo ir turėjimo kiekis, t. y. ne daugiau kaip 2 kg.

9. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog SÄ raÅ¡u buvo uždrausta įsigyti vaisius, daržoves, razinas bei maisto papildus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog SÄ raÅ¡u buvo nustatyti tam tikri leidžiami įsigyti ir turėti vaisių, daržovių kiekiai ir (ar) tam tikri apribojimai, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjo nurodomas argumentas, jog jam bÅ«tinas didesnis vaisių ir daržovių kiekis vertintinas kaip subjektyvaus pobÅ«džio teiginys.

10. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog perka vaisius bei daržoves. Pareiškėjo teiginiai, jog iš valstybės negauna organizmui reikalingų vitaminų yra abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologinės mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad SÄ raÅ¡u bÅ«tų pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo kaip vartotojo teisės. Be to, SÄ raÅ¡as gali bÅ«ti peržiÅ«rėtas nustačius, jog jame nurodytais maisto produktais ir kitais daiktais dauguma nuteistųjų negali užtikrinti minimalių poreikių, jis gali bÅ«ti papildytas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pats turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ su motyvuotu praÅ¡ymu į SÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti maisto produktus ar kitus jam bÅ«tinus reikmenis.

11. Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų argumentų, jog tokiu reguliavimu jam apribojama galimybė pačiam gamintis maistÄ , pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio  4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, veiksmuose pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Todėl kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma žala turi bÅ«ti nustatytos visos trys kumuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

13. Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas