cd29450b-e0b3-40a5-8da3-db70f851d450 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-488-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06113-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Neringai Janušauskienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Ramūnui Širviui, atsakovams U.

Å ., R. Å ., jų atstovui advokatui Dariui StaÅ¡kevičiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų U. Å . ir R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų G. G., M. G. ieÅ¡kinį atsakovams U. Å . ir R. Å ., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai ieškiniu prašė:

1) priteisti iÅ¡ U. Å . ir R. Å . (nepilnamečio V. Å . įstatyminių atstovų (tėvų)) solidariai, mažametės P. G., atstovaujamos įstatyminių atstovų (tėvų) M. G. ir G. G., naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti P. G. įstatyminiams atstovams (tėvams) M. G. ir G. G.;

2) priteisti iÅ¡ U. Å . ir R. Å . (nepilnamečio V. Å . įstatyminių atstovų (tėvų)) solidariai, ieÅ¡kovų M. G. ir G. G. naudai kiekvienam po 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti ieškovų M. G. ir G. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. vakare su atsakove sutarė, kad apie pusė valandos ieÅ¡kovų dukra P. G. eis pas atsakovus pažaisti. Apie 20:30 val. išėjus pasiimti dukters, iÅ¡girdo dukters verksmÄ , išėjo atsakovę su P. G. ant rankų bei pasakė, kad jos sÅ«nus V. Å . užgavo P. G. akį. Apie 22:00 val. duktė buvo stacionarizuota į vaikų akių ligų skyrių. Po operacijos sužinojo, kad reikėjo paÅ¡alinti pieÅ¡tuko liekanas, susiÅ«ti ragenÄ . VisÄ vasarÄ dukra nėjo į darželį, liepos pradžioje buvo pakartotinė operacija, rugsėjo gale buvo siÅ«lų paÅ¡alinimas ir dar laukia lęšiuko operacijos.

Po įvykio dukra buvo labai iÅ¡sigandusi, nesisekė nuraminti, nepadėjo ir raminamieji vaistai. Buvo miego sutrikimų, po operacijos laikas taip pat buvo labai sudėtingas, reikėjo laÅ¡inti laÅ¡iukus, o tai P. buvo labai baisu, kad kažkas liečia jos akį. IeÅ¡kovė pati kreipėsi į medikus psichologinės pagalbos, vartojo paskirtus raminančius medikamentus „Cipralex“, nes buvo didelis nerimas, iÅ¡gÄ stis. Prasidėjus teisminiam procesui ieÅ¡kovės bÅ«klė dar labiau pablogėjo, teko padidinti vaistų dozes.

Ieškovams nėra ramybės dėl ateities, kiekviena diena nežinomybė, ar gali atsirasti akies uždegimas ar iš šalies koks veiksnys. Iš atsakovų draudimo kompanijų gavo apie 1800 Eur, o iš savo kaupiamojo draudimo „Aviva“ gavo apie 2500 Eur.

3. Atsakovė U. Å . nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Ji padarė viskÄ , kad bÅ«tų saugu, vaikai buvo jos priežiÅ«roje, ji elgėsi kaip rÅ«pestinga mama. PieÅ¡tukais gali naudotis vaikai nuo trijų metų. Jei bÅ«tų atvirkÅ¡tinė situacija, jai užtektų žmogiÅ¡ko atsipraÅ¡ymo. Mano, kad nėra tokios sumos, kuri atlygintų kas įvyko. Atsakovas R. Å . papildomai nurodė, kad po įvykio kitÄ dienÄ jie paskambino G. G. ir atsiprašė. Buvo labai sunku, nes tas įvykis įvyko jų namuose.

Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kiniu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ U. Å . ir R. Å . (nepilnamečio V. Å . įstatyminių atstovų (tėvų)) P. G. naudai, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , uzufrukto teise pavedant tvarkyti P. G. įstatyminiams atstovams (tėvams) M. G. ir G. G.. Priteisė solidariai iÅ¡ U. Å . ir R. Å . ieÅ¡kovų M. G. ir G.

G. naudai kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Priteisė ieÅ¡kovų M. G. ir G. G. naudai iÅ¡ U. Å . ir R. Å . iÅ¡ kiekvieno po 2663 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitoje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovų nuomone, atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos, atsakovė neužtikrino, kad vaikas nežaistų su tokiu daiktu, kuris neskirtas žaidimams, t. y. pieÅ¡tukai nebÅ«tų naudojami ne pagal jų paskirtį, atsakovų pateikta įvykio schema yra iÅ¡galvota tik siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. O atsakovai nurodo, kad įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas, mano, kad ieÅ¡kovai neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kovų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis P. G. naudai (15 000 Eur) yra aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, vyraujančiai teismų praktikai, o patiems ieÅ¡kovams neturi bÅ«ti priteisiama neturtinė žala, kadangi tai susiję su pačiu asmeniu.

6. Dėl P. G. sužalojimo aplinkybių. Teismas nurodė, kad nuo pat įvykio dienos atsakovė įvykių sekÄ nurodo beveik vienodai, nesutampa tik detalės, kurių klausiant pakartotinai ir nuolat asmuo gali neatsiminti ar susipainioti. Tačiau, įvertinęs apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus ir esant prieÅ¡taravimams tarp jų nurodomo galimo įvykio mechanizmo, likusių akies sužalojimo padarinių vertinimo ir atsakovės nurodomų aplinkybių, teismas laikė atsakovės paaiÅ¡kinimus kaip suinteresuoto materialine bylos baigtimi asmens, nepatikimais, ir kuriais negalima remtis konstatuojant įvykio faktines aplinkybes. Nors atsakovė U. Å . teigė nemačiusi arba mačiusi kaip pieÅ¡tukas iÅ¡sprÅ«do iÅ¡ sÅ«naus V. Å . rankų, bet remiantis liudytojų parodymais, teismo vertinimu, labiau tikėtina buvus tikslingai nukreiptÄ V. Å . rankos judesį ar veiksmÄ P. G. akies atžvilgiu.

7. Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų nagrinėjamu atveju, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas atmetė atsakovų argumentus kaip nepagrįstus ir sprendė, kad atsakovų atžvilgiu yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

8. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nepakankamu tėvų valdžios panaudojimu konkretaus įvykio metu bei bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu. Nurodė, kad bÅ«tent tuo laiku, kai atsakovų sÅ«nus lankė Kauno lopÅ¡elį - darželį „V.“ buvo stebimi tam tikri vaiko elgesio ženklai, kurie galėjo turėti įtakos kilti 2020 m. gegužės 27 d. įvykiui. Darželio apraÅ¡ytos V. Å . nuotaikų kaitos tuo metu, sunkumai valdant emocijas, o atsakovės teigimu, pedagogų dėmesio stoka, visgi galėjo sÄ lygoti ir aktyvesnius veiksmus P. G. atžvilgiu.

Be to, pats atsakovas R. Å . save įvardijo „savaitgaliniu“ tėčiu, nurodė mažai bÅ«nantis namuose ir visa rÅ«pesčių naÅ¡ta tiek namų Å«kiu, tiek vaikų auklėjimu bei ugdymu teko vienai sutuoktinei U. Å .. Todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ apie pakankamÄ atsakovų, kaip tėvų dėmesį ugdant sÅ«nų bei valdžios panaudojimÄ savo sÅ«naus V. Å . atžvilgiu bÅ«tent tuo laikotarpiu kai jis lankė lopÅ¡elį darželį „V.“ ir 2020 m. gegužės 27 d.

įvykio metu. Taigi atsakovės U. Å . neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atidumo pareigos pažeidimu bei netinkama vaiko priežiÅ«ra įvykio metu, bei nepakankamu atsakovo R. Å . vaidmeniu sÅ«naus ugdymo procese. Už Å¡iuos veiksmus taikant netiesioginės civilinės atsakomybės institutÄ atsakingi abu atsakovai U. Å . ir R. Å ..

9. Dėl atsakovų kaltės. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovų civilinės atsakomybės prezumpcijÄ . Kadangi tėvai atsako už nepilnamečio iki keturiolikos metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl dėl įvykio, kurio metu sužalota mažametė P. G. yra mažamečio V. Å . tėvų U. Å . ir R. Å . kaltė.

10. Dėl priežastinio ryÅ¡io. Teismas nurodė, kad atsakovės U. Å . neteisėtas veikimas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rÅ«pestingumas, nepakankamas atsakovo R. Å . vaidmuo sÅ«naus ugdymo procese sudarė palankias sÄ lygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sÄ lyga, todėl tarp atsakovės U. Å ., nepakankamo atidumo, neveikimo ir atsiradusios žalos mažametės P. G. sveikatai yra priežastinis ryÅ¡ys, kuris pakankamas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Tokiu mažamečio V. Å . tėvų nepakankamu tėvų valdžios nepanaudojimo atveju padėjo žalai atsirasti ir jai padidėti, todėl ir dėl to yra priežastinis ryÅ¡ys tarp tėvų neveikimo ir atsiradusių pasekmių - P. G. patirtų sužalojimų.

11. Dėl neturtinės žalos atlyginimo P. G.. Ä®vertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo kad dėl sužalojimų P. G. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , pagal byloje esančius medicininius dokumentus buvo sužalota P. G. kairioji akis, dėl Å¡io sužalojimo ji jautė skausmÄ , verkė, gydymo metu skirta eilė medikamentų, tame tarpe ir nuo skausmo, atliktos operacijos, kurių metu taikyta narkozė, P. G. dėl sveikatos sužalojimo iki Å¡iol patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir nuolatinius nepatogumus.

Žalos mastÄ patvirtina teismo eksperto dr. P. P. 2020 m. spalio 2 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kad „Dėl ragenos rando bei regos sumažėjimo iki 0,1 P. G. 2019 m. gegužės 27 d. patirti kairės akies sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimus patyrė mažametis vaikas, kuriam žala padaryta dėl atsakovų nepakankamo atidumo, kad jų sÅ«naus elgesys buvo pavojingas kito asmens sveikatai, kad byloje yra duomenys, jog mažametės sužalojimai gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kad sprendimo metu ji nėra laikoma iÅ¡gijusi, jos laukia ketvirtoji operacija, bei atsižvelgiant į pažeistos vertybės pobÅ«dį, kaltę, pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastÄ , neturtinės žalos padarinius, ateityje galinčius atsirasti įvairius nukentėjusios P. G. asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė P. G., įvertinus, bet neįskaitant, iÅ¡mokėtÄ 750 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei AB „Lietuvos draudimas" iÅ¡mokėtÄ 729,19 Eur, t. y. iÅ¡ viso 1479,19 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ patyrė 10 000 Eur neturtinę žalÄ .

Teismas nenustatė objektyvių blogos atsakovų turtinės padėties aplinkybių, jog atsakovai negalėtų atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos P. G., o prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovų pateikti duomenys apie atsakovų turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ rodo, kad jų turtinė padėtis yra gera. Teismas sprendė, kad protingas ir teisingas P. G. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 10 000 Eur iÅ¡ atsakovų solidariai.

12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo M. G. ir G. G.. Teismas sprendžia, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad dėl įvykio mažamečio vaiko tėvai taip pat patyrė neigiamų emocinių iÅ¡gyvenimų, stresÄ ir baimę dėl vaiko psichinės ir fizinės bÅ«senos, nes nukentėjo jų mažametis vaikas, su kuriuo juos sieja ypatingai glaudus ryÅ¡ys. Byloje įrodyta, kad mažametė P. G. patyrė sužalojimus dėl atsakovų kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisingumo bei protingumo principus, iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ U.

Å . ir R. Å . solidariai, kiekvienam po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo vertinimu, dėl patirto streso ir iÅ¡gyvenimų, kurie įprastai patiriami tokio pobÅ«džio bylose, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma kompensuoti patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovai U. Å . ir R. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1500 Eur už advokato suteiktas paslaugas rengiant apeliacinį skundÄ ir 270 Eur žyminis mokestis) apeliaciniame procese.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog esant atsakovės U. Å . nudrožtiems pieÅ¡tukams, atsakovų sÅ«nus V. Å . savo ranka atliko veiksmÄ , nukreiptÄ Ä¯ P. G. ir jai atsisukus, sužalojo jos kairę akį. Atsakovai su tokiu įvykio vertinimu nesutinka ir mano, kad teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pažeisdamas CPK 176-185 str. įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Netinkamas ir neobjektyvus įrodymų vertinimas, nagrinėjamu atveju sÄ lygojo ir nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovų atžvilgiu egzistavimo. 10.2.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė U. Š. yra vienintelis byloje apklaustas asmuo, kuris faktiškai buvo 2019-05-27 įvykio vietoje ir galėjo tiesiogiai papasakoti apie įvykio aplinkybes. Atsakovės U. Š. paaiškinimus vertinti kaip nepatikimus nagrinėjamos bylos kontekste būtų galima tik nustačius, kad jie yra nenuoseklūs ir/ar prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Nors atsakovės U. Š. paaiškinimų nuoseklumo teismas nekvestionavo, tačiau U.

Š. paaiškinimus kaip suinteresuoto materialinės bylos baigtimi asmens laikė nepatikimais. Sutikti su tolia teismo išvada nėra pagrindo. Įrodymų visetas patvirtina, kad labiau tikėtina, kad 2019-05-27 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu P. G. kairioji akis buvo sužalota, tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė vaikus tuo metu tiesioginėje priežiūroje prižiūrėjusi atsakovė U. Š.. Atsakovės U. Š. paaiškinimų nepaneigia jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl jų vertinti nepatikimais nėra pagrindo. 10.3.

Teismo iÅ¡vados dėl atsakovų neteisėtų veiksmų grindžiamos ne tik formaliu bei netinkamu 2019-05-27 įvykio faktinių aplinkybių įvertinimu, bet ir prielaidomis, kurios sudaro realų pagrindÄ abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė U. Å . lemtingo įvykio metu buvo tiek atidi, rÅ«pestinga ir dėmesinga prižiÅ«rėdama savo vaikus V. ir E., bei ieÅ¡kovų dukrÄ P. G., kiek objektyviai buvo įmanoma. Å iuo atveju P. G. sužalojimas buvo nelaimingo atsitikimo, sÄ lygoto kelių vienu metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pasekmė.

Teismas konstatavo nepakankamÄ atsakovo R. Å . vaidmenį sÅ«naus ugdymo procese, tačiau Å¡iuo atveju, atsakovo darbo pobÅ«dis siekiant aprÅ«pinti Å¡eimÄ materialiai, nesuponuoja iÅ¡vados, kad rečiau matydamasis su vaikais, jis jiems neskiria pakankamai dėmesio ar nepakankamai dalyvauja jų auklėjime ir ugdyme. Taip pat konstatuotina, kad faktinio priežastinio ryÅ¡io taip atsakovų veiksmų/neveikimo (vaikų priežiÅ«ros) ir P. G. patirtos akies traumos nėra. įvykio metu mažamečiai vaikai V.

Å ., E. Å . ir P. G. buvo saugioje aplinkoje tiesioginėje atsakovės U. Å . priežiÅ«roje, o P. G. patirtÄ akies traumÄ lėmė kelių vienu metu nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių visetas, t. y. iÅ¡ mažamečio vaiko V. Å . rankų iÅ¡sprÅ«dęs pieÅ¡tukas ir tuo pačiu metu P. G. atliktas kÅ«no judesys (galvos sukimas per petį). Akivaizdu, kad vertinant per protingo, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartÄ , Å¡ių aplinkybių numatyti atsakovė U. Å . objektyviai negalėjo.

Taigi nebuvo mažiausiai trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės. 10.4. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo P. G. ir ieÅ¡kovams nesirėmė CK 6.250 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, taip pat kasacinio teismo praktikos nuostatomis dėl pagrindinių kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teismas rėmėsi tik neturtinę žalÄ didinančiais kriterijais, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į neturtinę žalÄ mažinančių kriterijų visumÄ , dėl tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti, skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė. 10.5.

Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ieÅ¡kovams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl teismo sprendimo turinys Å¡ioje dalyje neatitinka CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimų ir yra akivaizdžiai neteisėtas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Teismas, neatskleidė aplinkybių iÅ¡imtinumo nagrinėjamu atveju, todėl priteisdamas neturtinę žalÄ ieÅ¡kovams M. G. ir G. G., priėmė įstatymo ir teismų praktikos nuostatų neatitinkantį sprendimÄ . 10.6. Teismas tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovų priteisė visas jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. 5326 Eur. Taigi, teismas ne tik nesivadovavo CPK 93 str. 2 p., bet ir netinkamai įvertino ieÅ¡kovų procesinį elgesį. IeÅ¡kovų procesinis elgesys, kai iÅ¡ atsakovų reikalaujama dvigubai didesnės sumos tik dėl tos priežasties, kad jie pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme, negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas ir tinkamas.

Taip pat byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi klausimai - esminis ginčas byloje buvo kilęs dėl faktinių 2019-05-27 įvykio aplinkybių nustatymo ir vertinimo. Ieškovų turėtas išlaidas teismas privalėjo vertinti kaip pernelyg dideles ir nepagrįstas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai M. G. ir G. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas sprendime nors ir expressis vertis (tiesiogiai) nepripažino, jog atsakovės U. Å . paaiÅ¡kinimai tam tikrose dalyse akivaizdžiai prasilenkė su realybe, neatitiko tikrovės bei elementarios logikos, o užduodant nepalankius klausimus paaiÅ¡kinimų turinys keitėsi, tačiau teismas visiÅ¡kai pagrįstai laikė atsakovės U.

Å . paaiÅ¡kinimus nepatikimais, kadangi kiti įrodymai, kurie laikytini daug patikimesniais, juos paneigė. 11.2. Teismas pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad egzistuoja atsakovų kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, kadangi ji ne tik buvo įrodyta bylos procese eigoje, bet atsakovų atžvilgiu taip pat taikytina kaltės prezumpcija, kurios jie nepaneigė. Pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidÄ , jog tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka savo pareigas, todėl tėvų kaltė visuomet yra.

Nors teismas sprendime nepaminėjo, tačiau atsakovai savo kaltę iÅ¡ esmės neigia tik formaliai, kadangi savo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡ karto po įvykio pripažino atsakomybę už sukeltÄ Å¾alÄ , ėmėsi veiksmų atlyginti jos dalį. Tiek patys atsakovai, tiek jų draudikai laikė juos kaltais ir atsakingais dėl Å¡io įvykio. Atsakovų pateikta įvykio schema yra akivaizdžiai iÅ¡galvota tik siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 11.3. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad P. G. akis buvo sužalota pieÅ¡tuku.

Tai reiÅ¡kia, kad tam tikri veiksmai su pieÅ¡tuku lėmė P. G. patirtÄ Å¾alÄ . Tuo atveju, jeigu V. Å . bÅ«tų tinkamai naudojęs pieÅ¡tukus, nebÅ«tų kilusi žala P. G. sveikatai, o bÅ«tent to neužtikrino atsakovai, kaip jo tėvai. Atsakovai sudarė pakankamas sÄ lygas tokiam savo sÅ«naus V. Å . elgesiui, todėl net nėra jokiu abejonių, kad Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, tarp atsakovų kaltės ir kilusios žalos. 11.4. Teismas nustatė visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai pagrįstÄ bei įrodytÄ neturtinės žalos dydį, nepriklausomai nuo to, jog patys ieÅ¡kovai mano, kad patirtos neturtinės žalos dydis turėjo bÅ«ti nustatytas daug didesnis.

Å iuo atveju buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasekmes P. G. sveikatai yra itin sudėtingos. BÅ«tent į tai buvo atsižvelgta teismui nustatant priteistinos žalos dydį. Sužalojimai akivaizdžiai turės įtakos P. iÅ¡vaizdai, o tai gali turėti įtakos ir jos asmeniniam gyvenimui. Atsakovai nepagrįstai sureikÅ¡mina aplinkybę, kad ieÅ¡kovai pateikė duomenis apie jų turtinę padėtį į bylos medžiagÄ . Pažymėtina tai, kad vienas iÅ¡ neturtinės žalos nustatymo kriterijų pagal CK 6.250 str. 2 d. yra kaltininko turtinė padėtis. 11.5.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, paprastai tokios kategorijos bylose, kai sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju susijusiems asmenims, Å¡ių asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo yra iÅ¡vestinė teisė iÅ¡ nukentėjusiojo asmens teisės į tokios žalos atlyginimÄ . Todėl teismas, remdamasis iÅ¡vestine teise į žalos atlyginimÄ , net nekartojo to paties teisinio pagrindo ir jo neaptarinėjo. 11.6. PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, teismas vadovavosi CK 93 str. 4 d.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieÅ¡kovų procesinis elgesys nebÅ«tų tinkamas. Taip pat visiÅ¡kai teisingai motyvavo teismas, kad neturtinės žalos priteisimo bylose jos dydį nustato pats bylÄ nagrinėjantis teismas, o ne ieÅ¡kovas. Teismas pagrįstai nemažino priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, kadangi atsižvelgiant į ginčo apimtį, sudėtingumÄ , iÅ¡laidos nėra nepagrįstai didelio dydžio. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylų kai mažametis vaikas nukenčia nuo kito mažamečio vaiko praktikoje nėra daug, todėl nagrinėjamu atveju buvo reikalinga atlikti iÅ¡samiÄ teisės aktų ir teismų praktikos analizę vien siekiant tinkamai suformuluoti ieÅ¡kinį ir reikalavimus, taip pat ieÅ¡kovams teko didžioji dalis įrodinėjimo naÅ¡tos.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 20 val. atsakovų namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu dėl mažamečio atsakovų sūnaus V. Š. veiksmų, ieškovų mažametei dukrai P. buvo sužalota kairioji akis. Ieškovai mano, kad atsakovai neužkirto kelio tam, kad jų vaikas nežaistų su pieštukais, kuriais buvo sužalota ieškovų dukros akis, atsakovė U. Š. būdama šalia savo vaiko, neužtikrino, kad pieštukai nebūtų naudojami ne pagal jų paskirtį.

20. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atsiradusios dėl minėto įvykio atlyginimo ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovų nepilnamečio V. Å . atstovų – atsakovų solidariai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo P. G. bei solidariai iÅ¡ atsakovų po 2500 Eur neturinei žalai atlyginti kiekvienam ieÅ¡kovui.

21. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino ir dalies. Apylinkės teismas priteisė solidariai 10000 Eur iÅ¡ atsakovų neturtinei žalai atlyginti P. G. bei po 1000 Eur solidariai kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės U. Å . neteisėtas veikimas, nepakankamas motinos valdžios panaudojimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rÅ«pestingumas, nepakankamas atsakovo R. Å . vaidmuo sÅ«naus ugdymo procese, sudarė palankias sÄ lygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sÄ lyga.

Teismas konstatavo, kad tarp atsakovės U. Å ., nepakankamo atidumo, neveikimo ir atsiradusios žalos mažametės P. G. sveikatai yra priežastinis ryÅ¡ys, kuris yra pakankamas atsakovų deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovai byloje neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės ir nepaneigė prezumpcijos civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatyta atsakovų kaltė, kaip viena iÅ¡ sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti.

22. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 ir kt.).

23. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytÄ Å¾alÄ atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nepilnamečio tėvų ar globėjų civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ vaikų iki 14 metų. Fizinis asmuo iki 14 metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis), todėl negali bÅ«ti atsakomybės subjektu. Tėvai atsako už nepilnamečių iki 14 metų padarytÄ Å¾alÄ , nesvarbu, gyvena kartu su nepilnamečiu ar ne.

Už vaiko padarytÄ Å¾alÄ atsako abu tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Aptarta teisės norma nustato, kad tėvų ir globėjų civilinė atsakomybė atsiranda esant jų kaltei. Å iuo atveju kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų ir globėjų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiÅ«ra ir jo auklėjimas. Tėvų ir globėjų kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnis). Taigi, pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidÄ , kad tėvų ir globėjų kaltė yra.

Tačiau jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, įrodę, kad jų kaltės nėra.

24. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, iÅ¡analizavusi atsakovų apeliacinį skundÄ bei ieÅ¡kovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, pakartotinai iÅ¡klausiusi atsakovės U. Å . duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, įvertinusi kitus byloje pateiktus duomenis sprendžia, kad atsakovai įrodė, kad dėl įvykusio įvykio, kurio metu buvo sužalota ieÅ¡kovų nepilnametė dukra jų kaltės nėra (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, o atsakovai paneigė kaltės prezumpcijÄ , todėl atsakovai turi bÅ«ti atleisti nuo jiems praÅ¡omos taikyti civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

25. Bylos duomenimis ieÅ¡kovams sutikus 2019m. gegužės 27d. vakare jų dukra P. G. apsilankė pas atsakovus namuose. Svečiuojantis pas atsakovus įvyko įvykis, kurio metu, vaikams pieÅ¡iant ieÅ¡kovų dukra P. patyrė akies traumÄ . Nustatyta, kad visi vaikai buvo saugioje aplinkoje, tiesioginėje atsakovės U. Å . priežiÅ«roje, atsakovė buvo Å¡alia savo mažamečio sÅ«naus V. ir jį prižiÅ«rėdama, buvo atidi, rÅ«pestinga ir dėmesinga, kiek tai buvo objektyviai įmanoma. Todėl negalima pripažinti, jog įvykio metu buvo atsakovės nepakankama nepilnamečio sÅ«naus priežiÅ«ra.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės duotų paaiÅ¡kinimų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kad vaikai užsiėmė veikla ( pieÅ¡imu, spalvinimu), kuri bÅ«dinga tokio amžiaus vaikams. Vaikai piešė ir spalvino pieÅ¡tukais ir tai darė ne pirmÄ kartÄ . Pagal gamintojo instrukcijas pieÅ¡tukais galima naudotis vaikams nuo trijų metų amžiaus. Kaip nurodo atsakovė U. Å . įvykio aplinkybes, kad P. G. ir E. Å . sėdėjo prie vaikiÅ¡kų staliukų atsisukusios nugara į atsakovę ir jos sÅ«nų V..

Staiga iÅ¡ sÅ«naus rankų iÅ¡sprÅ«do pieÅ¡tukas ir smailiuoju galu pataikė besisukančiajai P. G. į akį ir jÄ sužalojo. Teisėjų kolegija pažymi, kad maži vaikai neturi nei fizinių, nei protinių gebėjimų, kad galėtų atlikti daugelį sudėtingų, saugios aplinkos palaikymo gyvybinei veiklai reikalingų, dalykų. Jie dar nesuvokia aplinkoje slypinčių pavojų ir nesupranta nei pačios saugumo sÄ vokos, nei asmeninės atsakomybės už saugiÄ aplinkÄ . Gi tėvams sunku numatyti, kaip pasielgs vaikas bet kuriuo momentu, todėl atsakovei U.

Å . numatyti tokios situacijos, kad jos sÅ«nui V.iÅ¡ rankų iÅ¡sprÅ«dęs pieÅ¡tukas smailiuoju galu pataikys į tuo pačiu metu per petį besisukančios P. G. akį ir jÄ sužalos, buvo objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegija netikėti atsakovės U. Å . duotais paaiÅ¡kinimais, kaip tiesiogiai mačiusio įvykio aplinkybes asmens parodymais, neturi teisinio pagrindo, nes atsakovės paaiÅ¡kinimai tiek duoti pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja faktinei situacijai.

Ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės ir duoti paaiškinimai apylinkės teisme negali būti pripažinti tiesioginiais įrodymais byloje, nes šie asmenys įvykio aplinkybių nematė, jų paaiškinimai yra išvestiniai iš kitų įrodymų. Kiti byloje esantys įrodymai, kuriais ieškovai įrodinėjo atsakovų kaltę nei patvirtina, nei paneigia, kad įvykio metu buvo atsakovės nepakankama nepilnamečio vaiko priežiūra ar nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, todėl jais remtis pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovų kaltę nebuvo teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir neanalizavo atsakovų į ieškinį visų atsikirtimų argumentų dėl jų veiksmuose kaltės nebuvimo ir nenustatė visų aplinkybių tuo klausimu, o tik sprendime apsiribojo formalia fraze nurodydamas, kad dėl įvykio yra atsakovų kaltė, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, tai ypač svarbu buvo atlikti, nes ieškovų įrodymai kuriais jie grindė ieškinį buvo tik netiesioginiai ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė apeliacinės instancijos teismas.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai nurodo, kad atsakovai savo kaltę pripažino konkliudentiniais veiksmais ir ėmėsi veiksmų atlyginti jos dalį, o dabar savo kaltę neigia tik formaliai. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieÅ¡kovų argumentus pažymėdama, kad teisme ginčas tarp Å¡alių dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu klausimu nebuvo sprendžiamas ir nebuvo nustatinėjama atsakovų deliktinė atsakomybė. Taigi, savanoriÅ¡kas prisidėjimas dėl medicininių iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovams už ieÅ¡kovų dukros gydymÄ dar nereiÅ¡kia kaltės pripažinimo fakto.

27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktų įrodymų ir visų byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia apeliacinės instancijos teismui pripažinti atsakovų kaltės neturtinei žalai atsirasti už atsakovų nepilnamečio sÅ«naus atliktus veiksmus (CPK 185 straipsnis). Nenustačius kaltės fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovams, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – kaltės. Nenustačius aptartos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys), analizė tampa nereikalinga (CK 6.245-6.249 straipsniai).

30. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Å ie nurodyti pažeidimai sÄ lygojo netinkamÄ materialinės teisės normų taikymÄ už nepilnamečių padarytÄ Å¾alÄ jų tėvams (CK 6. 275 straipsnio 1 dalis), todėl apylinkės teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose 18. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naujÄ sprendimÄ spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovams jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai yra pateikę duomenis, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1 300 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (sÄ skaita už teisines paslaugas, pinigų mokėjimo kvitas).

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl priteistinos atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 650 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Iš ieškovų taip pat priteistinos 12,44 Eur (iš kiekvieno po 6,22 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

20. IeÅ¡kovas G. G. 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 140 Eur avansÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ už liudytojų iÅ¡kvietimÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl Å¡is avansas grÄ Å¾intinas ieÅ¡kovui.

21. Tenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovams nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovams. Atsakovai pateikė duomenis, kad turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas – 270 Eur žyminį mokestį ir 1 500 Eur už suteiktas advokato paslaugas. PraÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos rengiant apeliacinį skundÄ â€“ 1 500 Eur nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių. Atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisiamos 1 770 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 885 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo 2020m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovams U. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R.

Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir po 885 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovų M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 6,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų) avansÄ , kuris 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ (mokėtojas G. G.). Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo. Kolegijos teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas RÅ«ta Palubinskaitė