cd27cfaf-d1f1-4c27-8fda-d05f5083eb0c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-102-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15576-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Sakalauskienei, gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. Ž. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, K. Ž. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 17 d. M. R. civilinį ieÅ¡kinį K. Ž. dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nuspręsta atmesti. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota. IÅ¡ G. A. ir K. Ž. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteista 388,46 Eur nukentėjusiosios E. Å . gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

K. Ž. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 16 d., apie 18.00 val., veikdama bendrai su G. A., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, iÅ¡provokavo konfliktÄ , kurio metu K. Ž. tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį E. Å . į raktikaulio sritį, suėmusi už kaklo, smaugė nukentėjusiÄ jÄ , grasindama papjauti, tyčia stiklo Å¡uke sužalojo įvairias kÅ«no vietas, po ko G. A. dviračio metaline rankena tyčia sudavė E. Å . ne mažiau deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai E. Å . padarydami kairio raktikaulio ir kairio alkÅ«nkaulio lūžimus, daugybines galvos, veido ir deÅ¡inės blauzdos pjautines žaizdas, kraujosruvas abiejų riešų, čiurnos sÄ narių bei blauzdų srityse.

Tiek kairio raktikaulio, tiek kairio alkÅ«nkaulio lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl jų bendrų veiksmų nukentėjusios E. Å . sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip deÅ¡imt dienų laikotarpiui.Apeliaciniame skunde nuteistoji K. Ž. iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendį ir sumažinti jai paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir labai gailisi. Tačiau jaučiasi nubausta per griežtai, nes jos bendrininkui už dvi nusikalstamas veikas buvo paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, kai jai už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirta net 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė atsižvelgti į skunde nurodytus motyvus dėl bausmės suÅ¡velninimo ir skundÄ patenkinti. Prokurorė, prašė skundÄ atmesti, kadangi nuteistajai paskirta bausmė tinkamai individualizuota. Nuteistosios K. Ž. apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Nuteistoji K.

Ž. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo ir iÅ¡ esmės kelia tik jai paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ . Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi bÅ«ti teisinga ir turi užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų praktinį įgyvendinimÄ .

Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamÄ veikÄ ir, skirdamas K.

Ž. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys rodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju teismo apsisprendimÄ skirti laisvės atėmimo bausmę nuteistajai nulėmė tai, kad ji padarė nesunkų nusikaltimÄ bÅ«dama anksčiau teista, tame tarpe ir už tokio paties pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , bausta administracine tvarka, charakterizuojama neigiamai. Pažymėtina, kad apeliantė padarė vienÄ nesunkų smurtinį nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato tris alternatyvias bausmes: laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nuobaudos tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti nuteistajai skiriant tik laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad K. Ž. bÅ«dama praeityje ne kartÄ teista, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , be abejonės žinodama apie gresiančiÄ bausmę už nusikalstamos veikos padarymÄ , to nepaisė ir vėl nusikalto. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji ne kartÄ atliko pačiÄ griežčiausiÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau tai jos elgesiui jokios įtakos nepadarė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys itin neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jÄ , atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Jie rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Akivaizdu, kad K. Ž. nenori koreguoti savo elgesio bei gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas. O tai, kad ji labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nelaikytina esminiu argumentu, kurio pagrindu jai galima bÅ«tų skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirtos bausmės laikÄ .

Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistosios argumentai, kad tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam G. A. už dvi nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė vos keturiais mėnesiais skiriasi nuo jai paskirtos bausmės trukmės, kai tuo tarpu ji padarė tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o kiekvienam asmeniui skiriamos bausmės dydis yra individualizuojamas atskirai. Atkreiptinas dėmesys, kad K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė skundžiamu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu, pritaikius jai BK 641 straipsnio nuostatas, todėl laikyti jÄ aiÅ¡kiai per griežta ir dar labiau Å¡velninti, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantei paskirta bausmė atitinka jos asmenybės pavojingumÄ ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios K. Ž. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendis nekeistinas.Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajai K.

Ž., iÅ¡laidas sudaro 56,97 Eur (T. 3, b. l. 48). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistosios K. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas Teisėjai                                                                                                                     Giedrius Endriukaitis Evaldas Gražys