2018-01-03 Nr. AB-166-3-64-3-02266-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3420-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02266-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pažeidžiant kalinimo sąlygas. Kamerose, kur buvo laikoma po 3-4 suimtuosius, jam teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktais, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Mechaninės vėdinimo sistemos kamerose nebuvo, vėdinama buvo tik per langus, tad tekdavo šaltuoju metų laiku laikyti atvirus langus, kamerose buvo šalta. Natūrali šviesa dėl purvinų langų į kamerą nepateko, dirbtinis apšvietimas buvo per mažas. Kamerose nuolat buvo drėgna, pelėsis, krito tinkas, dažai. Kamerose pilna parazitų – tarakonų, pelių. Sanitarinis mazgas neatitiko reikalavimų, jame nebuvo unitazo, šalto vandens nuleidimo sistemos. Kriauklės surūdijusios. Lentynėlės tualete buvo mažos, nebuvo įrengtos kopėtėlės įlipti į lovą. Kadangi už viršutinių drabužių skalbimą imami pinigai, o pinigų jis neturi, tad iš jo buvo atimta galimybė išsiskalbti rūbus. Dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 86, 103, 26, 92, 19, 18, 16, 32, 66, 82, 100, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,56 kv. m iki 20,9 kv. m gyvenamasis plotas. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose buvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Nustatyta, kad kameroje Nr. 86 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, pelėsio nėra, kameroje Nr. 66 pelėsio nėra, kameroje Nr. 103 yra nežymus pelėsis. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Kopėtėlių įrengimo teisės aktai nenumato. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Rūbų skalbimo tvarka yra numatyta, ji pažeidžiama nebuvo, jokie teisės aktai nenumato sąlygų skalbti rūbus kameroje sudarymo. Aplinkos Dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija buvo vykdomi nustatyta tvarka. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 2 d. sprendimu pareiškėjo L. Š. skundą tenkinti iš dalies. Pripažino, kad L. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš atsakovo pateiktos 2016 m. spalio 28 d. pažymos Nr. 69/06-38704 „Dėl L. Š.“ (patikslinta 2016 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. 60/09-44672), nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Iš viso pareiškėjas buvo kamerose Nr. 86, 103, 26, 92, 19, 18, 16, 32, 66, 82, 100, kalinamas 141 dieną, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,57 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto. Iš šio laikotarpio137 dienas pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 20,91 kv. m kameros ploto. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 4 dienas, buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

7. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 62/04-2455 nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių du kartus, 2016 m. vasario 1 d. pateikdamas skundą dėl nekultūringo pareigūno bendravimo su juo, ir 2016 m. sausio 4 d. pateikdamas skundą dėl pareigūnų veiksmų, nevykdant teisėtų prašymų.

8. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. lapkričio 2 d. pažymoje Nr. 62/08-731 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai), kuris yra nuo kameros atitvertas ne žemesne nei 1,5 m sienele, padengtas lengvai valoma danga, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dezinfekcija, deratizacija atliekamos, švara ir tvarka turi rūpintis patys suimtieji. Yra sudarytos sąlygos viršutinių rūbų skalbimui už asmenines lėšas, nemokomas apatinių rūbų skalbimas.

9. Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planai, duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

10. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas. Pateikti įrodymai, jog pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje pinigų turėjo.

11. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2016 m. sausio 25 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 86 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio vizualiai nematyti. 2016 m. vasario 25 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 66 pelėsio vizualiai nematyti. 2015 m. gruodžio 30 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 103 pelėsio yra. 2015 m. spalio 7 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog suimtieji turi galimybę perduoti skalbti apatinius rūbus, gyvenamąsias patalpas tvarko patys suimtieji, profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) atliekami.

12. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorija matyti, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), kaip priežastį nurodo narkotikų vartojimą. Duomenų, jog susirgimai būtų susiję su blogomis sąlygomis kameroje, nepateikė.

13. Teismas darė išvadą, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tai nėra paneigta bylos medžiaga, tačiau atkreiptas dėmesys, jog nors pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo gana ilgai, 141 dieną, iš šių dienų pažeidimai nustatyti tik 4 dienas, ir visas dienas pažeidimai buvo labai nežymūs, pareiškėjui teko 3,57 kv. m kameros ploto vietoje numatytų teisės aktais 3,6 kv. m kameros ploto, vieną dieną pažeidimai buvo dideli, pareiškėjui teko 1,64 kv. m kameros ploto, ir vieną dieną ryte pareiškėjui teko 1,64 kv. m kameros ploto, o vakare 3,28 kv. m kameros ploto.

Pastebėta, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms bylos medžiaga iš dalies paneigtas (nustatyta, jog kameroje Nr. 86 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio vizualiai nematyti, kameroje Nr. 66 pelėsio vizualiai nematyti), iš dalies patvirtinti bylos medžiaga, nustačius, jog kameroje Nr. 103 pelėsio yra, dėl higienos sąlygų kitose kamerose šis teiginys paneigtas nebuvo, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje, nei buvo atliekami patikrinimai kameroje pagal pateikiamus skundus, kas leido konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka, nemokomai skalbiant apatinius rūbus, ar už asmenines lėšas skalbiant viršutinius rūbus, tuo pačiu nebuvo pagrįstas rūbų džiovinimo kameroje būtinumas. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.

Pažymėta, jog esamas tualetų įrengimas – unitazų nebuvimas, mažos lentynėlės, surūdijusios kriauklės – taip pat sukuria papildomus nepatogumus suimtiesiems, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog šie, kaip ir visi kiti pažeidimai yra visiškai nedetalizuoti, nurodomi bendrai visoms kameroms. Atmestas argumentas dėl dviaukščių lovų nepatogumo, kadangi teisės aktai nenumato, jog lovos privalomai turi būti vienaukštės, kaip ir nenumato būtinumo įrengti kopėtėles į antrą aukštą.

14. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

15. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus beveik 7 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Sprendžiant dėl pareiškėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas perpildytose ar higienos normų neatitinkančiose kamerose) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, pats pareiškėjas pareiškime to nenurodo). Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui tam tikrą, labai trumpą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, padaryti pažeidimai nežymūs, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės dėl per mažai tenkančio ploto, buvo trumpas, tik 4 dienos, pažymint, jog pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 7 mėnesiams nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, pareiškėjas visiškai nedetalizuoja, kuo neturtinė žala pasireiškė, teismas vertina, jog šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas L. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pabrėžia, kad kalinimo metu yra patiriami išgyvenimai, žeminantys žmogaus orumą, jau automatiškai žmogus patiria neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta ir atlyginta. Kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

18. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

20. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo L. Š. galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

24. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visumą pareiškėjo nurodytų aplinkybių, konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI iš viso buvo 141 dieną, per šį laikotarpį 4 dienas buvo pažeista kameros ploto vienam asmeniui norma; pareiškėjo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms iš dalies paneigtas, iš dalies patvirtintas, nustačius, jog kameroje Nr. 103 (kurioje pareiškėjas buvo laikomas 4 dienas) pelėsio yra; be to, sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens privatumą, o unitazų nebuvimas, mažos lentynėlės, surūdijusios kriauklės taip pat sukuria papildomus nepatogumus; kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sąlygų pažeidimo pripažinimu.

25. Pareiškėjas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad šiuo atveju nepakanka pažeidimo pripažinimo, tačiau būtina priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, ar būtina priteisti piniginį žalos atlyginimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017). EŽTT yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamu atveju nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 141 dieną, visą šį laiką nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, ir jame nebuvo unitazų, o lentynėlės mažos ir kriauklės surūdijusios, be to, papildomai atskiromis dienomis buvo pažeista, nors ir nežymiai, ploto norma (pažeidimo dienomis pareiškėjui teko 3,16–3,56 kv. m gyvenamojo ploto) bei egzistavo higienos normų pažeidimai), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

29. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

30. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

32. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40091/13), 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimo byloje Stella ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 49169/09 ir kt.) 58, 61 ir 62 p.).

33. Nors pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą (nustatyta, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, o kiti nustatyti pažeidimai nežymūs, trukę neilgai, atskiromis dienomis), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimas keičiamas ir pareiškėjui priteisiama 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui L. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė