2020-02-05 Nr. AB-2602-3-61-3-03198-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-68-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03198-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) tvirtinti nuomojamo valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų ribas Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 2 ) įpareigoti atsakovą patvirtinti riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal matininko A. P. 2019 m. liepos 29 d. parengtą situacijos brėžinį, (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., pagal faktiškai nusistovėjusią 50 arų žemėnaudą; 3) pripažinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus B. L. 1999 m. kovo 29 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo abrisą Nr. 2 negaliojančiu. Pareiškėja taip pat prašė išreikalauti iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 8 d. išnagrinėtą bylą Nr. 21R-522 (AG-456/03-2019).

Pareiškėja nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl klaidų ištaisymo, priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (pratęsė iki 2019 m. spalio 25 d.) skundo trūkumams pašalinti – konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti skundžiamus aktus, duomenis, kada juos gavo, pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, nurodyti nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2019 m. spalio 15 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui NŽT tvirtinti nuomojamo valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų ribas Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 2 ) įpareigoti atsakovą patvirtinti riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal matininko A. P. 2019 m. liepos 29 d. parengtą situacijos brėžinį, (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., pagal faktiškai nusistovėjusią 50 arų žemėnaudą; 3) pripažinti AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinieriaus B. L. 1999 m. kovo 29 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo abrisą Nr. 2 negaliojančiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėja nepatikslino reikalavimo ir jo tinkamai nesuformulavo, pakartotinai nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. spalio 31 d. skundo trūkumams šalinti – konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti skundžiamus aktus, duomenis, kada juos gavo, praleidus terminą, pateikti prašymą jį atnaujinti, nurodyti nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. teismui pateikė skundą, kurį pavadino „Tikslintas skundas“, kuriame prašė: 1) taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. uždrausti atsakovui tvirtinti J. V. nuomojamo valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų ribas, Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje; 2) įpareigoti atsakovą NŽT patvirtinti riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal matininko A. P. 2019 m. liepos 29 d. parengtą situacijos brėžinį, (duomenys neskelbtini) Švenčionių raj., pagal faktiškai nusistovėjusią 50 arų žemėnaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjai grąžinti 2019 m. rugsėjo 12 d., 2019 m. spalio 15 d. ir 2019 m. spalio 29 d. skundų kopijas ir su jais pateiktus dokumentus bei 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pareiškėja neatsižvelgė į teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus ir, nors skunde nurodė ir kitus faktus dėl ginčo, tačiau reikalavime, kuriuo ji turėjo apibrėžti ginčo ribas, paliko tą patį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš pareiškėjos pridėtų dokumentų teismas nustatė, kad ji kreipdamasi į Komisiją dėl NŽT veiksmų ginčijo ir 2019 m. birželio 14 d. raštą Nr. 1SS-1141-(10.5), kuriuo jai buvo pasiūlyta kreiptis į matininką dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Komisija 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT panaikinti matininko sudarytą abrisą bei sudaryti naują. Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo skųsti tiek NŽT veiksmus, tiek ir Komisijos sprendimą, kuriuo jos skundas netenkintas, o šiuo atveju pareiškėjos reiškiamas reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, nesant duomenų, kad juos buvo atsisakyta atlikti, negali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas. Dėl pareiškėjos reikalavimo atlikti veiksmus yra priimti sprendimai, kuriuos ji ir turėjo ginčyti bei kaip išvestinį reikalavimą prašyti įpareigoti atlikti NŽT veiksmus. Duomenų, kad NŽT atsisakė atlikti prašomus veiksmus, pareiškėja nepateikė. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo tokio reikalavimo, pagal kurį teisme galėtų būti pradėta administracinė teisena.

III. Pareiškėja G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad jos pateikti procesiniai dokumentai yra aiškiai suformuluoti ir lingvistiškai suprantami, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai neįsigilino į pareiškėjos reiškiamus reikalavimus ir aplinkybes, kuriomis jie grindžiami.

Pareiškėja pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus žemės sklypo įsigijimo sandorio.

Pareiškėja paaiškina, kad NŽT Švenčionių skyrius 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 45SD-3214-(14.45.104.) nepatvirtino riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje pagal matininko A. P. 2019 m. liepos 29 d. parengtą situacijos brėžinį, motyvuodamas tuo, kad pateiktoje matininko A. P. schemoje linijos ilgis nuo kelio 124, 37 m., neatitinka abrise nurodyto linijos ilgio 104, 2 m.. Pareiškėja teigia, kad ji į teismą kreipėsi iš esmės nesutikdama su NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 45SD-3214-(14.45.104.)

Pareiškėja nurodo, kad ji neginčija Komisijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 21R-522 (AG-456/03-2019) dėl NŽT 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. 1SS-1141-(10.5).

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę kreiptis į teismą. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 68 ir 70 straipsnių nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu nustatęs, kad pareiškėja nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo tokio reikalavimo, pagal kurį teisme galėtų būti pradėta administracinė teisena, pareiškėja neatsižvelgė į teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. spalio 16 d. nutartyse pateiktus išaiškinimus ir reikalavime, kuriuo ji turėjo apibrėžti ginčo ribas, paliko tą patį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-348/2008). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Tais atvejais, kai yra skundžiama teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjui, teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. konkrečiai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, jį pagrįsti aiškiomis aplinkybėmis, pateikti skundžiamus aktus, duomenis, kada juos gavo, pateikti žyminio mokesčio kvitą, nurodyti nuomonę dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad reikalavimai skundo formai ir turiniui nustatyti ABTĮ 24 straipsnyje. Reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kuris jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Teismas paaiškino, jog iš pareiškėjos skundo neaišku, kokį NŽT sprendimą ji skundė Komisijai, taigi, ji turi patikslinti reikalavimą ir pateikti teismui skundžiamus aktus. Teismas taip pat nurodė, kad reiškiant reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus turi būti pateikti duomenys, kad tokius veiksmus NŽT atsisakė atlikti ir tik tada galima reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2019 m. spalio 16 d. nutartimi teismas nustatęs, kad pareiškėja nepatikslino skundo reikalavimo, dar kartą nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pabrėžė, jog nors pareiškėja teismui pateikė NŽT 2019 m. balandžio 8 d. Švenčionių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. raštą ir NŽT 2019 m. birželio 14 d. raštą, kuriuose buvo vertinamas kadastrinių matavimų klausimas, be to, iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji galbūt kreipėsi ir į Komisiją, tačiau šių aplinkybių pareiškėja nepaaiškino. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi nuosekliai išdėstyti faktinės aplinkybes bei suformuluoti konkretų reikalavimą. Jei pareiškėja nesutinka su NŽT raštais, ji turi prašyti juos panaikinti. Teismas dar kartą pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, turi būti pateikti duomenys, kad tokius veiksmus NŽT atsisakė atlikti ir tik tada galima reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokių reikalavimų neatitinka pareiškėjos skundas ir paaiškino pareiškėjai, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo ir patikslintų skundų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. spalio 16 d. nutartimis pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą šiose nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Būtent pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Iš pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus tiesiogiai susijęs su NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 45SD-3214-(14.45.104.) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pareiškėja, kuriai pirmosios instancijos teismas du kartus nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodydamas, kad reiškiant reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, turi būti pateikti duomenys, kad tokius veiksmus NŽT atsisakė atlikti ir tik tada galima reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, paaiškinimų, kuriuos išdėstė atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismui nepateikė ir prašydama įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus ir nenurodė reikalavimo panaikinti atitinkamą atsakovo sprendimą. Pažymėtina, kad tai, jog atskirajame skunde pareiškėja jau nurodo, kad iš esmės ji ginčija NŽT Švenčionių skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 45SD-3214-(14.45.104.), nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo nustatytais terminais nepašalino nurodytų trūkumų ir atitinkamai nepatikslino skundo reikalavimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-755-442/2018). Todėl pareiškėjos nurodytas reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones taip pat nėra toks, kuris spręstų tarp šalių kilusį ginčą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundą laikant nepaduotu, nesprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi ABTĮ 70 straipsniu, nustatančiu, kad reglamentuojančiu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.

Sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 68 straipsniu, kuris reglamentuoja bylų sujungimą ir išskyrimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje kaip teisinį nutarties pagrindą nurodė ir kitas ABTĮ nuostatas (ABTĮ 33 str. 1 d., 38 str. 1 d. 3 p., 67, 70 str. ir kt.) kuriomis remdamasis priėmė nutartį ir kurios atitinka teismo nutarties turinį ir susiklosčiusius teisinius santykius, minėtas netikslumas laikytinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai, ištaisius teismo nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius