cd23b49a-7c19-4578-ad2b-660b3aa1ebe1 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-301-487/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15561-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1.; 2.4.6.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Å arÅ«nui Astrauskui, iÅ¡teisintajam N. P., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferenciniu bÅ«du apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. P. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. N. P. buvo kaltinamas tuo, kad, neturėdamas leidimo, laikė didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ , o bÅ«tent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 9 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė „A“ kategorijos Å¡audmens dalį – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės Å¡alis – buvusi TSRS), 23 mm kalibro Å¡ovinio iÅ¡Å¡autÄ , bet nesprogusį skeveldrinį-padegamÄ jį sviedinį, kuriame buvo 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, kol kratos metu 2020 m. birželio 9 7.30 val.

Å¡audmens dalį su joje esančia didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ ja medžiaga surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai.

2. Kauno apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog N. P. nesuvokė, kad jo rastame jau iššautame 23 mm kalibro nesprogusiame skeveldriniame-padegamajame sviedinyje, buvo didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga, kurios pagrindinis komponentas yra sprogstamoji medžiaga heksogenas. Teismas konstatavo, kad N. P. veiksmai nesudaro jam inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Apygardos teismas N. P. iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Palaimos apeliaciniame skunde praÅ¡oma Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį dėl N. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – N. P. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę. 3.1.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstant BK 253 straipsnio 2 dalies normÄ , teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, nurodoma, kad N. P., neturėdamas leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020 m. birželio 9 d. savo namuose laikydamas „A“ kategorijos Å¡audmens dalį – pramoninės gamybos, 23 mm kalibro Å¡ovinio iÅ¡Å¡autÄ , bet nesprogusį skeveldrinį-padegamÄ jį sviedinį su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, negalėjo nesuvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«džio.

Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl N. P. kaltės, tyčios turinio, nepagrįstai išimtinai rėmėsi N. P. išreikšta pozicija dėl subjektyvinio santykio su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Priešingai padarytoms teismo išvadoms, N. P. elgesys įrodo jo kaltę – psichinį santykį su veika. 3.2. Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ N. P. 2020 m. balandžio 6 d.

įkėlė praneÅ¡imÄ su fotonuotraukomis ir tekstais apie surastÄ Å¡audmenį. Tokio praneÅ¡imo autorystę patvirtino ir pats N. P.. Pasak skundo autoriaus, kaip matyti iÅ¡ paties N. P. padarytų įrašų, N. P. jau turėjo duomenų, kad rastas Å¡audmuo yra sprogstamas, tikslinosi, kokiam ginklui jis gali priklausyti. Matyti, kad diskusijos dalyvių jis buvo raginamas greičiau Å¡iuo objektu atsikratyti, tačiau, kaip vėliau parodė pats N. P., jis ketino surastÄ Å¡audmenį perduoti iÅ¡minuotojams, bet dėl užmarÅ¡umo to nepadarė.

Tokiu bÅ«du vertinama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalies požymis – kaltė (tiesioginė tyčia) byloje yra nustatyta, įvertinus objektyvius požymius – N. P. atliktus veiksmus – užklausÄ â€žFacebook“ grupėje apie pavojingÄ radinį bei planavimÄ rastÄ daiktÄ perduoti iÅ¡minuotojams, kÄ ragino padaryti ir diskusijos dalyviai. Å ie duomenys patvirtina, kad N. P. suvokė, jog laikomas sviedinys gali bÅ«ti pavojingas ir suprato, kad jis yra sprogstamasis. Todėl, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl N. P. suvokimo neatitinka teismo iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių. 3.3.

Apibendrinant teigiama, kad N. P. suprato daromų veiksmų pobÅ«dį, nulėmusį nusikalstamos veikos padarymÄ , tai atliko sÄ moningai ir norėjo taip veikti. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu, pakeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, N. P. parodė, jog daromos veikos pavojingo pobÅ«džio nesuvokė, vertinama tik kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. 3.4. Prokuroro nuomone, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylÄ nagrinėjant teisme iÅ¡tirtus duomenis, juos susiejus į vientisÄ logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ grandinę, yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog N. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 2 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

4. Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti kitÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti N. P. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendis, kuriuo N. P. iÅ¡teisintas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė iÅ¡vadÄ , jog reikia priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

7. Apeliaciniu skundu prokuroras, nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada dėl N. P. iÅ¡teisinimo, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog N. P. veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, neatitinka byloje iÅ¡samiai iÅ¡tirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių. Anot prokuroro, baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyti N. P. veiksmai patvirtina, jog jis negalėjo nesuprasti pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«džio. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu sutiktina tik iÅ¡ dalies.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktÄ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėjo prie byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados, kad byloje nėra objektyvių neginčijamų duomenų, pagrindžiančių N. P. tyčiÄ neteisėtai, neturint leidimo, laikyti didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ .

9. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad N. P. veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau sprendžia, kad N. P. veiksmuose yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad N. P., neturėdamas leidimo, laikė sprogstamÄ jÄ medžiagÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2020-06-09 savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė „A“ kategorijos Å¡audmens dalį – pramoninės gamybos (gamybos metai nenustatyti, tikėtina kilmės Å¡alis – buvusi TSRS), 23 mm kalibro Å¡ovinio iÅ¡autÄ , bet nesprogusį skeveldrinį-padegamÄ jį sviedinį su sprogstamÄ ja medžiaga, kurios pagrindinis komponentas sprogstamoji medžiaga heksogenas (RDX), su „K-20“ markės sprogdiklio detonaciniu mazgu, kol kratos metu 2020-06-09 7.30 val., Å¡audmens dalį su joje esančia sprogstamÄ jÄ medžiaga, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigÅ«nai.

10. Kad N. P. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina iÅ¡ dalies jo paties pozicija, liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialistų iÅ¡vados bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje bei dar kartÄ Ä¯vertinti Å¡iame procesiniame sprendime.

11. N. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje prisipažino laikęs savo namų sandėliuke Å¡audmenį, tačiau nurodė nežinojęs, jog jo rastame Å¡audmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamos medžiagos kiekis. Jis paaiÅ¡kino, jog maždaug prieÅ¡ du mėnesius iki kratos, metalo detektoriumi tikrino tėvui priklausančio miÅ¡ko teritorijÄ (duomenys neskelbtini), jis aptiko žemės grumstÄ , kurio viduje buvo metalo; jį parsinešė į namus, palaikė vonelėje su vandeniu ir po kurio laiko, kai nuo grumsto atsiskyrė žemių sluoksnis, pamatė, kad tai metalinis aprÅ«dijęs daiktas, panaÅ¡us į didelę kulkÄ .

Nesuprato, kokia tai kulka, todėl padarė surasto Å¡audmens nuotraukÄ ir jÄ Ä¯kėlė į "Facebook", klausdamas Å¡iame socialiniame tinkle bendraujančios grupės žmonių, gal kas žino, koks tai daiktas. Kažkas parašė komentarus, kad tai gali bÅ«ti kokio nors Å¡ovinio dalis ir patarė juo atsikratyti. Jis tÄ Å¡audmenį pasidėjo namo sandėliuke ir ketino vėliau perduoti policijos pareigÅ«nams, tačiau dėl užimtumo Å¡audmenį pamirÅ¡o. 11.1. N. P. taip pat nurodė, kad vėliau tame pačiame miÅ¡ke metalo ieÅ¡kikliu jis rado dar ir korozijos paveiktų 11 vnt.

Å¡ovinių, kuriuos taip pat parsinešė namo ir padėjo sandėliuke. Matė, kad jie yra netinkami naudoti, kadangi labai buvo paveikti korozijos. Juos rengėsi kartu su rastu neaiÅ¡kios rÅ«Å¡ies dideliu Å¡oviniu perduoti policijos pareigÅ«nams, bet dėl užimtumo apie Å¡iuos daiktus tiesiog pamirÅ¡o. 11.2. Be to, N. P. nurodė, kad 2020-06-09 atvykę policijos pareigÅ«nai pas jį namuose atliko kratÄ . PareigÅ«nams jis pats parodė sandėliuke padėtus miÅ¡ke atrastus Å¡audmenis – vienuolika Å¡ovinių ir vienÄ didesnį neaiÅ¡kios paskirties Å¡ovinį, kuris greičiau atrodė kaip Å¡ovinio dalis - kulka.

Policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėję tÄ neaiÅ¡kios kilmės daiktÄ , panašų į kulkÄ , pasakė, kad tai gali bÅ«ti sprogstama kulka, iÅ¡kvietė iÅ¡minuotojus, kurie tÄ Å¡audmenį ir 11 Å¡ovinių iÅ¡sivežė. Jis prisipažino, jog laikė sandėliuke Å¡audmenį, kuris buvo nurodytas kaltinime, tačiau teigė nežinojęs, kas tai per Å¡audmuo, kokios jis paskirties ir tikrai nežinojo, jog tame Å¡audmenyje yra didelės sprogstamosios galios sprogmenų.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas N. P. patvirtino savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus. Jis taip pat nurodė, kad, apžiÅ«rėjęs rastÄ neaiÅ¡kios kilmės daiktÄ , panašų į kulkÄ , jis nesuprato, jog Å¡ioje kulkoje gali bÅ«ti sprogstamoji medžiaga, jau nekalbant apie žinojimÄ , kad ta medžiaga galėjo bÅ«ti didelės sprogstamosios galios.

13. Kratos protokole užfiksuota, jog 2020-06-09 atliktos kratos (duomenys neskelbtini) metu N. P. savanoriÅ¡kai pateikė 9 vnt. iÅ¡ žemės iÅ¡kastų, korozijos paveiktų Å¡ovinių (apie 7,5 cm ilgio), 2 vnt. korozijos paveiktų (apie 3 cm ilgio) Å¡ovinių bei korozijos paveiktÄ apie 10 cm ilgio sviedinį (1 t., b. l. 38-41).

14. IÅ¡ 2020-04-21 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. P. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog, tikrinant gautÄ informacijÄ , nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) (radiniai, diskusijos, klubas, turgelis)“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)) socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas „N. P.“ (nuoroda į profilį (duomenys neskelbtini)) 2020 m. balandžio 6 d.

įkėlė praneÅ¡imÄ ir fotonuotraukas su galimai karo laikų sprogmenimis bei tekstais: „Nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot?“, „Tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas) o kita įtariu sprogstama kulka, bet didele ir butu idomu suzinoti kokio ginklo.“ (nuoroda į praneÅ¡imÄ ((duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyros pavadinimu „N. P.“ (nuoroda į profilį (duomenys neskelbtini)) naudotojas yra N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11, pridedama fotonuotrauka).

15. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto 2020-06-22 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ištirti, aprašyti kratos metu pas N. P. surasti šoviniai (11 vienetų) bei konstatuota, kad šie šaudmenų šaudymui netinkami, nes jų paviršiai stipriai pažeisti korozijos (1 t., b. l. 63-70).

16. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2020-08-18 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ištirtas, aprašytas kratos metu surastas ir jam tirti pateiktas šovinio sviedinys bei konstatuota, kad tai nėra sprogmuo, o „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos (gamybos metai - nenustatyti, tikėtina kilmės šalis yra buvusi TSRS) 23 mm kalibro šovinio iššautas, bet nesprogęs skeveldrinis-padegamasis sviedinys, kuris šaudymui netinkamas dėl konstrukcijos elementų korozinių pažeidimų bei nepilnos komplektacijos (nėra sprogdiklio mechaninės dalies, nėra tūtelės su parako užtaisu ir kapsule, pakitęs kulkos diametras). Specialistas taip pat nurodė, jog jam tirti pateikto šovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas (1 t., b. l. 52-55).

17. IÅ¡ Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vadovo raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-06-10 užduotis Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus sprogmenų techninį tyrimÄ , buvo nustatyta, jog tirti pateikto iÅ¡Å¡auto, bet nesprogusio, 23 mm kalibro, skeveldrinio-padegamojo Å¡ovinio sviedinyje yra 15,6 g didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos bei „K-20“ markės sprogdiklio detonacinis mazgas. Å io tipo Å¡ovinių sviediniuose esančios didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos pagrindinis komponentas yra heksogenas (RDX) (1 t., b. l. 58).

18. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas objekto tyrimÄ atlikęs Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistas T. K., kuris patvirtino tyrimo iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino pateikto objekto - Å¡audmens sviedinio tyrimo metodikÄ , pagal kuriÄ nustatė, kad sviedinys yra padegamasis ir skeveldrinis. Specialistas taip pat paaiÅ¡kino, jog sprogstamosios medžiagos pobÅ«dis ir kiekis iÅ¡vadoje buvo nurodytas pagal internete rastÄ informacijÄ apie tokių Å¡audmenų sudėtį; tiriamas objektas nebuvo iÅ¡ardytas dėl maksimalaus pavojingumo – jis jau buvo iÅ¡Å¡autas, tačiau nesprogęs, todėl, nesant sprogdiklio mechaninės dalies, o tik detonatoriui, pastarasis ardant sviedinį galėjo sužadinti sprogstamosios medžiagos, esančios pačiame sviedinyje, sprogimÄ .

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadÄ dėl N. P. tyčios neteisėtai veikti nebuvimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys, kaltininko santykis su veika baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal jo duodamus parodymus apie tai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta, bet ir tiriant bei vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ suteikė N. P. parodymams, kad jis nesuprato, kokį daiktÄ metalo ieÅ¡kikliu surado, negretindamas jų su iÅ¡ kitų įrodymų Å¡altinių gautais faktiniais duomenimis ir neanalizavo jų visumos, todėl padarė iÅ¡vadÄ , neatitinkančiÄ bylos faktinių aplinkybių.

20. Baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad N. P., metalo ieÅ¡kikliu suradęs Å¡audmens dalį, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ įdėjo jos nuotraukÄ ir parašė: „nepatinka rast tokius radinius, bet tenka. Kokia kulka gal numanot“, o po to parašė: „tai vienas granatos sprogdiklis (pavojingas), o kita įtariu sprogstamoji kulka, bet didelė ir bÅ«tų įdomu sužinoti, kokio ginklo“. Å is susiraÅ¡inėjimas paneigia N. P. tvirtinimÄ , kad jis nesuprato, kokį daiktÄ jis metalo ieÅ¡kikliu rado ir patvirtina, kad jis žinojo, kas yra jo rastas daiktas, ir bendrais bruožais orientavosi, koks jo pobÅ«dis, t. y. suprato, kad jo radinys – sprogstamoji kulka, turinti sprogstamosios medžiagos, ir jÄ , neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė, kol pateikė atvykusiems daryti kratÄ policijos pareigÅ«nams.

21. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo straipsnio dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų pradžios momento arba daugiau negu trijų Å¡aunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Didelė sprogstamoji galia – vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas specialisto atlikto tyrimo metu, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus medžiagos pobūdį, sudėtį, kiekį ir kt.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, kad sprogstamoji medžiaga yra didelės sprogstamosios galios, byloje iÅ¡tirtais įrodymais nepatvirtinta.

23. Baudžiamosios bylos įrodymais – specialisto iÅ¡vada, kuriÄ patvirtino apklaustas specialistas T. K., nustatyta, kad, esant pavojingumui dėl galimo sprogimo, Å¡audmens sviedinys nebuvo iÅ¡ardytas ir jame esanti sprogstamoji medžiaga nebuvo iÅ¡tirta – nebuvo nustatytas jos pobÅ«dis, sudėtis, kiekis; nurodant Å¡iuos duomenis specialisto iÅ¡vadoje, specialistas rėmėsi jam prieinamais vieÅ¡aisiais Å¡altiniais apie tokių Å¡audmenų sviediniuose paprastai esančios medžiagos pobÅ«dį ir kiekį.

Todėl baudžiamosios bylos įrodymai neduoda pagrindo prieiti neabejotinos išvados, kad nagrinėjamoje byloje rasto šaudmens sviedinyje esanti sprogstamoji medžiaga yra didelės sprogstamosios galios, o taip pat kad asmeniui, kuris neturi specialaus išsilavinimo, nėra susipažinęs su disponavimo minėtos kategorijos daiktais teisiniu reglamentavimu ir atitinkama teismų praktika, taip pat pagal šaudmens sviedinio dydį, pobūdį ir kitas daikto savybes buvo žinoma, jog jo laikomame šaudmens sviedinyje yra didelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga.

24. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas faktines bylos aplinkybes bei laikantis nuostatos, kad įrodinėjant asmens kaltumÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis, darytina iÅ¡vada, jog byloje esančių įrodymų viseto nepakanka įrodyti, kad N. P. žinojo ir suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko bÅ«tent didelės sprogstamosios galios sprogstamÄ jÄ medžiagÄ Å¡audmens sviedinyje, kaip nurodyta jam inkriminuotame kaltinime. Å ioje baudžiamojoje byloje neginčytinais įrodymais nepagrindus ir nenustačius N. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes N. P. suprato, kad jo radinys – sprogstamoji kulka, turinti sprogstamosios medžiagos ir jÄ , neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė.

25. BPK 255 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta. BPK 256 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Å i taisyklė galioja ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 6.2 punkte nurodyta, kad situacija, kai iÅ¡ esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ ir jo teisę į gynybÄ .

Å ioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sÄ lygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumÄ . Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statyme turi bÅ«ti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti iÅ¡ anksto praneÅ¡ta. Atsižvelgiant į Å¡io nutarimo nuostatas, yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-696/2017, Nr. 2K-P-1/2014).

26. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad N. P. pripažįstant kaltu pagal Å¡velnesnę to paties baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jam buvo reiÅ¡kiamas kaltinimas, dalį, jo teisė į gynybÄ ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista nebuvo. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, N. P. bei jo gynėjui, taip pat kitiems proceso dalyviams BPK 256 straipsnio 2, 3 dalių tvarka buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta apie galimÄ N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

N. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl minėto pranešimo buvo apklaustas, tiek jis, tiek gynėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl prokuroro apeliacinio skundo, todėl nenustatyta aplinkybių, kad N. P. gynyba galėjo būti kitokia, negu buvo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras su N. P. veikos kvalifikavimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį sutiko. Todėl konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nebuvo peržengtos ir BPK 44 straipsnio 7 dalies, 255, 256 straipsnių pažeidimai nepadaryti.

27. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – iÅ¡skiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rÅ«Å¡inius tam tikro nusikaltimo požymius, iÅ¡ tikrųjų gali neatitikti tos rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

29. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos (iÅ¡imtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).??? 30.

Vertinant N. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teisėjų kolegijos mano, kad jis yra gerokai mažesnis nei tipinio Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimo pavojingumas. N. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog N. P. savo veiksmais nesiekė sukelti grėsmės visuomenės saugumui, tačiau grėsmė Å¡iam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu nusikalstamos veikos dalyko laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe jam patekti kitiems žmonėms, galintiems jį panaudoti.

Tokiu bÅ«du, nors neteisėtas Å¡audmens dalies su sprogstamÄ ja medžiaga laikymas irgi yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokių veiksmų pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rÅ«Å¡inis Å¡io nusikaltimo pavojingumas. Atsižvelgtina ir į N. P. charakterizuojančius duomenis. Byloje N. (P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad N. P. veikos padarymo metu buvo neteistas, yra vedęs, dirba.

Skiriant bausmę, įvertintina, kad N. P. iÅ¡ esmės pripažino savo neteisėtus veiksmus, tik nesutiko su jų teisine kvalifikacija, padėjo tyrimui iÅ¡siaiÅ¡kinti svarbias bylos aplinkybes – atvykusiems daryti kratÄ policijos pareigÅ«nams jis pats parodė Å¡audmens sviedinį, kuris buvo nepaslėptas, laikomas gyvenamosios vietos pagalbinėse patalpose; paaiÅ¡kino jo radimo aplinkybes bei tai, kad rasto Å¡audmens sviedinio neperdavė teisėsaugos institucijoms tik dėl užmarÅ¡umo, o ne siekiant juo pasinaudoti ateityje.

Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės, susijusios su net ir trumpalaikiu laisvės atėmimu, (areÅ¡to) ar laisvės atėmimo bausmės paskyrimas N. P. prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o tokia bausmė laikytina per griežta. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ ir skirti N. P. Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmę – laisvės apribojimÄ 1 metams.

31. Vertinant, kokia bausmė yra skirtina N. P., kaip teisinga, ir kokias pasekmes ji sukels, svarbu, kad N. P. turi Å¡eimÄ , kuria rÅ«pinasi, taip pat turi darbÄ , o atliekant straipsnio sankcijoje numatytas bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, bÅ«tų apribota jo galimybė dirbti bei palaikyti socialinius ryÅ¡ius. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad tokios rÅ«Å¡ies bausme bÅ«tų įgyvendintas tik nubaudimo principas, nors nagrinėjamu atveju pirmenybė turi bÅ«ti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai.

Todėl N. P., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Nors prokuroras, apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas N. P., pripažintam kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , paskirti laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę, dėl skirtinų draudimų ar įpareigojimų nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip laisvės apribojimo bausmės sudėtinė dalis nuteistajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 bei 3 punktuose (2017 m. gruodžio 21 d.

įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyti įpareigojimai – bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti darbÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendį, kuriuo N. P. buvo iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naujÄ nuosprendį.

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimo vieneriems metams bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu bei tęsti darbÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti N. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 11 vienetų Å¡ovinių, pripažintų netinkamai Å¡audyti (saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (1 t. 71-74)).

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Alenas Piesliakas Ernestas Rimšelis