cd22d150-588f-4c4e-a0f1-e9e01e3e33e6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-4806-362/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00762-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ , Linai Matutienei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus atstovui Nerijui JokÅ¡ui, atsakovei G.

L., jos atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, ginanti vieÅ¡Ä jį interesÄ , 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1. panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtÄ Å¾emę, patenkančiÄ Ä¯ 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

2. panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ dalį, kuria 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirtis (2005 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9).

3. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio – rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai dalį, patenkančiÄ Ä¯ 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantį G. L.. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime ir pareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2020 m. kovo 4 d. gautas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡ymas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (toliau – PraÅ¡ymas), kuriame nurodyta, kad į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai, unikalus daikto Nr. 4400-1843-0616 (toliau – Kelias Nr. 4016) ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini).

Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus PraÅ¡ymo dėl valstybinės reikÅ¡mės Kelio Nr. 4016 dalies perleidimo privačion nuosavybėn tyrimÄ , nustatyta: Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G. L. a/k (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Sprendimas) atkÅ«rė nuosavybės teises į G. L. tenkančiÄ buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha asmeninio Å«kio žemės sklypus (0,35 ha, 1,00 ha, 1,12 ha ir 0,31 ha) (duomenys neskelbtini).

Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. kovo 31d. įsakymu „Dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 pakeitimo“ pakeitė SprendimÄ vietoje skaičiaus „duomenys neskelbtini“ įraÅ¡ant skaičių (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ Nr. V-201 G.

L. grÄ Å¾intiems žemės sklypams, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypui, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirties žemė. Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,5 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡as, kuriame eilės Nr. 1120 nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,431 km, o 2005 m. kovo 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo pakeitimo“ kelio Nr. 4016 pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis 13,332 km rajoninis kelias Andrijava – Kupriai – Džiuikiai yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikÅ¡mės keliams ir šį keliÄ turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius 2020 m. balandžio 10 d. pateikė schemÄ , kurioje nurodyta, kad į Kelio Nr. 4016 ribas patenka 0,0252 ha dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai.

Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d, 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad dalis 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateko į valstybinės reikÅ¡mės Kelio Nr. 4016 užimtÄ Å¾emės plotÄ , todėl nuosavybės teisės į Å¡iÄ Å½emės sklypo dalį negalėjo bÅ«ti atkurtos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius bei Å iaulių rajono savivaldybės administracija, priimdami administracinius aktus, netyrė kam Kelias Nr. 4016 priklauso nuosavybės teise, nesiaiÅ¡kino Å¡io kelio reikÅ¡mės, nesivadovavo teisės aktų, reglamentuojančių kelių kategorijas bei suskirstymÄ , nuostatomis, todėl neteisingai įvertino kelio, priskirto valstybinės reikÅ¡mės keliams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimÄ Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, juostos plotį bei matmenis.

Dėl Å¡ių priežasčių, formuojant 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į jį pateko valstybės iÅ¡perkamos žemės dalis – valstybinės reikÅ¡mės Kelio Nr. 4016 dalis – 0,0252 ha plotas, į kurį nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti perleistos, todėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G.

L. a/k (duomenys neskelbtini)“ dalyje; Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ dalyje, kuriomis perleistos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės kelio plotÄ , o taip pat pakeista Å¡ios valstybinės reikÅ¡mės keliui skirtos žemės naudojimo paskirtis yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir 2 dalį (2004 m. lapkričio 2 d.

įstatymo Nr. XI-2517 redakcija), Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. LK-2196 redakcija), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. DC-1113 redakcijÄ ), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (2004 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. IX-2407 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (2004 m. spalio 12 d.

įstatymo Nr. TK-2490 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimÄ Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“, bei negaliojantys ab initio (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus minėtų administracinių aktų dalis, valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentei natÅ«ra grÄ Å¾into žemės sklypo dalį, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4016 plotÄ ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo jai į Å¡iÄ dalį žemės sklypo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad tyrimas dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimo buvo pradėtas 2020 m. kovo 5 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikÅ¡mės kelio rajoninio kelio Nr. 4016 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

PraÅ¡yme tik buvo nurodyta, kad į valstybinės reikÅ¡mės kelio rajoninio Kelio Nr. 4016 ribas patenka dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas, pateikta informacija nebuvo pakankama padaryti iÅ¡vadai, kad pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas bei formuluoti pareiÅ¡kimo reikalavimus, nes nebuvo pateikta faktinių duomenų apie žemės sklypÄ , kada jis suformuotas, kokia jo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas, kad nuosavybės teisių perleidimo momentu Kelias Nr. 4016 turėjo valstybinės reikÅ¡mės kelio statusÄ , kokia valstybinės reikÅ¡mės kelio kategorija.

Prokuroras 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrių dėl papildomų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2020 m. kovo 31 d., papildomi duomenys gauti 2020 m. balandžio 10 d.). Tyrimui Å¡ie dokumentai buvo bÅ«tini, nes tik juos iÅ¡nagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorio neteisėtumÄ , jo apimtį, todėl kreipimosi į teismÄ terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. balandžio 10 d. ir vieno mėnesio terminas yra nepraleistas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama nacionalinės žemės tarnybos, ir Nacionalinės žemės tarnybos Å iaulių skyrius atsiliepime ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad turbÅ«t dėl techninių klaidų, netinkamų paženklinimų kadastro žemėlapyje, kelio dalis pateko į privačios nuosavybės žemės sklypÄ . Atsakovė G. L. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad jai buvo atkurtos nuosavybės teisės ir lygiavertis turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 31-17205 ir 2005 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-201. Å is sklypas toje vietoje buvo paskirtas todėl, kad atsakovė juo naudojosi 39 metus dar nuo tarybinių laikų. Nurodė, kad kai buvo sprendžiami žemės nuosavybės klausimai, žemėtvarkos darbuotojai turėjo žinoti, kad sklypo dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės kelio užimtÄ Å¾emę.

Ji atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) 1980 m., Å¡is kelias jau buvo, todėl nesuprantama, kodėl skiriant žemės sklypÄ Ä¯ tai nebuvo atsižvelgta ir kodėl Lietuvos automobilių kelių direkcija anksčiau nesikreipė dėl sklypo dalies paėmimo. PareiÅ¡kėja praleido terminÄ kreiptis į teismÄ ne todėl, kad dėl savo kaltės uždelsė tai padaryti, bet todėl, kad tretysis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija be jokios svarbios priežasties praleido 10 metų terminÄ kreiptis dėl teisminės gynybos, nes LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) padavimo terminas negali bÅ«ti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo iÅ¡sprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų.

Trečiojo asmens aplaidumÄ pridengti teisėtais prokuratÅ«ros veiksmais, mano, yra nesÄ Å¾ininga ir neteisėta. Dėl to praÅ¡o taikyti senaties terminÄ ir pareiÅ¡kimo netenkinti. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su juo sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad Kelių direkcija nustatė, kad į jos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai, unikalus Nr. 4400-1843-0616 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp kurių ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl to Kelių direkcija pareiÅ¡kimu 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , siekiant panaikinti pareiÅ¡kime įvardintų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę į dalį kelio Nr. 4016. Nurodė, kad G. L. priklausančio 0,35 ha žemės sklypo 0,0252 ha dalis neabejotinai patenka į kelio Nr. 4016 ribas, kas savaime reiÅ¡kia, kad jai buvo neteisėtai atkurta (perleista) dalis valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio užimamos žemės, kuri iÅ¡imtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei.

PareiÅ¡kėjos Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, ginančios vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra, nustačiusi, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas buvo neteisėtas dėl imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kelia ginÄÄ dėl administracinių aktų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ ir restitucijos taikymo. Byloje nustatyta, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G.

L. a/k (duomenys neskelbtini)“ atkÅ«rė nuosavybės teises į G. L. tenkančiÄ buvusio savininko M. R. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha asmeninio Å«kio žemės sklypus (0,35 ha, 1,00 ha, 1,12 ha ir 0,31 ha) (duomenys neskelbtini). Å iaulių apskrities virÅ¡ininkas 2005 m. kovo 31 d. įsakymu „Dėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 pakeitimo“ pakeitė SprendimÄ vietoje skaičiaus „duomenys neskelbtini“ įraÅ¡ant skaičių (duomenys neskelbtini) Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d.

įsakymu „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ Nr. V-201 G. L. grÄ Å¾intiems žemės sklypams, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypui, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirties žemė. Å ių administracinių aktų pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos G.

L. nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,5 km. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡as, kuriame eilės Nr. 1120 nurodytas kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai, kurio ilgis 13,431 km, o 2005 m. kovo 16 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo pakeitimo“ kelio Nr. 4016 pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis 13,332 km rajoninis kelias Andrijava – Kupriai – Džiuikiai yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikÅ¡mės keliams ir šį keliÄ turto patikėjimo teise valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius 2020 m. balandžio 10 d. pateikė schemÄ , kurioje nurodyta, kad į Kelio Nr. 4016 ribas patenka 0,0252 ha dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai.

Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuojantys įstatymai nustato ribotÄ teisių atkÅ«rimÄ tiek nuosavybės objektams (ne viso turto grÄ Å¾inimÄ natÅ«ra, žemės ploto apribojimus ir kt.), tiek ir subjektams (asmenis, kuriems gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės). Nagrinėjamoje byloje Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra, nustačiusi kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, buvo neteisėtas, siekdama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kelia ginÄÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat kilusių padarinių Å¡alinimo.

Sprendžiant dėl vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančio prokuroro praÅ¡ymo, pagal konkrečios bylos aplinkybes svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobÅ«džio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismÄ , taigi, ar tas interesas pripažintinas vieÅ¡uoju ir gintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Administracinių bylų teisenos įstatymas bei ProkuratÅ«ros įstatymas nepateikia vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmiausia, bÅ«tina nustatyti, kas laikytina vieÅ¡uoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, t. y. kas yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (žr.

LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad vieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iÅ¡ esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, vieÅ¡ajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti, įsikiÅ¡ant vieÅ¡osios valdžios institucijoms ar pareigÅ«nams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į Å¡iuo aspektu formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taip pat Konstitucinio Teismo doktrinÄ , turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kuris gali bÅ«ti ginamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. (žr.

LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo valstybės institucijų ir pareigÅ«nų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuostatas.

Teigė, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn. Nekvestionuotina, kad visa visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, bÅ«tų laikomasi įstatymų reikalavimų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl ir ginčo atveju, nustačius imperatyvių teisės aktų pažeidimÄ , prokuratÅ«rai kyla ProkuratÅ«ros įstatyme numatyta pareiga kreiptis į teismÄ . ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo bÅ«ti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktÄ , koks yra jo turinys. Laikytina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktÄ , kai jam tampa prieinama informacija apie esminius Å¡io akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktÄ priėmusiÄ institucijÄ (asmenį), priėmimo dienÄ , aktu nustatomas teises ar pareigas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas, Å¡ie subjektai turi bylos Å¡alies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylÄ inicijavusio prokuroro procesinis statusas iÅ¡ principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiÅ¡kėjui administracinėje byloje.

Kaip jau minėta, prokuroro teisę kreiptis į administracinį teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯tvirtina ne tik ABTÄ®, bet ir ProkuratÅ«ros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Jei bÅ«tų konstatuota, jog vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , tuomet terminas pareiÅ¡kimui paduoti turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti.

Taigi termino pradžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui kreiptis į teismÄ skaičiuojama nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Termino prokurorui kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiÅ¡kinimo logika.

Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. PrivatÅ«s subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu bÅ«du dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktÄ suvokia, ar Å¡is aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ ginant savo teises. Skirtingai nei privatÅ«s subjektai, prokuroras ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo bÅ«ti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie Å¡io intereso pažeidimÄ ir prasideda termino kreiptis į teismÄ eigos pradžia. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja tyrimÄ dėl galimai pažeisto vieÅ¡ojo intereso gynimo pradėjo 2020 m. kovo 5 d. gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriame nurodyta, kad į valstybinės reikÅ¡mės kelio rajoninio kelio Nr. 4016 ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų ir 0,35 ha žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Prokuroras 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su Žemės sklypu, duomenų apie tai, kokia Žemės sklypo dalis patenka į Kelio Nr. 4016 ribas bei kitų dokumentų ir duomenų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2020 m. kovo 31d., papildomi duomenys gauti 2020 m. balandžio 10 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimÄ teismui prokuroras pateikė 2020 m. gegužės 5 d., konstatuotina, kad vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nebuvo praleistas.

Pastebėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (lot. aiškiai žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei 10 metų. Vienintelė įstatymų leidėjo numatyta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas.

Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo ir paliko tokius klausimus spręsti bylÄ nagrinėjančio teismo nuožiÅ«ra. Plėtodama teismų praktikÄ dėl Å¡io procesinio 10 metų termino taikymo situacijose, kai ribotos turto restitucijos objektu tampa turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ (Å¡ios bylos kontekstas), ir turėdama galvoje tai, kad analogiÅ¡kos arba labai panaÅ¡ios tiek faktų, tiek teisės taikymo požiÅ«riu bylos nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismuose, kur ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalis netaikoma, o taikomas ieÅ¡kinio senaties civilinis teisinis institutas, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų lygiateisiÅ¡kumo ir teisinio tikrumo imperatyvai suponuoja teismų pareigÄ garantuoti vienodÄ , nepriklausomai nuo jurisdikcijų skirtumų, teisės aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ .

Teisėjų kolegija, formuodama administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant teisę bylose, kuriose ginama iÅ¡imtinė valstybės nuosavybės teisė, konstatavo, kad administracinis aktas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iÅ¡ esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio iÅ¡imtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi negali bÅ«ti ginamos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas), o tai reiÅ¡kia, kad turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ , gražinamas valstybei teisingai atlyginant sÄ Å¾iningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnis) ir civilinį teisinį ieÅ¡kinio senaties institutÄ nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo. (LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad Å¡iuo atveju taikomas civilinio teisinio ieÅ¡kinio senaties institutas, o ne ABTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas. Atsakovė G. L. atsiliepime, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pagal Civilinio kodekso 1,127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007m. gruodžio 18d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2007 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prokuroras reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ir vieÅ¡Ä jį interesÄ gina tokiomis pat procesinėmis teisėmis kaip ir ieÅ¡kovas. Å is prokuroro procesinis statusas suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir ieÅ¡kovui, kurio materialinio intereso apsaugai pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Prokuroras kaip ieÅ¡kovas kreiptis į teismÄ gali praÅ¡ydamas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau derindamas ir kitÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ saugoti teisinių santykių stabilumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prieÅ¡ tai nurodytoje byloje pripažino, kad Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Å io termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , reiÅ¡kia ieÅ¡kinį panaikinti administracinį aktÄ . Kaip jau buvo konstatuota Å¡iame sprendime, pareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ . 30 dienų termino nepraleido. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenys, miÅ¡kai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultÅ«ros objektai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra:

1) automagistralių ir I kategorijos kelių – 39 metrai;

2) II kategorijos kelių – 28 metrai;

3) III kategorijos kelių – 22 metrai;

4) IV kategorijos kelių – 19 metrų;

5) V kategorijos kelių –18 metrų. Vykdant 1992 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ 1992 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras įsakymu Nr. 550 patvirtino Lietuvos Respublikos rajoninių (apskričių) kelių sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtrauktas 13,431 km ilgio, valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias Nr. 4016 Andrijava – Džiuikiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ Å¡iam keliui Nr. 4016 suteiktas Eil.

Nr. 1101, o 2005 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡o patvirtinimo pakeitimo“ kelio pavadinimas pakeistas į „Andrijava – Kupriai – Džiuikiai“. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad 13,332 km ilgio rajoninis kelias Nr. 4016 yra priskirtas IV kategorijos valstybinės reikÅ¡mės keliams ir šį keliÄ turto patikėjimo teise valdo Kelių direkcija.

Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su Å¡alia jų esančiais valstybinės žemės plotais. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad G. L. negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama žemės sklypo dalis, patenkanti į valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai ribas, todėl Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G.

L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtÄ Å¾emę, patenkančiÄ Ä¯ 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ dalis, kuria 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirtis (2005 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9), pripažintinos neteisėtomis, todėl naikintinos. Dėl restitucijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, turi bÅ«ti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natÅ«ra grÄ Å¾intus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo (LAT civilinėse bylose:

Nr. 3K-3-149/2007, Nr. 3K-3-47/2010 ir kt.). Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi bÅ«ti taikomas, jeigu sandoris negalioja. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Å ioje normoje nenustatyta, kad restitucija netaikoma dėl Å¡alies sÄ Å¾iningumo. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ji gali bÅ«ti netaikoma, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl konstatavus, jog jie neteisėtai perleisti privačių asmenų nuosavybėn, tokios žemės dalys turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos natÅ«ra valstybei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Nagrinėjamu atveju G. L. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės dalį, kuri patenka valstybinės reikÅ¡mės kelio ribas, todėl ji įpareigotina grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos valstybei 0,0252 ha dalį iÅ¡ 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės kelio ribas patenkančiÄ Å¾emę.

Atitinkamai, valstybė turi pareigÄ teisingai už tai atlyginti atsakovei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 31-17205 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei G.

L. a/k (duomenys neskelbtini)“, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,78 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtÄ Å¾emę, patenkančiÄ Ä¯ 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2005 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. V-201 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo Å iaulių rajone“ dalį, kuria 0,0252 ha valstybinės reikÅ¡mės keliu Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai užimtai žemei, patenkančiai į 0,35 ha žemės sklypÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirtis (2005 m. sausio 25 d.

įsakymo Nr. V-201 priedo eil. Nr. 9). Taikyti restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn 0,0252 ha dalį iÅ¡ 0,35 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4016 Andrijava – Kupriai – Džiuikiai ribas patenkančiÄ Å¾emę Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjai Žanas Kubeckas Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius