Legislator Case Law & Legislation
cd21edab-6f09-4c11-a342-c22ef8e9e2a3 AI generated

Court allows partial appeal against acquittal, ordering insurance company to pay civil damages first before defendant.

Case Number cd21edab-6f09-4c11-a342-c22ef8e9e2a3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal partially allowed the defendant's appeal regarding civil liability, overturning the first-instance judgment that awarded damages directly to the acquitted driver. The court held that the insurance company, as the primary obligor under mandatory motor vehicle liability insurance, must satisfy the victim's claim up to the policy limits before any subsidiary claim against the driver can be pursued. Consequently, the civil judgment was modified to order the insurance company to pay the awarded amount, while the criminal acquittal remained in effect.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 328 straipsnio 4 punktas; 332 straipsnis: When a person is acquitted of criminal liability, civil damages must first be pursued against the liable party's insurance company up to policy limits, with claims against the individual being subsidiary only if those limits are exceeded.

Keywords

AI generated
criminal acquittal civil liability insurance company subsidiary obligation motor vehicle liability partial appeal primary obligor

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 332 straipsnis
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 11 straipsnis
Civilinis kodeksas 6.254 straipsnio 2 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-687-493/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42485-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio KiÅ¡kio ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindais, ir perduotas laiduotojo G. A. atsakomybei be užstato 1 (vienų) metų laidavimo laikotarpiui. Baudžiamoji byla J. A. atžvilgiu nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo J. A. priteista M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato už tai, kad jis 2020 m. spalio 23 d., apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini) esančiose kapinėse, vairuodamas transporto priemonių junginį, susidedantį iÅ¡ lengvojo automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir priekabos „Maz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punktų reikalavimus tuo, kad pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tÄ daryti yra saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė ir partrenkė pėsčiÄ jÄ M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. A. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį dalyje, kuria nuspręsta civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo J. A. priteisti M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei civilinį ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai; arba pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį ir civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies – iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti M.

P. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusioji M. P. į bylÄ pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė priteisti subsidiariai iÅ¡ atsakovų draudimo kompanijos AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo J. A. nukentėjusiosios naudai neturtinės žalos atlyginimui 15 000 Eur. Kadangi draudimo kompanija AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 4 856 Eur neturtinės žalos, nukentėjusioji savo civilinį ieÅ¡kinį sumažino iki 10 000 Eur, visÄ savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindama 14 856 Eur.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudimo bendrovės iÅ¡mokėta suma ir iÅ¡ kaltinamojo J. A. priteistina 1 000 Eur suma Å¡iuo atveju visiÅ¡kai kompensuotų M. P. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuri yra adekvati nukentėjusiosios patirtiems pojūčiams. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala prilyginta 5 856 Eur sumai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusios M. P. civilinį ieÅ¡kinį yra nepagrįstas ir naikintinas. 2.2. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 7 000 Eur neturtinės žalos.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajai M. P. buvo nustatyta: kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje, deÅ¡inio Å¡launikaulio abiejų krumplių sÄ narinis lūžis, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio intrasÄ narinis lūžis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvos lūžis, deÅ¡inės Å¡launies odos trÅ«kumas, kas vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į nurodytÄ ir įvertinus nukentėjusiosios M.

P. patirtus sužalojimus, akivaizdu, kad teismų praktikoje yra priteisiamos ženkliai mažesnės neturtinės žalos kompensacijos nei nukentėjusioji civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti Å¡ioje byloje, o taip pat, kiek galiausiai jos patirta neturtinė žala buvo įvertinta (5 856 Eur) ir pirmosios instancijos teismo priteista. Tuo labiau, kad toks priteistinos žalos dydis numatytas ir kituose teisės aktuose, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismo, nepaaiÅ¡kinta, kodėl nustatytos patirto neturtinės žalos dydis virÅ¡ija rekomendacijų „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytÄ atlyginimo dydį. 2.3.

Pasak skundo autoriaus, konkrečiu atveju civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinęs visas aplinkybes, tame tarpe hospitalizavimo (gydymo) laikotarpį, pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios M. P. patirta neturtinė žala vertintina 4 856 Eur. Skunde pažymima, kad skundžiamame teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kitų savo nurodytų aplinkybių, sudarančių neturtinės žalos turinį (nepatogumų, vieniÅ¡umo, emocijų ir nervais) neįrodė ir pati nukentėjusioji, todėl negalima sutikti, kad moralinė žala Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti įkainota 10 000 Eur, tačiau tuo pat metu nuosprendyje nėra jokia forma motyvuota, kodėl civilinis ieÅ¡kinys vis dėlto tenkintas iÅ¡ dalies priteisiant nukentėjusiajai 1 000 Eur sumÄ iÅ¡ J.

A.. 2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad autoįvykio kaltininko J. A. vairuojamo automobilio ir priekabos civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB “ (duomenys neskelbtini)”. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 Eur žalos asmeniui, iš kurių 5 000 Eur dėl neturtinės žalos bei 1 000 Eur dėl žalos turtui.

Kadangi Å¡ioje byloje eismo įvykis įvyko 2020 m. spalio 23 d., teismas privalėjo vadovautis ir taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, tačiau sprendimÄ priteisti iÅ¡ J. A. 1 000 Eur nukentėjusiajai M. P. grindė TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kas yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neteisėta. Nors nukentėjusioji M. P. savo pirminiu civiliniu ieÅ¡kiniu reikalavo 15 000 Eur, o vėliau jį sumažino iki 10 000 Eur, akivaizdu, kad Å¡ios sumos nevirÅ¡ija TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų dydžių, tad pagal M.

P. civilinį ieÅ¡kinį privalo atsakyti tik civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo atstovas taip pat pripažino, kad pagal nukentėjusiosios M. P. civilinį ieÅ¡kinį privalo atsakyti bÅ«tent AB „(duomenys neskelbtini)“. 2.5. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas nurodo, jog pagal TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ draudikų ribotos civilinės atsakomybės ribos padidėjo nuo 5 000 Eur iki 5 000 000 Eur neturtinės žalos, todėl pagal nukentėjusiosios M.

P. civilinį ieškinį turėjo atsakyti civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius praÅ¡o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti – nukentėjusiosios M. P. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas susijęs su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, taip pat J. A. kalte ar jo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau apeliantas nesutinka su nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde keliamas ir alternatyvus praÅ¡ymas priteistinÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ieÅ¡koti ne iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A., tačiau iÅ¡ tinkamo civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, Å¡iuo aspektu teisėjų kolegija iÅ¡samiai pasisako Å¡ioje nutartyje.

5. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji M. P. prašė priteisti jai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo subsidiariai iš kaltinamojo ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 148-155). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino civilinį ieškinį iki 10 000 eurų, atsižvelgiant į tai, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ išmokėjo dalį pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti – 4856 Eur (1 t., b. l. 171). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog dalį žalos jau yra atlyginęs AB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai iš J.

A. priteisė M. P. 1 000 Eur neturtinei žalai. Likusi civilinio ieškinio dalis netenkinta. Taigi, teismas sprendė, jog iš viso nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų ir dvasinių kančių turi būti sumokėta 5856 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto nuomone, ši suma yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

7. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

8. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio trečiajam asmeniui sužalojus sveikatÄ draudžiamojo eismo įvykio metu, apeliantas J. A. neturtinės žalos atlyginimo dydžio apskaičiavimÄ sieja su 2018 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis. Kaip teisingai nurodyta skunde, minėtų rekomendacijų 4.2.4 punkte, nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (virÅ¡ 6 mėnesių), yra iki 8 MMA, kas įvykio metu sudarė 4856 Eur.

J. A. teigimu, įvertinus duomenis, susijusius su nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, jos gydymo laikotarpiu bei atsižvelgus į teismų praktikÄ susijusiÄ su priteistinais neturinės žalos dydžiais esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, M. P. neturėtų bÅ«ti iÅ¡mokėta 5856 Eur neturtinė žala, kuri virÅ¡ija rekomendacijose numatytÄ orientacinį dydį.

9. Teisėjų kolegija visų pirma pastebi, kad Å¡is J. A. skunde nurodomas teisės aktas yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. Kartu sutiktina, jog rekomendacijose nurodyti dydžiai atitinka Å¡alies ekonominius rodiklius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad spendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti vertinami ir neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kurių sÄ raÅ¡as, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nėra baigtinis, taip pat ir teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl nagrinėjamu atveju Å¡ios rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

10. Bylos duomenimis, dėl kilusio eismo įvykio M. P. buvo nustatyti kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruva virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje, deÅ¡inio Å¡launikaulio abiejų krumplių sÄ narinis lūžis, deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orini krumplio intrasÄ narinis lūžis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio galvos lūžis, deÅ¡inės Å¡launies odos trÅ«kumas. Nukentėjusioji nuo eismo įvykio iki 2020 m. gruodžio 7 d. (45 paras) buvo gydoma stacionare, vėliau buvo perkelta operacijai ir gydymui į Plastinės rekonstrukcijos chirurgijos klinikÄ , kurioje gydėsi iki 2021 m. sausio 18 d.

Po paskirto gydymo, nukentėjusioji buvo pervežta reabilitaciniam gydymui į AB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gydymÄ tęsė iki 2021 m. vasario 19 d. Galiausiai, M. P. buvo pervežta į slaugos skyrių, kuriame buvo slaugoma iki 2021 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 148-150). IÅ¡ byloje pateikto civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad M. P. po eismo įvykio patyrė sunkiai pakeliamus skausmus, kuriuos kenčia iki Å¡iol. Jai buvo atliktos trys operacijos, kojos sužalojimo vietose atsirado odos defektai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu M.

P. patvirtino, dėl Å¡ios traumos patyrė didžiules fizines ir moralines kančias. Viena namuose pasirÅ«pinti savimi negali, todėl buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Å iai dienai yra psichologiÅ¡kai palūžusi, kadangi po patirtos traumos po palatÄ gali vaikščioti labai trumpai ir tik su vaikÅ¡tyne, žaizdos pilnai neužgijusios, kadangi buvo atlikta odos persodinimo operacija.

11. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. P. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir liekamuosius reiškinius – nukentėjusiajai yra sunku judėti, atsirado randai. Nukentėjusioji M. P. apklausta teismo posėdžio metu po įvykio praėjus beveik metams nurodė apie vis dar patiriamus sunkumus, kurie neabejotinai suteikia papildomų neigiamų išgyvenimų. Todėl, kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka jau atlygintinos 4856 Eur neturtinės žalos.

12. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, konstatuodamas, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 5856 Eur, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ tiesų, viena vertus, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principÄ , vertinama ir teismų praktika panaÅ¡iose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Tačiau, kita vertus, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

13. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste taip pat pažymi, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 Eur iki 11584 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, esant tokioms didelėms priteistinos žalos dydžio riboms, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgtina ne tik į kasacinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, tačiau taip pat itin preciziÅ¡kai iÅ¡nagrinėjamos bÅ«tent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių bÅ«tų protinga, teisinga ir proporcinga.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismai, be kita ko, kartu vertino ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytÄ Å¾alÄ .

Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, gali būti neanalogiškos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis apelianto skunde nurodyta teismų praktika nėra pagrindo, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) yra skirtingi.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius, įvertinant visumÄ aplinkybių, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamÄ M.

P. patirtos neturtinės žalos dydį – iÅ¡ viso 5856 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas M. P. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikÅ¡mingai nutolęs nuo teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Dėl civilinio atsakovo 15. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalÄ nukentėjusiajai iÅ¡ J.

A. netinkamai iÅ¡sprendė šį klausimÄ , kadangi nagrinėjamu atveju žala M. P. turėjo bÅ«ti priteista iÅ¡ draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalÄ , esant draudiminiam įvykiui).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) padarytos žalos visiÅ¡kai nepadengia draudimo atlyginimas, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už jo veikÄ materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

17. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , civiliniu atsakovu pagrįstai Å¡ioje byloje pripažintas AB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau sprendžiant dėl J. A. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje iÅ¡plėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti Å¡iuo klausimu pradėtÄ formuoti kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ buvo laikoma solidaria.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi bÅ«ti vykdomos prievolės, atsirandančios iÅ¡ draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimÄ pareikÅ¡damas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant Å¡iems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę, nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties Å¡alis.

Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo iÅ¡mokos suma mažesnė už padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iÅ¡ kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

18. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis atlyginti nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ pirmiausiai turi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“ nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tik virÅ¡ijus Å¡ias maksimalias iÅ¡ draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų bÅ«ti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iÅ¡ kalto asmens.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog šiuo atveju nukentėjusiosios patirta žala turi būti priteisiama iš J. A., todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. A. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a :

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo J. A. priteista M. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti Nukentėjusiosios M. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai priteisti 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis