cd21d92077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-1150/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00679-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 39.1.; 42.18.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra) vyr. inspektorius 2010 m. balandžio 9 d. E. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-8.1-32 AM 054815 dėl to, kad jis 2010 m. balandžio 5 d., apie 13 val., padegė pernykštę žolę Medžiūniškių k., Riešės sen., Vilniaus r. Padegta pernykštė žolė nebuvo sugrėbta į krūvas. Sudegintos žolės plotas apskaičiuotas atskirai. Tuo E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų, deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, 2 ir 3 punktus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 831 straipsnio 2 dalyje (b. l. 7).

Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūros vyr. inspektorius 2010 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. VR-8.1-32 AM 054815 E. R. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo padarymą, vadovaudamasis ATPK 831 straipsnio 2 dalimi paskyrė 600 litų baudą (b. l. 2, 8).

E. R. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūros nutarimą. Paaiškino, kad žolės nepadegė, kadangi tuo metu nebuvo namuose (b. l. 1).

Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad E. R. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo. Deginti žolę buvo ruošiamasi. Liudytojai skunde nurodė, kad E. R. prisipažino padegęs žolę. Jis su policijos pareigūnu buvo nuvykęs į gaisro vietą. Gaisro židinys buvo už arimo: nuo sodybos eina keliukas link pagrindinio kelio, ir nuo arimo vietos buvo gaisro židinys. Žemė aparta lanku, o židinio vieta buvo nustatyta vizualiai apžiūrėjus gaisro vietą. Kada žemė buvo aparta neturi duomenų. Anksčiau gaudavo pranešimų, kad toje vietoje deginama žolė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūros nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

II. Vilniaus RAAD Vilniaus r. agentūra, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 63-64), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą ir E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žolės deginimo aplinkybes tiesiogiai matė ir apie įvykį pranešė liudytojai I. N. ir S. N. Iš jų darytų nuotraukų bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, jog gaisras kilo nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sodybos pusės. Atkreipė dėmesį, kad neįprasta, jog aplink E. R. sodybą padaryta kelių metrų pločio arimo juosta, už kurios ir buvo padegta žolė. Pasak liudytojų, E. R. įvykio vietoje pripažino padegęs žolę, jis buvo lauke kilus gaisrui, o jam išplitus, dviračiu važiavo į Užulaukės kaimą. Kitų asmenų lauke nebuvo. Be to, E. R. skundo motyvai ir paaiškinimai neatitinka ne tik liudytojų parodymus, bet ir paties asmens pareigūnams rašytą paaiškinimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarimą E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas kai kurių bylos aplinkybių, kurios gali būti svarbios bylos teisingam išnagrinėjimui, apskritai nevertino. Padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nesiėmė priemonių esantiems prieštaravimams tarp įrodymų pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. sausio 20 d. nutarimu patenkino E. R. skundą ir panaikino Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. VR-8.1-32 AM 054815, kuriuo E. R. už ATPK 831 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 600 litų bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. R. atžvilgiu nutraukė.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 98-100) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą ir E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje likusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. 2012 m. sausio 11 d., teismas, aiškindamasis bylos faktines aplinkybes, ne tik abejonių neišsklaidė, bet ir nedavė teisinio įvertinimo naujai paaiškėjusioms aplinkybėms.

Iš šių liudytojų darytų fotonuotraukų bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, jog gaisro židinys kilo nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sodybos, kurioje jis gyvena, pusės. E. R. gyvena vienkiemyje ir šalia kitų sodybų nėra. I. N. ir S. N. matė E. R. einantį vieną iš sodybos, kai žolė jau degė. I. N., 2010 m. balandžio 6 d. davė paaiškinimą, kad E. R., laikydamas rankoje cigaretės nuorūką, demonstratyviai ją parodė ir aiškiai tarė „aš specas moku tai daryti“ ir nuėjo pas kaimyną. Žolės padegimas galėjo būti įvykdytas ne tiesiogiai padegant žolę, bet nuo E. R. numestos cigaretės nuorūkos.

Aplink E. R. sodybą yra padaryta kelių metrų pločio arimo juosta, už kurios ir buvo padegta žolė. E. R. buvo lauke kilus gaisrui, o gaisrui išplitus, su dviračiu važiavo į Užulaukės kaimą. Kilus gaisrui lauke buvo tik vienas asmuo – E. R., o kitų pašalinių asmenų lauke nebuvo (degęs laukas yra plynas, nėra krūmų ar medžių, už kurių pašalinis asmuo galėtų būti nepastebėtas liudytojų). E. R. 2010 m. balandžio 9 d. paaiškinime, rašytame policijos pareigūnui, nurodė, jog sugyventinės tądien namuose nebuvo.

Aiškindamas aplinkybes dėl apartos žemės, E. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ten yra jo nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir jis jį aparė žemės ūkio kultūroms auginti. Tačiau vėliau teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog E. R. ir jo sugyventinei nepriklauso joks žemės sklypas, kur buvo aparta teritorija. Nustatyta, kad žemės teritorija aparta aplink sodybą nuo vienos miško pusės iki kitos, ne pagal žemės sklypo ribų išdėstymą. E. R., bandydamas išvengti atsakomybės, vėliau paaiškino, jog aparė teritoriją ne žemės ūkio kultūroms auginti, bet jau apsiginti nuo gyvūnų. Akivaizdu, jog žemės teritorijos aparimas nėra susietas su žemės ūkio kultūrų auginimų ir apsisaugojimu nuo gyvūnų, kadangi, tai nėra kliūtis gyvūnams migruoti. Teismas turėjo kritiškai vertinti E. R. duodamus paaiškinimus, tačiau jų nevertino ir nutarime nurodė nereikšmingą aplinkybę „institucijos atstovas negalėjo pasakyti, kada aplink sodybą buvo suarta žemė“.

Kritiškai vertintina teismo išvada, kad E. R. sodyboje buvo kažkoks asmuo, t. y. E. R. pažįstamas, kurio nematę nei I. N., nei S. N., nei E. R. draugas, pas kurį E. R. buvo atėjęs gaisro dieną neva su pažįstamu.

E. R. skundo motyvai ir paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių neatitinka ne tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų, bet ir paties asmens 2010 m. balandžio 9 d. paaiškinimo, rašyto policijos pareigūnams, turinio.

Administracinį teisės pažeidimą įrodo liudytojų paaiškinimai, vaizdo medžiaga, įvykio vietą fiksavusių pareigūnų parengti dokumentai, E. R. nenuoseklūs ir prieštaraujantys paaiškinimai.

Atsiliepimu (b. l. 107-108) į Vilniaus RAAD apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. R. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad sodyba, kurioje gyvena, anksčiau priklausė jo seneliams. Nuo 2008 m. jis pardavė namą J. K. Ji pagal bendrą susitarimą leido E. R. gyventi šiame name su jo sugyventine ir prižiūrėti 0,78 ha žemės aplink namą. Tą dieną, kai kilo gaisras, jis apie 10 val. išėjo iš namų su savo pažįstamu pas kaimyną J. L. pasiskolinti dviračio, nes norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Grįžtant namo iš parduotuvės, jį pasitiko I. N. su kaltinimais neva jis padegė žolę. Jis pats matė kaip dega žolė ir kaip ją gesina gaisrininkai, tačiau pats žolės nepadegė. Kadangi nuo 1980 m. yra diplomuotas veterinaras, o nuo 1988 m. Veterinaras-felčeris, suvokia žolės deginimo pavojų ir negalėjo to padaryti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad I. N. ir S. N. gyvena apie 10-15 min. pėsčiomis nuo jo namo, todėl aiškiai matyti žmogaus bruožų iš tokio atstumo negalėjo. Atstumas yra nemažas, tam, kad būtų galima atpažinti žmogų. Taip pat šalia namo yra 3 žemės sklypai ir kelias, todėl negyvena vienkiemyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. E. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 831 straipsnio 2 dalyje (2010 m. kovo 18 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. 269 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ (galiojusio pažeidimo padarymo metu) 2 ir 3 punktų turinio, sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų; jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.; draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Tai reiškia, kad sausą žolę leidžiama deginti, bet būtina laikytis tam tikrų taisyklių, o deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas): žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras apskritai draudžiama.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Sistemiškai vertinant šias teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 831 straipsnio 2 dalį nepakanka nustatyti tik gaisro faktą. Būtina nustatyti ir asmenį, susijusį su gaisro kilimu, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2012 m. sausio 20 d. nutarime konstatavo, kad nei vienas iš pareigūnų ar teismo apklaustų asmenų nematė, kas padegė žolę, t. y. jokių tiesioginių ir objektyvių įrodymų, kad žolę padegė būtent E. R. byloje nėra pateikta. Teismas pripažino, kad nors liudytojai I. ir S. N. paaiškinimuose Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus r. Policijos komisariatui nurodė, kad kitų asmenų sodyboje nematė, 2010 m. birželio 29 d. teismo posėdyje jie parodė, kad sodyboje buvo ir moteris. Tuo tarpu E. R. paaiškino, kad jis gyvena su sugyventine, kurios namuose gaisro dieną nebuvo, tačiau buvo jo pažįstamas asmuo. Teismas prielaidą, kad žolę galėjo padegti tik E. R., laikė abejotina. Tokių abejonių dėl praėjusio gana ilgo laiko tarpo teismas pašalinti objektyviai negalėjo. Aplinkybę, kad žemė aplink E. R. sodybą buvo suarta, nelaikė savaime patvirtinančia, kad žolės deginimui buvo ruošiamasi, be to Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, atstovas negalėjo pasakyti, kada aplink sodybą buvo suarta žemė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į prieštaringus ir nenuoseklius E. R. kaltę pagrindžiančius įrodymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti E. R. kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 831 straipsnio 2 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą E. R. atžvilgiu nutraukė. Kadangi byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl E. R. kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 831 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent E. R. naudai. Taigi, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys